Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. D., jos atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovei Rasai Bužavienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pensininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Janionytė Puknienė 2015 m. birželio 18 d. J. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6AT-8 (14.6.78.) dėl to, kad 2015 m. gegužės 4 d., Kaišiadorių skyriaus specialistams, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus pavedimą, atlikus žemės naudojimo patikrinimą vietoje (žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 6ŽN-27-(14.6.73), nustatyta, kad tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra išlikęs 4 m pločio bendro naudojimo kelias (apie 461 kv. m pločio), kuris yra nurodytas teritorijų planavimo dokumente (Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte). Protokole nurodyta, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės šią žemės dalį (kelio) naudoja kaip žemės ūkio paskirties žemę (daržas ir pieva), galimai užimdamos bendro naudojimo 4 m pločio kelio, t. y. valstybinės žemės dalį – apie 346 kv. m; atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 45 str. (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti) 1 d. (bauda nuo 289 iki 579 Eur).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. D. paaiškino, kad jos sklypas, kurio kadastrinio Nr. galas „99“. Šio sklypo savininkės yra dviese – ji ir I. M.. Jos yra žemės bendrasavininkės. Šito sklypo savininkė yra maždaug nuo 2001 metų. Naudojasi ta žeme nuo atmatavimo. I. M. mama mirė maždaug prieš 4-5 metus. Jai ir M. žemė atiteko paveldėjimo teise, atkurta nuosavybės teisė buvo. Joms buvo atžymėtos ribos, matininkė M. atžymėjo. Ji nustatė ribas. Žemės valdos yra maždaug pusiau. Žemės sklypo dokumentai nesutvarkyti. Jos su I. M. dėl žemės naudojimosi žodžiu tarpusavyje susitarė. Viso žemės sklypo plotas yra 58 arai. Turėjo būti 58 arai sklypo, o tame sklype yra tik 55 arai. Naudojasi ta dalimi, kur išmatavo. Kai naudojosi žeme, jokio kelio nebuvo. Ji pati nežino, kur tas 4 metrų kelias turėtų vesti. Toje pievoje ant kelio nieko nėra, o kitur – yra pasidariusi daržą: pasisodinusi savo daržoves. Jį yra įsirengusi tik savo sklype, o, kur yra galima sklypo riba, nieko nedaro, ūkinės veiklos nevykdo. Ne visas sklypas yra daržas, dar pieva yra. Jos žemės sklypas ribojasi su valstybiniu keliu ir kitoje pusėje ribojasi su K. sklypu. Kelio faktiškai nėra, žolė auga. Niekas nesirūpina keliu. Nupjauna ir tiek tą žolę. Kiti žmonės tą žolę pjauna. Ten to kelio faktiškai nebuvo ir nėra, tik dokumentuose jis yra, o ant žemės jo nėra. Šiai dienai projektas nepatvirtintas. Geodeziniai matavimai yra dar tik atliekami. Dėl ko jie anksčiau nebuvo atlikti, jai sudėtinga atsakyti. Kodėl iki galo matavimai nepadaryti, reikia klausti žemėtvarkos, kodėl jie netvirtina. Kaimynai užėmė didesnį plotą negu jiems yra atkurta nuosavybė. Jos kaimynė – G. S.. Kad jos geodeziniai matavimai dėl trūkumų yra atšaukti, nes neatitinka ribų, tiesa. Jos šių metų pavasarį samdėsi geodezininkus, kurie pamatė, kad žemės yra mažiau. Dokumentai pateikti tvirtinimui žemėtvarkos skyriuje, bet nepatvirtinti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė Rasa Bužavienė paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai, remiantis nenuginčytais įrodymais: Žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuo ir buvo suprojektuotas 4 m pločio kelias, turintis aiškų plotą ir aiškiai pažymėtas būtent žemės sklypo abrisu, kurį pasirašė pati J. D., kuriame matosi 4 m kelias. Tas kelias buvo suformuotas tarp sklypų, iš praktikos – seniūnijos rūpinasi keliais. Šiuo konkrečiu atveju nežino, kas rūpinasi. Tai yra vietinės reikšmės kelias, jis yra tarp sklypų, ir tokiems keliams kadastriniai matavimai nėra atliekami. Žemės sklypo ribos ir kelias yra registruoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir šie duomenys teisingi, nes nenuginčyti. Taigi pagrįstai nustatyta, kad yra užimta valstybinės žemės dalis. Remiantis administracinių teisės pažeidimų praktika, nėra būtina atlikti kadastrinius matavimus, kad būtų nustatytas faktas, jog yra užimta valstybinė žemė. Užėmimo faktą galima nustatyti pirminiais informavimo dokumentais. Šiuo atveju konkretus administracinis teisės pažeidimas – užėmimas. Užėmė, kad būtų įrengtas daržas, ir naudoja būtent dalį kelio kaip žemės ūkio paskirties žemę, t. y. daržas ir pieva. Kelias matosi pagal kadastro žemėlapį, yra taškai ir abrisai, kurie su linijomis, ir kelią galima išskirti. Ji yra mačiusi kadastro ir ortoforto medžiagą – tai kelią galima išskirti. Nuotraukoje, esančioje byloje, kelio parodyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

ATPK 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 str. 1 d. atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 45 str. 1 d. klausimą turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog pagal 2015 m. balandžio 15 d. pavedimą Nr. TR-6008-(5.34) buvo atliktas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės – I. M. ir J. D., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pašalinti anksčiau tikrinant žemės sklypo naudojimo tvarką nustatyti pažeidimai – žemės sklypas buvo tikrintas 2014 m. spalio 30 d. ir buvo nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal planavimo dokumentus. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį; pastatyti sklypą žymintys riboženkliai atitinka kadastrinių matavimų ribų ženklinimo standartus; žemės sklypo ribos neatitinka planavimo dokumentuose nustatytų ribų: riboje 1-4 turi būti bendro naudojimo 4 m pl. kelias, kurio natūroje nėra. Įvertinus pirminius matavimų duomenis, sklypo riba 1-4 per 4 m yra ant valstybinės žemės, kuri yra pažymėta teritorijų planavimo dokumente – Kalvių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte; galimai užimta apie 461 m² valstybinės žemės, pažeisti Žemės įstatymo 21 str. nustatyti žemės naudojimo reikalavimai.

2014 m. spalio 30 d. žemės naudojimo patikrinimo akto, kaip ir 2014 m. spalio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų Nr. 1KA-9.4.)-72 – 1KA-9.4.)-77 priedų (nurodytų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte (b. l. 32), byloje nėra, tačiau J. D. ir I. M. pateiktoje informacijoje į 2014 m. rugsėjo 18 d., 2014 m. spalio 16 d., 2014 m. spalio 21 d. pareiškimus bei į 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. 3IN-D,M-1599-1115, 2014 m. spalio 28 d. Nr. 3IN-D,M-1759-1235 ir 2014 m. spalio 29 d. Nr. 3IN-D,M-1781-1245, 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-2920 dėl informacijos pateikimo (toliau – informacija) yra pasisakiusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), kuri 2014 m. spalio 30 d., 10 val., atsižvelgdama į pareiškimuose išdėstytas aplinkybes ir siekdama įvertinti esamą situaciją vietovėje, atliko faktinių aplinkybių patikrinimą, t. y. ar žemės sklypų, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamos ribos atitinka šių žemės sklypų ribas, nurodytas teritorijų planavimo (privatizavimo) dokumentuose. Palyginus patikrinimo metu geodeziniais matavimo prietaisais nustatytas faktiškai naudojamų žemės sklypų, tarp jų ir turinčių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ribų linijų ilgius su tų pačių ribų linijų ilgiais, nurodytais šių žemės sklypų privatizavimo dokumentuose, t. y. žemės sklypų planuose bei abrisuose, nustatyta, kad faktiškai naudojami minėtų žemės sklypų linijų ilgiai neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų šių žemės sklypų ribų linijų ilgių. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad dėl neteisingo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) žemės faktinio naudojimo tarp šių sklypų vietovėje nėra išlikęs 4 m pločio valstybinės žemės plotas, skirtas bendro naudojimo keliui. Pareiškėjoms buvo išaiškinta atsakomybė pagal ATPK 45 str. 1 d. bei pasiūlyta kreiptis į privatų matininką, kuris nustatyta tvarka vietovėje atstatytų privatizavimo dokumentuose nurodytas žemės sklypų ribas; paminėta, kad kitų žemės sklypų savininkai, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat bus raštu informuoti apie tai, kad jie naudojasi šiais žemės sklypais ne pagal privatizavimo dokumentuose nurodytas šių sklypų ribas ir jiems bus pasiūlyta kreiptis į privatų matininką. Nacionalinė žemės tarnyba be kita ko atsižvelgdama ir į tai, kad dėl žemės sklypų, tarp jų ir turinčių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), nėra išlikusio 4 m pločio bendro naudojimo kelio ir kad žemės sklypų privatizavimo dokumentuose skirtingai yra nurodyti ribų, esančių tarp žemės sklypų, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypų, tarp jų ir turinčio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų linijų ilgiai, mano, jog žemės sklypų, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ribų atstatymas vietovėje turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai kviečiant visų šių žemės sklypų savininkus ir Kaišiadorių skyriaus atstovus dalyvauti žemės sklypų ženklinime ir gera valia, t. y. bendru visų minėtų žemės sklypų savininkų susitarimu, spręsti susidariusią situaciją dėl šių žemės sklypų ribų atstatymo vietovėje ir jų tikslinimo administracine tvarka (b. l. 31-37).

Teismas pažymi, kad iš tokios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informacijos galima spręsti, jog patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pašalinti anksčiau, t. y. 2014 m. spalio 30 d., tikrinant žemės sklypo naudojimo tvarką nustatyti pažeidimai – kad žemės sklypas naudojamas ne pagal planavimo dokumentus, galima atlikti tik tokiu atveju, jei yra išspręsti 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-2920 nurodyti klausimai dėl netikslumų ir atstatytos privatizavimo dokumentuose nurodytos žemės sklypų ribos. Pastebėtina, kad į matininkus, kaip matyti iš byloje esančio 2015 m. balandžio 13 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geoera“ pranešimo (b. l. 30), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės kreipėsi už gerų trijų mėnesių nuo Nacionalinės žemės tarnybos informacijos gavimo, tačiau kita vertus 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-2920 joms nebuvo nurodytas terminas, per kurį privalėjo kreiptis į privatų matininką. Atkreiptinas dėmesys, jog pagrįstai tikėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius (toliau – NŽT Kaišiadorių skyrius) apie tai, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės yra kreipęsi į uždarąją akcinę bendrovę „Geoera“, buvo informuotas dar iki patikrinimo (kaip nurodyta protokole, 2015 m. gegužės 4 d.) atlikimo, kviečiant NŽT Kaišiadorių skyrių 2015 m. balandžio 24 d. atvykti atliekant sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. D. ir I. M., ribų tikslinimą ir dalyvauti tikslinant ribas.

Taip pat pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-2920 be kita ko akcentavo NŽT Kaišiadorių skyriaus vaidmenį, kviečiant informacijoje minimų žemės sklypų savininkus kompleksiškai spręsti susidariusią situaciją dėl šių žemės sklypų ribų atstatymo vietovėje ir jų tikslinimo administracine tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba informacijoje, be to, pažymėjo, kad, nepavykus pasiekti bendro susitarimo tarp žemės sklypų, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), savininkų dėl atstatomų šių žemės sklypų ribų, paliekant 4 m pločio valstybinės žemės plotą, skirtą bendro naudojimo keliui, pareiškėjos turi teisę kreiptis į teismą dėl pirmiau minėtų sklypų ir bendro naudojimo kelio ribų nustatymo teismine tvarka.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn traukiamoji po 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo nebuvo įpareigota atlikti aktyvių veiksmų, atstatant 4 m bendro naudojimo kelią, o tik – bendradarbiauti atstatant žemės sklypų ribas taip, kad būtų paliktas 4 m pločio valstybinės žemės plotas bendro naudojimo keliui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nacionalinė žemė tarnyba išaiškino, jog tuo atveju, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), taigi pripažino, kad šiuo atveju dėl neatitikimų dokumentuose žemės sklypų savininkų pažeistoms teisėms ginti, jiems nesusitarus, gali būti reikalingas civilinis procesas, bet ne administracinių teisės pažeidimų bylų teisena.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad inkriminuojant J. D. administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 45 str. 1 d. dėl to, kad ji, būdama žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė bendro naudojimo kelią (apie 461 kv. m ploto), nurodytą teritorijų planavimo dokumente (Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte), naudoja kaip žemės ūkio paskirties žemę (daržas ir pieva), galimai užimdama apie 346 kv. m valstybinės žemės dalį, papildomai svarstytinas pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, kas šiuo atveju nenustatyta. Tyčios buvimu aiškiai abejoja ir protokolą surašiusios vyriausiosios specialistė, protokole vartodama frazę apie galimai užimtą 4 m pločio bendro naudojimo kelią.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Be to, kaip jau minėta, iš NŽT Kaišiadorių skyriaus 2015 m. gegužės 4 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 6ŽN-27-(14.6.73) nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės – I. M. ir J. D., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas atliktas, siekiant nustatyti, ar pašalinti anksčiau, t. y. 2014 m. spalio 30 d., tikrinant žemės sklypo naudojimo tvarką nustatyti pažeidimai, taigi akivaizdu, jog traktuojant, kad pažeidimas pagal ATPK 45 str. 1 d. vis dėlto buvo padarytas – žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal planavimo dokumentus, akivaizdu, jog protokolą surašiusiai institucijai apie pažeidimą buvo žinoma ne vėliau kaip 2014 m. spalio 30 d. (b. l. 7-9). Todėl, J. D. veiką net ir traktuojant kaip administracinį teisės pažeidimą, turi būti taikoma administracinės nuobaudos skyrimo senatis (žr., pavyzdžiui: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2AT-7-2012; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-507-468/2015 bei to paties teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį adm. byloje Nr. ATP-896-648/2012 bei 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ATP-1044-533/2012, kt.).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog iki šiol nėra pašalinti neatitikimai nesutampančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, neatlikti kadastriniai matavimai, nėra atstatytos žemės sklypų ribos, negalima vienprasmiškai teigti, kad J. D. sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo 346 kv. m dydžio valstybinės žemės dalį, todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad J. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad J. D. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl to administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. D. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-431-753/2015 J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.