Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

3. Nepilnametės D. R. poreikius per mėnesį sudaro 660 Eur suma, iš kurių atėmus valstybės skiriamos vaikui paramos sumą (122,50 Eur), pusę šios sumos (270 Eur) prašo dukters išlaikymui priteisti iš atsakovės. Nurodo, kad nekilnojamojo turto neturi. Turi du automobilius. Vykdo individualią veiklą, pajamos vidutiniškai siekia apie 700,00 Eur. Gauna vaiko pinigus - 122,50 Eur. Apie atsakovės turtinę padėtį nežino. Tačiau atsakovė privalo prisidėti prie savo dukters išlaikymo, kad būtų užtikrinti geriausi dukters poreikiai.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2024 gegužės iki 2024 m. birželio prie dukros išlaikymo prisidėjo tik 261 Eur suma, prašo priteisti iš atsakovės ir išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d., t. y. už 13 mėnesių po 270,00 Eur, atėmus sumokėtą sumą, iš viso 3249,00 Eur.

5. Atsižvelgiant į tai, kad dukra gyvena su ieškovu, o su mama bendrauja, siekiant išvengti kylančių ginčų dėl susitikimų laiko, trukmės, be to siekiant, kad dukra aiškiai žinotų būsimų susitikimų laiką, prašo nustatyti atsakovės ir dukters bendravimo tvarką: „V. M. su dukra D. R. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą, antrą ir trečią savaitgaliais. Dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir parvežama į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Apie būsimą susitikimą arba negalėjimą susitikti V. M. informuoja G. R. sms žinute ketvirtadienį prieš susitikimą iki 19 val.“

6. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

II. Atsakovės atsiliepimai ir argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. 2SD- 4632 nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nurodyta, kad Ieškovui Kauno miesto socialinių paslaugų centras nuo 2025 m. sausio 9 d. teikia atvejo vadybos pagalbą. 2025 m. sausio 27 d. pagalbos plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mama su dukra bendrauja retai, mergaitė ilgisi mamos, jai paskirta psichologo pagalba. D. lanko vaikų (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę. Darželio administracija nurodė, kad mergaitė visada tvarkingai aprengta, turi visas mokymosi priemones, mergaitę į darželį atveda ir pasiima tėtis.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

10. V. M. ir G. R. yra D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., e. b. l. 5). D. R. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaruota G. R. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 7). D. R. nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 8). Laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. V. M. į D. R. banko sąskaitą pervedė 261 Eur (1 t., e. b. l. 10). Buto (duomenys neskelbtini) nuomos mokestis yra 250 Eur/mėn. (1 t., e. b. l. 11-12). G. R. nekilnojamojo turto neturi (1 t., e. b. l. 19), jam priklauso dvi transporto priemonės (1 t., e. b. l. 20-21). V. M. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (1 t., e. b. l. 114-116).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

12. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

13. Šiuo atveju D. R. gyvena su tėvu, kuris yra sudaręs visas būtinas sąlygas jos vystymuisi. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad į darželį mergaitę visada atveda ir pasiima tėtis. Ieškovo tvirtinimu, nuo (duomenys neskelbtini) jam išsiskyrus su atsakove, dukra D. R. liko gyventi su juo. Iš Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2025 m. rugpjūčio 6 d. Pagalbos plano (1 t., e. b. l. 96) matyti, kad V. M. kyla sunkumų savarankiškai funkcionuojant, kyla problemų dėl nuolatinės darbo vietos, stabilios finansinės situacijos, išlaikymo vaikui teikimo, jai reikalinga pagalba. Byloje esantys įrodymai apie nededamas atsakovės pastangas susirasti nuolatinį darbą, pastovią gyvenamąją vietą bei šių aplinkybių atsakovei nepaneigus, dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove šiuo metu negalimas. D. R. geriausius interesus atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, kuris visas jai reikalingas sąlygas tinkamai užtikrina, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas.

Dėl atsakovės bendravimo su dukra tvarkos

14. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

16. Ieškovas byloje siekia nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką, kai atsakovė su nepilnamete dukra D. R. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą, antrą ir trečią savaitgaliais. Dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir parvežama į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Apie būsimą susitikimą arba negalėjimą susitikti atsakovė informuoja ieškovą sms žinute ketvirtadienį prieš susitikimą iki 19 val.

17. Bylos duomenimis atsakovė bendrauja su dukra telefonu, pastangų susitikti gyvai pastaruoju metu nededa. Išvadą duodanti institucija tokiai bendravimo tvarkai neprieštarauja. Kadangi atsakovė gyvena kitame mieste, siūlomas bendravimas tris kiekvieno mėnesio savaitgalius atitinka nepilnametės interesus, todėl nustatoma ieškovo nurodyta bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, nustačius tokią bendravimo tvarką, atsakovei bus užtikrinta galimybė bendrauti su nepilnamete dukra, o tvarkos įgyvendinimas priklausys tik nuo pačios atsakovės noro palaikyti su dukra artimą ryšį ir pastangų.

Dėl išlaikymo

18. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstinas periodinio išlaikymo nepilnametei priteisimo iš atsakovės klausimas.

19. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą, teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių (apie 777,39 Eur atskaičius mokesčius). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

21. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur, kuri mažintina išmokos vaikui 122,50 Eur dydžiu, kas lemia, kad vaiko tėvai turi patenkinti maždaug 654 Eur dydžio poreikius arba po 327 Eur kiekvienas iš tėvų.

22. Ieškovas yra pateikęs duomenis, kad nepilnametės D. R. poreikius per mėnesį sudaro : maistui 200 Eur; aprangai 50 Eur; būstui 155 Eur (išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro išlaidos būsto nuomai, priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Kadangi trise gyvena nuomojamame bute, todėl išlaidas dėl būsto išlaikymo sudaro 1/3 dalis mokėtinų mokesčių už būsto nuomą, šildymą, elektrą, vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą, internetą); sveikatai 50 Eur (vaistai, vitaminai, odontologo paslaugos, akinukai); higienos priemonėms 15 Eur (šampūnas, kondicionierius, muilas, skalbimo priemonės, dantų pasta, šepetėlis, tualetinis popierius ir pan.); kirpyklai 10 Eur; ugdymui 90 Eur (pratybos, rašymo, piešimo priemonės, popierius, mokestis už darželį, renginiai darželyje, rinkliavos darželyje ir pan.); transporto išlaidoms 25 Eur (kuras įvairių vaiko poreikių tenkinimui); telefono aparatas ir sąskaitos papildymas 15 Eur; šokių būrelis 30 Eur; žaislams, sporto inventoriui 20 Eur; iš viso: 660,00 Eur - 122,50 Eur (vaiko pinigai) = 537,50 Eur: 1/2 = 268,75 Eur.

24. Šiuo atveju ieškovo prašoma priteisti 270 Eur suma yra mažesnė už rekomenduojąmą, tačiau įvertinus jauną nepilnametės amžių ir nedidelius jos poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, prašoma priteisti išlaikymo suma yra protingo dydžio, atitinka dabartinius vaiko poreikius, todėl priteisiama iš atsakovės.

25. Teismas išaiškina šalims, kad iš esmės pasikeitus jų turtinei padėčiai, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2024 gegužės mėn. prie dukros išlaikymo prisidėjo tik 261 Eur suma, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ir išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojamą nuo 2024-05-01 iki 2025-05-31, t.y. už 13 mėnesių po 270,00 Eur, atėmus sumokėtą sumą, iš viso 3249,00 Eur.

27. Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog ji nurodytu laikotarpiu savo dukrai teikė išlaikymą, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

29. Bylos duomenimis ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2025 m. kovo 13 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų mokėjimu (1 t, e. b. l. 22-23). Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovo ieškinys apmokestinamas 221 Eur žyminiu mokesčiu (270 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75 + 100 Eur x 0,75+3249 x 0,03 x 0,75) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). VGTPT pateiktos 2025 m. spalio 27 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje išlaidos sudaro 491,67 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 491,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 221 Eur žyminio mokesčio (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

1. Nepilnametės D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3. Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą - 3249,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d.

4. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

5. Nustatyti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra D. R., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą, antrą ir trečią savaitgaliais. Dukra paimama iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir parvežama į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Apie būsimą susitikimą arba negalėjimą susitikti V. M. informuoja G. R. SMS žinute ketvirtadienį prieš susitikimą iki 19 val.

6. Priteisti valstybei iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 221 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

7. Priteisti valstybei iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 491,67 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

8. Mokėjimus valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.