- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- T-1177-486/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Nuteistasis
- N. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. D. prašymą dėl baudos išdėstymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-486/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nuosprendžiu N. D. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 48 MGL, 3400 (trijų tūkstančių keturių šimtų) eurų dydžio bauda. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš N. D. išieškota automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma su PVM - 1710 (vieno tūkstančio septynių šimtų dešimties) eurų valstybės naudai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas N. D. prašymas dėl baudos išdėstymo. Jame nurodoma, kad jo pajamos yra apie 1000 eurų, be to nuomoja būstą, turi skolų. Dėl aukščiau išdėstyto prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą bei konfiskuotino turto vertė atitinkančios pinigų sumos mokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta paskirta bauda.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai, tai savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Vertinant teismui pateikto prašymo pagrįstumą, pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas, visų pirma, yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kitaip tariant, nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą iš karto, jokios reikšmės neturi (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2018-06-21 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-488-290/2018; Šiaulių apygardos teismo 2018-06-14 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-26-309/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-13 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-60-606/2018 ir kt.).
Vertinant pateikto prašymo pagrįstumą teismas atsižvelgia į tai, kad darbovietėje nuteistasis N. D. gauna vidutinį darbo užmokestį, o jam teismo nuosprendžiu paskirta pakankamai didelė bauda. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad nuteistojo prašymas pagrįstas ir yra tikslinga suteikti galimybę jam sumokėti paskirtą baudą savanoriškai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo prašymas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas vienerių metų terminas baudą savanoriškai sumokėti.
Nuteistajam N. D. išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio. Todėl nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį. Svarbu tai, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes to nepadarius gali būti svarstoma dėl BK 47 straipsnio 6 ar 7 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.
BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir BVK. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, nuteistajam N. D. išaiškintina, jog įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms, N. D. prašymas dalyje dėl konfiskuotino turto vertės priteistino išdėstymo netenkintinas, nurodant, kad nuteistasis šiuo atveju su prašymu turėtų kreiptis į antstolį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 352 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, BVK 22 straipsniu,
nutaria:
N. D. prašymą dėl baudos išdėstymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-486/2020 tenkinti iš dalies, nustatant vienerių metų terminą savanoriškai sumokėti baudą 3400 eurų termino pradžią skaičiuojant nuo 2020-07-20 nuosprendžio įsiteisėjimo.
N. D. prašymą dalyje dėl konfiskuotino turto vertės išdėstymo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.