Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

4. Apeliaciniame skunde iš esmės yra ginčijami pirmos instancijos teismo įvertinti įrodymai, kadangi jie, nuteistojo manymu, įvertinti pasirinktinai, sureikšminant vienus ir nekreipiant dėmesio į kitus, todėl byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų jo kaltės įrodymų.

5. Nuteistasis, remdamasis suformuota teismų praktika, nurodo, kad nukentėjusiojo G. M. parodymais, kurie prieštarauja nuteistojo parodymams, skundžiamame nuosprendyje nebuvo galima remtis. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas nepakankamai skyrė dėmesio nukentėjusiojo parodymų patikimumui, nuoseklumui ir atitikimui kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms įvertinti bei nebuvo pašalintos abejonės.

6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesį ir į tai, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas liudytojų parodymais, kurie tik dalinai matė kilusį konfliktą, o būtent V. T. parodymais. Pažymi, kad nukentėjusiojo G. M. ir V. T. parodymai yra prieštaringi, bet jais yra motyvuojamas skundžiamas nuosprendis. Taip pat pabrėžia, jog V. T. yra geras nukentėjusiojo draugas bei kartu ilgą laiką dirba UAB „Y“.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog nukentėjusysis darbo metu buvo blaivus, kadangi po kilusio konflikto buvo atsisakyta patikrinti darbuotojų blaivumą. Nors liudytojas D. V. ir parodė, kad nuteistasis N. M. atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau nuteistasis pabrėžia, jog jis visiškai neatsisakė, tačiau paprašė, kad būtų duotas higieniškas antgalis arba šiaudelis, kuris yra privalomas tokio tipo aparatams. Pažymi, kad vieta, kurioje yra tikrinamas darbuotojų blaivumas, yra kitoje gatvės pusėje negu yra pastatas, kuriame buvo atliekami darbai, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra užtikrinama, kad ir patikrinus blaivumą objekte nėra vartojamas alkoholis. Nuteistasis pabrėžia, kad jis ir jo vadovas (R. J.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš nukentėjusiojo G. M. sklido alkoholio kvapas bei buvo išreikštas prašymas patikrinti blaivumą, tačiau D. V., kuris yra tiesioginis nukentėjusiojo vadovas, atsisakė tai padaryti. Nuteistojo manymu, D. V. yra suinteresuotas asmuo, kuris galimai atsisakė tikrinti savo darbuotojo blaivumą, slepiant neblaivumo faktą darbo vietoje, siekiant išvengti tolimesnės savo kaip darbo vadovo atsakomybės.

8. Nuteistasis ginčija specialistų išvadas, kadangi jose nėra tiksliai nurodoma dėl ko buvo padarytas krūtinės ląstos poodinė kraujosruva. Nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu specialistas išreiškė abejonę dėl spyrio, o nurodyta pagrindinė sumušimo priežastis yra sumušimas kietu buku neįvardintu daiktu. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, tikėtina, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti atsitrenkus į turėklus ar užvirtus ant pastolių.

9. Nuteistasis pažymi, kad nukentėjusysis pareiškimą parašė 2018 m. birželio 30 d., tačiau nuteistasis į pirmąją apklausą buvo iškviestas tik 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams po įvykio. Minėtos aplinkybės apsunkino objektyvų ikiteisminį tyrimą, nešališkų liudytojų paiešką. Nurodoma, kad tiek nukentėjusysis G. M., tiek V. T. neneigė, kad įvykį matė daugiau asmenų, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė visų reikalingų veiksmų, siekiant objektyviai ir nešališkai ištirti įvykio aplinkybes, o tai turėtų būti aiškinama nuteistojo naudai.

10. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo G. M. nedarbingumo laikotarpiu iš darbo užsienyje atostogoms į Lietuvą buvo grįžusi jo žmona, kas galimai galėjo būti priežastis dėl ko buvo reikalingas nedarbingumas.

Šalies argumentai

15. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad smurto prieš G. M. jis nenaudojo, kad jis tik atstūmė pastarąjį asmenį nuo savęs po tarp jų įvykusio žodinio konflikto, o kai nukentėjęs pradėjo jį pulti siekdamas nuraminti paguldė ant žemės ir prispaudė ties pečiais, jokių smūgių jis pastarajam nesudavė, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konflikto metu nuteistasis priėjęs prie G. M. jį rankomis pastūmė, o jam nukritus ant grindų, du kartus spyrė į kairę krūtinės pusę, o būtent:

15.1. G. M. 2018 m. birželio 30 d. pareiškime Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui nurodyta, kad dirbant „Y“ objekte, (duomenys neskelbtini) jį sumušė kitos bendrovės darbuotojas. Taip pat nurodyta, kad jam dirbant reikėjo vandens mišiniui paruošti, todėl jis atjungė kitai įstaigai priklausančią vandens žarną. Einant pietauti jį pasivijo žmogus ir pradėjo ant jo šaukti, stumdyti, pargriovė ir pradėjo spardyti (b.l.3);

15.2. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjęs G. M. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo (duomenys neskelbtini), 24-tame aukšte ant stogo su V. T. Darbui jiems buvo reikalingas vanduo, kurį nešėsi kibirais iš 17 aukšto. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su H. nusileido į 17-to namo aukštą ir bandė atsukti vandens žarną, tačiau nepavykus, H. nupjovė šią žarną, prisisėmė vandens ir išėjo. Vėliau einant pietauti, juos pasivijo N. M. ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Kaltinamasis jį nustūmė, bandė pataikyti į veidą, tačiau nepataikė, N. M. pradėjo jį stumdyti, suplėšė jam darbinius marškinius, jis nukrito ant grindų ant nugaros ir tada pajuto į kairę pusę krūtinės srityje smūgius. Jis pajuto porą smūgių. Po konflikto jis iš karto nuėjo pas savo darbų vadovą D. V., pranešti, kad jį suspardė. Šią situaciją D. V. bandė aiškintis su kitos įmonės vadovais bei su N. M. Jis visiems susirinkusiems paaiškino situaciją nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai. N. M. sudavęs jam smūgius neprisipažino, užsipuolė D. V., kadangi pastarasis reikalavo, jog jis išeitų iš objekto. Nurodė, kad po įvykusio konflikto jam skaudėjo šoną, tačiau reikėjo pabaigti darbus, todėl po įvykio jis dirbo toliau. Tačiau vėliau kreipėsi į gydytoją, nes skausmai nesiliovė, ligoninėje jam padarė rentgeno nuotrauką, kraujo tyrimą, nustatė sumušimus. Nurodė, kad įvykio metu jis buvo blaivus. Iki kreipimosi į gydytojus niekur nesusižalojo, skausmas kilo nuo suduotų smūgių. Įvykio metu su N. M. buvo dar du žmonėmis, tačiau jie tik stovėjo ir žiūrėjo, nesikišo (b.l.12; 117);

15.3. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas V. T. paaiškino, kad jis įvykio metu dirbo UAB „Y“ kartu su nukentėjusiuoju. Per pietų pertrauką ėjo kartu su G. M., kiek atsilikęs nuo jo. Pamatė, kaip G. M. ir N. M. susikibo vienas į kitą. N. M. trenkė į veidą G. M., tada iš kumščio į paširdžius, kai pastarasis nukrito N. M. jam spyrė iš kojos į pilvo sritį. Kaltinamasis jau norėjo eiti, bet grįžo ir vėl iš rankos trenkė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis buvo nukritęs du kartus. Vieną kartą nukritus, buvo vienas smūgis. Po to nukentėjusysis atsikėlė ir jie vėl pradėjo konfliktuoti. N. M. trenkė į veidą G. M. ir jį pargriovė. Trenkė į pilvą vieną kartą. Jis bandė padėti, bet kiti ten buvę asmenys jam liepė netrukdyti. Po konflikto jis nuėjo pietauti, o nukentėjusysis nuėjo pas vadovą. G. M. po įvykio liko darbe, dirbo įvykio dieną ir kitą dieną. G. M. skundėsi skausmais, jam skaudėjo šonkaulius, vėliau pasiėmė nedarbingumą (b. l.47; 118);

15.4. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas D. V. paaiškino, kad dirba UAB „Y“. Įvykio dieną pas jį atėjo G. M. ir pasakė, kad jis leidosi laiptais ir jį sumušė N. M.. Tuomet jis išsikvietė UAB „L“ atstovą, vadovą ir patį N. M.. G. M. pasakojo, kad tuo metu kai jis laiptais leidosi žemyn, jie su N. M. pradėjo ginčytis. Pasakojo, kad N. M. smogė vieną kartą ir suspardė. Susitikimo metu jis paprašė N. M. paaiškinti dėl ko įvyko ginčas. Pastarasis nurodė, kad G. M. pjaustė jų įmonės vandens žarnas, tačiau neigė mušęs G. M.. Po pokalbio jis pareikalavo, kad R. J. užtikrintų, kad N. M. nedirbtų objekte, N. M. tą pačią valandą nuo darbų buvo nušalintas, apsaugai buvo duotas nurodymas jo į objektą nebeįleisti. G. M. po įvykio skundėsi, kad jam skauda paširdžius, tačiau kviesti policijos neprašė, sakė, kad gali tęsti darbą. G. M. jam paskambino sekmadienį ir pasakė, kad kreipėsi pas gydytojus, kadangi jam nenustojo skaudėti sumušimų. Vėliau G. M. į darbą neatvyko. Taip pat nurodė, jog G. M. pažįsta 4 metus ir netiki, kad nukentėjusysis galėjo trenkti nuteistajam, kadangi jis ne konfliktiškas asmuo (b. l. 62; 118-119);

15.5. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas R. J. nurodė, kad įvykio metu jis dirbo taip pat kaip ir N. M.. Įvykio dieną jam paskambino „Y“ darbų vadovas D. V. ir pakvietė su juo susitikti. Susirinkime dalyvavo D. V., G. M., N. M., jis pats, buvo dar daug kitų darbuotojų. Nurodė, jog jam žinoma, kas nutiko dėl vandens žarnos. Nurodė, kad N. M. įvykio dieną negalėjo būti girtas, kadangi jis nevartoja alkoholio, o nuo G. M. alkoholio kvapas buvo. Po įvykio G. M. dar kelias dienas dirbo, vėliau į darbą neatėjo. Kai jis sužinojo, kad G. M. neatėjo į darbą, pats paskambino G. M. sužinoti, kas jam atsitiko, paklausė ar neparašys pareiškimo jų įmonei ar N. M.. Nurodė, kad N. M. į objektą po incidento į objektą neįleidžiamas (b.l.60; 127-128);

15.6. bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas D. D. nurodė, kad jis dirba įmonėje UAB „L“. Įvykio dieną „Y“ darbų vadovas D. V. jam paskambino ir paprašė susitikti, pasakė, kad įvyko konfliktas tarp darbuotojų. Susitikimas buvo neoficialus, dalyvavo daug žmonių. Buvo N. M., G. M., D. V., R. J.. Buvo aiškinamasi įvykio aplinkybės. Susirinkimo metu nebuvo konkrečiai kažkas nuspręsta, tačiau UAB „Y“ atstovai nurodė neleisti N. M. dirbti toliau objekte (b. l. 128);

15.7. bylos nagrinėjimo teisme metu specialistas J. R. paaiškino, kad su tokiais sveikatos sutrikimais, kokie nustatyti specialisto išvadoje nukentėjusiajam, jis po įvykio dar galėjo dirbti, o vėliau kreiptis į gydymo įstaigą. Nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimas pasireiškė tik skausmingumu, aukšta temperatūra. Esminis nusiskundimas dėl sveikatos buvo skausmingumas ir tai, kad sunku kvėpuoti. Nukentėjusiojo kūno sužalojimas buvo įvertintas kaip nežymus. Tiesiogiai su sumušimu yra susijęs skausmas sumuštoje vietoje. Kūno sužalojimo mastui tai, kad nukentėjusysis dar dirbo po įvykio, neturėjo įtakos. Nukentėjusiajam buvo nustatyta vidinė kraujosruva, ji būdinga smūgio sudavimui, pats nukentėjusysis susižaloti negalėjo. Tokie sužalojimai gali atsirasti dėl spyrio koja. Jei įvykio metu nukentėjusysis atsitrenkė į kažką su atsikišimu, tada galėjo dėl to būti vidinis kraujavimas (b. l. 135);

15.8. Specialisto išvadoje Nr. G2396/2018(01) nurodyta, kad G. M. nustatyta krūtinės ląstos kairės pusės poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. birželio 27 d.). Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis ir tiriamojo papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į krūtinės ląstos priekinį paviršių. Atsižvelgiant į nustatyto sužalojimo makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas nugriuvus ir minėta kūno sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi (b. l. 20-21);

15.9. 2018 m. liepos 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad 2018 m. birželio 27 d. G. M. dirbo ant stogo 23 aukšte, statybvietėje „Administracinis biurų pastatas 3B“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apie 10.40 val. G. M. leidžiantis laiptais pietauti, 18 aukšto laiptinėje jį užsipuolė UAB „L“ tinkuotojas N. M.. Po kilusio žodinio konflikto N. M. sumušė G. M.. Apie įvykį 11.05 val. G. M. informavo darbų vadovą, bet patikino, kad jaučiasi gerai ir dėl konflikto nenori kreiptis į gydymo įstaigą bei policiją. Pablogėjus savijautai, 2018 m. birželio 30 d. kreipėsi į medikus ir policiją (b. l. 38-39);

15.10. atlikus asmens atpažinimą pagal jo nuotraukas liudytojas G. M. atpažino N. M. (b.l.50-51);

15.16. atlikus asmens atpažinimą pagal jo nuotraukas liudytojas V. T. atpažino N. M. (b. l.48-49).

Šalies argumentai

21. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo G. M. nedarbingumo laikotarpiu iš darbo užsienyje atostogoms į Lietuvą buvo grįžusi jo žmona, kas galimai galėjo būti priežastis dėl ko buvo reikalingas nedarbingumas. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad iš tiesų nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi ne iš karto po įvykio, o praėjus trims dienoms, tai yra 2018 m. birželio 30 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusysis po įvykio atsisakė kreiptis į gydymo įstaigą, nenorėjo kreiptis ir į policijos pareigūnus, liko savo darbo vietoje tęsti darbo, tačiau po trijų dienų, nesiliaujant skausmui, vis tik nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl kairės krūtinės ląstos skausmo. Šios ligoninės bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajam 2018 m. birželio 30 d. buvo suteiktos tik tokios gydymo paslaugos, kurios susijusios su krūtinės skausmingumu. Tai, jog nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi ne iš karto po įvykio, kolegijos vertinimu, nepaneigia apylinkės teismo išvados, jog būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas nukentėjusiajam fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Ligoninėje nukentėjusiajam nurodžius, kad jis buvo sumuštas nepažįstamo asmens, apie įvykį policijos pareigūnams praneša gydymo įstaigos atstovai, neatsižvelgiant į nukentėjusio nuomonę. Taigi, apelianto teiginiai dėl nedarbingumo išdavimo priežasčių nelaikytini pagrįstais.

22. Apeliantas taip pat nurodo, kad tiek nukentėjusysis G. M., tiek V. T. neneigė, kad įvykį matė daugiau asmenų, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė visų reikalingų veiksmų, siekiant objektyviai ir nešališkai ištirti įvykio aplinkybes, o tai turėtų būti aiškinama nuteistojo naudai. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai apelianto nurodytų asmenų nekvietė, o teismas jų neapklausė kaip liudytojų, nesudaro teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes byloje surinkta pakankamai duomenų, leidusių teismui spręsti apie nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką.