- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-2883-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39670-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“
- Atsakovas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo netrukdyti atjungti savavališkai prijungtus nuotekų šalinimo įrenginius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2016 tenkino ieškovės UAB „Palangos vandenys“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo A. K. 27 440,78 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą (27 440,78 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos 2016 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 068,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei buitinių nuotekų šuliniuose Nr. (duomenys neskelbtini) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų-poilsio namelių, (duomenys neskelbtini) (toliau – Poilsio nameliai). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-486-585/2018 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat sustabdyti teismo sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog 2018 m. gegužės 28 d. įsiteisėjo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-973/2018 (toliau – Nutarimas), kuriuo paneigtas nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktas dėl atsakovo buitinių nuotekų tinklų savavališko įrengimo ir pajungimo. Nurodyta aplinkybė yra pripažintina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo, UAB „Palangos vandenys“, nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų procesinių sprendimų vykdymą. Nagrinėjamoje byloje proceso atnaujinimo pagrindų nėra, Nutarimu nebuvo paneigta nei viena byloje teismų nustatyta atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga. Nepaneigta aplinkybė nei, kad pareiškėjo nuotekos pateko į ieškovės tinklus, nei kad pareiškėjas neteisėtai (be sutarties ir be kito teisėto pagrindo) naudojo UAB „Palangos vandenys“ priklausančią centralizuotą nuotekų šalinimo sistemą savo turtui eksploatuoti. Administracinė teisena atsakovui nutraukta, nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę dėl to, kad būtent jis neteisėtai įrengė buitinius nuotekų tinklus. Nutarime nenustatyta jokia aplinkybė, kuri prieštarautų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarčiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotajam asmeniui UAB „Palangos vandenys“ 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, jog aplinkybė, kad atsakovas neigia po poilsio komplekso įsigijimo pats atlikęs kokius nors inžinerinių tinklų pajungimo į ieškovės tinklus darbus, buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes atsakovas nuosekliai tokios pozicijos laikėsi, taigi ji nėra nauja. Todėl pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokių naujų bylos nagrinėjimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių, remiasi iš esmės identiškais argumentais, kuriais rėmėsi bylos proceso metu, taip pat teikdamas apeliacinį bei kasacinius skundus.
6. Sprendžiant, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
7. Teismas pažymėjo, jog Nutarimu nebuvo paneigtas atsakovo veiksmų neteisėtumas, konstatuotas teismų procesiniais sprendimais šioje byloje. Nutarime nurodyta, kad A. K. kaltė inkriminuoto administracinio pažeidimo padarymu neįrodyta. Tačiau svarbu tai, kad teismas aptariamoje administracinio teismo pažeidimo byloje konstatavo ir tai, kad nors A. K. byloje įrodinėjo, kad nuotekų šalinimo tinklai į visus Poilsio namelius buvo įrengti jų statybos metu, tačiau šių faktų nepatvirtina nei A. K. užsakymu teismo eksperto V. Š. atlikta ekspertizė, nei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Nutarime pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kada nutarime nurodyti nuotekų šalinimo tinklai buvo įrengti. Tačiau konstatuota, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, kad dar 2013 metais, o vėliausiai 2015 metais nuotekų šalinimo įrenginiai buvo pajungti ir jau faktiškai naudojami.
8. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje konstatuota, kad neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, ar atsakovas pats savo iniciatyva ir savo veiksmais prisijungė prie ieškovės valdomos nuotekų sistemos, ar toks prisijungimas įvykdytas ankstesnių savininkų. Ieškovė reikalavimą grindžia neteisėtu (nesant sutartimi, administraciniu aktu ar įstatymu numatyto pagrindo) atsakovo naudojimusi savo nuosavybe ir paslaugomis, nurodydama, kad prie ieškovės tinklų buvo prisijungta ne vėliau, negu laikotarpis, už kurį reikalaujama priteisti nuostolius. Teismas padarė išvadą, jog Nutarimo įsiteisėjimo faktas, taip pat Nutarime konstatuotos faktinės aplinkybės neturi esminės teisinės svarbos išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, todėl nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.
9. Teismas nepasisakė dėl pareiškime dėstomų faktinių aplinkybių, dėl kurių buvo kilęs ginčas tarp šalių prašomoje atnaujinti byloje, ir dėl pareiškėjo nurodomų bylą nagrinėjusių teismų padarytų teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, nes tai neturi reikšmės, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas penkis kartus kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniais skundais šioje byloje, tačiau juos atsisakyta priimti nagrinėti. Paskutinėje, 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje (Nr. 3P-1382/2018), kasacinis teismas papildomai pažymėjo, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde įvardytas materialiąsias ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismas pripažino, jog pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų, todėl nepatvirtina, jog yra pagrindas atnaujinti procesą.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti ir sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neišsamiai išnagrinėjo atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismo nutartis nepakankamai motyvuota, nes neatsakyta į esminius prašymo argumentus, teisė buvo pritaikyta formaliai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai. Nutarimas paneigia reikšmingus faktus, konstatuotus teismo sprendimais šioje byloje, bei paneigia įrodymus, kurių pagrindu teismai padarė savo išvadas dėl atsakovo deliktinės atsakomybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendime savo išvadas, kad atsakovas savavališkai prijungė iš poilsio namelių nuotekų išvadus grindė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. 2D-103, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams. Būtent šio rašto pagrindu atsakovui buvo surašytas nutarimas skirti administracinę nuobaudą.
10.2. Nutarimu buvo nustatyta, kad UAB ,,Palangos vandenys“ patikrinimo aktai, kuriais rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, patvirtina tik faktinę tikrinimo metu nustatytą padėtį, tačiau neįrodo, kad prisijungimus atliko atsakovas. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė vieninteliu argumentu, kad pats atsakovas savavališkai pastatė nuotekų tinklus ir juos savavališkai pajungė prie miesto tinklų, bei rėmėsi teisės normomis, pagal kurias nuostoliai ieškovei galėtų atsirasti tik dėl paties atsakovo savavališko pasijungimo prie miesto tinklų. Todėl Nutarimu konstatavus, kad atsakovas tinklų nestatė ir galimai jie buvo pajungti į miesto tinklus nuo 1992 m., buvo paneigta nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas savavališkai prisijungė prie ieškovės tvarkomų miesto tinklų, todėl turi atlyginti nuostolius.
10.3. Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytomis išvadomis, kad neturi jokios teisinės reikšmės, ar atsakovas, ar ankstesni savininkai prisijungė prie ieškovės valdomos nuotekų infrastruktūros, tačiau visiškai neanalizavo to, kad apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą padarė peržengdamas ieškinio ribas. Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, grindė paties atsakovo atliktu savavališku prisijungimu. Abiejų instancijų teismai savo išvadas grindė įrodymų visuma, o tarp jų melagingais ieškovės darbuotojo K. V. parodymais apie tai, kad PVC vamzdžiai, kuriais buvo remontuojama vamzdynų dalis, buvo pradėti gaminti nuo 2000 m. Todėl teismai padarė išvadą, kad atsakovas atliko savavališką prisijungimą. Tuo tarpu Plungės apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje šis darbuotojas, pateikdamas įrodymus, nurodė, kad jie buvo pradėti gaminti Lietuvos rinkai nuo 1992 m. Nutarimu buvo paneigti įrodymai, kurių pagrindu teismai padarė savo išvadas dėl atsakovo atlikto savavališko prisijungimo prie miesto tinklų.
10.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo neturi reikšmės, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Būtent dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. dėl tinklų statymo ir pajungimo laiko, tapo aišku, kad teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismai, taikydami nuo 2007 m. įsigaliojusių Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių ir nuo 2010 m. įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D-1-826, nuostatas, pažeidė įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principą. Teismai, nenustatę ginčo nuotekų tinklų statybos ir prisijungimo prie miesto tinklų laiko, nepagrįstai taikė materialinės teisės normas, galiojančias ne nuotekų tinklų statybos (1968-1985 m.) ir jų prijungimo prie miesto tinklų (1968 m.) metu, o nuo 2007 ir 2010 metų įsigaliojusias teisės aktų nuostatas.
10.5. Teismai nevertino fakto, ar buvę Poilsio namelių savininkai (valstybinis odų ir avalynės kombinatas ,,Elnias“, vėliau AB ,,Elnias“) buvo teisėtai pajungę Poilsio namelius prie miesto tinklų, ar neteisėtai. Kadangi tai nebuvo ginčo dalykas, teismai apskritai nenagrinėjo tos aplinkybės, ar buvę namelių savininkai (valstybinis odų ir avalynės kombinatas ,,Elnias“ ar AB ,,Elnias“) buvo sudarę vandens tiekimo ir šalinimo sutartis, taip pat, ar tokią sutartį jie buvo sudarę su UAB ,,Palangos vandenys“, įsteigta 1994 m., ar su nuo 1968 iki 1994 m. miesto tinklus eksploatuojančiu subjektu. Teismas atsakovo atsakomybei taikė šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, teigdamas, kad atsakovas privalo atsakyti ir už buvusių savininkų savavališką pajungimą prie miesto tinklų, kadangi nėra ieškovės išduotų techninių (prisijungimo) sąlygų kanalizacijos pajungimui.
10.6. Teismai visiškai nevertino tos aplinkybės, kad kanalizacija (vidaus tinklas) yra prie miesto tinklų pajungta dar 1968 m., t. y. dar iki ieškovės įsteigimo (1994 m.), todėl nesuprantama, kodėl atsakovui dar kartą reikėjo prisijungti (gauti prisijungimo sąlygas) prie vidaus tinklo, prie miesto tinklų prijungto dar 1968 m. Taip pat atsakovui nesuprantama, kodėl būtent jis privalo atlyginti ieškovei net 27 440,78 Eur už buvusių namelių savininkų pasijungimą prie miesto tinklų, jeigu byloje netgi nebuvo vertinama, ar buvę savininkai teisėtai ar neteisėtai prisijungė prie miesto tinklų. Paaiškėjus aplinkybėms, kad pats atsakovas nuotekų tinklų nestatė ir nepajungė, o jie buvo pastatyti ir pajungti dar tarybiniais laikais, akivaizdu, kad teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl buvo pagrindas atnaujinti procesą ir peržiūrėti priimtus procesinius teismų sprendimus.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Palangos vandenys“ atsiliepimu į pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų bylos nagrinėjimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių, remiasi iš esmės identiškais argumentais, kuriais rėmėsi bylos proceso metu, taip pat teikdamas apeliacinį bei kasacinius skundus. Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu nebuvo paneigtos nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinė atsakomybė pareiškėjui kilo už tai, kad jis, naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidė įstatymo reikalavimus ir be sutarties ar kito pagrindo, naudojo suinteresuotam asmeniui priklausančią centralizuotų nuotekų šalinimo sistemą savo turtui eksploatuoti. Be to, atsakovas pagal teisės aktų reikalavimus neprijungė (nesiekė prijungti) jam priklausančių poilsio namelių prie suinteresuoto asmens valdomų centralizuotų sistemų.
11.2. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad jam priklausančiuose pastatuose esantys nuotekų šalinimo įrenginiai yra pajungti ne prie miesto tinklų, o prie lauko tinklų, nėra svarbi. Tai, kad pareiškėjo nuotekos į centralizuotus tinklus pateko per lauko tinklus, kurių atsakovas teigia nestatęs, nepaneigia fakto, kad šios nuotekos priklauso jam ir pateko į suinteresuoto asmens nuotekų tinklus. Ši aplinkybė Nutarime nebuvo vertinta. Nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, kas savavališkai įrengė buitinius nuotekų tinklus. Svarbu tai, kad apeliantas be jokio teisinio pagrindo (savavališkai) neatlygintinai naudojo suinteresuotam asmeniui priklausančią centralizuotų nuotekų šalinimo sistemą savo turtui eksploatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Apeliacinės instancijos teismas lex retro non agit principo nepažeidė. Teismas neteisėtais atsakovo veiksmais pripažino tai, kad jis neteisėtai (be sutarties ir be kito teisėto pagrindo) naudojo centralizuotų nuotekų šalinimo sistemą, be to, pagal teisės aktų reikalavimus neprijungė (nesiekė prijungti) jam priklausančių poilsio namelių prie suinteresuoto asmens valdomų centralizuotų sistemų. Paminėti neteisėti veiksmai buvo atlikti apelianto, o ne kitų asmenų. Kadangi neteisėtai ieškovei priklausančią centralizuotų nuotekų šalinimo sistemą savo turtui eksploatuoti naudojo atsakovas, o ne buvę namelių savininkai ar kiti asmenys, todėl būtent atsakovas privalo atlyginti ieškovei 27 440,78 Eur nuostolius. Šie nuostoliai apskaičiuoti pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 27 punktą už 30 dienų iki savavališko pasijungimo nustatyto dienos, iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. Nėra ginčo dėl to, kad šiomis dienomis visų 28 poilsio namelių savininku buvo pareiškėjas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
14. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi Nutarimu buvo nustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
15. Nagrinėjamoje byloje pagrindinė pirmos ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga buvo jo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė tuo, kad jis be sutartimi, administraciniu aktu ar įstatymu numatyto pagrindo naudojosi ieškovės nuotekų tinklais ir paslaugomis. Aplinkybė, jog atsakovas buvo neteisėtai prisijungęs prie ieškovės tinklų buvo konstatuota 2016 m. liepos 28 d., todėl ieškovė, neturėdama galimybių nustatyti savavališko prisijungimo datos, pašalintų nuotekų kiekį skaičiavo už 30 dienų iki pažeidimo nustatymo, ir prašė atlyginti 27 109,28 Eur nuostolius. Taigi, nagrinėjamoje byloje nebuvo reikšminga aplinkybė, kada buvo atliktas prisijungimas prie ieškovės tinklų, ir ar jis buvo atliktas atsakovo, ar ankstesnių savininkų.
16. Esminė aplinkybė buvo tai, kad atsakovui esant Poilsio namelių savininku šis pažeidimas egzistavo ir nuostoliai, priteisti iš atsakovo, buvo apskaičiuoti už laikotarpį, kada atsakovas buvo atsakingas už neteisėtą tinklų prijungimą prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių. Todėl atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog būtent pats atsakovas prisijungė prie jos nuotekų tinklų. Taip pat nereikšmingi atsakovo argumentai, jog Nutarime aptarti liudytojo K. V. parodymai ar teismo išvados dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 5 d. rašto Nr. 2D-103 įrodomosios galios gali turėti įtakos nagrinėjamos byloje teismų priimtų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.
17. Atsakovo pateiktu Nutarimu buvo sprendžiamas atsakovo administracinės atsakomybės pagal ANK 356 straipsnį klausimas, tai yra už tai, kad jis neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo statybos darbams pradėti valstybinėje žemėje neteisėtai įrengė virš 150 m 1 grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtinų buitinių nuotekų tinklų. Šis pažeidimas paaiškėjo 2016 m. gruodžio 15 d. Nutarime buvo konstatuota, jog nuotekų šalinimo tinklai buvo padaryti žymiai anksčiau, nei prieš šešis mėnesius iki skundžiamo nutarimo, protokolo ir net nutarime nurodyto 2016 m. gruodžio 15 d. faktinių duomenų patkirinimo vietoje akto surašymo. Todėl buvo konstatuota, jog administracinė nuobauda buvo skirta praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nuobaudai skirti. Taigi pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nepaneigė atsakovo veiksmų neteisėtumo, konstatuoto teismų procesiniais sprendimais šioje byloje.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
19. Ieškovė prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą advokatui sumokėjo 423,50 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte numatytą 370,68 Eur maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pažymėtina, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė galėjo pareikšti atsiliepime į atskirąjį skundą. Nagrinėjama byla nebuvo teisiniu požiūriu sudėtinga, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina pusė rekomendacijose nustatyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma – 185,34 Eur.
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Palangos vandenys“ iš pareiškėjo A. K. 185,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.