Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams K. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, D. M., A. K., dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. Š. pradiniu ieškiniu prašė:1) panaikinti 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą Nr.), dalyje dėl kadastro duomenų atsakovui K. Š. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus, kadastro Nr., esančiam (duomenys neskelbtini)r., nustatymo; 2) nustatyti ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr., kadastro Nr., esančio(duomenys neskelbtini)., ribas pagal UAB „D“ matininko S. B. 2023-03-08 parengtą žemės sklypo, unikalus, kadastro Nr., esančio(duomenys neskelbtini), planą; 3) ieškovui iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2023-09-19 teisme gautas ieškovo A. Š. prašymas dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo ir senaties termino atnaujinimo, kuriuo ieškovas suformulavo galutinius ieškinio reikalavimus ir prašo: 1) panaikinti 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą Nr., dalyje (1.3. punktas, sklypo Nr.5135-5, plotas 0,2609 ha) dėl kadastro duomenų atsakovui K. Š. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr., kadastro, esančiam (duomenys neskelbtini) r., nustatymo; 2) nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. , kadastro Nr., esančio(duomenys neskelbtini) r., ribas pagal UAB „D“ matininko S. B. 2023-03-08 parengtą žemės sklypo, unikalus Nr., kadastro Nr., esančio(duomenys neskelbtini)., planą; 3) teismui sprendžiant, kad ieškiniu yra praleistas ieškinio senaties terminas, ginčijant 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 33VĮ-628-(14.33.2), dalyje (1.3. punktas, sklypo Nr.5135-5, plotas 0,2609 ha) dėl kadastro duomenų atsakovui K. Š. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) r., nustatymo, prašo ieškinio senaties termino praleidimą laikyti praleistą dėl svarbių priežasčių ir senaties terminą atnaujinti (CK 1.131str.); 4) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. Š. ieškinyje nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,9500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) r., kuris suformuotas ir įregistruotas 2006-08-15, atliekant preliminarius matavimus, pagal žemės sklypo abrisą. Nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą įgijo 2008-03-05 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-1101 pagrindu. A. K. Š. nuosavybės teise priklauso gretimas žemės sklypas, unikalus, kadastro Nr., esantis(duomenys neskelbtini) r., kuris suformuotas ir įregistruotas 2017-11-13, atliekant kadastrinius matavimus. Nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą atsakovas K. Š. įgijo 2019-12-31 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-7922 pagrindu.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017-11-13, atliekant atsakovui K. Š. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pamatuotas atsakovo žemės sklypas „įžengė“ į jo faktiškai valdomo ir naudojamo žemės sklypo dalį. Apie tai jis sužinojo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį. Nesutinka su nustatytomis gretimo, atsakovo žemės sklypo ribomis, todėl reiškia reikalavimą dėl 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.33VĮ-628-(14.33.2) panaikinimo bei dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Ieškovas nurodo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016-05-01 iki 2020-01-01, t. y. atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu), Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtini Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-12-23), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005-11-10 įsakymu Nr. 1P-209 patvirtintos Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2018-02-24). Pagal nurodytus teisės aktų reikalavimus bendroji taisyklė yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Ieškovas teigia, kad atsakovo K. Š. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant jo nurodytų teisės aktų reikalavimus, nes gretimo žemės sklypo savininkas, t.y. jis, nebuvo kviečiamas į atitinkamas procedūras, dėl ko neturėjo galimybės pareikšti savo pastabų dėl atliktų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriais buvo pažeistos jo teisės, nes pamatuotas atsakovo žemės sklypas neteisėtai įsiterpė į jo žemės sklypą ir atsakovo žemės sklypo ribos natūroje riboženkliais nebuvo pažymėtos. Apie 2017-11-13 nustatytas atsakovo žemės sklypo ribas jis atsitiktinai sužinojo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai atlikus miško kirtimo darbus jam buvo pareikštos pretenzijos, jog kirtimai buvo atlikti atsakovo K. Š. žemės sklype.

Ieškovas nurodo, kad esant atsakovo K. Š. žemės sklypo kadastrinių matavimų neatitikimui aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimams, t.y. nustatant šio žemės sklypo ribas apie tai neinformavus jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, bei nepažymėjus atsakovo K. Š. žemės sklypo ribų natūroje riboženkliais, žemės sklypų ribų nustatymas spręstinas teismo tvarka, vadovaujantis CK 4.45 str. 1d. nuostata.

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo K. Š. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkas R. B., kuris parengė ir žemės sklypo planą. 2017-11-13 buvo surašytas atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. KM-104, kuriame nurodyta, kad R. B. žemės sklypo ribas paženklino ir riboženkliu įtvirtinimo vietas pažymėjo pagal Laukuvos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2015-08-14 įsakymu Nr. 33VĮ-1340-(14.33.2); akte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo žemės sklypo savininkės T. R. įgaliotas atstovas D. S., gretimo žemės sklypo savininkas D. M.. Tačiau jo žiniomis faktiškai šie asmenys ribų pažymėjime nedalyvavo, o tik pasirašė akte. Nustatant atsakovo žemės sklypo ribas jis nebuvo informuotas ir nebuvo šaukiamas dalyvauti, ir atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto nepasirašė.

Ieškovas nurodo, jog laikosi pozicijos, kad jo žemės sklypas ir atsakovo žemės sklypas ribojasi tarpusavyje, todėl teigia, kad jis privalėjo būti šaukiamas atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Jo žemės sklypo preliminarius matavimus 2006 metais atliko ir abrisą bei žemės sklypo planą sudarė matininkas G. B., kuris 2021-09-25 savo paaiškinime nurodė, kad abrise pažymėta 1-2 linija eina palei kelią, 2-3 liniją matuojant buvo prakirsta augalija 1,5 m linijos spindžiu ir pastatyti mediniai ir plastikiniai riboženkliai, o taip pat tarpiniai riboženkliai, kurie buvo apkasti. Šie riboženkliai ir apkasimai iki šiol yra išlikę. Atliekant matavimus, 3-4 linija jau buvo prakirsta atliekant gretimo besiribojančio žemės sklypo, unikalus Nr. 8740-0002-0034, matavimus. Žemės sklypo ribos 1-2-3-4 yra naudojamos taip, kaip pamatuota. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius 2021-12-21 patikrinimo vietovėje metu nustatė, kad žemės sklypo riba pagal kelią iki R. kapinyno (abrise nurodytas linijos ilgis 190 m), riba pagal kelią yra aiški ir pagal užtvertas tvoras (aptvarus). Jo žemės sklypo ribos taškuose 2-3 dalis pagal abrisą ir atsakovo žemės sklypo riba 1-5 pagal 2017 m. atsakovo žemės sklypo planą yra sutampanti linija, kas reiškia, kad žemės sklypai tarpusavyje ribojasi (turi bendrą kraštinę). Šiuo atveju nepagrįstai nukrypta nuo abriso, kuriame aiškiai, kaip nurodė ir matininkas G. B., matyti, kad jo žemės sklypo 1-2 linija eina pagal kelią. Situacijos plane yra pažymėtas tarp kelio ir jo žemės sklypo įsiterpęs smaigalys tariamai laisvos žemės. Nepagrįstai teigiama, kad būtent ši žemė, o ne pagal abrisą ir faktinį valdymą – jo žemės sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Atitinkamai nepagrįstai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2021-12-01 rašte Nr. 1SS-1808-(10.5) nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro „G“ duomenis, ieškovo ir atsakovo žemės sklypai turi tik bendrą susikirtimo tašką, t.y. jo žemės sklypo šiaurinis taškas sutampa su atsakovo žemės sklypo pietrytiniu tašku.

Ieškovas teigia, jog šiuo atveju buvo pažeistos jo nurodytų teisės aktų nuostatos, nes jis 2017 metais nebuvo informuotas apie numatomus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo kviečiamas į atsakovo sklypo ribų ženklinimą, dėl ko negalėjo pareikšti pastabų, negavo atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos), kur būtų nurodomi paženklinimo metu nustatyti ieškovo ir atsakovo žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai, neturėjo galimybės pareikšti pastabų dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, dėl ko neteisingai ir neteisėtai buvo nustatytos atsakovo žemės sklypo ribos. Tokias ribas patvirtinantis 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) kaip neteisėtas turi būti panaikintas.

Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovo K. Š. žemės sklypo ribos 2017 metais faktiškai vietovėje nebuvo pažymėtos teisės aktų reikalavimus atitinkančiais jokiais riboženkliais, dėl ko apie atsakovo sklypo įterpimą į jo valdomą sklypą jis nežinojo ir negalėjo žinoti, ir neturėjo galimybės ginčyti nustatytų atsakovo žemės sklypo ribų.

Ieškovas nurodo, kad 2017-11-13 surašytame atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. KM-104 buvo nurodyta, kad R. B. atsakovo žemės sklypo ribas paženklino 2 riboženkliais, kitos ribos žymimos 3 esamais riboženkliais. Ieškovas teigia, kad natūroje atsakovo žemės sklypo ribos 2017 metais nebuvo pažymėtos riboženkliais, kirtimais ar kitokiais būdais, ką yra konstatavęs antstolis V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tokiu būdu buvo pažeisti kadastrinių matavimų bei riboženklių pastatymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. A. K. Š. riboženklius vienašališkai pastatė tik 2021 metų rugsėjo mėnesį, po to kai jis, būdamas sąžiningai įsitikinęs dėl savo valdomos žemės sklypo ribų, šio sklypo dalyje, kuri pagal atsakovo 2017 m. atliktus kadastrinius matavimus tariamai priklauso K. Š. ir yra įsiterpusi į ieškovo sklypą, atliko miško kirtimą.

Ieškovas teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, žemės sklypo planu, abrisu nustatyta, kad 2006 metais buvo sudarytas jam priklausančio žemės sklypo abrisas, kuriame pagal atliktus preliminarius matavimus pažymėti žemės sklypo ribų ilgiai, sudarytas žemės sklypo planas bei šio sklypo ribos natūroje buvo pažymėtos iki šiol išlikusiais mediniais riboženkliais bei prakertant kirtimus (biržes).

Ieškovas teigia, kad abrise pažymėti ir faktiškai jo naudojami žemės sklypo ribų ilgių neatitikimai, juos fiksuojant neskaitmeninėmis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Net ir esant tokiems neatitikimams, tačiau labai aiškiai natūroje esant pažymėtam Žemės sklypo plotui, jis nuo pat 2006 metų sąžiningai, suvokdamas kaip savo žemės sklypą, iki pat 2021 m. rugsėjo naudojo ir valdė būtent tokiose ribose. Jokių pretenzijų iš gretimų žemės sklypų savininkų, ginčų dėl žemės sklypų ribų niekada nebuvo kilę. 2008-12-15 buvo parengtas žemės sklypo Miškotvarkos projektas 2008-2027 metams, kuriame nurodyta, kad miško valdą 2008 metais inventorizavo K. M., projektas 2008-12-15 suderintas su vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi A. R. bei patvirtintas 2008-12-19 Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Jis žemės sklypą visus tuos metus tvarkė pagal šį Miškotvarkos projektą. 2021-02-04 LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Klaipėdos regionas jam išdavė leidimą pagal miškotvarkos projektą Žemės sklype kirsti mišką. Žinodamas savo žemės sklypo ribas, būdamas įsitikinęs, jog veikia savo žemės sklypo ribose, kurių pažymėjimas iki šiol yra išlikęs mediniais riboženkliais bei prakirstomis biržėmis, 2021 m. rugpjūčio mėnesį atliko miško kirtimo darbus. Baigiant vilkti iškirstus medžius 2021 m. rugsėjo mėnesį darbus atlikę asmenys iškirstoje miško dalyje pastebėjo staiga naujai atsiradusius sukaltus plastikinius kuolelius, kurių atliekant kirtimo darbus nebuvo, kuriuos kaip riboženklius, kaip vėliau paaiškėjo, miško kirtimo metu sudėjo atsakovas K. Š., kaip jam priklausančio gretimo žemės sklypo savininkas. A. V. D. 2022-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-22-0428-036 konstatavo, kad žemės sklype yra kirtavietė, skersai kurios po kirtimų atlikimo yra prismaigstyta dažais pažymėtų šakų. Antstolis konstatavo, kad nurodytais žymėjimais ar kitomis kraštinėmis jokie aiškūs gretimo sklypo ribų prakirtimai neatlikti.

Ieškovas teigia, kad jei atsakovui priklausančio žemės sklypo matavimai ir riboženklių įrengimo veiksmai 2017 metais būtų buvę atlikti natūroje, o ne tik dokumentuose, laikantis teisės aktų reikalavimų, jei tuometinis sklypo savininkas bei matavimus atlikęs matininkas R. B. būtų atvykę į matuojamą žemės sklypą, neabejotinai būtų matę jo valdomame žemės sklype dar 2006 metais įrengtus riboženklius bei iškirstas biržes, žyminčius žemės sklypo ribas. Matuojant atsakovo žemės sklypo ribas jokie atsakovo žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai nebuvo sukalti, nebuvo prakirstos biržės, iš ko jis būtų galėjęs suvokti, kad jo žemės sklypo dalis buvo atžymėta kaip gretimo žemės sklypo dalis. A. K. Š. pareiškė, kad jis mišką iškirto tariamai jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje, apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei 2021-09-24 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė K. S. sudarė Žalos aplinkai paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad jo atstovas J. Š. atsakovui K. Š. priklausančiame žemės sklype neteisėta veika padarė aplinkai turtinę žalą.

Taip pat ieškovas nurodo, kad tarp jo žemės sklypo ribos taško Nr. 1, kuris tebėra pažymėtas koordinatėje (t.y. kelio važiuojamojoje dalyje), ir ribos taško Nr. 2 (K. Š. ir jo sklypų sąlyčio taško), kai K. Š. žemės sklypo plane pažymėtas taškas „5“, kurio koordinatė yra, atstumas yra tik 183,54 m, nors pagal abrisą šis atstumas turėtų būti 190 m., tokiu būdu, nepagrįstai jo žemės sklypo riba atsakovo kadastrinių matavimu metu yra sutrumpinta net 6,46 metro.

Ieškovas teigia, kad ginčo žemės sklypų riba yra nustatyta neteisingai, pažeidžiant jo interesus, atsakovo žemės sklypas su jo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribomis persidengia 0,0293 ha, todėl jau teismine tvarka turi būti sprendžiama dėl šios ribos nustatymo taip, jog ji atitiktų abiejų šalių interesus. Todėl prašo jo ir atsakovo K. Š. žemės sklypų ribą taškuose 5-6-7 nustatyti taip, kaip pažymėta UAB „D“ 2023-03-08 sudarytame žemės sklypo plane. Teigia, kad tokiu atveju atsakovo interesai nenukentės, nes nedidelė 0,0293 ha žemės ploto dalis atsakovui galėtų būti kompensuota besiribojančios laisvos valstybinės žemės plotu. Atsižvelgiant į ilgametį faktinį jo Žemės sklypo naudojimą ir faktines ribas, siekiant užtikrinti status quo, tikslinga pagal UAB „D“ 2023-03-08 sudarytą žemės sklypo planą nustatyti ir jo žemės sklypo ribas.

Be to ieškovas nurodo, kad jam priklausantis žemės sklypas pagal UAB „D“ 2023-03-08 sudarytą žemės sklypo planą, taškuose 7-8-9 bei 1-2 (ribojasi su valstybei priklausančia žeme, taške 9-10 ribojasi su D. M. priklausančiu žemės sklypu (kadastro), taške 10-11-12 ribojasi su K. Š. priklausančiu žemės sklypu, (kadastro Nr.), taške 12-13-14-1 ribojasi su A. K. priklausančiu žemės sklypu ( kadastro Nr. 8740/0002:118). Į faktiškai naudojamą žemės sklypą patenka nedidelė pietinė – pietvakarinė dalis R kapinyno, vad. Š (u.k. 6817), kurio teritorija apibrėžta Kultūros paveldo departamento ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-04-09 aktu Nr. KPD-VL-1465. Į jo Žemės sklypą patenka nedidelė kapinyno dalis ir nesudaro kliūčių žemės sklypo ribų nustatymui jo prašomu būdu, kadangi gali būti numatytos ir įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip tai numatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus I skirsnyje.

Ieškovas nurodo, kad yra pasirengęs suinteresuotiems asmenims atlyginti (sumokėti) už pagal UAB „D“ 2023-03-08 sudarytą žemės sklypo planą nuo 2,95 ha iki 3,4373 ha padidėjusį jo žemės sklypo plotą.

A. K. Š. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašo atmesti ieškovo A. Š. ieškinį ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad iš VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija, matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr., priklausė T. R., kuriai nuosavybė į ginčo žemės sklypą buvo suteikta 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 33S-41-(14.33.3). B. T. R. inicijavo kadastrinių matavimų atlikimą ir jų įregistravimą VĮ „Registrų centras”. T. R. mirus, paveldėjimo teisės pagrindu, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise atiteko Salomėjai I. R.. 2019-12-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-7922 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr., esantį adresu k. Jis neinicijavo kadastrinių matavimų atlikimo ir jų įregistravimo. Žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-5282-1097, buvo įsigytas su jau atliktais kadastriniais matavimais, kurie turi didesnę juridinę galią (dėl savo tikslumo), lyginant su preliminariais matavimais.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas ieškinyje tvirtina, kad 2017-11-13, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo žemės sklypas „įžengė“ į ieškovo faktiškai valdomo ir naudojamo žemės sklypo dalį. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė nei vieno dokumento, kuriame būtų konstatuojamas faktas, jog būtent atsakovui priklausantis žemės sklypas patenka į ieškovo žemės sklypą. Teigia, kad šioje dalyje būtina atskirti dvi tikslines sąvokas, t.y. ieškovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotas ir ieškovo galimai savavališkai valdomas žemės sklypas. Kartu su ieškiniu pateiktas 2006-08-15 žemės sklypo abrisas, kuriame aiškiai fiksuojama, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,95 ha žemės sklypas. VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro išrašo dalyje „Žemės sklypo plotas“ nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,9500 ha žemės sklypo plotas, unikalus Nr., kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2006-08-15. Ieškovas daugiau nei 15 metų nesiėmė jokių veiksmų tam, kad žemės sklypas, unikalus Nr., būtų išmatuotas atliekant tikslius kadastrinius matavimus. Ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2006-08-15 preliminarių matavimų pagrindu. 2007-12-10 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2589 buvo pakeista ieškovo žemės sklypo rytinė riba, nenurodant plane žemės sklypo ribų linijų. Kadangi ieškovas jam priklausantį žemės sklypą įgijo 2008-03-05 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu Nr. 1-1101, todėl akivaizdu, kad prieš įsigydamas žemės sklypą jį apžiūrėjo ir susipažino su žemės sklypo planu, kuriame aiškiai nurodyta, jog žemės sklypo plotas 2,95 ha. Ieškovas nuo žemės sklypo įsigijimo neatliko aktyvių veiksmų, kurių pagrindu valdomas žemės sklypas būtų išmatuotas atliekant tikslius kadastrinius matavimus. Mano, kad ieškovui neatlikus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, negali būti fiksuojamas tariamas ieškovo teisių pažeidimas. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso tik 2,95 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1481-2047. Būtent tokiu žemės sklypo plotu ieškovas gali teisėtai disponuoti. Tuo tarpu ieškovas ieškiniu siekia įteisinti tariamai faktinio valdymo žemės sklypą, kuris anot ieškovo sudaro 3,43 ha plotą. Spręstinas klausimas, ar galimai savavališkas žemės sklypo dalies užvaldymas, žinant, kad valdomas žemės sklypas neatitinka įsigyto nuosavybės teise žemės sklypo ploto, sudaro pagrindą įteisinti faktinio žemės sklypo valdymo faktą.

Atsakovas nurodo, kad CK 4.47 str. detalizuoti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, tačiau ieškinyje nėra nurodytas nei vienas teisėtas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Mano, kad ieškovas, siekdamas įteisinti tariamą nuosavybės teisės padidėjimo faktą jo žemės sklypo plotu, turi pagrįsti ir detaliai nurodyti faktiškai valdomo žemės sklypo teisinį pagrindą. Ieškovas ieškinyje nurodo tik tiek, kad jo faktiškai valdomą žemės sklypo plotą sudaro 3,43 ha plotas, tačiau nepaaiškina, kokiu pagrindu įgytas žemės sklypas nuo 2,95 ha padidėjo iki 3,43 ha. Vien tariamas faktinis valdymas nesudaro pagrindo įgyti didesnį žemės sklypą, nei jis buvo įgytas pirkimo – pardavimo sandorio metu. Ieškovo nurodytas teiginys apie žemės sklypų persidengimą yra visiškai nepagrįstas. Šią aplinkybę patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, kuris 2022-03-02 rašte Nr. 1SS-319-(10.5.) konstatavo, jog 2017 m. lapkričio mėnesį parengtame UAB „R“ matininko R. B. plane žemės sklypo Nr. 513, priklausančio jam, ribų posūkių taškų koordinatės sutampa su brėžinyje nurodytomis žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis. Aiškiai nurodoma, jog ieškovo naudojamos žemės sklypo ribos neatitinka ieškovui priklausančio žemės sklypo abriso ir žemės sklypo plano. Atsakovas mano, kad nurodytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr., bei jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr., ribos yra aiškios, nepersidengiančios. Ši aplinkybė ieškovui buvo išaiškinta Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2021-12-22 raštu Nr. 33SD-4636-(14.33.10).

Atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovo ir jo žemės sklypai persidengia, nes persidengimo faktas fiksuojamas tik tuo atveju, kai vertinamas de jure nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas. Priešingu atveju ieškovo veiksmai, valdant didesnį žemės sklypo plotą, neturint tam teisinio pagrindo, turėtų būti traktuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka ieškovo motyvais, jog 2017-11-13 atlikti žemės sklypo, šiuo metu priklausančio jam, kadastriniai matavimai yra neteisėti, nes ieškovas nebuvo informuotas apie kadastrinių matavimų atlikimą ir negalėjo dalyvauti jų atlikime, kad pamatuotas žemės sklypas neteisėtai įsiterpė į ieškovo žemės sklypą, o jam priklausantis žemės sklypas natūroje nebuvo pažymėtas riboženkliais, kad apie 2017 m. atliktus kadastrinius matavimus sužinojo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, kai atliekant miško kirtimo darbus jam buvo pareikštos pretenzijos dėl svetimo miško kirtimo.

Atsakovas teigia, kad ieškovo ir jo žemės sklypus sieja vienas bendras žemės sklypų susikirtimo taškas, t.y. ieškovui priklausančio žemės sklypo šiaurinis taškas sutampa su jo žemės sklypo pietrytiniu tašku, tačiau bendros sklypo ribos nėra. Dėl šios priežasties ieškovas ieškinyje nuosekliai kartoja, kad jis turi būti traktuojamas kaip gretimo žemės sklypo savininkas, todėl atitinkamai turėjo būti informuojamas apie jam priklausančio žemės sklypui atliekamus kadastrinius matavimus, kurių metu būtų turėjęs galimybę reikšti pastabas ir pasiūlymus. Ieškovui dar 2022-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 1SS-319-(10.5.) buvo išaiškinta, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punktu, ieškovas neturėjo būti informuojamas apie jam priklausančiame žemės sklype atliekamus kadastrinius matavimus. Remiantis ieškovo pateiktais raštais, gautais iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, matyti, kad nepaisant teiktų prašymų, skundų ir atliktų patikrinimų vietoje, nuostata, jog ieškovas neturėjo būti informuojamas apie kadastrinių matavimų atlikimą, išliko nepakitusi. Nors ieškovas ir cituoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, tačiau pateiktos nuostatų citatos nepatvirtina, kad ieškovas šio ginčo atveju, vertinant abrise, žemės sklypo plane nurodytus atskaitos taškus, turėtų būti įvardinamas kaip gretimo žemės sklypo savininkas. Remiantis šiomis aplinkybėmis ieškovo teiginiai, apie neva jo pažeistas teises atliekant kadastrinius matavimus, laikytini nepagrįstais.

Atsakovas nesutinka su ieškovu, kad ieškovo ir jo žemės sklypo ribos yra neaiškios, todėl turi būti nustatytos teismine tvarka. Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką, CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šios bylos atveju ieškovo žemės sklypo ribos yra itin aiškios ir nurodytos 2008-03-05 pirkimo – pardavimo sutartyje, 2006-08-15 abrise, 2006 m. žemės sklypo plane. Ieškovo žemės sklypo ribos buvo patikrintos 2021-12-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-1433-(14.33.141.), bei Nekilnojamojo turto registro posistemėje „G“. Remiantis ieškinio motyvais nėra galimybės nustatyti, kuo remiantis ieškovas tvirtina, kad jam priklausančio žemės sklypo ribos, jas gretinant su jo žemės sklypo ribomis, yra neaiškios. Jam priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos atliekant geodezinius matavimus. Atlikti matavimai buvo patikrinti specialistų ir neatitikimų teisės aktams nebuvo nustatyta.

Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas tvirtina, jog jam 2008-12-23 buvo išduotas miškotvarkos projektas, kuris neva turėtų patvirtinti jo valdomo (de facto) žemės sklypo plotą ir ši aplinkybė turėtų būti traktuojama kaip teisinis pagrindas didesnio žemės sklypo valdymui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Žemės sklypų ribų pakeitimo galimybė egzistuoja, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas. Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, mano, kad ieškovo ieškinio reikalavimo patenkinimas neatitiktų suformuotos ir nuoseklios kasacinio teismo praktikos, nepaisant akivaizdaus fakto, kad ieškovui ir jam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai neturi bendros žemės sklypo ribos.

Atsakovas pažymi, kad remiantis 2008-12-15 Miškotvarkos projekte nurodytais miško valdos duomenimis, matyti, jog miško žemės plotas nurodomas – 3,1 ha. Mano, kad kiekvienas atidus asmuo, prieš pradėdamas vykdyti miško kirtimą, ir suvokdamas, kad miškotvarkos projekte nurodytas miško žemės plotas neatitinka nuosavybės teise įgyto miško žemės ploto, turėtų inicijuoti kadastrinių matavimų atlikimą ir tik tada imtis veiksmų, susijusių su miško kritimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti duomenys apie ieškovo atžvilgiu apskaičiuotą žalą, padarytą gamtai, bei įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra išspręstas klausimas dėl žalos jam atlyginimo, mano, jog ieškiniu ieškovas siekia susimažinti būsimas išlaidas dėl neteisėtai atlikto miško kirtimo.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas ieškiniu prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas pagal 2023-03-08 UAB „D.“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 3,43 ha žemės sklypo plotas. Mano, kad šiuo planu negali būti vadovaujamasi, nes plane nurodytas žemės sklypo plotas neatitinka de jure ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto. Žemės sklypo planas galėtų būti teikiamas teismui tik tuomet, kai būtų atlikti ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nesant ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų nėra galimybės patikrinti ar teismui teikiamas žemės sklypo planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus.

Atsakovas teigia, kad pagal CK 4.45 str. 1 d. pirmiausia turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą, ir tik tokios galimybės nesant riba nustatoma, ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui. Šiuo atveju ieškovo valdomo žemės sklypo ribos yra aiškios. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, galimai savavališkai, naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančio žemės sklypo dalimi, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo ir jo žemės sklypų ribų neaiškumą.

Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas siekia savo nuosavybėn turėti didesnį žemės sklypą, nei jį įgijo 2008-03-05 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-1101 pagrindu, tačiau pagal tokį ieškovo reikalavimą jo teisėtai įgytas ir kadastriniais matavimais išmatuotas žemės sklypas būtų nepagrįstai sumažintas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas teismo prašo panaikinti 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą, tačiau ieškinio 10 pastraipoje aiškiai nurodyta, jog ieškovas apie ginčijamo akto priėmimą sužinojo 2021 m. rugsėjo mėnesį. Kaip matyti iš atstovavimo sutarties, pateiktos kartu su ieškiniu, ieškovui teisinė pagalba buvo teikiama nuo 2021-10-04. Mano, kad nesant objektyvių priežasčių termino skundui paduoti praleidimo pateisinimui, bei nesant prašymo atnaujinti praleistą terminą, sutinkamai su LR ABTĮ 29 str. 1 d., ieškinys turėtų būti atmestas.

Atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas nebuvo informuotas apie atsakovo K. Š. žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi ieškovo žemės sklypas nesiriboja tarpusavyje su atsakovo žemės sklypu, todėl ieškovas pagal Kadastro nuostatus neturėjo būti šaukiamas atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tai buvo ieškovui paaiškinta ir žodžiu, ir raštu (2022-03-02 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)10.5.), 2022-11-15 raštas Nr.ISS-1652-(10.5.)), kuriuos ieškovas yra pateikęs į bylą. Matininkas, formuodamas atsakovo K. Š. žemės sklypą, kadastro, perėmė preliminariais matavimais jau suformuoto ir VĮ Registrų centre įregistruoto ieškovo A. Š. miško žemės sklypo, kadastro, ribas ir koordinates pagal tinklelį. Ieškovo žemės sklypas pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu. Jeigu matininkas, atlikdamas atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtų matęs ieškovo žemės sklypo riboženklius, būtų išsiaiškinęs esamą situaciją. Matininkas, atlikdamas atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi žemės sklypo teritorijų planavimo (suformavimo) dokumentų sprendiniais.

Atsakovė teigia, kad ieškovo žemės sklypo ribos turi būti atstatomos pagal jo žemės sklypo abrise ir plane nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius. Jeigu ieškovas būtų buvęs rūpestingas ir apdairus, tai, gavęs miškotvarkos projektą, turėjo teisę atlikti kadastrinius matavimus (kaip tai padarė 2017metais su šalia esančiais kitais ieškovui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais), o ne vadovautis preliminariais matavimais, ir taip pasitikslinti savo sklypo ribas ir plotą. Ieškovas neturėjo būti informuotas apie atsakovo K. Š. žemės sklype atliekamus kadastrinius matavimus.

Be to, atsakovė pažymi, kad žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių padėtis vietovėje turi atitikti žemės sklypo teritorijų planavimo (suformavimo) dokumentų sprendinius.

Taip pat atsakovė nurodo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 28 str. 1d. nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) įteikimo suinteresuotai šalai dienos (ABTĮ 29 str. 1d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Atsakovė nurodo, kad ieškinyje ieškovas nurodė, jog apie nustatytas atsakovo K. Š. žemės sklypo ribas sužinojo 2021m. rugsėjo mėnesį, kai atlikus miško kirtimo darbus jam buvo pareikštos pretenzijos, kad kirtimai buvo atlikti atsakovo K. Š. žemės sklype. 2021-10-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriuje buvo gautas ieškovo atstovo prašymas dėl duomenų pateikimo. 2021-10-28 Šilalės skyrius raštu Nr.33SD-4063-(14.33.137 E.) pateikė nuasmenintus duomenis, tarp kurių buvo ir 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymas Nr.33VĮ-628-(14.33.2). Pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies taikymo asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Todėl mano, kad galima traktuoti, jog ieškovas apie prašomą panaikinti įsakymą (jo dalį) sužinojo 2021m. spalio mėnesį, gavęs iš Šilalės skyriaus papildomus dokumentus, tarp kurių buvo ir 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 33VĮ-628-(14.33.2), kuriame buvo išaiškinta teisė šį Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra gerokai praleidęs terminą minėtam administraciniam aktui apskųsti, prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) dalies panaikinimo, dėl atsakovui K. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr.4400-5282-1097, kadastro Nr, (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenų nustatymo .

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. esančio (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise priklausančio ieškovui A. Š., patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – R. kapinyno, vadinamo Š., unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 6817, teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 8 str. 12 d., Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir prieinami adresu https://kvr.kpd.lt/#/. Žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovui K. Š., į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas nepatenka. Nuosavybės teisinių santykių, susijusių su žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarka ir reikalavimais, NKPAĮ bei jo poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja. Nepriklausomai nuo nekilnojamojo turto, tame tarpe ir žemės sklypų, priklausomumo nuosavybės teise vienam ar kitam asmeniui, ribų nustatymo ir kitų su šiais veiksmais susijusių santykių, paveldosaugos reikalavimai išlieka nepakitę. D. R. kapinyno, vadinamo Š., teritorijos apibrėžimo bei teritorijos žymėjimo riboženkliais plačiai yra pasisakyta Departamento 2022-03-29 rašte Nr. (1.21 E)2-666 „D. R. kapinyno, vadinamo Š. (u. K. 6817) teritorijos ribų“, todėl atsiliepime šios faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas nekartojami. Atkreipia dėmesį į tai, kad apie R. kapinyno, vadinamo Š., teritorijos ribų, kurios yra gretimos žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), riboms, patikslinimą ieškovas buvo informuotas D. T. skyriaus 2019-04-29 raštu Nr. (12.24.-T)2T-141 „Dėl kultūros paveldo objekto u. k. 6817 apskaitos duomenų patikslinimo Kultūros vertybių registre“. Vadovaujantis NKPAĮ 11 str. 2 d. nuostatomis, kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Dėl faktinių aplinkybių, nurodomų ieškinyje, kurios susijusios su žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarka ir reikalavimais bei faktinių aplinkybių vertinimu, atsiliepime nepasisako, nes tai nesusiję su Departamento kompetencija. Prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei Departamento atsiliepime nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, nedalyvaujant Departamento atstovui.

Ieškovo A. Š. atstovas advokatas R. G. teismo posėdyje palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jo klientas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuris 2008 metais buvo paženklintas matininko G. B.. Ribos buvo paženklintos riboženkliais. Iki šių dienų riboženkliai yra išlikę. Atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nebūnant miške. Jeigu matininkas būtų nuvykęs į vietą, būtų matęs, kad į svetimą žemę įlenda riboženkliai. Faktiškai ieškovo ir atsakovo žemės sklypai ribojasi. Į tiksliuosius matavimus nebuvo kviečiamas A. Š., kuris negalėjo pasisakyti dėl matavimų. Žemės sklypo ribos nebuvo pažymėtos. Gaunasi situacija, kad šios klaidos sąlygojo, jog traktuojama, kad neteisėtai iškirstas miškas. Po teismo sprendimo reikėtų atlikti kadastrinius matavimus. Keista, jog kai galima keisti ribas, Nacionalinė žemės tarnyba nesistengia aiškintis, o tik šalis stumia į teismą. Yra padaryta matininkų klaida. Yra kalbama apie faktiškai valdomą žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypas nėra įsiterpęs, „kyliukas“ neegzistuoja. Persidengimas fiksuojamas su ieškovo faktiškai valdomu žemės sklypu. Pagal teikiamą planą trečiųjų asmenų žemės sklypų ribos nesumažėja. Ieškiniu prašo nustatyti sklypo ribas pagal planą. Tokiu planu neliečiamos trečiųjų asmenų sklypų ribos.

A. K. Š. atstovė advokatė M. L. teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu atsiliepime nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas 2021m. rugsėjo mėnesį, eidamas pro mišką, pamatė, kad yra kertamas miškas. Miškų institucijai nekyla abejonių, kad miško kirtimas buvo atliktas neteisėtai. Nepaisant šių aplinkybių yra prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą. Jis galėjo būti skundžiamas, bet nebuvo skundžiamas. Reikalavimas panaikinti įsakymą turėtų būti atmestas. Ieškovas tvirtina, kad jo žemės sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu. Ieškovas valdo daug daugiau žemės, nėra jokio persidengimo. Dėl teiginio, kad žemės sklypas nebuvo paženklintas mano, kad jeigu riboženkliai dingo miško kirtimo metu, tai atsakovas neturi būti dėl to atsakingas. Atsakovo žemės sklypas yra permatuotas ir patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos. Kadastriniai matavimai būtų parodę, kad yra naudojamas didesnis žemės sklypas. Žemės sklypų ribos yra aiškios, juo labiau, kad ieškovas turi žinių apie miškininkystę. Atsakovas pats jokių kadastrinių matavimų neatliko. Klientas nurodė, kad įsigijus žemės sklypą jau buvo atlikti matavimai, todėl pats jokių matavimų neatliko. Riboženkliai buvo pirkimo-pardavimo metu.

A. N. žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovė S. L. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovas apie kadastrinius matavimus nebuvo informuotas, kadangi žemės sklypai nesiriboja. Jeigu ieškovas būtų buvęs atsakingas, jis pats būtų pasirūpinęs matavimais. Buvo suorganizuotas skyriuje susitikimas dėl Š. kapinaičių ribų. Ieškovo žemės sklypo šiaurės rytinė riba galėtų būti keičiama administracine tvarka. Ieškovui yra nurodyta, kad kapinaičių ribos yra aiškios, kad nėra galimybės prijungti taip, kaip ieškovas prašo. Nesutinka, kad įsakymas būtų panaikintas, nes čia nėra jokios klaidos. Mano, kad panaikinti šio įsakymo negalima, nes yra suėjęs senaties terminas. Ieškovas susigalvojo, kad jo sklypas yra toks ir ne kitoks. Pagal kadastrinius matavimus sklypo ribos yra teisingos, pagal abrise nurodytus matavimas viskas yra teisingai. Yra atlikę patikrinimus ir jokių pažeidimų nenustatė. Ieškovas kitiems, nesusijusiems su byla sklypams, yra pasidaręs kadastrinius matavimus, šiuo atveju taip pat galėjo juos pasidaryti. Žemės sklypus jungia vienas bendras taškas, kuris su kraštine negali būti tapatinamas. Gali patvirtinti, kad išsiuntė dokumentus (ieškovo atstovui), o ar dokumentai buvo gauti, tokios informacijos patikrinti negali.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad K. Š. buvo daręs matavimus. Sklypas ribojasi. Tiksliai nepasakys, nes tėtis viską tvarko, o jis po mišką nevaikšto ir nežino kas ką darė. Dalyvavo matavimuose jo tėtis, o jis tik pasirašė, nes viskas atitiko. Tėtis nesakė ar kalė kuoliukus. Atvažiavo matininkas pasiimti pasirašytų dokumentų į namus. Koks matavimas buvo atliktas, negali pasakyti. Savo parašu tvirtino, nes tėtis pasakė, kad viskas yra tvarkoje.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdžius neatvyko. Apie posėdžių laiką ir vietą jai tinkamai pranešta, prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

P. N. turto registro duomenų bazės išrašus, šalių paaiškinimus nustatyta, kad ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklauso 2,9500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) r., (toliau ir– ieškovo žemės sklypas). Nuosavybės teisę į žemės sklypą ieškovas įgijo 2008-03-05 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-1101 pagrindu. A. K. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) r., (toliau ir– atsakovo žemės sklypas). Nuosavybės teisę į žemės sklypą atsakovas K. Š. įgijo 2019-12-31 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-7922 pagrindu.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo A. Š. ir atsakovo K. Š. vyksta ginčas dėl nuosavybės teise turimų žemės sklypų ribos nuo 2021m. rugsėjo mėnesio, t.y. nuo tada, kai ieškovas A. Š., atstovaujamas J. Š., atliko miško kirtimo darbus ir atsakovas K. Š. pareiškė ieškovui pretenzijas, jog ieškovas mišką iškirto atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje ir apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms, dėl ko ieškovui 2021-09-24 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė K. S. sudarė Žalos aplinkai paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad ieškovo atstovas J. Š. atsakovui K. Š. priklausančiame žemės sklype neteisėta veika padarė aplinkai 7 153,00 Eur turtinę žalą ir 2023-07-20 surašė ieškovo atstovui J. Š. administracinio nusižengimo protokolą. Iš protokolo nustatyta, kad 2021-09-23 patikrinimo aktu Nr. PA-5193 nustatyta, jog kadastriniame sklype Nr. (LKS koordinatės), (duomenys neskelbtini) k., VĮ VMU Telšių regioninio padalinio(duomenys neskelbtini) 76 kvartalo 24 skl. įvykdytas plynas kirtimas 0,03 ha plote. Kirtimus pagal įgaliojimą vykdė J. Š.. Patikrinus nustatyta, kad jis, vykdydamas kirtimus kadastriniame sklype Nr., įvykdė ir plyną kirtimą kadastriniame sklype Nr., iškirsdamas plynai 0,03 ha. Siekiant nustatyti kadastrinio sklypo Nr. ribą, buvo išmatuota linija 1-2, kuri plane yra 190 m. ir atitiko kadastrinio sklypo Nr. kadastriniams matavimams. Kadastrinio sklypo Nr. plyno kirtimo biržė(duomenys neskelbtini)girininkijos 76 kvartalo 26a taksaciniame sklype yra apie 30m. įsiterpusi į kadastrinio sklypo Nr. teritoriją. Taip pat ši biržė yra iškirsta ir 0,05 ha plote Nacionalinei žemės tarnybai priklausančiame nesuformuotame kadastriniame sklype. Šis plotas priklauso Kultūros paveldo objektams – R. kapinynui, vadinamam Š.

Ieškovas A. Š. teigia, kad 2017-11-13 atliekant atsakovui K. Š. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovui pamatuotas žemės sklypas „įžengė“ į jo faktiškai valdomo ir naudojamo žemės sklypo dalį. Todėl atsakovo žemės sklypas persidengia su jo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribomis 0,0293 ha. plote. Ieškovas teigia, kad apie tai jis sužinojo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovas nesutinka su nustatytomis atsakovo žemės sklypo ribomis ir prašo panaikinti 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 33VĮ-628-(14.33.2), dalyje dėl atsakovui K. Š. priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo. Ieškovas teigia, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisėtai, nes jo ir atsakovo žemės sklypai ribojasi tarpusavyje, todėl jis, kaip gretimo žemės sklypo savininkas, privalėjo būti informuotas ir šaukiamas dalyvauti atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, be to, atsakovui pamatuoto žemės sklypo ribos nebuvo pažymėtos vietovėje riboženkliais. Ieškovas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos išvada dėl jo ir atsakovo žemės sklypų ribų, teigia, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo nustatytos ribos pažeidžia jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, interesus ir prašo teismo nustatyti jo žemės sklypo ribą pagal teismui pateiktą 2023-03-08 parengtą UAB „D.“ jo žemės sklypo planą, atsižvelgiant į ilgametį jo žemės sklypo naudojimą ir faktines ribas, jo ir atsakovo K. Š. žemės sklypų ribą taškuose 5-6-7 nustatyti taip, kaip pažymėta UAB „D.“ 2023-03-08 sudarytame žemės sklypo plane. Ieškovas mano, kad atsakovo K. Š. interesai dėl to nenukentės, nes nedidelė 0,0293 ha žemės ploto dalis atsakovui galėtų būti kompensuota besiribojančios laisvos valstybinės žemės plotu. Taip pat ieškovas nurodo, kad jis yra pasirengęs suinteresuotiems asmenims sumokėti už nuo 2,95 ha iki 3,4373 ha padidėjusį jo žemės sklypo plotą.

A. K. Š. nesutinka su ieškiniu ir teigia, kad jis žemės sklypą nupirko su jau atliktais kadastriniais matavimais, kad ieškovo ir jo žemės sklypus sieja vienas bendras žemės sklypų susikirtimo taškas, t.y. ieškovui priklausančio žemės sklypo šiaurinis taškas sutampa su jo žemės sklypo pietrytiniu tašku, tačiau bendros sklypų ribos nėra, todėl, atsakovo vertinimu, ieškovas negali būti traktuojamas kaip gretimo žemės sklypo savininkas. Atsakovas nesutinka su ieškovu, kad ieškovo ir jo žemės sklypo ribos yra neaiškios ir teigia, kad ribos yra itin aiškios, nepersidengiančios, yra nurodytos ieškovo žemės sklypo 2006-08-15 abrise, 2006 m. žemės sklypo plane. Atsakovas teigia, kad UAB “D.” planu negali būti vadovaujamasi, nes plane nurodytas ieškovo žemės sklypo plotas neatitinka teisiškai ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto. Vien tai, kad ieškovas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančio žemės sklypo dalimi, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo ir jo žemės sklypų ribų neaiškumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Vadovaujantis minėta teisės norma, kadangi ieškovas ir atsakovas nesutaria dėl ginčytinų sklypų ribų, byloje reikalinga nustatyti ar ieškovo A. Š. ir atsakovo K. Š. sklypų ribos yra neaiškios iš esamų dokumentų. Ir tik nustačius, jog ribų nustatyti neįmanoma, prie ieškovo ir atsakovo žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto (kuris nagrinėjamu atveju yra 0,0293 ha), dalys, bet tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio R. kadastro vietovėje, sklypo Nr. projekto plane, plotas 2,70 ha, ribos suprojektuotos L. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 2006-05-25 įsakymu Nr.V-1144, kuriuo B. J. perduotas neatlygintinai suprojektuotas sklypas, kurio projektinis Nr.1706-1. Šio žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje 2006-08-15 pagal 2006-08-15 parengtą žemės sklypo abrisą ir 2006m. gruodžio mėnesį parengtą žemės sklypo planą M1:10 000, kurie parengti UAB „H.“ projekto autoriaus G. B. (grupės vadovė N. P.). Žemės sklypo abrise ir plane nurodyta, kad žemės savininkas B. J., taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka Laukuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį. Abrise ir plane nurodytos sklypo gretimybės: 1-2 kelias 6m., 2-7 NVŽ, 7-1 Rietavo miškų urėdija. Taip pat nurodyti linijų ilgiai: linijos 1-2 ilgis 190 m., linijos 2-3 ilgis 124 m., linijos 3-4 ilgis 63 m., linijos 4-5 ilgis 102 m., linijos 5-6 ilgis 34 m., linijos 6-7 ilgis 152 m., linijos 7-1 ilgis 316 m. Žemės sklypo planas, jog žemės sklypo ribos atitinka L. kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas, patvirtintas Tauragės apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos. Žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypo ribos 2008-01-23 pažymėtos kadastro žemėlapyje. Be to, iš plano nustatyta, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), įregistravimo pagrindas 2019-04-09 Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr.KPD-VL-1465. 2007-12-06 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. 87-144671 buvo atkurtos nuosavybės teisės žemės savininkei B. J.. 2007-12-10 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr.V-2589 buvo pakeistas žemės sklypo plotas iš 2,70 ha į 2, 95 ha ir parengtas žemės sklypo ribų pakeitimo planas M 1:10 000 (parengimo data nenurodyta). Plane nurodyta, kad yra pakeista žemės sklypo rytinė riba, tačiau plane žemės sklypo ribų linijų ilgiai nenurodyti. Pagal 2008-03-05 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr.1-11-01 ieškovas A. Š. įgijo nuosavybėn minėtą 2,95 ha ploto žemės sklypą.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2008 m. K. M. individuali įmonė parengė ieškovui A. Š. miškotvarkos projektą žemės sklypams, esantiems L. kadastro vietovėje, kadastriniams sklypams: Nr. 572, 573. Miško plotas nurodytas 3,10 ha. 2021-02-04 LR aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus Klaipėdos regionas A. Š. išdavė leidimą kirsti mišką pagal miškotvarkos projektą. 2021m. rugpjūčio mėnesį ieškovas A. Š., atstovaujamas J. Š., atliko miško kirtimo darbus sklype, kurio kadastro Nr., t.y. miškotvarkos projekte nurodytame viename iš sklypų, kurio Nr..

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui K. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r., L. kadastro vietovėje, kurio unikalus Nr. kadastro Nr., Laukuvos kadastro vietovėje, sklypo Nr. projekto plane, sklypo plotas 0,10 ha, ribos buvo suprojektuotos Šilalės rajono savivaldybės L. seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2015-08-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr.33VĮ-1340-(14.33.2).

Iš 2017-11-13 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr.KM-104, nustatyta, kad 2017-11-13 UAB „R.“ matininkas R. B. nustatė savininkės T. R. žemės sklypo, esančio R., L. sen., Š., ribas, dalyvaujant savininkės atstovui D. S. ir gretimo žemės sklypo savininkui D. M., pagal Laukuvos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2015-08-14 įsakymu Nr.33VĮ-1340-(14.33.2). Akte nurodyta, kad žemės sklypo plotas 0,2609 ha, žemės sklypo ribos paženklintos 2 riboženkliais, kitos ribos nustatytos 3 esamais riboženkliais. Kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus 2019-07-12 aktą patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas.

Žemės sklypo, projektinis Nr. 5135-5, ribos nurodytos žemės sklypo situacijos brėžinyje M1:5000, parengtame 2017m. lapkričio mėnesį UAB „R“ matininko R. B., patvirtintame 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr.33VĮ-627-(14.33.2.). Brėžinyje nurodytas žemės sklypo plotas 0,2069 ha ir žemės sklypo ribos posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.

Iš 2017m. lapkričio mėnesio žemės sklypo, kurio projektinis Nr., plano M1:1000 nustatyta, kad sklypo plotas 2609 m² , sklypo gretimybės: 1-2 kelias 6, 2-3 žemės sklypas, kurio kadastro Nr.8740/0002:34 (savininkas D. M.) ir 3-1 LVŽF. Su paženklintomis ribomis savininkės atstovas ir gretimo sklypo savininkas sutiko. Plane nurodytas žemės sklypo plotas 2609 m² ir žemės sklypo ribos posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. 2019-07-12 planą patikrino ir suderino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas. 2019-07-22 žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo, kurio projektinis Nr., plane M1:1000, parengtame 2017m. lapkričio mėnesį UAB „R“ matininko R. B., nurodytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės sutampa su žemės sklypo situacijos brėžinyje nurodytomis žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis. Tiek 2015-08-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr.33VĮ-1340-(14.33.2) patvirtintame Šilalės rajono savivaldybės L. seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tiek 2017m. lapkričio mėnesį UAB „R.“ matininko R. B. parengtuose žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 5135-5, situacijos brėžinyje ir žemės sklypo plane nurodyta, jog žemės sklypas pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu.

2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr.33VĮ-627-(14.33.2.) buvo pakeistos žemės sklypo, kurio projektinis Nr.5135-5, ribos ir plotas: iš 0,10 ha ploto į 0,2609 ha plotą, vadovaujantis minėtu žemės sklypo situacijos brėžiniu. 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr.33VĮ-628-(14.33.2.) nustatyti Laukuvos kadastro vietovėje perduodamų neatlygintinai nuosavybėn savininkei T. R. lygiaverčių žemės sklypų, tame tarpe ir žemės sklypo Nr. 5135-5, esančio R. , kadastro duomenys. Pagal 2019-12-31 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2-7922 atsakovas K. Š. įgijo nuosavybėn 0,2609 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr.4400-5282-1097, su 2017-11-13 atliktais kadastriniais matavimais.

Pagal UAB „D.“ matininko S. B. 2023-03-08 sudarytą ieškovo A. Š. žemės sklypo, kurio kadastro Nr., planą nustatyta, jog faktiškai sklypo plotas yra 34373 m² (arba 3,4373 ha), t.y. 50 arų didesnis už ieškovo pirkimo – pardavimo sutarties būdu įsigytą plotą, kuris yra 2,95 ha. Plane nurodyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimas – parodymas atliktas ir nurodytos žemės sklypo ribos posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje 2021-10-22. Taip pat plane nurodyta, kad ieškovui A. Š. priklausantis žemės sklypas taškuose 1-2 ribojasi su valstybei priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. ; taškuose 2-3-4-5 ribojasi su vidaus keliu; taškuose 5-6-7 ribojasi su K. Š. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr., kuriam atlikti kadastriniai matavimai; taškuose 7-8-9 ribojasi su valstybei priklausančia žeme S. I, vadinamu Š.; taškuose 9-10 ribojasi su D. M. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr., taškuose 10-11-12 ribojasi su K. Š. priklausančiu kitu žemės sklypu, kurio kadastro Nr., kuriam atlikti kadastriniai matavimai; taškuose 12-13-14-1 ribojasi su A. K. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr., kuriam atlikti kadastriniai matavimai. Nurodoma, kad pagal planą į faktiškai ieškovo naudojamą žemės sklypą patenka pietinė – pietvakarinė dalis R. kapinyno, vadinamo Š. (u.k. 6817), kurio teritorija apibrėžta Kultūros paveldo departamento ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-04-09 aktu Nr. KPD-VL-1465. Į ieškovo faktiškai naudojamą žemės sklypą patenkantis R. kapinyno plotas nenurodytas, tačiau iš daugiau už nuosavybės teise ieškovo turimo žemės sklypo ploto (50 arų) atėmus persidengiantį su atsakovu K. Š. sklypu plotą – 2 arus 97 kv. m., gaunasi, kad į ieškovo faktiškai valdomą žemės sklypą patenka 47 arai 7 kv.m. R. kapinyno, vadinamo Š., plotas, kurio savininkė yra valstybė. Be to, plane nurodyti sklypo linijų atstumai: linijos 1-2 atstumas 293,81 m.; linijos 2-3 atstumas 86,98 m.; linijos 3-4 atstumas 52,90 m.; linijos 4-5 atstumas 78,71m.; linijos 5-6 atstumas 1,63 m.; linijos 6-7 atstumas 10,54m.; linijos 7-8 atstumas 90,79 m.; linijos 8-9 atstumas 32,64 m.; linijos 9-10 atstumas 64,47m; linijos 10-11 atstumas 12,68 m; linijos 12-13 atstumas 30,93 m.; linijos 13-14 atstumas 30,93 m.; linijos 13-14 atstumas 62,61 m.; linijos 14-1 atstumas 105,04 m.

Iš 2021-11-23 UAB „D.“ direktorės D. B. prašymo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui nustatyta, kad 2021-11-23 UAB „D..“ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui prašymą išvadai gauti dėl paženklinto natūroje ieškovo žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 1706-1, kadastro Nr., esančio R., žemės sklypo plano. Prašyme nurodė, kad taip paženklinto sklypo plotas yra 34344 kv.m., o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas 2,95 ha, kad yra viršplotis ir ribos neatitinka gretimų sklypų riboms (kapinių sklypo, kadastriniais matavimai įregistruoto sklypo, kurio kadastro Nr.).

Iš 2021-12-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašto Nr.1SS-1808-(10.5) nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro posistemės „G.“ duomenis žemės sklypai, kadastro Nr. ir žemės sklypas, kadastro Nr. turi bendrą susikirtimo tašką, t.y. žemės sklypo, kadastro Nr. šiaurinis taškas sutampa su žemės sklypo , kadastro Nr. pietrytiniu tašku.

Byloje nustatyta, kad 2021-12-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021-12-02 pavedimą, atliko ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ir greta esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr.4400-5282-1097, priklausančio nuosavybės teise K. Š., faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

Iš 2021-12-21 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr.FD-1433-(14.33.141.) nustatyta, kad ieškovo A. Š. žemės sklypo riba eina pagal kelią iki R.kapinyno. Sklypo abrise nurodytas linijos ilgis 190 m., o faktiškai naudojamas (iki A. Š. parodyto riboženklio) 218m. 59 cm. K. Š. sklypo riba yra už 186 m. Kraštinė 2-3 plane ir abrise nurodyta 124 m., o faktiškai naudojama, tačiau persidengianti su R. kapinėmis, linija yra 123,43 m. Riba 4-5-6 yra užtverta tinklo ir betoninių stulpų tvora, kuri sudaro 126,4 m., su kurios išsidėstymu ir ribomis A. Š. sutinka, minėtų sklypų: kadastro Nr. ir Nr. ribos pamatuotos kadastriniais matavimais ir pažymėtos kadastro žemėlapyje, šios linijos ilgis abrise ir plane nurodytas 136 m. Septintas riboženklis (A. Š. parodymu) apie 3m. sklypo, kurio unikalus Nr.4400-2676-4732 ribose, tačiau A. Š. sutinka su užtvertos tvoros posūkio riba ir faktiškai naudojamu linijos 1-7 ilgiu – 293,81 m., kuris yra ženkliai trumpesnis nei abrise ir plane nurodytas linijos ilgis – 316m. Akte taip pat nurodyta, kad, vizualiai įvertinus, A. Š. sklypo riboženkliai įtvirtinti, o ribos prakirstos, išskyrus ribą pagal kelią, kur ji aiški ir pagal užtvertas tvoras (aptvarus), kad naudoti seni, mediniai, vienodi riboženkliai, bet kada jie įtvirtinti ir kada prakirstos linijos, nėra galimybės nustatyti. Persidengiantis K. Š. sklypo, kadastro Nr. ir A. Š. sklypo, kadastro Nr. plotas sudaro 0,0293 ha. Juridinis A. Š. sklypo plotas 2,95 ha, o faktiškai naudojamas sklypo plotas 3,43 ha.

Iš 2021-12-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo rašto Nr. 33SD-4635-(14.33.104.) nustatyta, kad vykdant minėtą pavedimą buvo išnagrinėti juridiniai dokumentai ir VĮ Registrų centre kadastro žemėlapyje pažymėtos miško žemės sklypų kadastro Nr. ir Nr. ribos, atliktas patikrinimas vietoje. Nustatyta, kad formuojant žemės sklypą, kurio kadastro Nr., buvo perimtos preliminariais matavimais jau suformuoto ir VĮ Registrų centre įregistruoto miško žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ribos ir koordinatės pagal tinklelį (neatstačius gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. riboženklių pagal abrisą ir planą). Persidengimo kadastro žemėlapyje ir patvirtintame žemėtvarkos projekte nėra. Sklypo, kurio kadastro Nr., kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, netikslumų nenustatyta. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklypo, kurio kadastro Nr., faktiškai naudojamos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, nes 2006m. patvirtintame žemėtvarkos projekte žemės sklypo riba 1-2 pagal kelią buvo suprojektuota iki R. kapinyno, vadinamo Š. (kuris pažymėtas Neprivatizuojamos žemės plane ir žemėtvarkos projekte), sklypo abrise ir plane nurodytas linijos ilgis 190 m., o faktiškai naudojamas 218,59 m. (plynai iškirsta, todėl prakirtimo nėra) ir dengia dalį sklypo, kurio kadastro Nr., kuris suprojektuotas ir paženklintas pagal kadastro žemėlapyje įklotas sklypo, kurio kadastro Nr. ir R. kapinių ribas. Kraštinė 2-3 plane ir abrise nurodyta 124m., faktiškai naudojama 123,43 m., tačiau ji persidengia su minėtų kapinių ribomis (preliminariais matavimais pažymėtomis žemėtvarkos projekte ir VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje), riba 4-5-6 abrise ir plane nurodyta 136m., o faktiškai naudojama 126,4m., 6-7 linija dokumentuose nurodyta 152 m., o faktiškai naudojama 167,65 m., tačiau gretimi sklypai yra parengti kadastriniais matavimais ir A. Š. jų neginčija, riba 7-1 nurodyta 316m., nors faktiškai naudojama 293,81 m. Lauke įtvirtintų, galimai pirminių (senų riboženklių, neturint galimybės nustatyti ar jie yra nuo 2006m. matininko nurodytoje vietoje ir kada prakirsti spindžiai) riboženklių vieta neatitinka abrise ir plane nurodytų atstumų, o juridinis sklypo plotas ženkliai mažesnis nei faktiškai naudojamas. Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo ribos nepažeidžia teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, tačiau persidengia 0,0293 ha su dalimi A. Š. faktiškai naudojamo (įtvirtinti riboženkliai, prakirstos ribos) žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ribomis. Akte pažymėta, kad Kultūros paveldo departamento Kultūros ministerijos ketvirtosios Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2019-04-09 aktu Nr.KPD-VL-1465 pakeistos R. kapinyno ribos ir plotas. Juo vadovautasi rengiant sklypo, kurio kadastro Nr. kadastrinių matavimų bylą, tačiau pažeidžia sklypo, kurio kadastro Nr. suprojektuotas ir naudojamas ribas. Pagal skyriuje turimus dokumentus ir faktinį naudojimą A. Š. turi atstatyti riboženklius pagal abrise ir plane nurodytas ribas.

2021-12-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilalės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)14.33.143E.) patvirtintoje išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr., projektinis Nr.1706-1), esančio R r., priklausančio A. Š., naudojamos sklypo ribos neatitinka žemėtvarkos projekto, patvirtinto Tauragės apskrities viršininko administracijos 2006-05-25 įsakymu Nr.V1144, sprendinių ir pasiūlyta A. Š. atstatyti jam priklausantį juridinį plotą - 2.95 ha.

Iš 2022-03-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašto Nr.(duomenys neskelbtini)10.5.) nustatyta, kad, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi ieškovo A. Š. skundą dėl 2021-12-22 Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus rašto Nr.33SD-4635-(14.33.104.), nustatė, kad tiek 2015m. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tiek žemės sklypo, kurio projektinis Nr.5135-5 2017m. lapkričio mėnesio parengtuose brėžinyje ir žemės sklypo plane buvo nurodyta, kad žemės sklypas Nr.5135-5 pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu, todėl A. Š., vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punktu, nebuvo kviečiamas į minėto žemės sklypo ženklinimą. Taip pat nustatė, kad vietovėje įtvirtintų riboženklių padėtis turi atitikti žemės sklypo suformavimo dokumentų sprendinius, t.y. žemės sklypo ribų linijų ilgiai, gauti tarp vietovėje įtvirtintų riboženklių turi atitikti žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo, kurio kadastro Nr., šiaurės vakarinės ribos linijos ilgis, tarp vietovėje įtvirtintų riboženklių ir nurodytas abrise bei plane, skiriasi net 28m. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybių patikrinti ar vietovėje rasti riboženkliai yra galimai seni, nuo 2006m. išlikę žemės sklypo, kurio kadastro Nr., paženklinimo metu įtvirtinti riboženkliai. Nuo žemės sklypo ženklinimo praėjo net 16 metų. Todėl, atsižvelgiant į tai žemės sklypo, kurio kadastro Nr., ribos vietovėje turi būti atstatomos pagal minėto žemės sklypo abrise ir plane nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius.

Taip pat nustatyta, kad Š. (R kapinaičių) ribos buvo suprojektuotos Šilalės rajono savivaldybės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame skyriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2013-12-05 įsakymu Nr.33VĮ-(14.33.2.)-2400. 2019-04-29 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus rašte Nr.(12.24.-T)2T-141 ieškovui A. Š. buvo nurodyta, kad buvo patikslintos Š. vertingosios savybės, teritorijos ribos ir, kad dalis A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro, ribų patenka į Š. teritoriją.

Iš 2019-04-04 Kultūros paveldo centro parengto R. kapinyno, vad. Š. (6817, 1344) apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano R. k., r. sav., nustatyta, kad teritorijos plotas yra 5808 m² ir dalis ieškovo A. Š. valdomo žemės sklypo, unikalus Nr.400-1481-2047, patenka į R. kapinyno, vad. Š., teritoriją, kad Š. ribos neatitinka 2013 m. projekte suprojektuotų Š. ribų.

Ieškovas A. Š. prašo panaikinti 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) „ Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei T. R. priėmimo“, dalyje dėl įsakymo 1.3 punkto, kuriame nustatyti kadastro duomenys žemės sklypo Nr. 5135-5, esančio (duomenys neskelbtini) sav., sklypo plotas 0,2609 ha, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovui K. Š..

Ieškovas teigia, kad apie atsakovo K. Š. žemės sklypo ribas sužinojo 2021m. rugsėjo mėnesį, kai, atlikus miško kirtimo darbus, jam buvo pareikštos pretenzijos, jog kirtimai buvo atlikti atsakovo K. Š. žemės sklype. Iš ieškovo pateiktos atstovavimo sutarties nustatyta, kad ieškovo A. Š. ir jo atstovų (advokato R. G., advokato padėjėjos J. J.) atstovavimo sutartis sudaryta 2021-10-04. Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriuje 2021-10-20 buvo gautas ieškovo atstovo prašymas dėl duomenų pateikimo. 2021-10-28 Šilalės skyrius raštu Nr. 33SD-4063-(14.33.137E.) pateikė ieškovo atstovui nurodytu elektroniniu paštu nuasmenintus duomenis, tarp kurių buvo ir prašomas iš dalies panaikinti 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 33VĮ-628-(14.33.2). A. N. žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė teismui tai patvirtinantį raštą, pasirašytą Šilalės skyriaus vedėjo elektroniniu parašu, taip pat pateikė rašto Nr. 33SD-4063-(14.33.137E.) išsiuntimo ieškovo atstovui istoriją. Apklaustas liudytoju Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas R. B. patvirtino, kad ieškovas su ginčijamu aktu buvo supažindintas 2021 metais. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytomis aplinkybėmis. Byloje jokių duomenų apie tai, kad po 2021-10-28 ieškovas, ar jo atstovas būtų kreipęsi į atsakovę dėl 2021-10-20 prašyme nurodytų duomenų negavimo, ar būtų kreipęsi į atsakovę pakartotinai dėl prašyme nurodytų dokumentų pateikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau -ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie skundžiamo administracinio akto esmę) dienos. Darytina išvada, jog ieškovui apie prašomą iš dalies panaikinti 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) tapo žinoma 2021-10-28, kuriame buvo išaiškinta teisė šį įsakymą apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka, išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas ( prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, jog ieškovas yra žymiai praleidęs ginčijamo įsakymo apskundimo terminą.

Ieškovas prašo įsakymo apskundimo terminą laikyti praleistą dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti, jeigu teismas spręs, kad yra praleistas terminas. Ieškovas teigia, kad jis siekia ne tik panaikinti skundžiamo įsakymo dalį (dėl 1.3 punkto), bet ir siekia nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas pagal UAB „D.“ matininko S. B. parengtą žemės sklypo planą, kuris buvo parengtas tik 2023-03-08. Teigia, kad ieškinys pateiktas nepraleidus vieno mėnesio termino net po plano gavimo. Ankstesnis plano parengimas nebuvo galimas, nes ieškovas ir jo atstovas J. Š. aiškinosi minėtam planui parengti neaiškias ir kadastro žemėlapyje nepažymėtas Kultūros paveldo departamento dispozicijoje esančių paveldo objekto – kapinių ribas. Teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad UAB „D.“ matininko S. B. planas buvo parengtas tik 2023-03-08. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju S. B. parodė, kad ieškovo A. Š. žemės sklypo planą parengė 2021-10-22. Be to, ir plane nurodyta, kad sklypo ribos posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje pažymėtos 2021-10-22. Iš UAB „D.“ direktorės D. B. prašymo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui nustatyta, kad šis planas 2021-11-23 buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai dėl išvados gavimo. Teismas sprendžia, jog nėra svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą ginčijamo įsakymo apskundimo terminą, todėl ieškovo reikalavimas atnaujinti terminą atmestinas.

Jeigu traktuoti, kad ieškovas yra vis tik nepraleidęs ginčijamo 2019-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 33VĮ-628-(14.33.2) apskundimo termino, ieškovo reikalavimas panaikinti ginčijamu įsakymu patvirtintus kadastro duomenis žemės sklypo, kurio projektinis Nr., plotas 0,2609 ha, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovui K. Š., pripažintinas nepagrįstu.

Byloje nustatyta, kad tiek 2015m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tiek atsakovui K. Š. šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio projektinis Nr., 2017m. lapkričio mėnesį parengtame brėžinyje bei žemės sklypo plane buvo nurodyta, kad žemės sklypas Nr. pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyse ribojasi su laisvos valstybinės žemės fondu. Tai akivaizdžiai matyti ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje Šilalės rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo suformuotų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų 2020-01-01 situacijoje, jog ieškovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ir atsakovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr., sieja tik susikirtimo taškas. Byloje nustatyta, kad formuojant žemės sklypą, kurio kadastro Nr., buvo perimtos preliminariais matavimais jau suformuoto ir VĮ Registrų centras įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr., ribos ir koordinatės pagal tinklelį (neatstačius ieškovo sklypo, kurio kadastro Nr., riboženklių pagal sklypo abrisą ir planą). Todėl ieškovas A. Š. nelaikytinas gretimo sklypo savininku ir, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punktu, pagrįstai nebuvo kviečiamas į žemės sklypo, kurio projektinis Nr.5135-5, kadastro Nr., ribų ženklinimą.

Tai, kad nustatyta, jog už gretimo sklypo (kadastro Nr.) savininką D. M., ženklinant sklypą vietovėje, dalyvavo jo tėvas, neturėdamas įgaliojimo, teismo vertinimu, nėra esminė aplinkybė, dėl kurios turėtų būti naikinamas ginčijamas įsakymas. D. M. paaiškino, kad būtent jis pasirašė žemės sklypo ženklinimo akte, nes tėvas jam pasakė, jog yra pamatuota teisingai. Be to, ir šiuo metu D. M. neturi pretenzijų.

Ieškovo teiginį, kad sklypo Nr.5135-5 ribos nebuvo paženklintos vietovėje, paneigia 2017-11-13 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį patvirtino liudytoju apklaustas matininkas R. B.. Liudytojas parodė, jog 2017-11-13 ženklinant žemės sklypo ribas vadovavosi 2015 metų Laukuvos kadastrinės vietovės planu, suprojektuotais nekilnojamojo turto registro duomenimis (tinkleliu), žemės sklypo plotą paženklino vietoje dviem riboženkliais ir buvo trys esami riboženkliai. Liudytojas parodė, kad jei būtų radęs riboženklių, būtų pranešęs žemėtvarkos skyriui. Dėl palikto 7,30 m. žemės „kylio“ liudytojas parodė, jog atmatavo žemės tiek, kiek leido atkeltos žemės vertė ir nesprendė dėl žemės racionalaus naudojimo, todėl liko laisvos valstybinės žemės, nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei registrų centras jokių jo klaidų nenustatė. Liudytoju apklaustas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjas R. B. parodė, kad, atliekant ieškovo A. Š. žemės sklypo kadastrinius matavimus, 7,30 m. valstybinės žemės „kylys“ būtų susitvarkęs (užsikoordinuotų pagal kelią) ir taip buvo paaiškinta ieškovo matininkui S. B.. L. M. parodė, kad jiems kertant mišką sklypo ribas rodė J. Š., t.y. ieškovo atstovas, kad biržės buvo aiškiai matomos ir jose nebuvo nei krūmų, nei ataugusių medžių. Tokie liudytojų parodymai vertintini kritiškai, gretinant juos su liudytojo J. Š. parodymais, jog biržės buvo prakirstos 2006 metais, atliekant preliminarius sklypo matavimus. Teismo vertinimu, nuo sklypo preliminarių matavimų, vykusių 2006 m. rugpjūčio mėnesį, iki miško kirtimo, vykusio 2021 m. rugpjūčio mėnesį, buvo praėję apie 15 metų, todėl kyla pagrįstų abejonių ar sklypo biržės galėjo būti aiškiai matomos.

Teismas sprendžia, jog 2017-11-13 žemės sklypo Nr. 5135-5, šiuo metu nuosavybės teise priklausančio atsakovui K. Š., kadastriniai matavimai yra atlikti teisėtai, žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, nepažeidžiant ieškovo A. Š. žemės sklypo, kurio kadastro Nr., ribų.

Ieškovas A. Š. ieškiniu taip pat prašo nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr., kadastro Nr. r., ribas pagal UAB „D.“ matininko S. B. 2023-03-08 parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio R., planą. Pagal šį planą ieškovo žemės sklypo plotas yra 34373 m2 (arba 3,4373 ha), t.y. 50 arų didesnis už ieškovo pagal pirkimo – pardavimo sutartį igytą plotą, kuris yra 2,95 ha.

Bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr., projektinis Nr.1706-1), esančio R., priklausančio A. Š., naudojamos sklypo ribos neatitinka žemėtvarkos projekto, patvirtinto Tauragės apskrities viršininko administracijos 2006-05-25 įsakymu Nr.V1144, sprendinių ir pasiūlyta ieškovui atstatyti jam nuosavybės teise priklausančio 2.95 ha ploto riboženklius pagal žemės sklypo abrise ir plane nurodytus sklypo ribų linijų ilgius. Ieškovas A. Š. teigia, kad vietovėje išlikę riboženkliai ir prakirstos ribinės linijos nuo 2006 metų ir nesutinka keisti faktiškai naudojamo žemės sklypo ribų.

Ieškovas teigia, kad jo žemės sklypo abrise pažymėti ir faktiškai jo naudojami žemės sklypo ribų ilgių neatitikimai, juos fiksuojant neskaitmeninėmis matavimo priemonėmis, vertintini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai, t.y. dėl abrisą parengusio matininko G. B. kaltės. Ieškovas taip pat teigia, kad ir esant tokiems neatitikimams, tačiau labai aiškiai natūroje esant pažymėtam jo žemės sklypo plotui, jis nuo pat 2006 metų, sąžiningai, suvokdamas kaip savo žemės sklypą, iki pat 2021 m. rugsėjo mėnesio naudojo, tvarkė, valdė pagal 2008-2027 m. miškotvarkos projektą žemės sklypą būtent tokiose ribose, kurios nurodytos UAB „D.“ matininko S. B. parengtame plane, todėl prašo nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal šį planą.

Liudytoju apklaustas matininkas G. B. pripažino, kad atliekant ieškovo sklypo matavimus ir skaičiavimus galėjo būti padaryta klaida, nes ties senkapiais (ties R. kapinaitėmis), nebuvo jokių ribų ir priėmė savarankišką sprendimą nustatyti galimas senkapių ribas.

Iš liudytojo, matininko S. B. parodymų teisme nustatyta, kad jis ieškovo A. Š. žemės sklypą 2021-10-22 matavo ne pagal šio žemės sklypo abrisą, o pagal žemės sklypo faktiškai naudojamas ribas, kurias rodė J. Š. (ieškovo atstovas). Liudytojas pripažino, kad pagal registro duomenis ieškovo žemės sklypas nepersidengia su K. Š. žemės sklypo riba.

L. R. B., dirbantis Nacionalinėje žemės tarnyboje prie aplinkos ministerijos Šilalės skyriaus vedėju, parodė, kad pagal ieškovo pateiktą planą yra ženklus sklypo viršplotis, yra persidengimas su K. Š. žemės sklypu ir valstybinės žemės plotu, kuris priklauso R. kapinaitėms. Liudytojas teigė, kad jei sumatuoti tai, kas pamatuota 2017metais T. R. ir sumatuoti ieškovui A. Š. pagal abrisą, tuomet žemės sklypų persidengimo nebūtų.

Teismas sprendžia, jog ieškovo A. Š. ir atsakovo K. Š. nuosavybės teise turimų žemės sklypų ribos yra aiškios ir nurodytos ieškovo žemės sklypo 2006-08-15 abrise, 2006m. gruodžio mėnesį parengtame žemės sklypo plane M1:10 000 ir jos neturi būti nustatinėjamos teismo sprendimu. Ieškovo žemės sklypo ribos buvo patikrintos 2021-12-15 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, bei Nekilnojamojo turto registro posistemėje „G.“. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2,9500 ha dydžio žemės sklypas, unikalus, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2006-08-15. A. K. Š. nuosavybės teise priklausantis 0,2609 ha ploto žemės sklypas išmatuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos 2019-07-22 pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo, projektinis Nr., plane M1:1000, parengtame 2017m. lapkričio mėnesį UAB „R.“ matininko R. B., nurodytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės sutampa su žemės sklypo situacijos brėžinyje nurodytomis žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis. Formuojant atsakovui šiuo metu priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr., nebuvo pažeistos jau suformuoto ir VĮ Registrų centre įregistruoto ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr., ribos.

Teismo vertinimu, ginčas tarp ieškovo ir atsakovo K. Š. kilo dėl to, kad ieškovas faktiškai naudoja 50 arų didesnį žemės sklypą, nei yra įgijęs nuosavybėn pirkimo būdu (2,95 ha). Dėl viršpločio ieškovas A. Š. faktiškai valdo 0,0293 ha dydžio atsakovo K. Š. žemės sklypo dalį ir dalį nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, priklausančio Kultūros paveldo objektams – R. kapinynui, vadinamam Š.. Teismas, vertindamas žemės sklypo ribas, pirmiausia vadovaujasi ieškovo nuosavybės teise įgyto žemės sklypo plotu. Iš 2021-12-21 atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus surašyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr.FD-1433-(14.33.141.) nustatyta, kad ieškovo žemės sklype esami riboženkliai buvo pastatyti ne pagal turimą nuosavybės teise 2,95 ha žemės sklypo plotą. Pažymėtina, kad ieškovas, gavęs leidimą kirsti mišką pagal miškotvarkos projektą, preliminariais matavimais suformuotame žemės sklype, turėjo būti atidesnis, rūpestingesnis ir pasitikrinti savo žemės sklypo ribas pagal sklypo dokumentus, ar atlikti kadastrinius matavimus. Nustatyta, jog ieškovui atstačius jam priklausančio nuosavybės teise 2,95 ha ploto riboženklius pagal ieškovo žemės sklypo abrise ir plane nurodytus sklypo ribų linijų ilgius, neliktų sklypų persidengimo. Ieškovas, motyvuodamas faktiniu žemės sklypo valdymu nuo 2006 metų ir matininko klaida, siekia teismo sprendimu įgyti didesnę žemės sklypo nuosavybę, nei turi įgijęs pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Pateiktu planu išimtinai tenkinami tik ieškovo poreikiai, o atsakovas K. Š. netektų teisėtai įgytos žemės sklypo dalies, bei valstybė netektų dalies žemės sklypo, vien dėl to, kad ieškovas siekia valdyti didesnį žemės sklypą nei yra įgijęs. Toks ieškovo reikalavimas neatitinka ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą (Lietuvos A. T. 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-304-695/2019).

Be to, teismas pažymi, kad, jei ir būtų nustatyta, kad ieškovo A. Š. ir atsakovo K. Š. nuosavybės teise turimų žemės sklypų ribos yra neaiškios iš aukščiau aptartų ieškovo ir atsakovo žemės sklypų dokumentų, ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos pagal pateiktą UAB „D.“ matininko S. B. parengtą ieškovo žemės sklypo planą negalėtų būti nustatomos, kadangi pagal planą ieškovo faktiškai valdomas žemės sklypas persidengia su valstybei priklausančiu nesuformuotu žemės sklypu (R. kapinaitėmis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant žemės sklypų ribą, žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nuginčijimo (Lietuvos A. T. 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-539/2005, Lietuvos A. T. 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2010).

Todėl atmestinas ieškovo reikalavimas nustatyti jam priklausančio sklypo ribas pagal UAB „D.“ matininko S. B. parengtą planą, nes reikalavimas neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

A. K. Š. atstovė advokatė M. L. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, jog atsakovas už jam suteiktas teisines paslaugas advokatei sumokėjo iš viso 1560 Eur sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas K. Š., gindamas savo interesus, byloje naudojosi advokatės paslaugomis ir patyrė 1560 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (8 punktas), todėl, atsižvelgiant į atsakovo atstovės atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdžiuose), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip per didelio, todėl jų nemažina. Kadangi ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovo A. Š. atsakovo K. Š. naudai priteistinos 1560 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Ieškovo A. Š. ieškinys atmestinas, todėl ieškovo patirtos išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Byloje patirta 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo, kadangi jo ieškinys atmetamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovo A. Š. ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo.

Priteisti iš ieškovo A. Š., , 1560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. Š., , naudai.

Priteisti iš ieškovo A. Š., , valstybės naudai 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.