Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2532-439/2023 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams K. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, D. M., A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Š. teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymo Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) dalį (1.3. punktas, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2609 ha) dėl kadastro duomenų atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatymo; 2) nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dasbasas“ matininko S. B. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą; 3) teismui sprendžiant, kad ieškiniu yra praleistas ieškinio senaties terminas, ginčijant Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymo Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) dalį (1.3. punktas, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2609 ha) dėl kadastro duomenų atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatymo, prašė ieškinio senaties terminą laikyti praleistą dėl svarbių priežasčių ir senaties terminą atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131straipsnis); 4) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes gretimo žemės sklypo savininkas, t. y. ieškovas, nebuvo kviečiamas į atitinkamas procedūras, todėl neturėjo galimybės pareikšti savo pastabų dėl atliktų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriais buvo pažeistos ieškovo teisės, nes pamatuotas atsakovo žemės sklypas neteisėtai įsiterpė į ieškovo žemės sklypą ir atsakovo žemės sklypo ribos natūroje riboženkliais nebuvo pažymėtos. Apie (duomenys neskelbtini) nustatytas atsakovo žemės sklypo ribas ieškovas atsitiktinai sužinojo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai atlikus miško kirtimo darbus jam buvo pareikštos pretenzijos, jog kirtimai buvo atlikti atsakovo sklype. Atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkas R. B., kuris parengė ir žemės sklypo planą. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad matininkas žemės sklypo ribas paženklino ir riboženkliu įtvirtinimo vietas pažymėjo pagal (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2015-08-14 įsakymu Nr. 33VĮ-1340-(14.33.2). Akte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo žemės sklypo savininkės T. R. įgaliotas atstovas D. S., gretimo žemės sklypo savininkas D. M.. Tačiau šie asmenys ribų pažymėjime nedalyvavo, o tik pasirašė akte. Nustatant atsakovo žemės sklypo ribas ieškovas nebuvo informuotas ir nebuvo šaukiamas dalyvauti, ir atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nepasirašė.

3. Ieškovo žemės sklypo preliminarius matavimus 2006 m. atliko ir abrisą ir žemės sklypo planą sudarė matininkas G. B., kuris 2021-09-25 savo paaiškinime nurodė, kad abrise pažymėta 1-2 linija eina palei kelią, 2-3 liniją matuojant buvo prakirsta augalija 1,5 m linijos spindžiu ir pastatyti mediniai ir plastikiniai riboženkliai, taip pat tarpiniai riboženkliai, kurie buvo apkasti. Šie riboženkliai ir apkasimai iki šiol yra išlikę. Atliekant matavimus, 3-4 linija jau buvo prakirsta atliekant gretimo besiribojančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus. Žemės sklypo ribos 1-2-3-4 yra naudojamos taip, kaip pamatuota. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius (duomenys neskelbtini) patikrinimo vietovėje metu nustatė, kad žemės sklypo riba pagal kelią iki Ręsčių kapinyno (abrise nurodytas linijos ilgis 190 m) ir pagal užtvertas tvoras (aptvarus) yra aiški. Ieškovo žemės sklypo ribos taškuose 2-3 dalis pagal abrisą ir atsakovo žemės sklypo riba 1-5 pagal 2017 m. atsakovo žemės sklypo planą yra sutampanti linija, o tai reiškia, kad žemės sklypai tarpusavyje ribojasi (turi bendrą kraštinę). Šiuo atveju nepagrįstai nukrypta nuo abriso, kuriame aiškiai, kaip nurodė ir matininkas G. B., matyti, kad ieškovo žemės sklypo 1-2 linija eina pagal kelią.

4. Situacijos plane yra pažymėtas tarp kelio ir ieškovo žemės sklypo įsiterpęs smaigalys tariamai laisvos žemės. Atitinkamai nepagrįstai NŽT 2021-12-01 rašte Nr. 1SS-1808-(10.5) nurodyta, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro „GeoMatininkas“ duomenis, ieškovo ir atsakovo žemės sklypai turi tik bendrą susikirtimo tašką, t. y. ieškovo žemės sklypo šiaurinis taškas sutampa su atsakovo žemės sklypo pietrytiniu tašku. Tokias ribas patvirtinantis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymas Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) kaip neteisėtas turi būti panaikintas.

5. Atsakovo žemės sklypo ribos 2017 m. nebuvo pažymėtos riboženkliais, kirtimais ar kitokiais būdais. Šį faktą yra konstatavęs antstolis V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tokiu būdu buvo pažeisti kadastrinių matavimų ir riboženklių pastatymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Atsakovas riboženklius vienašališkai pastatė tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, po to, kai ieškovas atliko miško kirtimą. NŽT Šilalės skyriaus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, žemės sklypo planu, abrisu nustatyta, kad 2006 m. buvo sudarytas ieškovui priklausančio žemės sklypo abrisas, kuriame pagal atliktus preliminarius matavimus pažymėti žemės sklypo ribų ilgiai, sudarytas žemės sklypo planas bei šio sklypo ribos natūroje buvo pažymėtos iki šiol išlikusiais mediniais riboženkliais ir prakertant kirtimus (biržes). Abrise pažymėti ir faktiškai jo naudojami žemės sklypo ribų ilgių neatitikimai, juos fiksuojant neskaitmeninėmis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Net ir esant tokiems neatitikimams, tačiau labai aiškiai natūroje esant pažymėtam žemės sklypo plotui, ieškovas nuo pat 2006 m. sąžiningai, suvokdamas kaip savo žemės sklypą, iki pat 2021 m. rugsėjo mėnesio naudojo ir valdė būtent tokiose ribose. Jokių pretenzijų iš gretimų žemės sklypų savininkų ir ginčų dėl žemės sklypų ribų niekada nebuvo kilę. 2008-12-15 buvo parengtas žemės sklypo Miškotvarkos projektas 2008–2027 metams, kuriame nurodyta, kad miško valdą 2008 m. inventorizavo K. M., projektas 2008-12-15 suderintas su vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi A. R. ir patvirtintas 2008-12-19 Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Ieškovas žemės sklypą visus tuos metus tvarkė pagal šį Miškotvarkos projektą. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Klaipėdos regionas ieškovui (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą pagal miškotvarkos projektą jo žemės sklype kirsti mišką. Ieškovas žinodamas savo žemės sklypo ribas 2021 m. rugpjūčio mėnesį atliko miško kirtimo darbus. Baigiant vilkti iškirstus medžius 2021 m. rugsėjo mėnesį darbus atlikę asmenys iškirstoje miško dalyje pastebėjo staiga naujai atsiradusius sukaltus plastikinius kuolelius, kurių atliekant kirtimo darbus nebuvo, kuriuos kaip riboženklius miško kirtimo metu sudėjo atsakovas, kaip jam priklausančio gretimo žemės sklypo savininkas. Jei atsakovui priklausančio žemės sklypo matavimai ir riboženklių įrengimo veiksmai 2017 m. būtų buvę atlikti natūroje, o ne tik dokumentuose, laikantis teisės aktų reikalavimų, jei tuometinis sklypo savininkas ir matavimus atlikęs matininkas R. B. būtų atvykęs į matuojamą žemės sklypą, neabejotinai būtų matę ieškovo valdomame žemės sklype dar 2006 m. įrengtus riboženklius ir iškirstas biržes, žyminčius žemės sklypo ribas. Matuojant atsakovo žemės sklypo ribas jokie jo žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai nebuvo sukalti, nebuvo prakirstos biržės, iš ko ieškovas būtų galėjęs suvokti, kad jo žemės sklypo dalis buvo pažymėta kaip gretimo žemės sklypo dalis. Ieškovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė K. S. sudarė Žalos aplinkai apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad ieškovo atstovas J. Š. atsakovui priklausančiame žemės sklype neteisėta veika padarė aplinkai turtinę žalą.

6. Tarp ieškovo žemės sklypo ribos taško Nr. 1, kuris tebėra pažymėtas koordinatėje (duomenys neskelbtini) (t. y. kelio važiuojamojoje dalyje), ir ribos taško Nr. 2 (atsakovo ir jo sklypų sąlyčio taško), kai atsakovo žemės sklypo plane pažymėtas taškas „5“, kurio koordinatė yra (duomenys neskelbtini), atstumas yra tik 183,54 m, nors pagal abrisą šis atstumas turėtų būti 190 m, taigi nepagrįstai ieškovo žemės sklypo riba atsakovo kadastrinių matavimų metu yra sutrumpinta net 6,46 m. Ginčo žemės sklypų riba yra nustatyta neteisingai, pažeidžiant ieškovo interesus, atsakovo žemės sklypas su jo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribomis persidengia 0,0293 ha, todėl jau teismine tvarka turi būti sprendžiama dėl šios ribos nustatymo taip, jog ji atitiktų abiejų šalių interesus. Ieškovui priklausantis žemės sklypas pagal UAB „Dasbasas“ (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo planą taškuose 7-8-9 ir 1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su valstybei priklausančia žeme, taške 9-10 ribojasi su D. M. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taške 10-11-12 ribojasi su K. Š. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taške 12-13-14-1 ribojasi su A. K. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Į faktiškai naudojamą žemės sklypą patenka nedidelė pietinė–pietvakarinė dalis Ręsčių kapinyno, vad. Švedkapiu (u. k. 6817), kurio teritorija apibrėžta Kultūros paveldo departamento ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-04-09 aktu Nr. KPD-VL-1465. Į ieškovo žemės sklypą patenka nedidelė kapinyno dalis ir nesudaro kliūčių žemės sklypo ribų nustatymui jo prašomu būdu. Ieškovas yra pasirengęs suinteresuotiems asmenims atlyginti (sumokėti) už pagal UAB „Dasbasas“ (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo planą nuo 2,95 ha iki 3,4373 ha padidėjusį jo žemės sklypo plotą. Po teismo sprendimo reikėtų atlikti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis neinicijavo kadastrinių matavimų atlikimo ir jų įregistravimo. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas su jau atliktais kadastriniais matavimais, kurie turi didesnę juridinę galią (dėl savo tikslumo), lyginant su ieškovui priklausančio žemės sklypo atliktais preliminariais matavimais. Ieškovas nepateikė nė vieno dokumento, kuriame būtų konstatuojamas faktas, jog būtent atsakovui priklausantis žemės sklypas patenka į ieškovo žemės sklypą. Šioje dalyje būtina atskirti dvi tikslines sąvokas, t. y. ieškovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotas ir ieškovo galbūt savavališkai valdomas žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo abrise aiškiai fiksuojama, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,95 ha žemės sklypas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo dalyje „Žemės sklypo plotas“ nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,9500 ha žemės sklypo plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini). Ieškovas daugiau nei 15 metų nesiėmė jokių veiksmų tam, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų išmatuotas atliekant tikslius kadastrinius matavimus. Ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos buvo paženklintos (duomenys neskelbtini) preliminarių matavimų pagrindu. Tauragės apskrities viršininko 2007-12-10 įsakymu Nr. V-2589 buvo pakeista ieškovo žemės sklypo rytinė riba, nenurodant plane žemės sklypo ribų linijų. Kadangi ieškovas jam priklausantį žemės sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad prieš įsigydamas žemės sklypą jį apžiūrėjo ir susipažino su žemės sklypo planu, kuriame aiškiai nurodyta, jog žemės sklypo plotas – 2,95 ha. Ieškovui neatlikus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, negali būti fiksuojamas tariamas ieškovo teisių pažeidimas. Ieškovas ieškiniu siekia įteisinti tariamai faktinio valdymo žemės sklypą, kuris, anot ieškovo, sudaro 3,43 ha plotą.

8. Ieškovo nurodytas teiginys apie žemės sklypų persidengimą yra visiškai nepagrįstas. Šią aplinkybę patvirtino ir NŽT Šilalės skyrius, kuris 2022-03-02 rašte Nr. 1SS-319-(10.5.) konstatavo, jog 2017 m. lapkričio mėnesį parengtame UAB „Rolvita“ matininko R. B. plane žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų posūkių taškų koordinatės sutampa su brėžinyje nurodytomis žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis. Aiškiai nurodoma, jog ieškovo naudojamos žemės sklypo ribos neatitinka ieškovui priklausančio žemės sklypo abriso ir žemės sklypo plano. Ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovo ir jo žemės sklypai persidengia, nes persidengimo faktas fiksuojamas tik tuo atveju, kai vertinamas de jure nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas. Priešingu atveju ieškovo veiksmai, valdant didesnį žemės sklypo plotą, neturint tam teisinio pagrindo, turėtų būti vertinami kaip nepagrįstas praturtėjimas. Ieškovo ir atsakovo žemės sklypus sieja vienas bendras žemės sklypų susikirtimo taškas, t. y. ieškovui priklausančio žemės sklypo šiaurinis taškas sutampa su atsakovo žemės sklypo pietrytiniu tašku, tačiau bendros sklypo ribos nėra. Ieškovo žemės sklypo ribos yra itin aiškios ir nurodytos (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje, (duomenys neskelbtini) abrise, 2006 m. žemės sklypo plane. Ieškovo žemės sklypo ribos buvo patikrintos (duomenys neskelbtini) NŽT faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Geomatininkas“. Atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos atliekant geodezinius matavimus. Atlikti matavimai buvo patikrinti specialistų ir neatitikimų teisės aktams nebuvo nustatyta. Remiantis 2008-12-15 Miškotvarkos projekte nurodytais miško valdos duomenimis, matyti, jog miško žemės plotas nurodomas 3,1 ha. Atsakovo nuomone, kiekvienas atidus asmuo, prieš pradėdamas vykdyti miško kirtimą ir suvokdamas, kad miškotvarkos projekte nurodytas miško žemės plotas neatitinka nuosavybės teise įgyto miško žemės ploto, turėtų inicijuoti kadastrinių matavimų atlikimą ir tik tada imtis veiksmų, susijusių su miško kritimu. Ieškovo planu negali būti vadovaujamasi, nes plane nurodytas žemės sklypo plotas neatitinka de jure ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto. Žemės sklypo planas galėtų būti teikiamas teismui tik tuomet, kai būtų atlikti ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nesant ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų nėra galimybės patikrinti, ar teismui teikiamas žemės sklypo planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus.

9. Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi ieškovo žemės sklypas nesiriboja tarpusavyje su atsakovo žemės sklypu. Tai buvo ieškovui paaiškinta ir žodžiu, ir raštu (2022-03-02 raštas Nr. ISS-319-(10.5.), 2022-11-15 raštas Nr.ISS-1652-(10.5.)), kuriuos ieškovas yra pateikęs į bylą. Matininkas, formuodamas atsakovo žemės sklypą, perėmė preliminariais matavimais jau suformuoto ir VĮ Registrų centre įregistruoto ieškovo miško žemės sklypo ribas ir koordinates pagal tinklelį. Ieškovo žemės sklypas pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu. Ieškovo žemės sklypo šiaurės rytinė riba galėtų būti keičiama administracine tvarka. Ieškovui yra nurodyta, kad kapinaičių ribos yra aiškios, kad nėra galimybės prijungti taip, kaip ieškovas prašo. Matininkas, atlikdamas atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi žemės sklypo teritorijų planavimo (suformavimo) dokumentų sprendiniais. Be to, žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių padėtis vietovėje turi atitikti žemės sklypo teritorijų planavimo (suformavimo) dokumentų sprendinius. Ieškovas yra praleidęs terminą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymo Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) dalies panaikinimo apskundimo. Ieškovas kitiems, nesusijusiems su byla sklypams, yra pasidaręs kadastrinius matavimus, šiuo atveju taip pat galėjo juos pasidaryti. Ieškovo ir atsakovo žemės sklypus jungia vienas bendras taškas, kuris su kraštine negali būti tapatinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Tauragės apylinkės teismas Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad ieškovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sieja tik susikirtimo taškas. Formuojant žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perimtos preliminariais matavimais jau suformuoto ir VĮ Registrų centre įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir koordinatės pagal tinklelį (neatstačius ieškovo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riboženklių pagal sklypo abrisą ir planą). Todėl teismas nusprendė, kad ieškovas pagrįstai nebuvo kviečiamas į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą. Teismas nusprendė, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklausančio atsakovui, kadastriniai matavimai yra atlikti teisėtai, žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, nepažeidžiant ieškovo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise turimų žemės sklypų ribos yra aiškios ir nurodytos ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) abrise, 2006 m. gruodžio mėnesį parengtame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) ir jos neturi būti nustatinėjamos teismo sprendimu. Ieškovo žemės sklypo ribos buvo patikrintos NŽT 2021-12-15 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, ir Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Geomatininkas“. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,9500 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklausantis 0,2609 ha ploto žemės sklypas išmatuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane (duomenys neskelbtini), parengtame 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „Rolvita“ matininko R. B., nurodytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės sutampa su žemės sklypo situacijos brėžinyje nurodytomis žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis. Formuojant atsakovui šiuo metu priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeistos jau suformuoto ir VĮ Registrų centre įregistruoto ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos.

12. Teismo vertinimu, ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl to, kad ieškovas faktiškai naudoja 50 arų didesnį žemės sklypą, nei yra įgijęs pirkimo būdu (2,95 ha). Dėl viršpločio ieškovas faktiškai valdo 0,0293 ha dydžio atsakovo žemės sklypo dalį ir dalį nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, priklausančio Kultūros paveldo objektams – Ręsčių kapinynui. Teismas, vertindamas žemės sklypo ribas, vadovavosi ieškovo nuosavybės teise įgyto žemės sklypo plotu. Teismas nustatė, jog ieškovui atstačius jam priklausančio nuosavybės teise 2,95 ha ploto riboženklius pagal ieškovo žemės sklypo abrise ir plane nurodytus sklypo ribų linijų ilgius, neliktų sklypų persidengimo. Ieškovas, motyvuodamas faktiniu žemės sklypo valdymu nuo 2006 m. ir matininko klaida, siekia teismo sprendimu įgyti didesnę žemės sklypo nuosavybę, nei turi įgijęs pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovo pateiktu planu išimtinai būtų tenkinami tik ieškovo poreikiai, atsakovas netektų teisėtai įgytos žemės sklypo dalies, valstybė netektų dalies žemės sklypo, vien dėl to, kad ieškovas siekia valdyti didesnį žemės sklypą nei yra įgijęs. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-304-695/2019). Teismas pažymėjo, kad, jei ir būtų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise turimų žemės sklypų ribos yra neaiškios, ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos pagal pateiktą UAB „Dasbasas“ matininko S. B. parengtą ieškovo žemės sklypo planą negalėtų būti nustatomos, kadangi pagal planą ieškovo faktiškai valdomas žemės sklypas persidengia su valstybei priklausančiu nesuformuotu žemės sklypu (Ręsčių kapinaitėmis). Teismas pažymėjo, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant žemės sklypų ribą, žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nuginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-539/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2010).

13. Pasisakydamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymo Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) dalies apskundimo termino teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie skundžiamo administracinio akto esmę) dienos. Teismas nurodė, kad ieškovui apie prašomą iš dalies panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymą Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) tapo žinoma 2021-10-28. Įsakyme buvo išaiškinta teisė šį įsakymą apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą ginčijamo įsakymo apskundimo terminą, todėl ieškovo reikalavimą atnaujinti praleistą terminą įsakymui apskųsti atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; perskirstyti dalyvaujančių byloje šalių bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; ieškovui iš atsakovų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; spręsti klausimą dėl specialių žinių ginčo sprendimui panaudojimo pasitelkiant atitinkamos srities (žemėtvarkos projektų, žemės sklypų kadastrinių matavimų) ekspertus, priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Išvadą, jog ieškovo žemės sklypas ir atsakovo žemės sklypas nėra gretimi sklypai, teismas grindė tuo, kad 2015 m. Šilalės r., Laukuvos sen., Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, atsakovo žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio mėnesio brėžinyje ir atsakovo žemės sklypo plane buvo nurodyta, kad šis žemės sklypas pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu ir su ieškovo žemės sklypu nesiriboja. Nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes neatitinka teismo nurodytų dokumentų turinio – nei 2015-08-14 NŽT Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintame Šilalės r. savivaldybės, Laukuvos seniūnijos, Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nei atsakovo žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), nei 2017 m. lapkričio mėnesio brėžinyje nėra nurodyta, kad šis žemės sklypas pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio ir spręsdamas klausimą dėl ieškovo ir atsakovo žemės sklypų gretimybės, nepagrįstai nesuteikė reikšmės atsakovo žemės sklypo konfigūracijai – nors (duomenys neskelbtini) atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte yra nurodyta, kad jis sudarytas remiantis 2015-08-14 NŽT Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintu Šilalės r. savivaldybės, Laukuvos seniūnijos, Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, tačiau atsakovo 2017 m. lapkričio mėnesį parengtame žemės sklypo plane sklypo konfigūracija šio projekto neatitinka, todėl ir dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovo žemės sklypas pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino matininko G. B., matininko S. B., J. Š. paaiškinimų teismo posėdžių metu, (duomenys neskelbtini) antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kitų duomenų, neįvertino ir nenustatė registro duomenų netikslumų (kurie (duomenys neskelbtini) buvo ištaisyti), ir byloje esančių įrodymų pagrindu nepagrįstai nenustatė, kad ieškovo valdomas ir naudojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo išmatuotas pagal (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projektą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas abrisas ir sklypo ribos buvo pažymėtos riboženkliais, ieškovo atlikti medžių ir krūmų iškirtimai tarp riboženklių gretimų žemės sklypų riboms atskirti. Netinkamas teismo įrodymų vertinimas lėmė nekonstatavimą, kad atsakovo žemės sklypo riba, šio žemės sklypo plane pažymėta 1-5, ribojasi su ieškovo žemės sklypo kraštine abrise pažymėta 2-3, todėl ieškovas turėjo būti informuotas apie planuojamus (duomenys neskelbtini) atlikti atsakovo žemės sklypo paženklinimus.

14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik suinteresuoto ginti savo atliktų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumą asmens – matininko R. B. – paaiškinimais, nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų visumos, dėl to nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovo žemės sklypas ir jo ribos (duomenys neskelbtini) nebuvo paženklintos vietoje. Jei matininkas R. B. (duomenys neskelbtini) būtų atvykęs į atsakovo žemės sklypo vietą, jis būtų pamatęs ieškovo žemės sklypo abrise nurodytus riboženklius, ypač riboženklį Nr. 2, ir tarp riboženklių Nr. 2 ir Nr. 3 padarytą proskyną, kaip besiribojančių sklypų atribojimo liniją, tai jam, kaip matininkui, būtų sukėlę abejonių dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų su pavaizduota ieškovo žemės sklypo riba, einančia skersai kelio, nes riboženklis Nr. 2 žymėjo sklypo ribą palei kelią. Abejonėms ir neaiškumams pašalinti privalomai būtų kreipęsis į NŽT skyrių išvadai gauti, tačiau tai nebuvo padaryta. Kad (duomenys neskelbtini) atsakovo žemės sklypas nebuvo pažymėtas riboženkliais, patvirtina tai, kad 2018 m. kovo mėnesį „persidengiančiame“ plote pagal miškotvarkos projektą ir leidimą kirsti mišką (duomenys neskelbtini), 76 kv. (duomenys neskelbtini) sklype atrėžęs biržę, miškininkas J. Š. atsakovo žemės sklypo riboženklių nematė. Liudytojai tėvas ir sūnus (duomenys neskelbtini) teisme nurodė, kad, 2021 m. rugpjūčio mėnesį ieškovo užsakymu atlikdami miško kirtimo ir išvežimo darbus, aiškiai matė tik miškininko J. Š. atrėžtas kirtimui biržes, žemės sklypo ribas, o atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimas atsirado tik baigus pjauti ir vežti mišką. Siekiant pašalinti abejones, teismui net buvo pasiūlyta padaryti išvažiuojamąjį posėdį tam, kad įsitikintų vietoje dėl aiškiai matomų prakirstų žemės sklypo ribų, tačiau teismas tokį posėdį organizuoti atsisakė, o savo sprendimą vietoje to grindė abejonėmis, kurias pats atsisakė pašalinti (jei jau netiko antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės, bet dėl to skundžiamame teismo sprendime net nepasisakyta ir atitinkamas įrodymas apskritai nevertintas). Teismas neįvertino to, kad apie matininko R. B. nurodomus tariamai buvusius tris gelžbetoninius riboženklius nėra jokios objektyvios informacijos, nes tokie riboženkliai (duomenys neskelbtini) neegzistavo ir negalėjo egzistuoti. Teismas nenustatė ir skundžiamame sprendime neatsakė į esminį klausimą – kas ir kokiu pagrindu galėjo įkasti tris gelžbetoninius riboženklius iki (duomenys neskelbtini), jei tuo metu tokios sklypų ribos nei teoriškai, nei praktiškai neegzistavo. Jei teismas tinkamai būtų ištyręs įrodymus, būtų konstatavęs, kad minimų gelžbetoninių riboženklių niekada nebuvo ir jų nėra šiuo metu, o skundžiamu įsakymu neteisėtai buvo patvirtintas atsakovo žemės sklypo plotas ir ribos, neteisėtai atgaline data įforminus faktiškai neatliktus žemės sklypo ribų paženklinimų vietoje ir atgaline data surašant ribų paženklinimo aktą. Akto surašymą atgaline data patvirtina ir kviestinių asmenų pasirašymo datos šiame akte nenurodymas. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas riboženklius vienašališkai pastatė tik 2021 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesį.

14.3. Kad matininkas R. B. padarė esminius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nesivadovavo gretimo ieškovo žemės sklypo, planais / abrisu, įrodo ir tai, kad pagal jo sudarytą atsakovo žemės sklypo planą, tarp abrise pažymėto ieškovo žemės sklypo ribos taško Nr. 1 ir taško Nr. 2, atstumas yra tik 183,54 m, nors pagal abrisą šis atstumas turėtų būti 190 m, tokiu būdu, nepagrįstai ieškovo žemės sklypo riba atsakovo tariamų kadastrinių matavimu metu yra sutrumpinta net 6,46 m. Matininko (duomenys neskelbtini) atlikti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka NŽT Šilalės skyriaus vedėjo 2015-08-14 įsakymu Nr. 33VĮ-1340(14.33.2) patvirtinto Laukuvos seniūnijos Laukuvos kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto, todėl yra neteisėtas, ir teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime to nekonstatavo. Byloje taip ir liko neatskleista, kaip matininkas R. B. 2017 m. lapkričio mėnesį galėjo žinoti, kokios bus patvirtintos atsakovo žemės sklypo ribos ir plotas ateityje, t. y. (duomenys neskelbtini), ir tokius ateities duomenis (kurie 2017 m. lapkričio mėnesį neegzistavo) nurodyti atsakovo žemės sklypo plane, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat liko nenustatyta, kodėl NŽT Šilalės skyriaus vedėjas R. B. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo planą pasirašė / patvirtino tik (duomenys neskelbtini). Neatsakyta į klausimą, kaip minėtame akte NŽT Šilalės skyriaus vedėjas galėjo patvirtinti, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, nors šis aktas akivaizdžiai prieštaravo ir neatitiko 2015-08-14 NŽT Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 33VĮ-1340(14.33.2) patvirtinto Laukuvos seniūnijos Laukuvos kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto.

14.4. Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymą Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) dėl kadastro duomenų atsakovo žemės sklypo nustatymo, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atliktos visos privalomos procedūros, dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatant atsakovo žemės sklypo ribas. Bylos nagrinėjimo metu tiek matininkas S. B., tiek atsakovo NŽT Šilalės skyriaus vadovas patvirtino, jog praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai faktiškai subjektai valdo ir naudoja didesnius žemės plotus, nei turi įregistravę nuosavybę, todėl tokiu atveju „viršpločio“ įteisinimas galimas subjektui jo turimos nuosavybės „padidėjimą“ išperkant iš valstybės. Ieškovas sutinka ir yra pasirengęs suinteresuotiems asmenims atlyginti (sumokėti) už pagal UAB „Dasbasas“ (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo planą nuo 2,95 ha iki 3,4373 ha padidėjusį jo žemės sklypo plotą. Teismas visiškai nepasisakė ir neatsižvelgė į tai, kad iki šios dienos nėra galutinai aiškios su ieškovo ir atsakovo žemės sklypais besiribojančio Ręsčių kapinyno ribos (kurios istoriškai jau buvo koreguojamos 2019 m.), dar tik yra rengiamas Ręsčių kapinyno nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas, kuris Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriui bus pateiktas iki 2023 m. pabaigos, tik po to atlikus privalomas procedūras, klausimas dėl Ręsčių kapinyno apskaitos duomenų tikslinimo bus įtrauktas į departamento ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio darbotvarkę 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje. Nesant teisėtai ir galutinai nustatytoms su ieškovo žemės sklypu besiribojančių kitų žemės sklypų: ieškovo ir Ręsčių kapinyno riboms, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo žemės sklypo ribos, nustatytos tik preliminariais matavimais, negali būti keičiamos. Tuo atveju, jei teismo sprendimu šiuo metu nėra galimybės patvirtinti UAB „Dasbasas“ matininko S. B. (duomenys neskelbtini) parengto žemės sklypo plano ir pagal jį nustatyti ieškovo žemės sklypo ribas, pripažinus pirmąjį ieškovo reikalavimą teisėtu ir jį tenkinus, teismas galėjo sprendimu antrąjį ieškovo reikalavimą palikti nenagrinėtą, suteikiant galimybę visiems gretimų žemės sklypų savininkams (ieškovui, atsakovui, valstybei) atlikti įstatymų nustatytas procedūras atliekant šių sklypų kadastrinius matavimus nustatant suderintas ribas, o ne antrąjį ieškovo reikalavimą atmesti.

14.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, nes šiame straipsnyje yra numatyta skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo administraciniam teismui dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo tvarka. Kadangi šiuo atveju minėtų ikiteisminių institucijų sprendimas nebuvo skundžiamas, atitinkama teisės norma netaikytina. Teismas ieškovui itin formaliai vieno mėnesio terminą skundui paduoti skaičiavo nuo tariamos ieškovo atstovo skundžiamo įsakymo gavimo dienos ir formaliai konstatavo, kad šis terminas yra praleistas. Teismas iš esmės neteisingai nusprendė, kad 2021-10-28 Šilalės skyriaus raštas Nr.33SD-4063-(14.33.137 E.) kartu su skundžiamu įsakymu ieškovui buvo įteiktas tą pačią dieną – 2021-10-28, ir nuo šios datos teismas nepagrįstai skaičiavo vieno mėnesio įsakymo apskundimo terminą. Nėra aišku ir teismo sprendime nekonkretizuota, kuo teismas grindžia savo teiginį, kad ieškovo atstovas elektroniniu paštu gavo 2021-10-28 Šilalės skyriaus raštą Nr.33SD-4063-(14.33.137 E.). Teismas nepagrįstai netikėjo ieškovo atstovo paaiškinimu, kad minėto rašto su įsakymu jis negavo, nes NŽT Šilalės skyrius dėl per didelės dokumentų apimties nesugebėjo šių duomenų atstovui elektroniniu paštu išsiųsti. Atsakovė NŽT nepateikė teismui jokių įrodymų, jog minimas raštas realiai elektroniniu paštu ieškovo atstovui buvo išsiųstas ir buvo jo gautas, nepateikė jokių duomenų, kad ieškovo atstovui minimą raštą su priedais įteikė kitais būdais (pvz., registruotu paštu ar per kurjerį). Teismui teikiant ieškinį nei ieškovas, nei jo atstovas nedisponavo nei 2021-10-28 Šilalės skyrius raštu Nr.33SD-4063-(14.33.137 E.), nei prie jo pridedamu ginčo įsakymu. Tai patvirtina su ieškiniu pateikiami dokumentai. Ieškinyje buvo vadovaujamasi 2023-03-17 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu. Pastaruosius faktus patvirtina ir tai, jog neturint ginčijamo įsakymo kopijos, ieškinio reikalavimuose nebuvo konkretizuotas įsakymo konkretus punktas ir (ar) dalis, ieškinio reikalavimų 5 punkte buvo prašoma teismo iš atsakovės NŽT išreikalauti skundžiamą įsakymą, tai papildomai parodo, jog skundžiamu įsakymu ieškovas nedisponavo. Faktiškai surinkus visą būtiną informaciją ginčo sklypo riboms ir turiniui nustatyti, tuo tarpu ir 2023-03-17 iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustačius ginčijamo įsakymo duomenis, ieškinys dėl skundžiamo NŽT įsakymo dalyje panaikinimo buvo paduotas nepraleidus vieno mėnesio apskundimo termino.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Matininkas formuodamas atsakovo žemės sklypą perėmė preliminariais matavimais jau suformuoto ir VĮ Registrų centre įregistruoto ieškovo miško žemės sklypo ribas ir koordinates pagal tinklelį. Matininkas atlikdamas atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus vadovavosi žemės sklypo teritorijų planavimo (suformavimo) dokumentų sprendiniais. Tuo metu, kai buvo atliekami atsakovo kadastriniai matavimai, kylys buvo, todėl ieškovo ir atsakovo žemės sklypai ribojosi tik vienu bendru jungiančiu tašku. Ieškovas pagrįstai nebuvo informuotas ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – Kadastro nuostatai) neturėjo būti šaukiamas atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

15.2. Pagal NŽT vidaus įsakymus, skyrius turi nuo 8 iki 10 procentų patikrinti riboženklius natūroje. Tai reiškia, kad kiekvieno sklypo riboženklių NŽT skyrius netikrina. Šiuo atveju nebuvo atliekama patikra, nes atsakovo sklypas nebuvo patekęs į 8–10 procentų privalomai turimų patikrinti riboženklių skaičių.

15.3. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodytas pirminis žemėtvarkos projektas (Skyriaus vedėjo įsakymas), kuriame buvo nurodytas sklypo plotas – 0,1000 ha. Šiuo atveju matininkas atliko paženklinimą ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte įrašė paženklinto sklypo plotą natūroje, kuris buvo 0,2609 ha ir kuriam buvo atliekami kadastriniai matavimai. Tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas (duomenys neskelbtini), o 2019-07-15 priimtas Šilalės skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 33VĮ- 627-(14.33.2.), t. y. praėjus beveik dvejiems metams, nesudaro prielaidos manyti, jog matininkas galėjo žinoti, kokios bus patvirtintos atsakovo žemės sklypo ribos ir plotas ateityje. Šiuo atveju matininkas atliko kelių žemės sklypų kadastrinius matavimus, tarp kurių buvo ir atsakovo žemės sklypas, ir tik ištaisius klaidas visų sklypų kadastrinių matavimų bylose, buvo priimtas skyriaus vedėjo sprendimas. Tai, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas surašytas, dar nereiškia, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta skyriui. Nuo kadastro duomenų bylos paruošimo / pateikimo iki sprendimo priėmimo kiekvienoje byloje terminas yra skirtingas ir neapibrėžtas. 2019-07-11 buvo gautas pakartotinis matininko prašymas patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šiuo atveju prieš skyriaus vedėjui priimant sprendimą buvo reikalinga gauti informaciją dėl Švedkapio kapinaičių. 2019-07-15 priimtas Šilalės skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 33VĮ-627-(14.33.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2015-08-14 įsakymo Nr. 33VĮ-1340- (14.33.2.) ,,Dėl Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnijos Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo T. R. sklypas (dabartinis savininkas – atsakovas), kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš 0,1000 ha pakeistas į 0,2609 ha. Tą pačią dieną, t. y. 2019-07-15, priimtas Šilalės skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 33VĮ-628-(14.33.2.) ,,Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei T. R. priėmimo“ ir 2019-07-15 priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 33S-41-(14.33.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei T. R.“.

15.4. Ieškovo faktiškai valdomas sklypo plotas yra 3,4373 ha, t. y. 50 arų didesnis už ieškovo pirkimo–pardavimo sutarties būdu įsigytą plotą (2,95 ha). Pagal parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą atsiranda sklypų persidengimas. Parengtas žemės sklypo planas neatitinka žemės sklypo teritorijų planavimo (suformavimo) dokumentų sprendinių.

15.5. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl 2021-10-28 Šilalės skyriaus rašto Nr. 33SD-4063-(14.33.137 E.) išsiuntimo yra visiškai nepagrįsti. Bylai pateikti duomenys patvirtina, kad atsakymas buvo išsiųstas 2021-10-28, todėl ieškovas apie prašomą panaikinti įsakymą (jo dalį) tiksliai, esminius elementus, t. y. teises ir pareigas, sužinojo 2021 m. spalio mėnesį, gavęs iš NŽT Šilalės skyriaus dokumentus, tarp kurių buvo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymas Nr. 33VĮ-628-(14.33.2), todėl ieškovas yra praleidęs terminą minėtam administraciniam aktui apskųsti.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliantas, nepaisant visų faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekia įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad apelianto ir atsakovo žemės sklypai turi bendrą kraštinę. Apelianto nurodomi teiginiai apie neva egzistuojančią apelianto ir atsakovo žemės sklypų bendrą kraštinę buvo paneigti. Šios aplinkybės paneigimui pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė labai konkrečius motyvus ir faktines aplinkybes.

16.2. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo žemės sklypas pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu, tačiau šias aplinkybes patvirtino ne tik matininkas R. B., bet ir NŽT Šilalės skyriaus vedėjas.

16.3. Apeliantas, esant faktui, kad jis neturėjo būti kviečiamas į kadastrinių matavimų atlikimą, apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą pripažinti negaliojančiu, juolab, kad toks reikalavimas nebuvo reiškiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas kelia įvairias prielaidas siekiant įtikinti teismą, kad (duomenys neskelbtini) ribų parodymo–paženklinimo akte nurodyti riboženkliai niekada neegzistavo, tvirtinant, kad, jei teismas tinkamai būtų ištyręs įrodymus, būtų konstatavęs, jog minimų gelžbetoninių riboženklių niekada nebuvo ir jų nėra šiuo metu, o skundžiamu įsakymu neteisėtai buvo patvirtintas atsakovo žemės sklypo plotas ir ribos, neteisėtai atgaline data įforminus faktiškai neatliktus žemės sklypo ribų paženklinimus vietoje ir atgaline data surašant ribų paženklinimo aktą. Taigi šiuo atveju apeliantas iš esmės kaltina atsakovą, matininką R. B. ir NŽT Šilalės skyriaus vedėją dokumentų klastojimu, kaltinimus grindžiant tik savo paties pamąstymais.

16.4. Apeliantui atliktus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pastarasis ir taip naudotųsi didesne žemės sklypo dalimi nei yra įgijęs nuosavybėn. Remiantis apelianto keliamais reikalavimais, manytina, kad apeliantas, neturėdamas teisinio pagrindo, teisminio proceso keliu siekia įgyti nuosavybės dalį į atsakovui priklausantį žemės sklypą, tokiu būdu išvengiant teisminio ginčo dėl žalos atlyginimo neteisėtai iškirtus atsakovui priklausančio miško dalį. Apelianto žemės sklypo ribos yra itin aiškios ir nurodytos (duomenys neskelbtini) pirkimo– pardavimo sutartyje, (duomenys neskelbtini) abrise, 2006 m. žemės sklypo plane. Apelianto žemės sklypo ribos buvo patikrintos (duomenys neskelbtini) NŽT faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Geomatininkas“. VĮ Registrų centro NTR išrašo dalyje „Žemės sklypo plotas“ nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,9500 ha žemės sklypo plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – (duomenys neskelbtini). Vien siekis naudotis didesniu žemės sklypo plotu nei jis yra įgytas, nesudaro pagrindo teismo sprendimu keisti žemės sklypo ribų, tenkinant tik paties apelianto interesus atsakovo žemės sklypo sąskaita.

16.5. NŽT Šilalės skyriaus vedėjas patvirtino, kad apeliantas su ginčijamu aktu buvo supažindintas 2021 m., todėl akivaizdu, kad terminas administracinio akto nuginčijimui yra praleistas žymiai ir teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujinamas.

16.6. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, grindžiamas įrodymais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo priimti, skunde nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių bylos duomenų. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu išsamiu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

5. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naujus įrodymus: Šilalės rajono savivaldybės mero 2023-11-06 raštą Nr. T18-105(2.10 Mr) „Dėl Ręsčių kapinyno, vad. Švedkapiu (U.L. 6817), teritorijos tikslinimo“ ir Kultūros paveldo departamento 2023-10-30 raštą Nr. (13.24 E)2-2057. Šiais papildomais įrodymais ieškovas grindžia apeliacinio skundo argumentus, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nėra nustatytos ir jos bus tikslinamos. Kadangi Šilalės rajono savivaldybės mero 2023-11-06 raštą ieškovas gavo jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės (2023-10-30) ir anksčiau šių dokumentų teismui pateikti nebuvo objektyvios galimybės, ieškovas prašo juos priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

6. Ieškovas 2024-03-04 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą (DOK-2943), kuriame nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas Šilalės rajono savivaldybės mero 2023-11-06 raštas Nr. T18-105(2.10 Mr), kuriuo informuojama, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje tikslins Ręsčių kapinyno, vadinamo Švedkapiu (u. k. 6817), apskaitos duomenis. Šiuo metu Kultūros paveldo departamento atsakingos institucijos jau priėmė sprendimą dėl Ręsčių kapinyno, vadinamo Švedkapiu (u. k. 6817), žemės sklypo ribų tikslinimo, kuriuo, turimais duomenimis, atsakovo žemės sklypo ribos patenka į Ręsčių kapinyno žemės sklypą. Papildomai po apeliacinio skundo pateikimo gavus duomenis, jog atsakovės NŽT Šilalės skyrius dėl neaiškių ir nežinomų Ręsčių kapinyno, vadinamo Švedkapiu (u. k. 6817), žemės sklypo ribų su 2018-05-08 raštu Nr. 33SD-1337-(14.33.137E.) kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, su 2024-01-31 Nr. 2024 paklausimu apelianto atstovas raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir gavo atsakymą, jog atsakymas į NŽT raštą 2018-05-08 nebuvo pateiktas, tačiau atsakymas buvo teiktas į 2018-11-15 NŽT raštą ir jame informuojama, kad yra atliekami veiksmai dėl Ręsčių kapinyno vertingųjų savybių ir teritorijos ribų patikslinimo. Iš pastarųjų institucijų susirašinėjimo papildomai pagrindžiami civilinėje byloje nustatyti ir apeliaciniame skunde akcentuojami faktai, jog skundžiamas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) jame nurodyta data negalėjo būti nei sudaromas, nei juo formuojamas atsakovo dabar valdomas žemės sklypas, nes gretimybė su Ręsčių kapinynu, vadinamu Švedkapiu (u. k. 6817), 2017 m. buvo nežinoma ir nesuderinta, todėl negalėjo būti teisėtai paženklinta (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas prašo pridėti šiuos papildomus įrodymus: NŽT Šilalės skyriaus 2018-05-08 raštą Nr. 33SD-1337-(14.33.137E.); 2024-01-31 apelianto atstovo raštą Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros paveldo departamento 2024-02-06 raštą Nr. 2TeT-(1.29 -TeTE) su priedais prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Ieškovas taip pat prašo priimti procesinį sprendimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir skirti žemės reformos žemėtvarkos projektų ekspertizę.

7. Ieškovas 2024-03-07 apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus (DOK-3157): Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2024-03-06 raštą „Dėl Ręsčių kapinyno, vad. Švedkapiu (u. k. 6817), apskaitos duomenų patikslinimo ir jų įregistravimo kultūros vertybių registre“ ir prašo juos pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

8. Atsakovas 2024-03-05 su pareikštu ieškovo 2024-03-04 prašymu nesutiko. Apeliacinis procesas neturėtų tapti pakartotiniu civilinės bylos nagrinėjimu. Prašomi pridėti dokumentai yra 2018 m., todėl bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje apeliantas turėjo visas galimybes prašomus dokumentus teikti teismui, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. 2024-02-06 Kultūros paveldo departamento pateiktas raštas yra nesusijęs su nagrinėtina byla, kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas nepatenka ir neturi bendros ribos su Ręsčių kapinaitėmis.

9. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Įvertinusi apelianto pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Šilalės rajono savivaldybės mero 2023-11-06 raštas Nr. T18-105(2.10 Mr), kuriuo informuojama, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje tikslins Ręsčių kapinyno, vadinamo Švedkapiu (u. k. 6817), apskaitos duomenis, konkrečiu atveju esminės reikšmės teisingam šios civilinės bylos išsprendimui neturi. Kadangi tarp šalių iš esmės kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, dėl to, ar ieškovui ir atsakovui priklausantys žemės sklypai turi bendrą ribą, o ne dėl to, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas galbūt ribojasi su Ręsčių kapinyno, vadinamo Švedkapiu (u. k. 6817), žemės sklypo riba. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti klausimai, kaip ir nurodo pats apeliantas, dar tik bus sprendžiami ateityje, todėl galbūt patikslinus Ręsčių kapinyno žemės sklypo duomenis ir bus tikslinamos / keičiamos gretimų sklypų, besiribojančių su Ręsčių kapinyno žemės sklypu, ribos. Aptariamu atveju tai, kas galbūt įvyks ateityje, t. y. nustačius ar nenustačius, kad atsakovo žemės sklypas ribojasi su valstybei priklausančiu žemės sklypu, konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi tai nėra šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Be to, teisėjų kolegija pritaria atsakovo 2024-03-05 pareikštai pozicijai dėl apelianto naujai teikiamų duomenų, kad pastarasis šiuos duomenis, o ypač 2018 m., galėjo pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir grįsti jais savo reiškiamą poziciją. Be to, kartu pažymėtina, kad remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardyti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kai laiku neteikiami teismo sprendimui įtakos galintys turėti įrodymai, dėl to jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti bylai naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako priimti ir pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos apelianto teikiamus (DOK-28802; DOK-2943; DOK-3157) papildomus įrodymus.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ir prašymo skirti žemės reformos žemėtvarkos projektų ekspertizę

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtis, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

13. Apelianto prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija atmeta, kadangi, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes faktines ir teisines bylos aplinkybes buvo galimybė nurodyti pirmosios instancijos teisme, be to, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, be to, byloje yra pakankamai rašytinių duomenų, kurių pagrindu bus vertinamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apelianto argumentus dėl tikslingumo skirti ekspertizę, į byloje esančius duomenis (žemės sklypo planus, žemėtvarkos projektus ir kitus duomenis) nusprendžia, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo skirti ekspertizę byloje esantiems dokumentams įvertinti. Byloje esantys žemės reformos žemėtvarkos projektai yra pakankamai aiškūs ir išsamūs, juose pateikti duomenys suprantami. Be to, remiantis bylos duomenimis, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokio pobūdžio prašymo nereiškė, nors tokia savo teise turėjo galimybe pasinaudoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus ir įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina skirti žemės reformos žemėtvarkos projekto ekspertizę šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl apelianto prašymas dėl ekspertizės skyrimo netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,9500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į žemės sklypą ieškovas įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo– pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į žemės sklypą atsakovas įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

15. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2008 m. K. M. individuali įmonė parengė ieškovui miškotvarkos projektą žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini): Nr. (duomenys neskelbtini), miško plotas nurodytas 3,10 ha. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus Klaipėdos regionas (duomenys neskelbtini) ieškovui išdavė leidimą kirsti mišką pagal miškotvarkos projektą. 2021m. rugpjūčio mėnesį ieškovas, atstovaujamas J. Š., atliko miško kirtimo darbus sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog kadastriniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), VĮ VMU Telšių regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) skl. įvykdytas plynas kirtimas 0,03 ha plote. Kirtimus pagal įgaliojimą vykdė J. Š.. Nurodoma, jog nustatyta, kad jis, vykdydamas kirtimus kadastriniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdė ir plyną kirtimą kadastriniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), iškirsdamas plynai 0,03 ha. Siekiant nustatyti kadastrinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribą, buvo išmatuota linija 1-2, kuri plane yra 190 m ir atitiko kadastrinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Kadastrinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plyno kirtimo biržė (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype yra apie 30 m įsiterpusi į kadastrinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją. Taip pat ši biržė yra iškirsta ir 0,05 ha plote Nacionalinei žemės tarnybai priklausančiame nesuformuotame kadastriniame sklype. Šis plotas priklauso Kultūros paveldo objektams – Ręsčių kapinynui, vadinamam Švedkapiu. Kadastriniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra iškirstas 21 žalias medis, tai sudaro 10,57 ktm medienos. Padaryta žala aplinkai, kuri yra 2 431, 10 Eur. Nacionalinei žemės tarnybai priklausančiame nesuformuotame kadastriniame sklype iškirsti 42 žali medžiai, tai sudaro 20,53 ktm medienos. Padaryta žala aplinkai, kuri yra 4 721,90 Eur. Iš viso padaryta žala aplinkai, kurios dydis – 7 153,00 Eur.

16. Konkrečiu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nuosavybės teise turimų žemės sklypų ribos nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio, t. y. nuo tada, kai ieškovas, atstovaujamas J. Š., atliko miško kirtimo darbus ir atsakovas pareiškė ieškovui pretenzijas, jog ieškovas mišką iškirto atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje ir apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms, dėl to (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas patikrinimas ir ieškovui buvo surašytas administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Rolvita“ matininkas R. B. nustatė savininkės T. R. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal Laukuvos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2015-08-14 įsakymu Nr.33VĮ-1340-(14.33.2).

18. Žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nurodytos žemės sklypo situacijos brėžinyje, parengtame 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „Rolvita“ matininko R. B., patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymu Nr.33VĮ-627-(14.33.2.).

19. Pagal UAB „Dasbasas“ matininko S. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą ieškovo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą nurodyta, jog faktiškai sklypo plotas yra 34 373 m ² (arba 3,4373 ha), t. y. 50 arų didesnis už ieškovo pirkimo–pardavimo sutarties būdu įsigytą plotą, kuris yra 2,95 ha. Iš 2021-11-23 UAB „Dasbasas“ direktorės D. B. prašymo NŽT Šilalės skyriui nustatyta, kad 2021-11-23 UAB „Dasbasas“ pateikė NŽT Šilalės skyriui prašymą išvadai gauti dėl paženklinto natūroje ieškovo žemės sklypo, žemės sklypo plano. Iš 2021-12-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto Nr.1SS-1808-(10.5) nustatyta, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ duomenis, žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turi bendrą susikirtimo tašką, t. y. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinis taškas sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietrytiniu tašku.

20. Byloje nustatyta, kad 2021-12-15 NŽT Šilalės skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021-12-02 pavedimą, atliko ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir greta esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

21. Taip pat nustatyta, kad Švedkapio (Ręsčių kapinaičių) ribos buvo suprojektuotos Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnijos Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame skyriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2013-12-05 įsakymu Nr.33VĮ-(14.33.2.)-2400. 2019-04-29 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus rašte Nr.(12.24.-T)2T-141 ieškovui buvo nurodyta, kad buvo patikslintos Švedkapio vertingosios savybės, teritorijos ribos ir kad dalis ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų patenka į Švedkapio teritoriją. Iš 2019-04-04 Kultūros paveldo centro parengto Ręsčių kapinyno, vad. Švedkapiu (6817, 1344), apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano Ręsčių k., Laukuvos sen., Šilalės r. sav., nustatyta, kad teritorijos plotas yra 5 808 m ² ir dalis ieškovo valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Ręsčių kapinyno, vad. Švedkapiu, teritoriją, kad Švedkapio ribos neatitinka 2013 m. projekte suprojektuotų Švedkapio ribų.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymo Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) dalies (1.3. punktas, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2609 ha) dėl kadastro duomenų atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatymo apskundimo tvarkos

22. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymo Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) dalies (1.3. punktas, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2609 ha) dėl kadastro duomenų atsakovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatymo apskundimo tvarkos apeliaciniame skunde argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo nagrinėjamas mišraus (civilinio ir administracinio) teisinio santykio ginčas, kuris yra susijęs su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu ir yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (CK 4.45 straipsnio 1 dalis), ir kuriame civilinis teisinis santykis vyrauja, todėl ginčas buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008 ir teigia, kad šiuo atveju buvo nagrinėjamas esminis ieškinio reikalavimas – dėl ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo, šis klausimas tiesiogiai susijęs su ieškovo nuosavybės teise ir jos apimtimi yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl šiuo atveju abiem ieškinio reikalavimams teismas turėjo taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, – dešimt metų.

23. Apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008 nurodyta, kad su nuosavybės teisės gynimu susijusiems reikalavimams taikytini ieškinio senaties terminai yra nustatyti CK 1.125 straipsnyje ,,Ieškinio senaties terminai“, pagal kurį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų; šis terminas yra taikomas, jeigu atskirų rūšių reikalavimams šiame kodekse bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta sutrumpintų ieškinio senaties terminų (CK 1.125 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas 2008-02-25 nutartyje taip pat nurodė, kad Administracinių bylų teisenoje taikomus terminus reglamentuoja ABTĮ, todėl bendrasis kreipimosi į teismą terminas yra nustatytas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas 2008-02-25 nutartyje pažymėjo, jog administracinėje teisenoje galiojantys kreipimosi į teismą terminai yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, įstatymas su šių terminų pasibaigimu nesieja asmens subjektinių teisių pabaigos; procesinių kreipimosi į teismą terminų taikymo taisyklės yra nustatytos ABTĮ, kadangi tai nėra ieškinio senaties terminai, juos taikant negali būti taikomos ieškinio senaties instituto taisyklės.

24. Aptariamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodomoje kasacinio teismo nutartyje iš esmės pasisakoma dėl ieškinio senaties termino atribojant Administracinių bylų teisenoje taikomą administracinių aktų apskundimo terminą, todėl apeliantas nepagrįstai ja remiasi dėstydamas argumentus dėl, jo vertinimu vyraujančio civilinio teisinio santykio. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). Apeliantas ieškiniu yra pareiškęs reikalavimus ir dėl administracinio akto nuginčijimo, ir dėl ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ pirmajam ieškovo reikalavimui, kuriuo reglamentuojama administracinių aktų apskundimo tvarka.

25. Taigi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

26. Ieškovo teigimu, jis apie atsakovo žemės sklypo ribas sužinojo 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai, atlikus miško kirtimo darbus, jam buvo pareikštos pretenzijos. Iš byloje esančios atstovavimo sutarties matyti, kad tarp ieškovo ir jo atstovų (advokato R. G., advokato padėjėjos J. J.) atstovavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad NŽT Šilalės skyriuje 2021-10-20 buvo gautas ieškovo atstovo prašymas dėl duomenų pateikimo. 2021-10-28 NŽT Šilalės skyrius raštu Nr. 33SD-4063-(14.33.137E.) pateikė ieškovo atstovui nurodytu elektroniniu paštu nuasmenintus duomenis, tarp kurių buvo ir prašomas iš dalies panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymas Nr. 33VĮ-628-(14.33.2). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis NŽT raštas, pasirašytas Šilalės skyriaus vedėjo elektroniniu parašu, taip pat pateikto rašto Nr. 33SD-4063-(14.33.137E.) išsiuntimo ieškovo atstovui istorija. Taigi nors apeliantas apeliaciniame skunde ir teigia, jog jo atstovas jokių dokumentų iš NŽT Šilalės skyriaus nėra gavęs, nes NŽT Šilalės skyrius dėl per didelės dokumentų apimties nesugebėjo šių duomenų atstovui elektroniniu paštu išsiųsti ir neva šias aplinkybes patvirtina tai, kad apeliantas skundžiamo sprendimo iš NŽT išsireikalavo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto minimos aplinkybės nepaneigia, kad konkrečiu atveju apeliantas ar jo atstovas, negavęs, jo teigimu, prašomų dokumentų, galėjo dar sykį kreiptis į NŽT Šilalės skyrių ir pakartotinai pateikti prašymą dėl duomenų pateikimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad po to, kai 2021-10-28 NŽT Šilalės skyrius raštu Nr. 33SD-4063-(14.33.137E.) pateikė ieškovo atstovui prašomus dokumentus, ieškovo atstovas būtų kreipęsis su prašymu pakartotinai juos pateikti, nurodydamas, jog prašomų dokumentų nėra gavęs arba, kad prašomas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymas Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) kartu su siunčiamais dokumentais nebuvo pateiktas. Aptartu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui apie prašomą iš dalies panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymą Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) tapo žinoma 2021-10-28, t. y. po to, kai NŽT Šilalės skyrius apelianto atstovui išsiuntė jo prašomus dokumentus. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrindė aplinkybių, kad neva jo atstovas prašomų dokumentų iš NŽT negavo, todėl šie apelianto argumentai atmetami. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas administracinio akto apskundimo terminą yra praleidęs žymiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad apeliantas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Įvertinusi apelianto nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis nesikreipė į administracinį teismą ABTĮ nustatytu terminu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties ieškovo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas termino praleidimą grindė išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. tai, kad jis siekia ne tik panaikinti skundžiamo įsakymo dalį (dėl 1.3 punkto), bet ir siekia nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas pagal UAB „Dasbasas“ matininko S. B. parengtą žemės sklypo planą, kuris buvo parengtas tik (duomenys neskelbtini); kad ieškinys pateiktas nepraleidus vieno mėnesio termino net po plano gavimo; ankstesnis plano parengimas nebuvo galimas, nes ieškovas ir jo atstovas J. Š. aiškinosi minėtam planui parengti neaiškias ir kadastro žemėlapyje nepažymėtas Kultūros paveldo departamento dispozicijoje esančių paveldo objekto – kapinių – ribas (aplinkybės nurodomos tikslinant ieškinio reikalavimus DOK-21641). Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad UAB „Dasbasas“ matininko S. B. planas buvo parengtas tik (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. B. parodė, kad ieškovo žemės sklypo planą parengė (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog ir plane nurodyta, kad sklypo ribos posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje pažymėtos (duomenys neskelbtini). Teismas iš UAB „Dasbasas“ direktorės D. B. prašymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui nustatė, kad šis planas (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas NŽT dėl išvados gavimo.

27. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aplinkybių patvirtina tai, kad apeliantas nei tikslindamas ieškinio reikalavimus, nei apeliaciniame skunde nėra nurodęs įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti padaryta išvada, kad apeliantas praleido terminą ginčyti konkretų atsakovės NŽT administracijos aktą dėl svarbių priežasčių, ir dėl to turėtų būtų atnaujintas terminas skundui paduoti.

Dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų

28. Bylos šalių ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų nustatymo, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-2 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

29. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

30. Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kitą); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas nusprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019).

31. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą nurodė, jog ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise turimų žemės sklypų ribos yra aiškios ir nurodytos ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) abrise, 2006 m. gruodžio mėnesį parengtame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) ir jos neturi būti nustatinėjamos teismo sprendimu, todėl ieškovui neįrodžius žemės sklypo ribų neaiškumo, be to, įvertinęs tai, kad ieškovo prašoma nustatyti žemės sklypo riba pažeidžia gretimo žemės sklypo savininko (atsakovo) interesus, kadangi keistųsi žemės sklypo konfigūracija, neteisėtai padidėtų ieškovo žemės sklypo plotas, ieškinį atmetė.

32. Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai netenkino ieškinio, apeliantas turėjo būti kviečiamas į atliekamą atsakovo žemės sklypo ženklinimą, todėl, neinformavus apie atliekamus ženklinimus, buvo pažeistos jo teisės; žemės sklypo ženklinimas riboženkliais buvo atliktas realiai neatvykus į vietą ir vietoje sklypo nepaženklinus; teismas nesiaiškino, kas ir kokiu pagrindu pastatė tris riboženklius iki (duomenys neskelbtini), nes tai, anot apelianto, esminis spręstinas klausimas šioje byloje; apelianto ir atsakovo žemės sklypo ribos nėra aiškios, todėl apeliantui teismas turėjo sudaryti galimybę išsipirkti viršplotį.

33. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir teigia, kad jis žemės sklypą įsigijo jau su atliktais kadastriniais matavimais, kad ieškovo ir jo žemės sklypus sieja vienas bendras žemės sklypų susikirtimo taškas, t. y. žemės sklypus jungia tik vienas koordinatės taškas, todėl apeliantas į atsakovo sklypo ženklinimą neturėjo būti kviečiamas; ieškovo žemės sklypo ribos yra itin aiškios, nepersidengiančios, yra nurodytos ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) abrise, 2006 m. žemės sklypo plane; ieškovo prašomu patvirtinti UAB „Dasbasas“ planu negali būti vadovaujamasi, nes plane nurodytas ieškovo žemės sklypo plotas neatitinka teisiškai ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto.

34. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projekto plane, plotas 2,70 ha, ribos suprojektuotos Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 2006-05-25 įsakymu Nr.V-1144, kuriuo B. J. perduotas neatlygintinai suprojektuotas sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo abrisą ir 2006 m. gruodžio mėnesį parengtą žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini), kurie parengti UAB „Hidroprojektas“. Žemės sklypo abrise ir plane nurodyta, kad žemės savininkas B. J., taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį. Abrise ir plane nurodytos sklypo gretimybės: 1-2 kelias 6 m, 2-7 Valstybinės žemės fondas, 7-1 Rietavo miškų urėdija. Taip pat nurodyti linijų ilgiai: linijos 1-2 ilgis 190 m, linijos 2-3 ilgis 124 m, linijos 3-4 ilgis 63 m, linijos 4-5 ilgis 102 m, linijos 5-6 ilgis 34 m, linijos 6-7 ilgis 152 m, linijos 7-1 ilgis 316 m. Žemės sklypo planas, jog žemės sklypo ribos atitinka Laukuvos kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas, patvirtintas Tauragės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos. Žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) pažymėtos kadastro žemėlapyje. Plane nurodoma, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), įregistravimo pagrindas 2019-04-09 Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr.KPD-VL-1465. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 2007-12-06 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. 87-144671 buvo atkurtos nuosavybės teisės žemės savininkei B. J.. 2007-12-10 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr.V-2589 buvo pakeistas žemės sklypo plotas iš 2,70 ha į 2, 95 ha ir parengtas žemės sklypo ribų pakeitimo planas (duomenys neskelbtini). Plane nurodyta, kad yra pakeista žemės sklypo rytinė riba, plane žemės sklypo ribų linijų ilgiai nenurodyti. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įsigijo minėtą 2,95 ha ploto žemės sklypą.

35. Apibendrindama aptariamas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieiti prie išvados, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra neaiškios. Tiek paties ieškovo į bylą pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) abrisas, tiek ir 2006 m. gruodžio mėnesį parengtas žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra aiškios ir jos dokumentuose yra pažymėtos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po žemės sklypo įsigijimo būtų atlikęs įsigyto žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovui aiškiai yra žinomos jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo teritorijos ribos. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų tikslinimo pagrįsta.

36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Laukuvos kadastro vietovėje, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projekto plane, sklypo plotas yra 0,10 ha, ribos buvo suprojektuotos Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2015-08-14 įsakymu Nr.33VĮ-1340-(14.33.2). Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Rolvita“ matininkas R. B. nustatė savininkės T. R. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, dalyvaujant savininkės atstovui D. S. ir gretimo žemės sklypo savininkui D. M., pagal Laukuvos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2015-08-14 įsakymu Nr.33VĮ-1340-(14.33.2). Akte nurodyta, kad žemės sklypo plotas 0,2609 ha, žemės sklypo ribos paženklintos 2 riboženkliais, kitos ribos nustatytos 3 esamais riboženkliais. (duomenys neskelbtini) aktą patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas. Žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nurodytos žemės sklypo situacijos brėžinyje, parengtame 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „Rolvita“ matininko R. B.. Brėžinyje nurodytas žemės sklypo plotas yra 0,2069 ha ir nurodytos žemės sklypo ribos posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. 2017 m. lapkričio mėnesio žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad sklypo plotas 2 609 m2, sklypo gretimybės: 1-2 kelias 6, 2-3 žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas D. M.) ir 3-1 Lietuvos valstybinis žemės fondas. Plane nurodytas žemės sklypo plotas 2 609 m ² ir žemės sklypo ribos posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. (duomenys neskelbtini) planą patikrino ir suderino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plane (duomenys neskelbtini), parengtame 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „Rolvita“ matininko R. B., nurodytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės sutampa su žemės sklypo situacijos brėžinyje nurodytomis žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis. NŽT Šilalės skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymu Nr.33VĮ-627-(14.33.2.) buvo pakeistos žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas: iš 0,10 ha ploto į 0,2609 ha plotą, vadovaujantis žemės sklypo situacijos brėžiniu. Įsakymu nustatyti Laukuvos kadastro vietovėje perduodamų neatlygintinai nuosavybėn savininkei T. R. lygiaverčių žemės sklypų, iš jų ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įgijo nuosavybėn 0,2609 ha ploto žemės sklypą.

37. Byloje esančiame 2021-12-01 NŽT rašte Nr.1SS-1808-(10.5) nurodoma, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ duomenis, žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turi bendrą susikirtimo tašką, t. y. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinis taškas sutampa su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietrytiniu tašku. 2021-12-22 NŽT Šilalės skyriaus vedėjo rašte Nr. 33SD-4635-(14.33.104.) nurodoma, kad, formuojant žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perimtos preliminariais matavimais jau suformuoto ir VĮ Registrų centre įregistruoto miško žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir koordinatės pagal tinklelį (neatstačius gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riboženklių pagal abrisą ir planą).

38. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek iš NŽT Šilalės skyriaus vedėjo 2015-08-14 įsakymu Nr.33VĮ-1340-(14.33.2) patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, tiek iš 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „Rolvita“ matininko R. B. parengto žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinio ir žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovo žemės sklypas pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu, apeliaciniame skunde teigia, kad šie duomenys nepatvirtina teismo išvados. Tačiau apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta ir pažymi, kad tiek 2006 m. gruodžio mėnesį parengtame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), kraštinės 2-7, tiek 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „Rolvita“ matininko R. B. parengto žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinio ir žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini) matyti, kad 3-1 pavaizduotos sklypo kraštinės ribojasi su Lietuvos valstybinės žemės fondui priklausančio žemės sklypo ribomis ir tai yra pažymėta plano grafoje „Gretimo žemės sklypo kadastro Nr.“ Be to, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti NŽT pateiktos Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos, Ręsčių kaimo suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) situacija, kurioje vaizduojama tai, kad ieškovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sieja tik susikirtimo taškas. Taigi aptariamos situacijos kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti byloje esančių rašytinių duomenų kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sieja tik susikirtimo taškas.

39. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-12-22, t. y. ginčo kadastrinių matavimų atlikimo metu) 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas). Panašiai žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūra yra reglamentuota ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) (Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2018-02-23) 15, 25–29 punktai).

40. Nustačius, kad ginčo šalių žemės sklypus sieja tik bendras jų susikirtimo taškas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nėra gretimo sklypo savininkas, todėl pagrįstai nebuvo kviečiamas į žemės sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą. Šias aplinkybes patvirtino ir 2023-09-26 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas matininkas S. B., kuris nurodė, kad vertinant ieškovo ir atsakovo žemės sklypo ribas pagal nuosavybės dokumentus persidengimo tarp minėtų žemės sklypų nėra. O taip pat ir 2023-10-03 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas NŽT Šilalės skyriaus vedėjas R. B. nurodė, kad vertinant VĮ Registrų centro teikiamus duomenis ir juos lyginant su atsakovo žemės sklypo plotu, kuris atitinka įgyto nuosavybėn žemės sklypo plotą, jokios bendros kraštinės tarp šių žemės sklypų nėra, nes tarp sklypų yra įsiterpusi laisva valstybinė žemė, todėl sklypus jungia tik vienas bendras taškas.

41. Apelianto argumentus dėl egzistuojančios sklypo ribos su atsakovo sklypo riba paneigia ir (duomenys neskelbtini) NŽT Šilalės skyriaus atliktas ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir greta esančio atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimas vietoje. (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ieškovo žemės sklypo riba eina pagal kelią iki Ręsčių kapinyno. Sklypo abrise nurodytas linijos ilgis 190 m, o faktiškai naudojamas (iki ieškovo parodyto riboženklio) 218 m 59 cm. Akte nurodoma, kad ieškovo sklypo riba yra už 186 m. Kraštinė 2-3 plane ir abrise nurodyta 124 m, o faktiškai naudojama, tačiau persidengianti su Ręsčiu kapinėmis linija yra 123,43 m. Riba 4-5-6 yra užtverta tinklo ir betoninių stulpų tvora, kuri sudaro 126,4 m, su kurios išsidėstymu ir ribomis atsakovas sutinka. Nurodoma, kad sklypų: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pamatuotos kadastriniais matavimais ir pažymėtos kadastro žemėlapyje, šios linijos ilgis abrise ir plane nurodytas 136 m. Septintas riboženklis (ieškovo parodymu) apie 3 m sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, tačiau ieškovas sutinka su užtvertos tvoros posūkio riba ir faktiškai naudojamu linijos 1-7 ilgiu – 293,81 m, kuris yra žymiai trumpesnis nei abrise ir plane nurodytas linijos ilgis – 316 m. Akte taip pat nurodyta, kad, vizualiai įvertinus, ieškovo sklypo riboženkliai įtvirtinti, o ribos prakirstos, išskyrus ribą pagal kelią, kur ji aiški ir pagal užtvertas tvoras (aptvarus), kad naudoti seni, mediniai, vienodi riboženkliai, bet kada jie įtvirtinti ir kada prakirstos linijos, nėra galimybės nustatyti. Persidengiantis ieškovo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 0,0293 ha. Juridinis atsakovo sklypo plotas 2,95 ha, o faktiškai naudojamas sklypo plotas 3,43 ha. 2021-12-22 NŽT Šilalės skyriaus vedėjo rašte Nr. 33SD-4635-(14.33.104.) taip pat nurodoma, kad persidengimo kadastro žemėlapyje ir patvirtintame žemėtvarkos projekte nėra. Sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, netikslumų nenustatyta. Rašte nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, nes 2006 m. patvirtintame žemėtvarkos projekte žemės sklypo riba 1-2 pagal kelią buvo suprojektuota iki Ręsčių kapinyno, vadinamo Švedkapiu (kuris pažymėtas Neprivatizuojamos žemės plane ir žemėtvarkos projekte), sklypo abrise ir plane nurodytas linijos ilgis 190 m, o faktiškai naudojamas 218,59 m (plynai iškirsta, todėl prakirtimo nėra) ir dengia dalį sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suprojektuotas ir paženklintas pagal kadastro žemėlapyje įklotas sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ręsčių kapinių ribas. Kraštinė 2-3 plane ir abrise nurodyta 124 m, faktiškai naudojama 123,43 m, tačiau ji persidengia su minėtų kapinių ribomis (preliminariais matavimais pažymėtomis žemėtvarkos projekte ir VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje), riba 4-5-6 abrise ir plane nurodyta 136 m, o faktiškai naudojama 126,4 m, 6-7 linija dokumentuose nurodyta 152 m, o faktiškai naudojama 167,65 m, tačiau gretimi sklypai yra parengti kadastriniais matavimais ir ieškovas jų neginčija, riba 7-1 nurodyta 316 m, nors faktiškai naudojama 293,81 m. Lauke įtvirtintų, galbūt pirminių (senų riboženklių, neturint galimybės nustatyti, ar jie yra nuo 2006 m. matininko nurodytoje vietoje ir kada prakirsti spindžiai) riboženklių vieta neatitinka abrise ir plane nurodytų atstumų, o juridinis sklypo plotas žymiai mažesnis nei faktiškai naudojamas. Nurodoma, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo ribos nepažeidžia teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, tačiau persidengia 0,0293 ha su dalimi ieškovo faktiškai naudojamo (įtvirtinti riboženkliai, prakirstos ribos) žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. Akte pažymėta, kad Kultūros paveldo departamento Kultūros ministerijos ketvirtosios Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2019-04-09 aktu Nr.KPD-VL-1465 pakeistos Ręsčių kapinyno ribos ir plotas. Juo vadovautasi rengiant sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, tačiau pažeidžia sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas ir naudojamas ribas. Rašte taip pat nurodoma, kad pagal skyriuje turimus dokumentus ir faktinį naudojimą ieškovas turi atstatyti riboženklius pagal abrise ir plane nurodytas ribas. Taigi visuma aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad neva tarp jo žemės sklypo ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra nustatyta riba, kuri abrise pažymėta kraštine 1-2, nepagrįsti. Todėl, apelianto neinformavus apie atliekamus ženklinimus, jo teisės pažeistos nebuvo.

42. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kad R. B., anot apelianto, (duomenys neskelbtini) nebuvo atvykęs į šiuo metu atsakovui priklausantį žemės sklypą, atitinkamai nepaženklino žemės sklypo ribų riboženkliais, todėl juos atmeta.

43. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nustatytos savininkės T. R. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, dalyvaujant savininkės atstovui D. S. ir gretimo žemės sklypo savininkui D. M., pagal Laukuvos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2015-08-14 įsakymu Nr.33VĮ-1340-(14.33.2). Akte nurodyta, kad žemės sklypo plotas 0,2609 ha, žemės sklypo ribos paženklintos 2 riboženkliais, kitos ribos nustatytos 3 esamais riboženkliais. Kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini) aktą, patvirtino NŽT Šilalės skyriaus vedėjas. 2023-08-22 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas D. M., kuris nurodė, jog matininkas R. B. realiai buvo atvykęs, žemės sklypo parodymo–paženklinimo metu dalyvavo jo įgaliotas atstovas – tėvas, kuris patvirtino, jog sklypas paženklintas tinkamai, todėl D. M. pasirašė žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akte. 2023-10-03 teismo posėdžio metu buvo apklaustas R. B., kuris patvirtino, jog buvo nuvykęs ir realiai išmatavo šiuo metu atsakovui priklausantį žemės sklypą. Liudytojas parodė, jog (duomenys neskelbtini) ženklinant žemės sklypo ribas vadovavosi 2015 m. Laukuvos kadastrinės vietovės planu, suprojektuotais nekilnojamojo turto registro duomenimis (tinkleliu), žemės sklypo plotą paženklino vietoje dviem riboženkliais ir patvirtino aplinkybę, kad buvo trys seni riboženkliai. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apelianto argumentus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo netikėti pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, (duomenys neskelbtini) akte nurodyta informacija apie tai, kad atsakovo žemės sklypas buvo paženklintas dviem naujais riboženkliais, be to, kad aktas pasirašytas ir sklypo ženklinime dalyvavusių asmenų. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus dėl trijų riboženklių, kurie atsakovo žemės sklypo ribas žymėjo iki (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio klausimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme net nebuvo keliamas ir tuo labiau, net nebuvo įvardijamas esminiu, į kurį turėtų atsakyti teismas. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti dalį NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2019-07-15 įsakymo Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) ir nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal pateiktą planą, o ne konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes dėl riboženklių pastatymo (įkasimo) iki (duomenys neskelbtini).

44. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto bylai pateikto (duomenys neskelbtini) antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, siekiant įsitikinti dėl aiškiai matomų prakirstų žemės sklypo ribų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės aplinkybės konstatuotos praėjus daugiau nei pusei metų nuo atsakovui priklausančio miško dalies iškirtimo. Iš minėto faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo nėra galimybės nustatyti, kokias žemės sklypo ribas buvo siekiama nustatyti, ar faktiškai valdomo žemės sklypo ribas, ar įsigyto pagal pirkimo–pardavimo sutartį žemės sklypo ribas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymėjo, jog antstolis net nėra nurodęs, kad jam buvo pateikta informacija apie tai, kad apeliantas siekia naudotis didesne žemės sklypo dalimi nei yra įgijęs nuosavybėn, todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomiems argumentams, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas jokios esminės reikšmės ginčo sprendimui nesuteikia.

45. Teisėjų kolegija dėl apelianto argumentų, galimybės išsipirkti viršplotį pažymi, kad apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo metu procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jis sutinka ir yra pasirengęs suinteresuotiems asmenims atlyginti (sumokėti) už pagal UAB „Dasbasas“ (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo planą nuo 2,95 ha iki 3,4373 ha padidėjusį jo žemės sklypo plotą, nurodo, jog nėra ginčo, kad pagal įstatymą yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė. Tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas. Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017).

46. Pirmosios instancijos teismo vykusio 2023-10-03 posėdžio metu apklaustas NŽT Šilalės skyriaus vedėjas R. B. teigė, kad žemės sklypų persidengimo, vertinant pagal nuosavybės teise turimus plotus, nėra. Jei ieškovas atliktų savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, neliečiant atsakovo žemės sklypo, kuris yra išmatuotas kadastriniais matavimais ir neliečiant kapinaičių ribų, ieškovui būtų sudaryta galimybė išsipirkti viršplotį iš valstybės. Aptariamos situacijos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, neatmetama tokia galimybė, t. y., įvertinus konkrečias aplinkybes, viršpločio išsipirkimas, esant tam pagrindo, tikėtina galimas iš valstybės, esant NŽT pritarimui ir nekeičiant kitų žemės sklypų ribų. Tačiau viršpločio įsigijimas iš fizinio asmens, kurio žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, nesant tam pagrindo, susitarimo, nėra galimas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad toks susitarimas buvo pasiektas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį, kad apeliantui ne kartą bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškinta, kokius veiksmus jis turi atlikti siekdamas iš valstybės išsipirkti dalį žemės sklypo (atlikti kadastrinius matavimus, neliečiant atsakovo sklypo ribų). Todėl ne pirmosios instancijos teismas turėjo sudaryti galimybę apeliantui išsipirkti viršplotį, o pats apeliantas, siekdamas šio tikslo, savo teisių įgyvendinimo, turi atlikti jau minėtus tam tikrus veiksmus.

47. Apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir neatsižvelgė į tai, kad iki šios dienos nėra galutinai aiškios su ieškovo ir atsakovo žemės sklypais besiribojančio Ręsčių kapinyno ribos ir tai neva turi sudaryti pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti ir yra galiojantys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad matininkui S. B. rengiant 2023-03-06 žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovas prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas, atliekant (duomenys neskelbtini) apelianto žemės sklypo ribų parodymą– paženklinimą, nekilo jokių klausimų ar neaiškumų, kuriuos reikėtų derinti dėl kapinaičių ribų. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, (duomenys neskelbtini) NŽT atliekant patikrinimą, apeliantas patvirtino, kad sutinka su Ręsčių kapinaičių tvora, kuri yra iš betoninių stulpų ir tinklo. Be to, 2023-04-28 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovui, patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Ręsčių kapinyno, vad. Švedkapiu, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 6817, teritoriją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl kapinaičių ribų. Tuo tarpu žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis atsakovui, į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas nepatenka ir byloje tai paneigiančių aplinkybių nėra.

48. Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad nors apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis, tačiau apeliantas nesinaudojo galimybe atlikti kadastrinius matavimus, iš esmės nepateikė argumentų, duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Įvertinus visumą įrodymų, apelianto žemės sklypo ribos yra nurodytos (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje, (duomenys neskelbtini) abrise, 2006 m. žemės sklypo plane. Apelianto žemės sklypo ribos buvo patikrintos ir (duomenys neskelbtini) NŽT faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Geomatininkas“. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,9500 ha žemės sklypo plotas, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto siekis naudotis didesniu žemės sklypo plotu, nei jis yra faktiškai įgytas, nesudaro pagrindo teismo sprendimu keisti žemės sklypo ribų, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktu planu, kurį apeliantas teismo prašė patvirtinti, būtų išimtinai be teisinio pagrindo tenkinami tik ieškovo poreikiai, o atsakovas netektų teisėtai įgytos žemės sklypo dalies ir valstybė netektų dalies žemės sklypo vien dėl to, kad ieškovas siekia valdyti didesnį žemės sklypą nei yra įgijęs. Toks ieškovo reikalavimas neatitinka ginčo šalių interesų pusiausvyros teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

49. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, dėl ginčytinų sklypo ribų, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Atsižvelgusi į aptartas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

52. Atsakovas atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu pateikė tai patvirtinančius įrodymus: sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 675,00 Eur, ir pavedimą patvirtinančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. III ketvirčio bruto – 2 018,20 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas.

53. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 623,66 Eur (1,3 × 2 018,20 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovo atsakovui priteistina 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią šis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 675,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.