Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-187-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
AN2-187-606/2019
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00026-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
P. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-187-606/2019Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00026-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo P. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. nutarimu, kuris Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas, P. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 straipsnį 90 Eur dydžio bauda už tai, kad 2018 m. birželio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), pasiskolino T. P. priklausančius daiktus: 50 Eur vertės metalines kopėčias, 40 Eur vertės sulankstomą lovą, 20 Eur vertės plastikinį staliuką su metalinėmis kojomis, 20 Eur vertės naktinę lempą, 15 Eur vertės dienines užuolaidas, 4 Eur vertės visraktį ir iki šiol jų negrąžino, taip padarydamas 149 Eur žalą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. nurodo, kad teismo posėdyje liudytoja (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėja J. K. parodė, jog ji 2018 m. gruodžio mėn. kalbėjo su juo telefonu apie aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusioji T. P., tačiau pats Šilutės rajono PK „Dėl atsiliepimo į P. P. skundą“ nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. skambino vyresn. tyrėja A. S. ir bendravo su P. P. apie pažeidimo aplinkybes, o ne J. K.. Todėl, apelianto teigimu, tokie liudytojos J. K. parodymai yra melagingi ir niekiniai. Be to, apelianto turimomis žiniomis, nukentėjusioji T. P. anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini) kartu su J. K., todėl policijos pareigūnės parodymai yra tendencingi ir neobjektyvūs.

2.2. Apelianto tvirtinimu, neteisingi ir liudytojos O. D. parodymai, kad ji yra mačiusi jo mamos bute kopėčias, kai bute vyko remontas, nes teiginys apie skolinimąsi nurodytas birželio mėn., o teismo posėdyje O. D. parodė, jog lankydama jo mamą, kopėčias neva matė žiemą, jam darant remontą mamos bute. Be to, mamos butas priklausė jai iki mirties, todėl jis negali atsakyti, kokie daiktai buvo pas ją iki jos mirties, ką ji skolinosi ir pan. Be to, O. D. parodė, kad lankėsi garaže (duomenys neskelbtini), kur buvo sudėti iš mamos buto iškraustyti daiktai, ir su nukentėjusiąja T. P. paėmė kažkokius daiktus, jų įvardyti negalėjo. Todėl, apelianto teigimu, aptarti liudytojų parodymai yra šališki, neobjektyvūs ir neatitinkantys tikrovės, o nurodytos faktinės aplinkybės, surinkti įrodymai byloje, teisinis reglamentavimas bei teismų praktika patvirtina, kad nėra įrodyti visi administracinio nusižengimo požymiai, numatyti ANK 108 straipsnio dispozicijoje. Remdamasis teismų praktika, apeliantas pažymi, kad byloje priimtas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 567 straipsnis). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais tik galima manyti, kad teisės nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kure negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK viršininkas A. M. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo P. P. apeliacinio skundo netenkinti.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji T. P. prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo P. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį. Taip pat priteisti turėtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. neigė, kad skolinosi iš T. P. kokius nors daiktus, tvirtino, kad ji bendravo su jo mama, kuri yra mirusi, todėl jis negali pasakyti, ar mama ką nors skolinosi iš T. P. ir jai negrąžino.

8. ANK 108 straipsnyje numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytas tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Akcentuotina, kad visų pirma, labai svarbus yra administracinės, baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės ar net baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo ar net nusikalstamos veikos padarymas.

11. Iš T. P. protokole-pareiškime užfiksuotų aplinkybių nustatyta, kad 2018 m. birželio mėnesį, jai išsiskyrus su sugyventiniu P. P., jis išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kadangi išsiskyrė taikiai, ji jam paskolino metalines kopėčias, sulankstomą lovą, plastikinį staliuką, naktinę lempą, dienines užuolaidas ir visraktį. Paskambinusi P. P. norėjo susigrąžinti paskolintus daiktus, bet jis juos grąžinti atsisakė. T. P. prašė padėti susigrąžinti daiktus arba, kad P. P. atlygintų padarytą 149 Eur žalą. Taip pat nurodė, kad sutarties dėl daiktų paskolos nesudarė (b. l. 13).

12. Pirminiame paaiškinime P. P. tvirtino, kad jis jokių T. P. nurodytų daiktų iš jos nesiskolino (b. l. 8). Skunde teismui ir teismo posėdyje P. P., iš esmės kaip ir apeliaciniame skunde, teigė, kad jeigu T. P. buvo paskolinusi jo mamai kokius nors daiktus, ji galėjo kreiptis į jį, būtų daiktus ieškoję, nes jis pardavęs butą, visus daiktus iš buto iškraustė ir sudėjo buvusios žmonos garaže. Iš teismo posėdyje duotų kaip liudytojos O. D. parodymų nustatyta, kad ji pati nematė, kaip T. P. skolino daiktus būtent P. P., o ne jo mamai, tik matė dalį jų P. P. mamos namuose, kai bute vyko remontas. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė J. K. parodė, kad gavusi T. P. pareiškimą dėl negrąžintų daiktų, ji telefonu paskambino P. P. ir jis prisipažino, jog T. P. buvo davusi išvardytus daiktus, bet daiktai nebuvo reikšmingi, todėl juos išmetė. Tačiau J. K. parodymai yra tik P. P. pokalbio perpasakojimas. Juolab, kai ji kalbėdama telefonu su P. P. jau žinojo ir T. P. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl daiktų paskolinimo būtent P. P., todėl galbūt atkreipė dėmesį tik į tai, kad P. P. neneigė, jog T. P. buvo davusi daiktus, jis juos išmetė, tačiau nesureikšmino ir neįsigilino, kam konkrečiai daiktai buvo duoti. Ir tokie parodymai tik nepaneigia aplinkybės, kad T. P. buvo paskolinusi, ar kaip parodė J. K. – davusi pareiškime-protokole nurodytus daiktus, tačiau nesant garso įrašo, teismas neturi galimybės objektyviai nustatyti, ką P. P. konkrečiai pasakė dėl jo motinos bute buvusių T. P. paskolintų ar atiduotų daiktų atsiradimo aplinkybių.

13. Pažymėtina, kad aptarti duomenys iš esmės parodo aplinkybę, jog T. P. protokole-pareiškime nurodyti daiktai galėjo būti P. P. motinos bute iki buto pardavimo, bet nepatvirtina aplinkybės, kad T. P. daiktus paskolino ar net atidavė būtent P. P.. Juolab, nenustatyta, kad P. P. būtų užvaldęs T. P. nurodytus daiktus be jos sutikimo. T. P. protokole-pareiškime pati nurodė, kad minėtus daiktus P. P. paskolino, dėl jų paskolos jokios sutarties nesudarė. Be to, T. P. pati nurodė, kad P. P. buvo jos sugyventinis. Todėl pažymėtina, kad net ir daiktų paskolos atveju P. P., visiškai nebuvo numatytas ir tarp šalių aptartas net daiktų grąžinimo terminas bei kitos sąlygos. Taip pat nepaneigta, kad T. P. P. P. ar jo motinai minėtus daiktus tiesiog atidavė, o vėliau sugalvojo juos susigrąžinti. Pažymėtina, kad iš T. P. protokole-pareiškime nurodytų aplinkybių ir matyti, kad ji prašė policijos padėti susigrąžinti daiktus, nes juos paskolinusi nesudarė jokios sutarties.

14. Nagrinėjamoje situacijoje aplinkybės susiklostė civilinių santykių pagrindu, ir nėra kliūčių tokiems ginčams išspręsti civilinio proceso nustatyta tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad aptartų duomenų visuma, kai tarp šalių yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, nesudaro teisinio pagrindo P. P. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį.

15. Todėl, atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria paliktas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. nutarimas, ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. nutarimas, kuriuo P. P. nubaustas pagal ANK 108 straipsnį, naikintini, P. P. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 108 straipsnį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji T. P. prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl P. P. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, tačiau, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. apeliacinis skundas tenkintinas ir jam administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas), T. P. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. nutarimą, kuriuo P. P. pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 straipsnį nubaustas 90 Eur dydžio bauda, panaikinti bei P. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 straipsnį nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

T. P. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nepriteisti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė