- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- e2S-1886-945/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03526-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- M. F.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, M. F.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. F. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, M. F.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. F. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja santuokos su I. F. (I. F.) metu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), po I. F. mirties ji priėmė palikimą, kurį sudaro 1/2 dalis minėto garažo bokso, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja santuokos su I. F. metu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nustatė pareiškėjai terminą kitos pareiškimo dalies trūkumams pašalinti.
3. Teismas nusprendė, kad pareiškėja pirmuoju reikalavimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog santuokos metu įgyto garažo bokso dalis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, t. y. šiuo reikalavimu iš esmės siekiama nustatyti nuosavybės teisės į turtą rūšį ir paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad teismai ne kartą yra pasisakę, jog ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiama dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), tokie reikalavimai nagrinėtini ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė kreipimosi į teismą įgyvendinimo tvarkos, todėl kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog pareiškėja santuokos su I. F. metu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini).
4. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus iš notaro apie paveldėjimo bylos užvedimą ar neužvedimą, nurodyti, kokiam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja santuokos su I. F. metu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), nustatymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti šią pareiškimo dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimu yra siekiama nustatyti faktą, jog santuokos metu pareiškėja daiktą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigė mirus pareiškėjos sutuoktiniui I. F. Pareiškėja, pateikdama Šiaulių m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. gegužės 12 d. sprendimą, pateikė teismui pakankamai duomenų, kad pareiškėja yra ½ dalies garažo bokso savininkė. Pareiškėja negali įregistruoti nuosavybės teisės į 1/2 dalį garažo bokso, kadangi garažo bokso įgijimo dokumentai yra sudaryti I. F. vardu, o pareiškėja juose nenurodyta. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti jos nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kadangi Šiaulių m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas nebeegzistuoja, o Šiaulių miesto savivaldybei įstatymais nėra suteikti įgaliojimai patvirtinti pareiškėjos nuosavybės teisę į 1/2 dalį garažo bokso.
1.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir/ar turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nes pareiškėja pateikė teismui pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjos nuosavybės teisę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų.
9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja santuokos su I. F. metu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks reikalavimas nagrinėtinas ne ypatingąja teisena (kaip pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK XXVI skyrius)), o ginčo teisenos tvarka, dėl to atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl minėto reikalavimo. Atskiruoju skundu pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalį, nes pareiškėja negali įregistruoti nuosavybės teisės į 1/2 dalį garažo bokso, kadangi garažo bokso įgijimo dokumentai yra sudaryti I. F. vardu, pareiškėja juose nenurodyta, pareiškėja negali kitokia tvarka gauti jos nuosavybę patvirtinančių dokumentų.
10. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, yra pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad būtų nustatytas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad ji būtų pripažinta 1/2 dalies garažo bokso savininke. Šį reikalavimą pareiškėja grindžia tuo, kad garažo bokso įgijimo dokumentai yra sudaryti I. F. vardu, pareiškėja juose nenurodyta. Toks pareiškėjos reikalavimo turinys ir pagrindas patvirtina, kad pareiškėja niekada neturėjo jos nuosavybės teisę į nurodytą turtą patvirtinančių dokumentų, todėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas. Teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Sprendžiant dėl nuosavybės teisės pripažinimo yra sprendžiamas teisės klausimas, kurio negalima išspręsti ypatingosios teisenos tvarka, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti pareiškėjos nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, savaime nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog toks pareiškimas priimtinas ir nagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjos nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto dalį gali būti pripažinta ginčo teisenos tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus.
12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjos nuosavybės teisė į ginčo turtą turi būti nustatoma ne kaip juridinę reikšmę turintis faktas CPK 444–448 straipsnių įtvirtinta tvarka, kaip nepagrįstai teigia pareiškėja, o ieškinio teisenos tvarka, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Visgi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad reikalavimas dėl pareiškėjos pripažinimo 1/2 dalies garažo bokso savininke nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, nepagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą, netaikęs trūkumų šalinimo instituto.
13. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Kai į teismą kreipdamasis asmuo procesiniame dokumente reiškia reikalavimą, nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka, teismui turi būti pateikiamas ieškinys, o šios taisyklės nesilaikius, siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, taikytinas šalies pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).
14. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškimas dėl pareiškėjos pripažinimo 1/2 dalies garažo bokso savininke neatitinka CPK 444 straipsnyje nustatytų sąlygų ir negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, sudarė pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo (CPK 115 straipsnis), o ne atsisakymo priimti ieškinį institutą (CPK 137 straipsnio 2 dalis)
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimo dalį dėl pareiškėjos pripažinimo 1/2 dalies garažo bokso savininke, netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl pareiškėjos pripažinimo 1/2 dalies garažo bokso savininke, ir šios pareiškimo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. F. pareiškimo dalį dėl jos pripažinimo 1/2 dalies garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, ir perduoti šios pareiškimo dalies priėmimo klausimą Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.