Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirba tinkuotoju pagal verslo liudijimą, vedęs, turi mažametį vaiką, neteistas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 140) straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. 2018 m. birželio 27 d., apie 11.00 val. statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su G. M., priėjęs prie G. M. jį rankomis pastūmė, o jam nukritus ant grindų, du kartus koja spyrė į kairę krūtinės pusę, tokiu būdu sukeldamas G. M. fizinį skausmą ir padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Specialisto išvadoje Nr. G 2396/2018(01) nustatyta, kad G. M. nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 27 d.). Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis ir tiriamojo papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į krūtinės ląstos priekinį paviršių. Atsižvelgiant į nustatyto sužalojimo makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas nugriuvus ir minėta kūno sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi (b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, specialisto, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nukentėjusiojo versija yra nuosekli bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis N. M. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį G. M.. Tuo tarpu kaltinamojo versija yra nelogiška, nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma.

Vertinant byloje esančius įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo G. M. pozicija nuo pat pranešimo apie nagrinėjamą įvykį jo darbų vadovui D. V. yra nuosekli, ją atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai. Tai, jog nukentėjusysis pirmiausia kreipėsi ne į pareigūnus, be į savo darbų vadovą ir su jo pagalba bandė išspręsti susiklosčiusią situaciją, yra logiškai paaiškinama, kadangi nagrinėjamas įvykis įvyko nukentėjusiojo ir kaltinamojo darbo metu, jų darbo vietoje. Bylos duomenimis, nukentėjusysis iš karto po įvykio vietoj to, kad eitų pietauti, kaip buvo suplanuota, kreipėsi į liudytoją D. V., nurodydamas, kad leidžiantis laiptais, objekto laiptinėje tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko apsižodžiavimas bei apsistumdymas, po ko kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, t. y. prieš jį smurtavo. Šios aplinkybės užfiksuotos ir Nelaimingo atsitikimo darbe metu bei nukentėjusiojo pareigūnams pateiktame pareiškime. Teisme nukentėjusysis G. M. detaliai paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad kaltinamasis N. M. konflikto metu pradėjo stumdyti nukentėjusįjį, nukentėjusysis nukrito ant grindų, gulėjo ant nugaros, po ko pajuto porą smūgių į krūtinės srities kairę pusę; mano, jog buvo smūgiuojama kojomis. Šie jo paaiškinimai teisme iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Aukščiau paminėtus nukentėjusiojo G. M. paaiškinimus patvirtina ir liudytojais apklaustų V. T. bei D. V. paaiškinimai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. L. V. T. bei D. V. paaiškinimai teisme sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir vienas kitą papildo. Nors šie asmenys dirba toje pačioje įmonėje kaip ir nukentėjusysis, teismas nenustatė aplinkybių, kad jie turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį.

Be to, teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę iš dalies pagrindžia ir kitų liudytojų paaiškinimai teisme. L. R. J. bei D. D. nurodė, jog jiems taip pat buvo paaiškinta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko ne tik žodinis konfliktas, bet ir apsistumdymas, kurio metu buvo suplėšyta nukentėjusiojo palaidinė, o tai nurodė ir pats nukentėjusysis. Be to, tai, kad konfliktas buvo ne vien žodinis, patvirtina ir ta aplinkybė, kad įmonės, kurioje įvykio metu dirbo kaltinamasis, vienas iš vadovų – liudytojas R. J. po to, kai išgirdo, jog dėl skausmų į objektą nebeatvyko dirbti nukentėjusysis, jam skambino ir teiravosi, kokia nukentėjusiojo sveikata, ar jis rašys pareiškimą kaltinamojo įmonei UAB „L.“. Tai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad įmonės UAB „Y.“ vadovų buvo iš karto po įvykio pareikalauta, jog kaltinamasis paliktų objektą, t. y. jame daugiau nebedirbtų. Teismo vertinimu, vien dėl žodinio konflikto tarp dviejų skirtingų įmonių darbuotojų tokių priemonių nebūtų imtasi.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo nuomone, paneigia kaltinamojo N. M. versiją, kad jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu smurtavo prieš nukentėjusįjį, jam gulinčiam ant žemės du kartus koja spyrė į kairę krūtinės pusę. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai, koja spiriant nukentėjusiajam, atitiko ne gynybos, bet puolimo požymius, kadangi nukentėjusiajam gulint ant žemės, neatliekant smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį, aplinkui esant kitiems asmenims (tarp jų ir kaltinamojo bendradarbiams), kaltinamasis galėjo tiesiog nueiti (atsitraukti) nuo nukentėjusiojo, jeigu, kaip teigia kaltinamasis, jam reikėjo gintis. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo veiksmų intensyvumas bei pobūdis liudija apie kaltinamojo puolamųjų veiksmų pavojingumą ir agresyvumą, o ne gynybą. Teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo būtinosios ginties situacija nėra pagrindo (BK 28 str.).

Be to, neturi pagrindo ir kaltinamojo teiginys, kad nukentėjusysis pats susižalojo. Bylos duomenimis iš tikrųjų nustatyta, jog nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi ne iš karto po įvykio (2018 m. birželio 27 d.), bet praėjus trims dienoms po jo (2018 m. birželio 30 d.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis po įvykio atsisakė kreiptis į gydymo įstaigą, taip pat nenorėjo kreiptis ir į pareigūnus, liko savo darbo vietoje tęsti darbo ir tik po trijų dienų, paūmėjus ir nenutrūkstant skausmui, nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl kairės krūtinės ląstos skausmo. Šios ligoninės bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajam 2018 m. birželio 30 d. buvo suteiktos tik tokios gydymo paslaugos, kurios susijusios su krūtinės skausmingumu. Tai, jog nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi ne iš karto po įvykio, teismo vertinimu, nepaneigia teismo išvados, jog būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas nukentėjusiajam fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Minėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis norėjo išvengti tolimesnio konflikto su kaltinamuoju dėl jo veiksmų prieš nukentėjusįjį, tačiau, nepraeinant skausmui bei blogėjant savijautai, kreipėsi į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiajam nurodžius, kad jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, galimybės nebepranešti pareigūnams apie įvykį nebuvo, kadangi tokiu atveju apie įvykį pareigūnams nedelsiant praneša gydymo įstaigos atstovai, nepaisant to, kokia yra nukentėjusio asmens pozicija. Be to, nukentėjusysis paaiškino teisme ir aplinkybę, kodėl jis gydymo įstaigoje nurodė, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. T. y. dėl to, kad tuo metu dar nežinojo tikslaus kaltinamojo vardo, pavardės ir t.t.

Tai, kad tarp kaltinamojo veiksmų, smurtaujant prieš nukentėjusįjį, ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys, patvirtina ne tik nukentėjusiojo paaiškinimai, bet ir byloje esanti specialisto išvada bei specialisto J. R. paaiškinimai. Specialisto išvadoje nustatyta, kad G. M. nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 27 d.). Be to, šioje išvadoje nurodyta, jog, atsižvelgiant į nustatyto sužalojimo makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas nugriuvus ir minėta kūno sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. Teikdamas paaiškinimus teisme specialistas nurodė, jog nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl spyrio koja, be to, esant nustatytam nukentėjusiojo sužalojimui, jis galėjo tęsti darbą, o esminis nukentėjusiojo sveikatos nusiskundimas buvo krūtinės skausmas sumušimo vietoje. Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiajam G. M. nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės poodinė kraujosruva galėjo atsirasti jam susistumdymo metu atsitrenkus į laiptų turėklus, be kaltinamojo teiginių jokie kiti bylos įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina, todėl ši kaltinamojo versija laikytina gynybine, t. y. siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be kita ko, duomenų, kad nukentėjusysis įvykio metu būtų buvęs neblaivus, byloje nėra ir tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis N. M. tyčia koja du kartus spirdamas nukritusiam ant grindų nukentėjusiajam G. M. į kairę krūtinės pusę, padarė jam poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia, t. y. jis, koja suduodamas du smūgius nukentėjusiajam į krūtinės sritį, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai ir jų, nors nekonkretizavo, bet tokių padarinių norėjo. N. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam N. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas kaltinamojo ir nukentėjusiojo darbo vietoje, jų darbo metu, kilus žodiniam konfliktui, smurtauta prieš nepažįstamą asmenį, nesant tam priežasties), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, dirbantis, turintis šeimą, mažametį vaiką, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas teigia sumokės, neteistas.

Įvertinęs šias aplinkybes, tarp jų tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikaltimą, anksčiau neteistas, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam N. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo laikotarpiu: 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 2) dirbti (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 2-3 p., 7 d.). Prokuroras prašė kaltinamąjį įpareigoti nekeisti savo gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, tačiau tokia pareiga kaltinamajam yra nustatyta įstatymo pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jam išaiškinta žemiau (teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Be to, teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo charakteristiką bei įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra pagrindo jį įpareigoti būti namuose nakties metu.

Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė, pagrindo skirti jam kardomąją priemonę nėra.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 84,78 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 27-28). Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajam G. M. nustatytų sužalojimų, kurie buvo gydomi VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, yra kaltas kaltinamasis N. M. bei įvertinus pateiktus į bylą dokumentus, kad dėl šių sužalojimų (krūties skausmo bei sumušimo) gydymo civilinis ieškovas patyrė 84,78 Eur turtinę žalą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintinas visiškai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 666,40 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 33-34). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. M. tapo laikinai nedarbingu dėl 2018 m. birželio 27 d. darbo metu įvykusio konflikto su kaltinamuoju N. M., dėl kurio veiksmų įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius šį įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu (nelaimingu atsitikimu darbe) ir nedarbingumo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. liepos 20 d. nukentėjusiajam išmokėjo 666, 40 Eur dydžio ligos išmoką. Taigi byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų sužalojus nukentėjusįjį, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius patyrė 666, 40 Eur turtinės žalos, todėl šio civilinio ieškovo ieškinys taip pat patenkintinas visiškai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., 6.290 str. 1, 3 d.).

Dėl nukentėjusiojo G. M. civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusysis G. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur neturtinės žalos ir 850 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 15).

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis G. M. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis, tapęs nusikaltimo auka, buvo nedarbingas, negalėjo dirbti, dėl ko negavo pajamų, susijusių su darbo santykiais, patyrė nuostolių. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino, kad jis po pagrindinio savo darbo buvo sudaręs su kita įmone sutartį, kad padarys jiems papildomus darbus, jie turėjo sumokėti nukentėjusiajam apie 1 000 Eur, bet dėl skausmų nukentėjusysis darbo neatliko. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra paremtas tik jo teiginiais, o į bylą nėra pateiktų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp nukentėjusiojo bei kito fizinio ar juridinio asmens buvo realiai sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo bei atlygio už juos. Teismas 2018 m. gruodžio 5 d. teisiamojo posėdžio metu išaiškino nukentėjusiajam apie jo pareigą pagrįsti savo civilinio ieškinio reikalavimus, pasiūlė kito teisiamojo posėdžio metu pateikti dokumentus ar kitus duomenis, patvirtinančius minėtas aplinkybes, tačiau nukentėjusysis tokių duomenų teismui nepateikė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodyta ir nepagrįsta, todėl ši civilinio ieškinio dalis netenkintina (CPK 12 str., 178-179 str.; BPK 110 str. 3 d. 2 p., 115 str. 1 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam sukeltas stiprus fizinis skausmas, dėl kurio nukentėjusysis buvo nedarbingas 2018 m. liepos 2-20 d. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, vartoti vaistus, jam buvo išrašyti ir raminamieji medikamentai. Be to, svarbu ir tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas jo darbo metu, darbo vietoje, kilus konfliktui su kitos įmonės darbuotoju dėl darbo sąlygų, tai matant tiek nukentėjusiojo kolegai, tiek ir kitos įmonės darbuotojams. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl šio įvykio jis pasidarė nervingas, buvo nejauku grįžti į darbą. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei dvasines kančias, diskomfortą ir nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir po to, kai negalėjo dirbti, turėjo lankytis gydymo įstaigose, dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (dirbantis, nuolat gaunantis pajamas), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo G. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant N. M. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 2) dirbti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Neskirti N. M. kardomosios priemonės.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš N. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (į. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; mokėjimo paskirtis – Žala PSDF už G. M. gydymą) naudai 84,78 Eur turtinės žalos atlyginimo.

P. V. socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį. Priteisti iš Nerijaus M. V. socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (į. k. 188677437, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bank) naudai 666, 40 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti G. M. civilinį ieškinį. Priteisti iš N. M. G. M. naudai 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą G. M. civilinio ieškinio dalį atmesti.

I. N. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.