- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 1-17-880/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35265-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- N. D.
- Civilinis ieškovas
- S. V.
- Advokatai
- Arūnas Kontrimavičius, Regina Šaltinienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
N. D. 2016 m. liepos 19 d. apie 16.20 val. viešoje vietoje, parduotuvės „Maxima“, esančios Plento g. 60A, Širvintos, automobilių stovėjimo aikštelėje, žmonių akivaizdoje, priėjęs prie S. V., kuris tuo metu sėdėjo automobilio Subaru Impreza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio sėdynėje ir buvo atsidaręs dureles, iš chuliganiškų paskatų sudavė jam kumščiu per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais N. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto S. V. atžvilgiu vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
Šiais N. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis N. D. kaltuneprisipažino ir nurodė, kad 2016 m. liepos mėn., dienos nepamena, apie 16 val. su žmona nuvažiavo savo automobiliu į parduotuvę „Maxima“ apsipirkti. Automobilį pastatė aikštelėje prie parduotuvės. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, kad už jo automobilio, per vidurį aikštelės stovi pastatytas automobilis su priekaba. N. D. savo automobiliu pavažiavo atbulas, bet išvažiuoti trukdė to automobilio durelės, kurios buvo atidarytos, o keleivio kojos iškeltos į lauko pusę. Tas žmogus barėsi su jaunuoliu, jis girdėjo, kad jie šnekėjo apiesumušimą, policiją. N. D. išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie sėdinčio vyriškio bei pasakė jam, kad pakeltų kojas ir uždarytų dureles. N. D. priėjo prie jo iš automobilio galo, durelės buvo atidarytos statmenai, beveik 90 laipsnių kampu. Jam pasirodė, kad vyriškis visiškai girtas. Grįžęs prie savo mašinos, paprašė, kad kitos mašinos pasitrauktų ir išvažiavo į namus. Jis smūgio nesudavė. Grįžęs į namus vėliau sulaukė skambučio iš policijos. Atvažiavo į komisariatą. Čia buvo ir vyriškis, kurį matė sėdintį automobilyje. Suprato, kad jis kaltina, jog N. D. jam sudavė aikštelėje. N. D. niekur jam nesudavė. Galėjo nebent pastumti durelėmis, o nukentėjusysis pats atsitrenkti į dureles ar į kažkur salone. Civilinių ieškinių kaltinamasis nepripažįsta.
Nukentėjusysis S. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. liepos 19 d. apie 16 val. jis su broliais atvažiavo į aikštelę prie parduotuvės „Maxima“ Širvintose. Broliams nuėjus į parduotuvę, jis liko sėdėti priekinėje keleivio sėdynėje automobilyje. S. V. sėdėjo dešinėje automobilio pusėje, buvo pravėręs automobilio duris, durelių langas buvo visiškai atidarytas. S. V. yra neįgalus, labai sunkiai vaikšto, gali tik sėdėti. S. V. sėdint automobilyje, žmogus tamsios spalvos automobiliu važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jų automobilio priekabą. Išlipęs iš mašinos jis pradėjo rėkaut, kad jų automobilis blogai priparkuotas. Kaltinamasis N. D. buvo savo automobilyje, kuris stovėjo vietoje, skirtoje neįgaliems vairuotojams. Kaltinamąjį nukentėjusysis pažįsta. Pirmajam vyrui rėkaujant, kaltinamasis, išlipęs iš savo baltos spalvos automobilio, priėjęs trenkė kumščiu S. V. į veidą ir liepė užsidaryt automobilio duris. Po to kaltinamasis savo automobiliu išvažiavo. Kaltinamasis nukentėjusiajam pažeidė jam dantį, kurį vėliau teko ištraukti, prakirto lūpą. Nukentėjusysis serga onkologinėmis, neurologinėmis ligomis, todėl šis užpuolimas sukėlė jam didelius išgyvenimus, sukėlė didelį fizinį skausmą.
Liudytojas J. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. liepos 19 d., apie 16 val., atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią Plento gatvėje,Širvintose. Automobilis buvo su priekaba, jį pasistatė išilgai aikštelės priekiu į I. Šeiniaus gatvę. Jis su broliu V. V. nuėjo į parduotuvę ,,Maxima“. S. V. liko automobilyje, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. S. V. yra neįgalus, labai sunkiai juda. Išėjęs iš parduotuvės J. V. priėjo prie automobilio ir pamatė, kad kruvina brolio S. V. nosis. S. V. paaiškino, kad jį sumušė N. D., davė per nosį ir išvažiavo. Kraujas nukentėjusiajam bėgo iš nosies. Brolis S. V. sakė, kad skauda galvą, dantis. S. V. pasakė, kad jam besėdint automobilyje pamatė, kaip jo automobilio priekabos kampą užkabino kitas automobilis. S. V., atsidaręs dureles,pasakė tam jaunuoliui, kad šis neatsargiai važiuoja. Tada prie S. V. pripuolė N. D. ir rankos kumščiu vieną kartą S. V. trenkė į nosį. Jiems grįžus iš parduotuvės tų automobilių nebebuvo.
Liudytojas V. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. liepos 19 d. buvo parduotuvės „Maxima“, esančios Plento gatvėje, Širvintose, automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi jis yra neįgalus, savo automobilį buvo pastatęs neįgaliesiems skirtoje vietoje. Išilgai parduotuvės „Maxima“ buvo pastatytas kitas automobilis Golf su priekaba. Greta jo automobilio stovėjo tamsus džipas, kuris važiavo atbuline eiga ir atsirėmė į tą priekabą. Džipo vairuotojas pradėjo šūkauti, rėkauti, keiktis. Iš kito šono atėjęs N. D. taip pat rėkavo. N. D. su džipo vairuotoju rėkavo, apžiūrinėjo džipą ir to automobilio priekabą. Jis pagalvojo, kad nukentėjusysis yra išgėręs, kadangi kalbėjo nerišliai, todėl išvažiavo. Smūgio nukentėjusiajam jis nematė. Prie nukentėjusiojo buvo priėjęs tik N. D.. Automobilio durelės buvo atidarytos maždaug apie pusmetrį.
Liudytoja I. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. liepos 19 d. buvo parduotuvėje Maxima“, esančioje Plento gatvėje, Širvintose. Ji su vyru N. D. išėjo iš parduotuvės. Vyras pabandė išvažiuoti automobiliu atbuliniu ir pastebėjo, kad važiuojamojoje dalyje stovi automobilis su priekaba, kuriame keleivio pusėje sėdi vyras, atsidaręs automobilio dureles ir kurio kojos iškištos į lauko pusę. Vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo su juo šnekėtis. Prie mukentėjusiojo buvo priėjęs tik N. D.. Grįžęs į automobilį jis pasakė, kad tame automobilyje sėdintis vyras yra labai girtas.Po to jie išvažiavo. Automobilyje sėdinčio vyro veido ji nematė, jų pokalbio negirdėjo.
Liudytojas A. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. liepos 19 d.dirbo su kolega patruliu A. J.. 16 val. 22 min iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Širvintose ką tik pranešėją sumušė du žmonės prie parduotuvės „Maxima“ ir pasišalino. Nuvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės „Maxima“ adresu Plento g. 60, Širvintos, automobilyje SUBARU IMPREZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo su priekaba, stovintį per vidurį aikštelės, keleivio vietoje rado sėdintį nukentėjusįjį S. V.. Nukentėjusysis S. V. paaiškino, kad prie „Maksimos“ stovėjęs automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jo automobilio priekabą (greičiausiai į jos ratą). Tada iš jo išlipo jaunuolis, pažiūrėjo ar neapgadinta priekaba ir jo automobilis ir, priėjęs prie S. V., ėmė reikšti pretenzijas dėl ne vietoje pastatyto automobilio. S. V. neįgalus, jo broliai buvo „Maximoje“, todėl tas jaunuolis atėjo aiškintis. Netrukus prie S. V. priėjo iš matymo pažįstamas N. D. ir be jokio priežasties sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Ant S. V. veido buvo matyti, kad iš nosies buvo bėgęs kraujas ir kraujas nuo veido ne visiškai nuvalytas. Įbrėžimų, patinimų nebuvo matyti. Liudytojas žinojo, kur galima rasti N. D. telefono numerį, nes jis užrašytas ant angaro durų. Paskambinus N. D., jis buvo paprašytas atvykti į policijos komisariatą. Atvykęs į Širvintų policijos komisariatą įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, N. D. neneigė konflikto ir paaiškino, kad S. V. nesudavė, tik pastūmė delnu už veido. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo blaivūs, nežinant, kad S. V. yra neįgalus, galėjo susidaryti įspūdis, kad jis yra neblaivus.Galima pagalvoti, kad išgėręs, bet jis normaliai, adekvačiai dėstė aplinkybes. Jokio kvapo nesijautė.
Specialistas 2016 m. spalio 13 d. išvadoje nurodė, kad medicinos dokumentuose S. V. 2016 m. liepos 19 d. buvo nustatyta diagnozė nosies sumušimas. Kadangi objektyvių sužalojimų nenustatyta, nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 40).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog N. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojų I. D., V. V., J. V. A. B. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad N. D. tyčia viešoje vietoje, t.y. prie parduotuvės „Maxima“ panaudodamas fizinį smurtą prieš S. V. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgį, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo S. V. parodymais, kurie yra aiškūs ir nuoseklūs. Nukentėjusysis pažįsta kaltinamąjį ir nurodė, kad aiškiai matė, jog būtent kaltinamasis jam sudavė smūgį į veidą. Tai jis nurodė tiek savo broliams atėjusiems iš parduotuvės, tiek pranešdamas policijai apie sumušimą. Faktą, kad prie nukentėjusiojo buvo priėjęs tik kaltinamasis patvirtino ir liudytojai V. V. ir I. D., kurie nurodė, kad prie nukentėjusiojo niekas kitas nebuvo priėjęs išskyrus N. D.. Pasak jų kitas jaunuolis rėkavo per atstumą ir prie nukentėjusiojo automobilio iš keleivio pusės priėjęs nebuvo. Pažymėtina, kad liudytojas A. B. nurodė, kad jam policijos komisariate kaltinamasis paaiškino, S. V. nesudavė, o tik pastūmė delnu už veido. Visos šios aplinkybės ir sumušimo faktą patvirtinantys liudytojų parodymai (A. B., J. V. ir pats kaltinamasis nurodė, kad matė kraują ant nukentėjusiojo veido) neabejotinai rodo, kad N. D. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Kiti asmenys smurto prieš nukentėjusįjį panaudoti negalėjo, nes šalia nieko nebuvo, todėl teismas sprendžia, jog N. D. kaltė visiškai įrodyta.
Teismas kaip gynybinę poziciją vertina kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad nukentėjusysis galėjo pats susižeisti ar kad jis dėl savo sveikatos būklės galėjo nepamatyti, neatpažinti, kas jam sudavė. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis davė aiškius, nuoseklius parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, jis nurodė, kad nuo seno pažįsta kaltinamąjį, nes jo brolio buvusi sugyventinė yra kaltinamojo žmonos sesuo. Jis neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, nes niekada nebuvo susipykę. Taip pat byloje nėra jokių duomenų ar pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis galėjo susižeistipats.
N. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis N. D. nesunkųtyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis neteistas, pensininkas, charakterizuojamas teigiamai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo N. D. 2000 Eur neturtinę žalą ir 600 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Jis nurodė, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo jis patyrė neturtinę žalą. Jam buvo sumušta nosis, teko iškęsti didelį fizinį skausmą, baimės jausmą. S. V. patyrė dvasinį sukrėtimą bei vidinius išgyvenimus, nepatogumus. Net praėjus ilgesniam laiko tarpui jis jaučia sumušimo pasekmes, greičiau pavargsta, užeina galvos svaigimas.Jis sunkiai serga kitomis ligomis.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).
Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–650 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. 1A-237-149/2016). Nors teismų praktika yra nevienoda, besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
Atkreiptinas dėmesys, jog, nustatant neturtinės žalos dydį yra būtina nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat įvertinti ir patiesnukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei jos padarymo metu.
Nagrinėjamos bylos atveju, pažymėtina, kad nukentėjusysis tiesiog sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir buvo pravėręs automobilio duris, kol jo broliai apsipirkinėjo parduotuvėje. Jis savo elgesiu kaltinamojo neprovokavo. Juo labiau ir nebūtų galėjęs, kadangi kaip jau buvo minėta yra neįgalus, sunkiai juda ir kalba. Taigi kaltinamajam nebuvo priežasties prieiti ir suduoti kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Šiuos veiksmus jis atliko tyčia iš chuliganiškų paskatų. Teismui nekyla abejonių, jog S. V. dėl nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus ir tai įtakojo jo normalų gyvenimą. Nukentėjusysis po nusikaltimo jautėfizinį skausmą, baimę. Be to, nusikaltimas buvo įvykdytas prieš neįgalų, nevaikštantį, sunkiai sergantį asmenį, kuris pats apsiginti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinus, teismų praktiką analogiškose bylose, bei tai, kad nukentėjusysis nors ir patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau sunkesnių pasekmių jam neatsirado,patirta neturtinė žala mažintina iki 650 Eur.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo nuomone, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat į tai, kad byla nėra sudėtinga, nagrinėjama dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo, į kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, tai, kad jis yra pensininkas, į tai, kad nukentėjusysis sunkiai juda ir jam būtinas atstovas, sprendžia, kad prašomos priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2014, 2K-452/2014, 2K-425/2015, 2K-342/2015, 2K-164/2015 ir kt.).
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 18,92 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimo, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo N. D.. Nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, įgyja teisęs kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.
Nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala buvo sąlygota kaltinamojo veiksmų. Teismas sprendžia, kad civilinis ieškovas, apmokėjęs už kaltinamojo veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos kaltinamojo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas, priteisti iš kaltinamojo 18,92 Eur žalą yra tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-313, 306 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 25 MGL (941,50 Eur) baudą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, N. D. nustatyti dviejų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Ieškovo S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. D. S. V. 650 Eur neturtinę žalą ir 600 Eur atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti iš N. D. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 18,92 Eur tutinę žalą.
N. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.