Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Daivos Kazlauskienės ir Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 22 d. 18.33 val. iki 2018 m. liepos 23 d. 16.30 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį nurodyta panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti iš A. B. 23 Eur, likusius pinigus – 22,77 Eur, grąžinti A. B., įvykdžius nuosprendį dalyje dėl 23 Eur konfiskavimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas prokurorės 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. spalio 10 d. nutarimais, pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d., 2019 m. gegužės 10 d. nutartimis, į A. B. pinigines lėšas – 45,77 Eur, paliktas iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius teismo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo – laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir N. A., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis bei nustatytą narkotinės medžiagos kiekį, konstatavo, jog A. B. tyčinė – tiesiogine tyčia (darydama suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti) padaryta veika, neteisėtai įgijus, gabenus, platinus ir laikius narkotines medžiagas, turint tikslą jas parduoti, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąją individualizuojančias savybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, jog minimalios BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos 8 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, ši bausmė būtų pernelyg griežta, todėl konstatavo, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajai skirti švelnesnę, negu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali, bausmę, kuri sumažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

II. Apeliacinio skundo argumentai.

3. Nuteistoji A. B. (toliau – apeliantė) alternatyviai prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį ir 1) paskirti bausmę nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme arba 2) jei teismas nematytų teisinių argumentų skirti švelnesnę bausmės rūšį, tokiu atveju prašo paskirti dar mažesnę bausmę.

3.1. Apeliantė skunde nurodo nesutinkanti su teismo išvadomis nepripažįstant jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe – kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodo, jog nors teismui buvo pateikti dokumentai, kurie jau nebeatspindėjo nusikalstamos veikos darymo metu labai sunkią turtinę padėtį, tačiau vien ta aplinkybė, kad jai (A. B.) buvo suteiktas Savivaldybės socialinis būstas, patvirtina, kad tuo metu jos turtinė padėtis buvo sunki ir socialinės išmokos nepadidėjo. Pabrėžia, jog sunkią finansinę padėtį patvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėta pažyma apie pajamas nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31. Iš minėtos pažymos matyti, kad kiekvienam 6 asmenų šeimos nariui teko pragyventi už 116 EUR per mėnesį. Esant minėtoms aplinkybėms, mano, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.). Pasak apeliantės, pritaikius dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtų teisinis pagrindas paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliantė skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistajai A. B. inkriminuotos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme. Prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl beviltiškos jos padėties ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas sušvelninti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę.

8. Pagal teismų praktiką atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties arba beviltiškos padėties – buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan., o ne dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-531/2014, 2K-194-895/2015 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad aplinkybė, jog nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Nors byloje esantys duomenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. pažyma (T. 3, b.l. 61) patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, kiekvienam A. B. 6 asmenų šeimos nariui teko pragyventi už 116 EUR per mėnesį, kad nuteistoji neturi jokio išsilavinimo, neraštinga, turi penkis nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 98; t. 3, b. l. 17-21), kurie gyvena su ja, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu – socialiniame būste, rūpinasi jais, tačiau dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, jog nuteistosios padėtis buvo beviltiška. Nuteistoji yra darbinga, duomenų, jog jai būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra. Apeliantė tik deklaratyviai nurodė, jog jos materialinė padėtis įtakojo nusikalstamą elgesį. Vien tai, kad nuteistoji augina penkis nepilnamečius vaikus, yra neraštinga ir dėl to elgėsi nusikalstamai, jos tokio nusikalstamo elgesio nepateisina. Sutiktina, kad asmeniui esant neraštingam, gali būti sunkiau integruotis į visuomenę, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno asmens individualių savybių ir kitų faktorių, nes ne kiekvienas neraštingas asmuo renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą. Be to, duomenys apie A. B. teistumą (teista tris kartus ir visus kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t.y. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį) rodo, kad apeliantės daromos savanaudiškos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, ji yra linkusi nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Paskutinį nusikaltimą, už kurį A. B. buvo nuteista 2012-11-05 teismo nuosprendžiu, ji padarė turėdama keturis mažamečius vaikus, šiuo metu nuteistoji augina penkis mažamečius vaikus, o laisvės atėmimas, sąlygojęs ir atskyrimą nuo mažamečių vaikų (kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde), nuteistajai teigiamo poveikio nepadarė. A. B. žinodama, jog galimybę rūpintis vaikas gali prarasti padariusi sunkų nusikaltimą, neteisėtų veiksmų neatsisakė, kas rodo nuteistosios abejingumą savo vaikų atžvilgiu ir neigiamai charakterizuoja jos asmenybę. Todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, A. B. nusikaltimą padarė ne dėl beviltiškos padėties, o dėl noro greitai ir neteisėtu būdu – darant nusikalstamą veiką – gauti pajamų. Dėl to nėra pagrindo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji nusikaltimą padarė dėl beviltiškos savo padėties. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų spręstina dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo, nenustatyta.

9. Nuteistoji A. B. apeliaciniu skundu prašo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sušvelninti, t.y. skirti dar mažesnę laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo ir šioje dalyje tenkinti nuteistosios skundo. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgė į: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, narkotines medžiagas ji įgijo platinimui, narkotines medžiagas pardavė vienai pirkėjai, likusios dalies įgytų narkotinių medžiagų neišplatino, įrodymų apie sistemingą narkotinių medžiagų platinimą byloje nėra); veikos padarymo motyvus ir tikslus (A. B. norėjo uždirbti pinigų šeimai – penkiems nepilnamečiams vaikams išlaikyti), turėtų narkotinių medžiagų rūšį ir kiekį (vienos rūšies narkotinė medžiaga – karfentanilis, viršijusi Rekomendacijose nustatytą karfentanilio didelio kiekio ribą), į kaltinamosios asmenybę – teista tris kartus, visus kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalį); bausta už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų, oficialiai nedirba, tačiau, kaip pati teigia, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš esmės be jokio išsilavinimo, neraštinga, turi penkis nepilnamečius vaiskus (t. 2, b. l. 98; t. 3, b. l. 17-21), kurie gyvena su ja, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu – socialiniame būste, rūpinasi jais, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota (t. 2, b. l. 107); nesigydžiusi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 2, b. l. 106-108); į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kuri byloje buvo įrodyta, ir nuoširdžiai galisi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas, nustatęs, kad A. B. tik vieną kartą (4 lankstinukus) pardavė narkotines medžiagas savo pažįstamai N. A., kuri pati to prašė, nesant duomenų, kad narkotines medžiagas ji būtų pardavusi kitiems asmenims, kad būtų siūliusi juos pirkti, ir įvertinęs tai, kad visos A. B. turėtos ir parduotos medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų, likusios narkotinės medžiagos (25 vienetai folijos lankstinukų) nebuvo išplatintos, nebuvo suvartotos, į A. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei šeimyninę padėtį, pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numato BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumas, kuri taikant BK 64¹ straipsnį buvo sumažinta vienu trečdaliu (paskirta galutinė sumažinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga ir proporcinga (adekvati) padarytos nusikalstamos veikos sunkumui ir mastui, todėl neturi pagrindo kitaip įvertinti apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui. Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės dėl šeimyninės padėties baudžiamosios atsakomybės apimties ir pavojingumo visuomenei nesumažina, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų nuteistosios A. B. teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galimybė paskirti jai dar švelnesnę bausmę. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantei tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apeliantės asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai. Keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistosios apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.