Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8689-642/2011 pagal ieškovės „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. G., dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė dokumentinio proceso tvarka ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 11 483,09 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-11-20 ieškovė su UAB „Transmarine“ sudarė overdrafto sutartį Nr. 07-131081-OJ, kurios pagrindu „Swedbank“, AB UAB „Transmarine“ suteikė 20 000 Lt overdraftą (kredito limitą sąskaitoje). Kredito grąžinimui užtikrinti 2007-11-20, Swedbank“, AB ir V. G. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 131081-LA1, ja V. G. laidavo, kad UAB „Transmarine“ įvykdys visus įsipareigojimus bankui pagal overdrafto sutartį Nr. 07-131081-OJ. UAB „Transmarine“ pasinaudojo kredito limitu. Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-23 nutartimi UAB „Transmarine“ iškelta bankroto byla ir patvirtintas „Swedbank“, AB 11 483,09 Lt finansinis reikalavimas. 2011-04-18 laiduotojui V. G. pranešta apie UAB „Transmarine“ iškeltą bankroto bylą, jis paragintas įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Skolininkas į pretenziją neatsakė ir nevykdė nurodytų reikalavimų (b. l. 3–4).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-23 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo V. G. (solidariai su trečiuoju asmeniu BUAB „Transmarine“, kurios bankroto byloje patvirtintas „Swedbank“, AB 11 483,09 Lt finansinis reikalavimas) –11 483,09 Lt skolos, pagal 2007-11-20 overdrafto sutartį Nr. 07-131081-OJ su visais jos pakeitimais ir papildymais, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 483,09 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-06-15 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo V. G. ieškovei „Swedbank“, AB 172 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 31–32).

2011-08-17 atsakovas V. G. ir trečiasis asmuo K. G. pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad atsakovo V. G. prievolė pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusi, nes Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-07 nutartimi pagrindinė skolininkė UAB „Transmarine“ likviduota. Teismas 2011-07-05 sprendimu pripažino, jog UAB „Transmarine“ veikla pasibaigė, ši nutartis 2011-08-10 įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonė išregistruota (b. l. 48–49, 53).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-08 galutiniu sprendimu pakeitė 2011-06-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8689-642/2011. Ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo V. G. ieškovei „Swedbank“, AB 11 483,09 skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 483,09 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-06-15 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo V. G. ieškovei „Swedbank“, AB 172 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų. Nurodė, kad UAB „Transmarine“ iškėlus bankroto bylą, įmonei, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, nutrauktas kredito sutartyje nustatytų netesybų bei palūkanų skaičiavimas ir tokiu būdu sumažėjo skolininkės pagal kredito sutartį prievolės ieškovei mastas. UAB „Transmarine“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės „Swedbank“, AB 11 483,09 Lt kreditinis reikalavimas, užtikrintas atsakovo laidavimu. UAB „Transmarine“ bankrutavo ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau laidavimo akcesorinis pobūdis negali laidavimą modifikuoti taip, kad laiduotojas būtų visiškai atleistas nuo prisiimtų įsipareigojimų. Laidavimo institutas įgalina kreditorių gauti savo reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jei skolininkas pažeidžia savo sutartinę prievolę. Kadangi laiduotojo atsakomybės apimtys apibrėžtos kreditorių ir skolininką siejančios prievolės, tai laiduotojo atsakomybės neveikia vien skolininko asmenį liečiantys veiksniai, tokie kaip fizinio asmens mirtis ar juridinio asmens likvidavimas (CK 6.128 str. 3 d.). Laiduotojas išlieka įsipareigojusiu prievolę įvykdyti už skolininką asmeniu iki visiško prievolės įvykdymo. UAB „Transmarine“ iš proceso pašalino (b. l. 85–86).

Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininko juridinio asmens likvidavimas nenulemia laiduotojo atsakomybės ir kad laiduotojas išlieka įsipareigojęs įvykdyti prievolę už skolininką iki visiškos prievolės įvykdymo. Pagal CK 6.128 str. 3 d. prievolė pasibaigia, kai juridinis asmuo likviduojamas. Šioje byloje pagrindinė prievolė yra pasibaigusi likvidavus skolininką – juridinį asmenį UAB „Transmarine“, išimčių dėl prievolės pabaigos šiuo pagrindu nenustatyta. Laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai baigiasi juo užtikrinta pagrindinė prievolė. Atsakovas su ieškove nebuvo susitarę, kad pagal laidavimo sutartį CK 6.87 str. 1 d. ir 6.128 str. 3 d. nuostatos nebus taikomos, t. y. kad skolininkės UAB „Transmarine“ likvidavimo atveju pagrindinė prievolė nebūtų laikoma pasibaigusia ir atsakovas kaip laiduotojas prievolę vis tiek privalėtų įvykdyti (b. l. 89–90).

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad preliminarus sprendimas priimtas 2011-06-23, tačiau teismas du mėnesius negalėjo įteikti sprendimo atsakovei, prieštaravimai pareikšti po kelių dienų, UAB „Transmarine“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro. Ieškovės manymu, atsakovas sąmoningai neėmė teismo pranešimų ir laukė, iki pagrindinis skolininkas bus išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Atsakovas prieštaravimuose dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų (dėl skolos) iš esmės nepasisakė ir jų neginčijo. Atsakovo nurodyta CK 6.128 str. 3 d. nuostata turi išlygą, t. y. likvidavus juridinį asmenį prievolė baigiasi, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Atsakovas laidavimo sutartimi iš anksto sutiko, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui įvykdymo, taip pat besąlygiškai sutiko, kad būtų keičiama kredito sutartis, kuri nustato prievolę, jos vykdymo tvarką ir sąlygas, todėl nėra pagrindo laidavimui pasibaigti. Panašią poziciją civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 išsakė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos kai kurie nariai, 2011-04-04 pareiškę atskirąją nuomonę, pagal kurią laiduotojo atsakomybės neveikia vien skolininko asmenį liečiantys veiksniai tokie kaip fizinio asmens mirtis ar juridinio asmens likvidavimas, be to, laidavimas ir negalėtų būti sudaromas tokioms prievolėms, kurių įvykdymas neatsiejamas nuo kreditoriaus asmens, užtikrinti. Skolininkui – fiziniam asmeniui – mirus ar juridinį asmenį likvidavus, jeigu tai nesukelia besąlygiškos prievolės pabaigos (CK 6.128 str.), laiduotojas išlieka įsipareigojęs pagal pagrindinio skolininko prievolę iki visiško prievolės įvykdymo. Laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas (b. l. 99–100).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB „Transmarine“ 2007-11-20 sudarė overdrafto (kredito limito) sutartį Nr. 07-131081-O (su vėlesniais pakeitimais), kurios pagrindu bankas įmonei suteikė kreditą (b. l. 6–13). Prievolių pagal minėtą sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo laidavimu pagal 2007-11-20 laidavimo sutartį Nr. 07-131081-LA1 (su vėlesniais pakeitimais), kuria atsakovas įsipareigojo už kredito gavėjo prievolių pagal kredito sutartį neįvykdymą atsakyti solidariai visu savo turtu ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas (b. l. 14–17). UAB „Transmarine“ pasinaudojo kredito limitu, liko ieškovei skolinga 11 483,09 Lt – tokia kreditinio reikalavimo suma patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi UAB „Transmarine“ bankroto byloje, ji buvo iškelta 2009-09-23 (b. l. 18–19). Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-05 sprendimu UAB „Transmarine“ veikla pripažinta pasibaigusia, patvirtintas „Swedbank“, AB 11 483,09 Lt kreditinis reikalavimas (b. l. 56). 2011-08-10 UAB „Transmarine“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b. l. 55).

Tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek apeliantas savo skunde, tiek ieškovė atsiliepime į skundą remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nagrinėdami bylas teismai turi laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 4 str., 346 str. 2 d. 2 p.). Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, remtis jais reikia apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo, skelbta: „Valstybės žinios“, 2007-10-27 Nr. 111-4549).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos išaiškinimu, kad tuo atveju, jeigu dėl Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali būti atsakingas didesniu mastu negu skolininkas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Tačiau teismas šiuo išaiškinimu rėmėsi tik dėl netesybų ir palūkanų skaičiavimo, iškėlus skolininkui bankroto bylą, pagrindinei skolai netaikė nurodydamas, jog laiduotojo atsakomybės neveikia vien skolininko asmenį liečiantys veiksniai, tokie kaip fizinio asmens mirtis ar juridinio asmens likvidavimas. Tokios pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados prieštaringos ir prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas ir jo nulemtas palūkanų bei netesybų skaičiavimo nutraukimas negali būti interpretuojamas kaip teisė, kurios įgyvendinimas (arba pasinaudojimas kuria) išimtinai susijęs su skolininko asmeniu (CK 6.82 str. 3 d.), nes CK 6.82 str. 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta laiduotojo teisė pareikšti atitinkamus atsikirtimus, t. y. įgyvendinti arba pasinaudoti šia teise. Dėl tos pačios priežasties skolininkui bankroto bylos iškėlimo faktas negali būti aiškinamas ir kaip gynybos priemonė, kurią esą gali panaudoti tik asmeniškai skolininkas (CK 6.7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-04-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-61/2011, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. Dėl laidavimo kaip akcesorinės prievolės ir laiduotojo atsakomybės masto, skolininkui (įmonei) iškėlus bankroto bylą). Ieškovė atsiliepime remiasi minėtoje byloje trijų teisėjų pareikšta atskirąja nuomone, kuri prieštaravo daugumos kolegijos teisėjų išvadai, kad pagrindiniam skolininkui dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukus netesybų ir palūkanų skaičiavimą, taip pat kis ir laiduotojo prievolė, tačiau pati ieškovė elgiasi nenuosekliai savo deklaruojamai pozicijai, nes ieškinį laiduotojui pareiškė tik dėl UAB „Transmarine“ bankroto byloje patvirtintos skolos sumos, netesybų ir palūkanų laiduotojui nebeskaičiavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2011-12-29 nutarime (byla Nr. 3K-P-537/2011) pasisakė dėl laiduotojo atsakomybės masto, skolininkui (įmonei) iškėlus bankroto bylą, jame buvo patvirtinti teisėjų kolegijos daugumos išaiškinimai minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011. Plenarinės sesijos nutarimas priimtas 15 vs 1 dauguma. Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu; tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.).

Nagrinėjamu bylos atveju atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė nustatyta laidavimo sutarties 3 punkte, kurio 3.2 papunktyje nustatyta, jog laiduotojas atsako ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei už kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą bankui. Likvidavus ir išregistravus pagrindinę skolininkę UAB „Transmarine“ iš Juridinių asmenų registro, pastarosios prievolės baigėsi, atitinkamai baigėsi ir atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį (CK 6.87 str. 1 d.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laidavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl preliminarus ir galutinis sprendimai naikintini ir priimtinas naujas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovui priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 344 Lt žyminis mokestis (b. l. 91, CPK 93 str.1, 3 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. preliminarų sprendimą ir 2011 m. lapkričio 8 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės „Swedbank“, AB ieškinį atmesti.

Iš ieškovės „Swedbank“, AB priteisti 344 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą atsakovui V. G..