Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. spalio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, Nr. 91N-75131519-16, kuriuo A. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124-1 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad nesutinka dėl padaryto pažeidimo, kadangi ten nėra nei ženklo, nei vejos ir jeigu ant žvyro išaugo žolė, tai nėra veja. Nurodė, kad jaučiasi baudžiamas neteisingai. Patvirtino, kad jis nėra įstatymui nepaklūstantis asmuo. Nors 2006 m. buvo baustas už greičio viršijimą, po to 2012 m. buvo nuolat kas dvi savaitės siuntinėjamos jo automobilio nuotraukos į Kauno PK, tačiau tai neįrodo, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus ar taisykles, kad tai pažeidimo tąsa. Nurodė, kad nenori sutikti su tuo, kad pažeidė įstatymą, nors jam būtų buvę paprasčiau sutikti su tuo nutarimu ir sumokėti baudą. Mano, kad reikėtų paimti Kauno miesto generalinį planą ir išsiaiškinti, kokia paskirtis tos kiemo aikštelės, nes šiuo metu ten nuolat yra statomos mašinos. Kiekviena mašina turi pastovią vietą, jis taip pat pastoviai stato mašiną po savo langu, po medžiais, tačiau tą vakarą grįžo iš darbo 22 val. ir jo vieta buvo užstatyta, todėl pastatė ten. Nurodė, kad dokumentinėje medžiagoje pateikta nuotrauka, kuri yra padaryta nenurodyta technine priemone, nėra pavadinimo, numerio, patikros sertifikato numerio. Minėtoje neaiškioje nuotraukoje šalia jo automobilio matosi, kažkokio įrenginio ar bordiūro likučiai ir žolės kuokštai, tačiau tai tikrai nėra veja. Toje vietoje nuolat statomi automobiliai. Pažymėjo, jog lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad veja yra prižiūrima tanki žolė, bet ten nėra nei prižiūrima, nei tanki, ten yra žvyro aikštelė, kurioje nuolat statomi automobiliai. Nurodė, kad jo automobilis buvo pastatytas prie to bordiūro, ten buvo žolė paaugus. Taip pat nurodė, kad nesutinka su medžiagoje esančiu teiginiu, jog pranešęs policijai anoniminis asmuo nėra suinteresuotas. Patvirtino, kad jo kaip vairuotojo, stažas skaičiuojamas nuo 1976 m. Kiekvieną dieną dalyvauja eisme, vairuoja savo, kartais, esant reikalui, tarnybinius automobilius, laikosi kelių eismo taisyklių kaip ir visų kitų Lietuvos Respublikos įstatymų.

Liudytojas D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino, kuri yra pažeidimo vieta. Nurodė, kad atvažiavo, pamatė automobilį stovintį ant vejos, nufotografavo ir viskas. Patvirtino, kad ten buvo žolė, veja ir jis tai matė. Nurodė, kad esmė buvo tame, kad atvažiavo, o automobilis stovi ant vejos, ant žalios vejos, pagal tai nustatė, kad yra pažeidimas ir surašė protokolą. Automobilį nufotografavo, nuotraukas įkėlė į sistemą ir jokiais planais nesirėmė, nes tokių planų ir neturi. Nurodė, kad jis atvažiavo su kolega, pamatė jog stovi automobilis ant žalios vejos ir užfiksavo nuotraukose. Pažymėjo, kad prie šito namo jie atvažiuoja tada, kai budėtojas duoda signalą iš VPK, kad ten stovi automobiliai. Jie savo noru nevažiuoja ir neieško. Nurodė, kad būna ir taip, kad jeigu automobilis stovi ne vietoje, susirandi savininką, jam gražiai pasakai, kad ir patrauktų automobilį ir nestatyti ten daugiau, bet kai automobilis registruotas kitame mieste, jie negali surasti to žmogaus. Patvirtino, kad toje vietoje nėra bordiūrai, ten iš tikrųjų vaikų žaidimų aikštelės aptverta teritorija ir ten turėtų būti supiltas vaikams smėlis. Nurodė, kad ten nėra kelio, bet patys žmonės važinėja ir nėra jokio įvažiavimo. Nurodė, kad kai nėra, kur mašinos pastatyti, tai žmonės patys važinėja ir bet kur stato tas mašinas. Patvirtino, kad ten kažkoks takas yra išvažinėtas, nors ten negalima važinėti, tačiau žmonės neturi kur statyti automobilių.

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino tą vietą, nes ten buvę keletas atvejų. Nurodė, kad tai buvo pieva, veja, o automobilis stovėjo ant vejos. Patvirtino, kad stovėjo prie betono aikštelės ir ten yra vaikų žaidimų aikštelė. Matėsi, kad smėliukas kažkada buvęs. Patvirtino, kad ant pievos negalima statyti, o ten kur žalia veja, vaikų aikštelė yra, sūpynės stovi. Patvirtino, kad ten žolės nėra, nes išvažinėta mašinų, tačiau tai ne kiemas. Patvirtino, kad jie ten važiavo pagal skundą ir jeigu ant žvyro stovėtų automobilis, tai nerašytų protokolo. Nurodė, kad planų neturi. Realiai mato atvažiavę, ar ant pievos stovi, ar ne. Nurodė, kad ten tik pravažiavimas, todėl nemano, kad galima važiuoti, nes nėra asfaltuota. Pažymėjo, kad ten tokia aikštelė, kur išvažiuoji iš gatvės, ten įvažiavimas, bet nėra tos vejos. Mano, kad tai gal išvažinėta vieta. Taip pat pažymėjo, kad nieko nebaudžia, jeigu ant žvyrkelio stovi automobilis.

Liudytoja O. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad priėmė M. nutarimą. Nustatė, nes buvo gautas administracinis nurodymas, tačiau asmuo jo nevykdė, todėl buvo iškviestas ir tada priėmė nutarimą, kadangi neįvykdytas nurodymas. Nurodė, kad pagal gautą medžiagą, pagal foto nuotraukas, kur akivaizdžiai matyti, kad automobilis stovi ant žalios vejos, kas pažeidžia kelių eismo taisykles, buvo priimtas nutarimas paskirti baudą. Pažymėjo, kad pagal kelių eismo taisykles negalima statyti automobilio ant žalios vejos. Patvirtino, kad nežino tos vietos, tik pagal nuotraukas nustatė pažeidimą.

Liudytojas L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad patruliai gauna iškvietimą, jie nuvažiuoja į įvykio vietą, įvertina visas aplinkybes, jeigu yra pažeidimas, jį fiksuoja, į ATPR sistemą suveda visu duomenis, foto nuotraukas sukelia. Budėtojai gauna tą medžiagą, nustato vairuotoją ir surašo protokolą. Patikslino, kad patruliai suveda visus duomenis į ATPR sistemą ir nustato pažeidimą, jie pasižiūri foto nuotraukas, jeigu yra pažeidimas toliau nagrinėja iš foto nuotraukų, patrulių tarnybinio pranešimo. Nurodė, kad nebūna taip, kad nenustatytų pažeidimo, nes patruliai įvertina visą situaciją, surašo tarnybinį pranešimą ir jeigu nėra pažeidimo, jie net neformina. Patvirtino, kad jie tik techninį darbą atlieka. Jeigu įžvelgia, kad nėra pažeidimo, tai ir nutraukia. Šiuo atveju pažeidimas buvo nustatytas pagal tarnybinį pranešimą ir foto nuotraukas. Pažymėjo, kad patruliai gauna pranešimą per radijo stotelę, kad yra iškvietimas, tada jie nuvažiuoja ir įvertina vietoje, ar yra pažeidimas. Įvertinę vietoje, pasako, kad nėra pažeidimo, tada net neformina, jeigu yra, tai įformina, jie turi būtinai įforminti, nes yra iškvietimas, kažkas iškvietė. Patruliai nuvažiavę į įvykio vietą, įvertina. Nurodė, kad jis techninis darbuotojas, sprendimus priima, kai jiems duotas tarnybinis pranešimas, medžiaga, tada jie toliau su ja dirba, bet pačią pradžią padaro patruliai, atvažiavę į įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai, nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal pažeidimo metu galiojusio ATPK 124-1 straipsnio 4 dalies nuostatas sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šio pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių, pasireiškia tuo, jog asmuo pastato automobilį vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustoja ar stovi nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos, procesinis sprendimas patraukti A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124-1 straipsnio 4 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą iš esmės grindžiamas tik policijos pareigūno V. P. 2016 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriame nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 7 d. patruliuojant radijo šaukiniu 426 kartu su vyr. patruliu D. D. apie 8 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo ant vejos ir tuo pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Automobilis buvo nufotografuotas, ant priekinio vairuotojo durų stiklo užklijuotas policijos pranešimas, pažeidimas užfiksuotas į ATPR. Jokiais kitais objektyviais duomenimis priimant skundžiamą nutarimą A. M. atžvilgiu remtasi nebuvo.

Kaip matyti tiek iš A. M. skundo, tiek jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, pareiškėjas ginčija patį administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Ginčas iš esmės vyksta dėl vejos buvimo toje vietoje, kur jis buvo pastatęs automobilį. A. M. teigia, kad nesutinka, jog paliko automobilį ant vejos, nes nemano, kad ta teritorija turėtų būti vertinama kaip veja. Teigia, kad jo automobilis buvo paliktas stovėti namo kieme, kuris akivaizdžiai yra kiemo aikštelė ir skirtas automobilių stovėjimui, jokių kelio eismo ženklų, draudžiančių stovėjimą šioje važiuojamojoje dalyje, nėra, taip pat nėra jokios aiškios ir suprantamos ribos tarp kiemo aikštelės ir žolės, nes visas kiemas yra dengtas žvyrkelio danga. A. M. nurodė, kad tame kieme yra nuolat statomi automobiliai ir yra nusistovėjusi tokia automobilių stovėjimo tvarka.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkte numatyta, kad veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Pagal formuojamą teismų praktiką, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta, ir atlieką specialią kultūrinę paskirtį (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-666-312/2014).

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad vieta, kurioje buvo pastatytas A. M. automobilis, yra šalia gyvenamojo namo esanti aikštelė. Nuotraukose matyti, kad ta aikštelė yra padengta žvyrkelio danga, netoliese yra vaikų žaidimo aikštelė. Kaip matyti iš bylos duomenų, jokių kelio ženklų ar kelių horizontaliojo ženklinimo linijų, draudžiančių stovėjimą toje aikštelėje, taip pat jokios aiškios ir suprantamos ribos tarp tik automobiliams skirtos važiuoti ir stovėti bei tik pėstiesiems skirtos vaikščioti aikštelės dalies nėra, kadangi visa aikštelė yra padengta vienoda žvyrkelio danga. Iš byloje esančių ir pateiktų fotonuotraukų (b. l. 34-41) matyti, kad vieta, kurioje stovėjo A. M. automobilis, neapželdinta, neprižiūrima ir tikrai neatliekanti specialios kultūrinės funkcijos, ji neatitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkto nuostatų. Be to, iš įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad kiemo aikštelėje tėra suvažinėtas žvyras, kuris nėra niekuo atribotas nuo pievos. Pastebėtina, kad tariamo pažeidimo vietos dangą sudaro lygiai suvažinėtas žvyras, kas galimai asmenims leidžia manyti, jog tai yra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o ne vieta, kurioje yra ar buvo veja.

Taigi byloje esantys duomenys kategoriškai nepatvirtina, kad vieta, kurioje pareiškėjas pastatė automobilį yra veja. Teismo vertinimu, ši vieta neatitinka vejos apibrėžimo. Vien žvyrkelio dangoje išaugusi žolė nepatvirtina, kad ši vieta buvo veja. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis Nr. ATP-666-312/2014, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. ATP-1325-166/2013, 2013 m. birželio 26 d. nutartis Nr. ATP-659-628/2013).

Byloje yra gautas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. sausio 13 d. raštas, Nr. (3.1.6.) KAS-74, kuriame nurodyta, kad duomenų apie adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotą automobilių stovėjimo aikštelę, Nekilnojamojo turto registre nėra (b. l. 62). Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracija turėtų atlikti savo pareigą ir rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad tariamo pažeidimo vietoje augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, kad būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius minėtoje vietoje ar imtis kitų prevencinių veiksmų, o ne iš karto bausti asmenis, kurie, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl vejos buvimo fakto galėjo sąžiningai klysti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog A. M. savo automobilį būtų pastatęs ant vejos, taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ar kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose vietose, kur sustoti ir stovėti draudžia KET 150.5 punktas. Taip pat teismas konstatuoja, kad dėl susiklosčiusios nusistovėjusios gyventojų tvarkos, A. M. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad automobilio pastatymo vietoje buvusi žolė laikytina veja ir ten statyti automobilio negalima, tai yra jo veiksmuose nėra nusižengimo sudėties požymio – tyčios.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino ir, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone nustatė, kad A. M. veikoje nėra ATPK 124-1 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi byla nutrauktina.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 632 – 643 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Šakių rajono policijos komisariato 2016 m. spalio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Nr. 91N-75131519-16, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.