Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2019-12-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1763-834/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
A18.-1763-834/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00650-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pažeidėjas
R. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1763-834/2019Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00650-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 19.10; 19.11; 21.9.9. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, Aurelijai Pečiukevičienei, Norai Tuskenienei, Martynai Tumėnei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. S.,nedalyvaujant institucijos atstovui,

teismo posėdžio metu išnagrinėjusi R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis 2019 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinių nusižengimų protokolą R. S. dėl to, kad jis 2019 m. rugsėjo 4 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,39 promilės girtumas), agresyviai nusiteikęs ėmė pavojingai artintis prie policijos pareigūnų, kurie tuo metu buvo sulaikę kitą pažeidėją, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, į kelis kartus pakartotus reikalavimus atsitraukti – nereagavo, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Surašant administracinio nusižengimo protokolą R. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį.

Šalies argumentai

R. S. teisme paaiškino, kad nepripažįsta nusižengimo. 2019 m. rugsėjo 4 d. jis pats iškvietė pareigūnus, kurie atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pareigūnai pradėjo ižeidinėti jo mamą ir patėvį. Ir kartą sudavė jo mamai. Jis (R. S.) atsitraukęs paėmė telefoną ir norėjo filmuoti, pasakė pareigūnams ką jie daro. Tada jam trenkė ,,bananu" ir paguldė jį ant žolės. Pareigūnus kvietė, kad įspėtu mamą ir jos vyrą, kad jie jo (R. S.) negąsdintų. Po to kai pamatė, kai jo mamą daužė, sugyventiniui su tazeriu davė, spardė policijos pareigūnai. Sakė jis policijos pareigūnams (R. S.) ką darote. Jis paėmė telefoną, jam tada davė su lazda per koją. Balsas už vaizdo kameros buvo jo (R. S.). Kai sudavė jo mamai, jis bandė ją pakelti ir jam (R. S.) šaukė „Atsitraukt“. O ji (R. S. mama) gulėjo, o tas pareigūnas ją daužė. Jis (R. S.) kelis kartus šaukė „Palikit jo mamą“. Liepė pareigūnai jam atsitraukti, nes tuoj bus panaudotas tazeris. Jis (R. S.) atsitraukė. Vyriškis (R. S. mamos vyras) nubėgo su telefonu. Pareigūnas mamos vyrą gaudė su tazeriu. Kai pareigūnas pakėlė mamą, jis (R. S.) nubėgo už namo pažiūrėti kas ten vyksta, matė, kad purškia dujas į veidą ir spardo. Jis (R. S.) šaukė policijos pareigūnams, ką jūs darot. O jam (R. S.) liepė atsitraukti. Jis (R. S.) sakė pareigūnams, kad nufilmuos, ką jie daro. Kai jis (R. S.) išsitraukė telefoną, tas pareigūnas, kuris pakėlė jo mamą, sudavė su lazda per koją jam (R. S.). Atėmė telefoną ir paguldė ant žemės. Paskui atvažiavo kiti pareigūnai. Jis (R. S.) tą vakarą skambino į bendrą pagalbos centrą, prašė pagalbos. Kai pareigūnai atvyko, jis nieko nesakė. Jis pradėjo kalbėti tik, kai pareigūnai pradėjo mušti jo mamą. Jis įsitikinęs, kad jis (R. S.) nekaltas šioje byloje ir jo neturėjo surakinti ir išvežti į policijos komisariatą.

2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios tyrėjos pranešimas, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui.

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. parodymus, liudytojų parodymus, ištyręs administracinės bylos medžiagą, peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus, išklausęs garso įrašus daro išvadą, jog R. S. inkriminuojami administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, nepasitvirtino, todėl administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutrauktina.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis 2019 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinių nusižengimų protokolą R. S. dėl to, kad jis 2019 m. rugsėjo 4 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,39 promilės girtumas), agresyviai nusiteikęs ėmė pavojingai artintis prie policijos pareigūnų, kurie tuo metu buvo sulaikę kitą pažeidėją, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, į kelis kartus pakartotus reikalavimus atsitraukti – nereagavo, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Surašant administracinio nusižengimo protokolą jo veikas kvalifikavo pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte (Vilniaus apygardos 2019 m. balandžio 5 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. eAN2-177-891/2019). Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 16 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. savo kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, padarymo neigė nurodydamas, kad policijos pareigūnai tinkamai reiškė savo reikalavimus, o jis minėtų reikalavimų nevykdė, bei neigė tai, jog jis pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Nagrinėjamu atveju nors R. S. nors ir buvo neblaivus, tačiau nevengė vykdyti pareigūnų reikalavimų ir jų orumo nežemino, nes nevartojo necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu. Iš byloje esančios medžiagos nenustatyta, kad R. S. būtų nepaklusęs pareigūnų reikalavimams, nors pareigūnų kalbėjimo maniera ir tonas nebuvo tinkamas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad statutiniam valstybės tarnautojui, kuriam tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu yra keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje EI-2945-362/2016), todėl pareigūnų bendravimas, net ir su neblaiviais asmenimis negali paržengti elementaraus bendravimo ribų. Vartojamos formuluotės, kaip ,,Tu privalai“ ir pakeltas, be priežasties, balso tonas, negali būti traktuojami, kaip tinkami. Iš byloje pateiktos vazdo medžiagos matyti, jog atvykęs policijos pareigūnai bendravo su S. S. mama. Vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota, jog R. S. būtų nevykdęs kokių reikalavimų ar įžeidinėjęs pareigūnus. Vaizdo medžiagoje matyti, jog M. V. bendravo su pareigūnu. Tik po to , kai buvo sulaikytas , girdyti žodžiai rusų kalba“ Užtenka mušti mano mamą‘. Ką patvirtino ir pats R. S., jog sulaikius jo mamą pradėjo sakyti, kad paliktų ir nemuštų mamos.

Asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK nuostatas vadovaujantis prielaidomis, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-606/2019). Administracinį nusižengimą įrodyti turi policijos pareigūnai – pareiga įrodyti savo nekaltumą asmeniui negali būti perkelta (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-581/2018). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas nebuvo įrodytas, kadangi joks administracinis nusižengimas ir nebuvo padarytas.

Iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo neaišku, kokių teisėtų reikalavimų nevykdė R. S. ir kokiais būdais, veiksmais ar žodžiais įžeidė policijos pareigūnų orumą. Tai viena. Antra, kaip jau teismas buvo nurodęs, kad pareigūnų vartojamos formuluotės ir kalbėjimo tonas, neatitinka jų einamų pareigų, todėl negali būti pateisinamas. Trečia, iš esmės vieninteliai duomenys, kuriais šioje administracinio nusižengimo byloje dėl minėto nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, padarymo grindžiama R. S. kaltė, yra pačių R. S. reikalavimus išsakiusių pareigūnų L. S. ir T. M. tarnybiniai pranešimai, pagal juos surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Darant išvadas dėl šio nusižengimo buvimo svarbu vertinti situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto priežastys, tikslas. Policijos pareigūnai konkrečiai nenurodė, kokių, būtent, reikalavimų nevykdė R. S. ir kokiu būdu pažemino policijos pareigūnų orumą, kad būtų nustatytas ir subjektyvusis kaltės požymis. Be to pažymėtina, jog atvykus dar vienam policijos ekipažui, kai jau buvo sulaikyti asmenys nenustatyta, jog R. S. būtų įžeidinėjęs pareigūnus ar nevykdęs jų reikalavimų. Liudytoju apklaustas pareigūnas R. G. teigė, jog kai jie atvyko R. S. elgėsi ramiai.

Kaip paminėta aukščiau, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kaip ir kokių teisėtų policijos reikalavimų R. S. ir kaip pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą 2019 m. rugsėjo 4 d. Nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti pagrįstas neginčytinais įrodymais, o ne spėliojimais ir abejonėmis. Visos abejonės sprendžiamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl taikytinas ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Administracinio nusižengimo bylą R. S. atžvilgiu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė