- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- 1-192-1028/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47134-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Kaltinamasis
- P. J.
- Civilinis ieškovas
- L. L., Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pensijinio amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, būtent, 2016-10-02, apie 10.40 val., Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame bute smogė ranka L. L. vieną kartą į veidą, L. L. nugriuvus sudavė ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas taip padarydamas nukentėjusiajam L. L. nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas dešiniame antakyje, viršutinėje lūpoje, dešinės ausies kaušelyje ir dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvas dešinės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame momenyje, krūtinkaulio projekcijoje ir dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, nubrozdinimą pakaušio dešinėje pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžių sutrikdė nukentėjusiojo L. L. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis P. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo būti 2016-10-02, kai kartu su giminaičiu T. D. savo namuose gėrė alkoholį. Giminaitis pritrūko cigarečių. Kadangi pats nerūko, paskambino L. L. ir paprašė, kad šis atneštų cigarečių. L. L. jas atnešė, tada visi kartu dar išgėrė alkoholio. Išgėręs L. L. pasidaro labai triukšmingas. Kadangi jam reikėjo išeiti iš namų, paprašė L. išeiti. Jis nesutiko, pradėjo triukšmauti. Tuomet jis suėmė L. už rankų ir jį išstūmė pro duris į koridorių. Po kiek laiko L. vėl grįžo į jo butą, buvo nusiteikęs piktai, alkūne trenkė jam į krūtinę, tuo jį įžeidė, todėl L. L. kelis kartus ir sudavė. L. L. buvo agresyvus, nes jam nepatiko, kad jį išvarė iš savo namų. Kiek tąkart išgėrė alkoholio, nepamena. Ar pas jį atėjęs L. L. jau buvo girtas, taip pat nepastebėjo. Dėl šios padarytos veikos dabar gailisi, jei pats L. L. nebūtų jo išprovokavęs, tai šio incidento nebūtų buvę. Visas triukšmas prasidėjo dėl to, kad L. L. šūkavo. Kol jis būna blaivus, viskas būna gerai, o kai išgeria, jis pradeda šūkauti, jį ištempė pro duris į koridorių, o šis sugrįžo, tada jį stūmė atgal iš savo namų ir tuo metu L. L. su alkūne jam sudavė į krūtinę. Nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau pastarasis į jokį kontaktą su juo neina. Kuomet jis L. L. varė iš savo buto, T. D. jau buvo išėjęs, buvo likę dviese su L. Nukentėjusiajam smūgius sudavė rankomis, galėjo įspirti ir kojomis, smūgį į galvą jam sudavė ranka, pripažino, kad visi aukščiau nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo jo veiksmų, tada L. L. nugriuvo ant batų dėžės. Kiek tiksliai sudavė smūgių nukentėjusiajam, nepamena. Šiems jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Pirmas L. L. su alkūne sudavė jam į krūtinę ir tai išprovokavo šiems jo veiksmams. Su nukentėjusiojo pareikštu 5000 Eur sumos civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti nesutinka, nukentėjusiajam siūlė sumokėti 500 Eur, bet su tokiu jo pasiūlymu nesutiko nukentėjusysis, pats gauna tik 100 Eur pensiją per mėnesį, papildomai vasaromis uždarbiauja statybose. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta pilnai ir su juo sutinka. Medicinos pagalbą iškvietė kaimynai, kadangi tuo metu L. L. gulėjo prie jo buto durų.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
P. J., apklaustas kaip įtariamasis 2016-10-06, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2016-10-02 prieš pietus pas jį atėjo sūnėnas T. D. Su sūnėnu gėrė degtinę. Sūnėnas užsimanė parūkyti, tingėjo eiti į parduotuvę. Jis pasakė, kad gali paprašyti kaimyno, kad atneštų, nes yra prašęs ne kartą. Paskambino L. L., paklausė, ar turi cigaretę ir ar gali atnešti. L. L. pasakė, kad atneš. Kai L. L. atnešė cigaretę, prisėdo kartu su jais išgerti. Jie L. L. pavaišino. Sūnėnas, kiek pabuvęs, išėjo. Jis su L. L. dar pasėdėjo apie pusvalandį. Po to jis L. L. pasakė, kad jam reikia išeiti. L. L. nenorėjo išeiti. L. L., kai išgeria, labai šūkauja, pasidaro įkyrus, todėl jis ir norėjo jį išprašyti iš savo buto, kad nekeltų triukšmo. L. L. atsisakė išeiti iš buto. Jis L. L. pasakė, kad jam reikia išeiti. Jo buto koridoriuje jis su L. L. susistumdė, susimušė. Jis neprisimena, kur ir kokius smūgius jis sudavė L. L., bet supranta, kad jam sužalojimai galėjo atsirasti tik dėl jų susistumdymo. Kai L. L. atėjo į butą, sužalojimų nesimatė. Tuo metu bute buvo tik dviese, jų konflikto niekas nematė. Jis iš karto nematė, kad L. L. telefonas pas jį yra, todėl kai L. L. paprašė grąžinti telefoną, jis jam pasakė, kad jo telefono nematė. Po kiek laiko, tvarkė kambarį ir L. L. telefoną rado nukritusį po lova. Mano, kad telefonas grumtynių metu iškrito. L. L. žmonai sakė, kad ateitų atsiimti telefoną, bet ji neatėjo. L. L. telefoną pateikė policijos pareigūnams. Dėl padarytos veikos gailisi, nori L. L. atsiprašyti, atlyginti jam padarytą žalą ir su juo susitaikyti (b. l. 101-102). P. J., apklaustas kaip įtariamasis 2016-12-20, patvirtino savo 2016-10-06 duotus parodymus, jie teisingi, su jais pilnai sutiko, papildomai parodė, kad muštynes išprovokavo L. L. Jis L. L. išstūmė iš savo buto. Pastarasis vėl įėjo į butą. Jis vėl grūdo jį lauk iš buto. L. L. jam sudavė alkūne į krūtinę. Jis supyko ir L. L. sudavė smūgius. Kur ir kiek smūgių sudavė, nežino. Sutinka, kad L. L. rastus sužalojimus padarė jis. Dėl padarytos veikos gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė dar tada, kai jis gulėjo ligoninėje. Norėtų su nukentėjusiuoju susitaikyti (b. l. 111-112).
Nukentėjusysis L. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-02, apie 8.30 val., jam miegant adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvusiai žmonai priklausančio buto sandėliuke, kuris yra (duomenys neskelbtini) laiptinės rūsyje, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kaimynas P., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuris paprašė nupirkti ir jam atnešti į namus cigarečių. Jis nupirko cigarečių ir jam nunešė. Kaip suprato, pas jį buvo jo sūnėnas apie 25 metų amžiaus, jie vartojo alkoholį ir pasiūlė jam kartu su jais išgerti. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, po ko apie 10.40 val. kilo konfliktas ir jis buvo sumuštas P. J. pastarojo bute. Muštynių metu jis norėjo paskambinti policijai, bet P. J. išmušė telefoną jam iš rankų, atimdamas galimybę išsikviesti pagalbą. Jo bute dingo jo mobilus telefonas HUAWEI L21. Kas į butą iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją jis nežino, nes daugiau nieko nepamena. Šiaulių ligoninėje pas jį buvo atvykę pareigūnai, bet jis jiems nieko nepasakojo, nes dar nebuvo pilnai atgavęs sąmonės ir negalėjo visko prisiminti. Sužinojęs, kad jam yra lūžęs žandikaulis, stipriai sumuštas veidas ir sutrenkta galva, o paskambinus P. J., šis atsisakė grąžinti telefoną ir jo atsiprašyti, kreipėsi į policiją (b. l. 20-22). Papildomai apklaustas nukentėjusysis L. L. parodė, kad 2016-10-02 būnant pas P. J. namuose, P. J. pradėjo priekaištauti, kad jis buvo žadėjęs surasti pagalbinį darbininką, bet nesurado. Tuo metu buvo kambaryje. Jis sėdėjo ant pufiko. P. J. sūnėnas gulėjo ant sofos. P. J. jam smogė į veidą. Ar smogė delnu ar kumšiu, nematė. Nuo smūgio jis nugriuvo ant grindų, apsvaigo. Iš vidinės striukės kišenės išsitraukė telefoną, kad skambinti pagalbos, bet šis jam iš rankų buvo išmuštas. Kas vyko toliau jis nežino, nes buvo be sąmonės. Šiuo metu jam telefonas yra grąžintas. Dėl sumušimo patyrė fizinę ir moralinę žalą (b. l. 28).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-10-02, apie 10.30 val., grįžo iš parduotuvės, įėjęs į laiptinę, išgirdo balsus. Suprato, kad kalba kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, jo žmona, kitos kaimynės. Jam lipant laiptais į viršų išgirdo, kad kaimynas lipa žemyn. Su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) buto susitiko tarp antro ir trečio aukšto. Kaimynas buvo visas kruvinas, t. y. kruvini jo rūbai iš priekio. Jis paklausė, kas nutiko. Kaimynas pasakė kažką tokio panašaus: „vieną dabaigiau, pas mane lavonas". Pakvietė pažiūrėti į jo butą. Kaimynui atidarius (duomenys neskelbtini) buto duris, jis pamatė, kad bute, kambaryje, kuris yra tiesiai iš koridoriaus, guli žmogus. Matėsi kraujo. Kaimynas sakė: „Iškvieskite, tegul vežasi". Jis į butą įėjęs nebuvo. Kitų asmenų (duomenys neskelbtini) bute nematė. Grįžo į savo butą ir iš žmonos telefono paskambino 112. Tą dieną girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) bute buvo triukšmaujama, suprato, kad ten girtavo (b. l. 80).
Liudytojas T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, datos tiksliai neprisimena, jis buvo pas savo dėdę P. J., adresu (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio nežino. Kiek buvo valandų, nežino. Dėdės buto kambaryje su dėde gėrė alkoholį. Jautėsi gerokai apsvaigęs. Jiems begeriant į butą atėjo jam nepažįstamas vyriškis. Kaip suprato, dėdė jį pažino. Ar tą vyriškį pakvietė dėdė, ar jis pats atėjo, jis nežino. Kaip tik tuo metu, kai atėjo tas vyriškis, jis telefonu kalbėjo su žmona. Ji liepė eiti namo. Pakalbėjęs jis to vyriškio paklausė, ar jis turi cigaretę. Jis pasakė, kad turi ir jam padavė cigaretę. Jis paėmė cigaretę, atsikėlė ir išėjo į namus. Dėdė ir tas vyriškis liko buto kambaryje. Kartu su tuo vyriškiu dėdės bute buvo 1-2 min. Tuo metu tarp dėdės ir to vyriškio jokio konflikto nebuvo. Po kelių dienų dėdė jam pasakė, kad jam išėjus jis su tuo vyriškiu susimušė (b. l. 84).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2016-10-02, 10.48 val., Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK įregistruotas pranešimas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriam telefonu pranešė privatus fizinis asmuo V. M., apie tai, kad šis pranešėjas mato praviras kaimyno buto duris, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, viduje vienas vyriškis vaikšto kruvinas, kitas guli kraujo klane, kas nutikę nežino, kruvinas vyriškis teigia, kad guli lavonas, taip pat 2016-10-02, 14.40 val., Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK įregistruotas pranešimas gautas iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, kad dėl galvos traumos 11.20 val. iš (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, greitosios medicinos pagalbos ekipažu atvežtas L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (b. l. 13-17).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2016-10-05 L. L. nurodė, jog 2016-10-02, apie 10.40 val., konflikto metu jį sumušė P. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (b. l. 20-22).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir jos apžiūra, apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (b. l. 7-11).
2016-12-13 specialisto išvadoje Nr. G. 1391/2016(04) konstatuota, kad L. L. padaryti sužalojimai: nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos dešiniame antakyje, viršutinėje lūpoje, dešinės ausies kaušelyje ir dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvos dešinės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame momenyje, krūtinkaulio projekcijoje ir dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, nubrozdinimas pakaušio dešinėje pusėje, kurie atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, jų visuma nėra būdinga griuviminei ar kritiminei traumai, bei jiems padaryti reikėjo devynių smūginių poveikių bukais kietais daiktais. L. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (b. l. 42-43).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad P. J. 2016-10-05 atidavė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI L 21 (pakuotės Nr. 208976), priklausantį L. L., atlikta šio daikto apžiūra, fotografuotas, akivaizdžių matomų pažeidimų ant jo nerasta (b. l. 56-63).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. L. 2016-10-17 pateikė TELE2 judriojo ryšio paslaugų teikimo 2016-07-08 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš viso 6 lapus, dokumentas pridėtas ir saugomas byloje (b. l. 65-72).
Iš nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad 2016-10-17 L. L., pagal jo rašytinį prašymą grąžinti jam priklausantį daiktą, grąžintas mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI L 21, L. L. pasirašytinai patvirtino, kad daiktą gavo, ir pasižadėjo jį saugoti, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 73, 74, 76).
Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 138 straipsnio 1 dalis).
Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 5 punkte numatyta, kad sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Šių taisyklių 7 punkte išaiškinta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių II skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnyje)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis P. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad P. J. kaltė visiškai įrodyta ne tik jo paties parodymais, šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad P. J., smogdamas ranka nukentėjusiajam L. L. vieną kartą į veidą, šiam nugriuvus, suduodamas ne mažiau aštuonis kartus rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam L. L. daugybinius kūno sužalojimus, kurių visumą teismo medicinos specialistas kvalifikavo nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžių nukentėjusiojo L. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, P. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.
Skirdamas bausmę P. J. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai patvirtino ir pats kaltinamasis duodamas parodymus teisme, kad jo nusikalstamiems veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu įtakos turėjo alkoholis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis praeityje teistas (1990 metais), teistumas išnykęs (b. l. 118-119), dabar padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau smurtinio pobūdžio, nukreiptą į baudžiamojo įstatymo saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – kito žmogaus sveikatą, tyčia pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas, kuri, teismo vertinimu, pasireiškė didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš kitą žmogų ir padarant jam sužalojimus, taip priverčiant jį išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu. Kaltinamasis savo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neteisėtumą suprato, šį savo poelgį įvertino neigiamai, kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, yra pensijinio amžiaus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 122-125), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre į psichikos ir priklausomybės ligų registrą neįrašytas (b. l. 127), 2015-08-17 registruotas VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pacientų registre (b. l. 128), 2015-07-22 įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą (b. l. 129), suinteresuotas dirbti ir papildomai prie gaunamos pensijos turėti kitų pragyvenimo šaltinių. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės ir skiriant jam straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), nustatant šios bausmės dydį šiek tiek didesnį už vidurkį, numatytą įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis). Trumpesnės šios bausmės trukmės paskyrimas už šią nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į jos pasekmes, intensyvumą, prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams, neatitiktų bausmės paskirties. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, 7 dalimi, kaltinamajam taip pat paskirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui, t. y. įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, kad būtų išvengta galimų kitų pažeidimų ar nusikaltimų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, kadangi nagrinėjamu atveju nusikalstama veika akivaizdžiai buvo įtakota alkoholio vartojimo, per 6 (šešis) mėnesius, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kadangi tokia priemonė leistų kaltinamajam įvertinti savo veiksmus ir būtų naudinga visuomenei.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis) (b. l. 86, 91).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį (b. l. 114-115).
Nukentėjusysis L. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir priteisimo iš kaltinamojo P. J. Civilinis ieškovas šią žalą ir jos dydį grindžia tuo, kad po patirtos traumos ilgą laiką gydėsi namuose, iki šiol blogai girdi dešine ausimi, tirpsta dešinysis skruostas, sutriko miegas, turi vartoti nuskausminamuosius ir raminančiuosius, nuolat jaučia baimę, kad gali būti užpultas (b. l. 35-36). Teisme nukentėjusysis civilinį ieškinį ir jo dydį palaikė, prašė 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, šį savo prašymą grindė analogiškomis aplinkybėmis, jog po įvykio pradėjo blogiau matyti ir girdėti, atsirado baimės jausmas, suparalyžiuota pusė jo veido.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam L. L. turi būti atlyginama jo patirta neturtinė žala, tačiau nukentėjusysis negali siekti praturtėti kaltinamojo sąskaita, nes tai prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).
Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta įvairiai – nuo 231 Eur iki 3000 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, pavyzdžiui, priteisiamos 9000 Lt (2606,58 Eur), 5000 Lt (1448 Eur), 1000 Eur, 2000 Lt (579 Eur), 1000 Lt (289,62 Eur) pinigų sumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017). Taigi, pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai priteisiamos gerokai mažesnės sumos, nei prašo nukentėjusysis.
Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam L. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžių, dėl kurių jis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo gydomas nemokamai, asmens sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, suteiktos visos reikalingos medicinos paslaugos šiems sužalojimams išgydyti, pažeistas kūno dalis reanimuoti (atstatyti) ir reabilituoti, sužalojimai išgydomi, dėl ko moraliniai nepatogumai yra laikini ir nukentėjusiajam ateityje, vertinant objektyviai, neturėtų sukelti dvasinių išgyvenimų. Kiti jam padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, muštinės žaizdos dešiniame antakyje, viršutinėje lūpoje, dešinės ausies kaušelyje ir dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, kraujosruvos dešinės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešiniame momenyje, krūtinkaulio projekcijoje ir dešinio klubikaulio sparno projekcijoje, nubrozdinimas pakaušio dešinėje pusėje, buvo įvertinti nežymiais. Pažymėtina, kad nusikalstama veika, už kurią teisiamas kaltinamasis, laikoma nesunkiu nusikaltimu. Pripažintina, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, laikinai sutriko jo fizinė sveikata. Tačiau regos ir klausos pablogėjimą nurodo tik pats nukentėjusysis, to nepatvirtina jokia oficiali medicininė pažyma. Nukentėjusiojo regos ir klausos funkcionavimo būklė iki šio įvykio taip pat nėra žinomi, todėl tik nukentėjusiojo vienašališkas teiginys nėra ir negali būti pakankamu išvadai dėl jo tariamo žymaus regos bei klausos funkcijų sutrikdymo pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas jiems kartu vartojant alkoholį, fizinis smurtas galimai buvo pavartotas tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo pusės, taigi, galimai buvo ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys konflikto metu, taip pat įvertinus, kad kaltinamasis yra senyvo, pensijinio amžiaus, dėl ko pajamos yra nedidelės, galimybės jas gauti didesnes yra labai apribotos, taip pat į tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta ne pavienė trauma, o nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžiai, kiti smulkūs sužalojimai, kurie liudija pakankamai intensyvius kaltinamojo veiksmus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje, darytina išvada, kad nukentėjusiojo L. L. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos tenkintinas iš dalies bei jam priteistina 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) suma iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimui.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 1326,67 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt šešių eurų 67 ct) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo L. L. gydymą, kuris yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai (b. l. 47-51, 165).
Nukentėjusiojo atstovo advokato A. Z. prašymas, pareikštas teisme per baigiamąsias kalbas, dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. L. pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo valstybės naudai iš kaltinamojo, paliktinas nenagrinėtu, kadangi šiam prašymui išnagrinėti nebuvo gauti duomenys, patvirtinantys valstybės turėtas išlaidas ir jų apskaičiavimą, teikiant nukentėjusiajam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-03 P. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms – 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumai, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant P. J. disponuoti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų) suma, esančia šioje banko sąskaitoje, šio apribojimo terminas buvo nustatytas iki 2017-07-03. Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamojo P. J. byloje priteistina ir neatlyginta neturtinė žala, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, nustatytomis sąlygomis, tačiau mažinant apribojimo sumą iki 1500 Eur.
Bylos daiktai – mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI L21, grąžintas saugojimui jo teisėtam savininkui L. L., paliktinas savininkui neribotam jo disponavimui, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį (b. l. 73, 74-75, 76-77), TELE2 judriojo ryšio paslaugų teikimo 2016-07-08 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kopija, iš viso 6 lapai, pridėta byloje savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo medžiagą (b. l. 65-72).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, per 6 (šešis) mėnesius, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per šį bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, per 6 (šešis) mėnesius, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę P. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-05, 16.42 val., iki 2016-10-06, 11.35 val. (1 parą), ir laikyti, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Panaikinti P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.
Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo L. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jam 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui iš P. J.
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš P. J. 1326,67 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis eurus 67 ct) už nukentėjusiojo L. L. gydymo paslaugas Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Palikti nenagrinėtu prašymą dėl išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. L. priteisimo valstybės naudai iš P. J.
Palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. J. piniginėms lėšoms, sumažinant apribotą sumą iki 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), esančioms AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant P. J. disponuoti iki 200 Eur (dvejų šimtų eurų) suma, esančia šioje banko sąskaitoje, iki visiško byloje priteistos neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos daiktus – mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI L21, grąžintą saugojimui jo teisėtam savininkui L. L., palikti savininkui neribotam jo disponavimui, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį; TELE2 judriojo ryšio paslaugų teikimo 2016-07-08 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, iš viso 6 lapus, pridėtą byloje savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo ir nagrinėjimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.