- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1128-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02563-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., K. J., R. A.
- Pareiškėjas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl 2005 m. kovo 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo A. J. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys A. J., K. J., A. J., R. A., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama peržiūrėti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo A. J. buvo pripažinta neveiksnia, ir nustatyti konkrečias sritis, kuriose A. J. turėtų būti pripažinta neveiksnia. Nurodo, jog A. J. dėl lėtinio psichikos susirgimo nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. nustatytas neįgalumas, nuo 2012 m. gruodžio 2 d. nustatytas nuolatinis priežiūros (pagalbos) poreikis. A. J. būklė yra pagerėjusi, ji pasako visą informaciją apie save, artimuosius, puikiai orientuojasi aplinkoje ir laike, pati sugeba pasirūpinti savo asmenine higiena, tvarko namus, gamina maistą, disponuoja savo gaunama pensija, savanoriškai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja vaistus. A. J. gyvena su (duomenys neskelbtini) K. J., su kuria kartu sprendžia iškilusias problemas. Teismo posėdyje prašė pripažinti A. J. ribotai veiksnia ekspertizės išvadoje nurodytose srityse ir paskirti rūpybą bei neveiksnia neperžengiant nustatytų ekspertizės išvadoje neturtinių santykių ribų. Prašė A. J. rūpintoja paskirti jos (duomenys neskelbtini) K. J..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo K. J. pateikė atsiliepimą. Nurodo, jog jos (duomenys neskelbtini) A. J. savijauta yra pagerėjusi, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio sveikatos sutrikimai yra neprognozuojami, ji gali sukelti sau ir kitiems asmenims pavojų, padaryti materialinės žalos. Motinai nustatytas neįgalumas yra lėtinio psichinio susirgimo pobūdžio, todėl jai reikalinga kasdieninė pagalba ir priežiūra. (duomenys neskelbtini) būdingas hiperaktyvus socialinis aktyvumas, siekia būti veiklos dėmesio centre, nevertina savikritiškai ir nepripažįsta savo veiksmų atsakomybės. Visapusiškai rūpinosi motina ir jos poreikių tenkinimu. Prašo motinos globėju skirti (duomenys neskelbtini) A. J.. Teismo posėdžio metu prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) A. J. ribotai veiksnia ir neveiksnia ekspertizės akte nurodytose srityse. Sutiko toliau būti motinos globėja bei rūpintoja.
3. Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko, jog būtų peržiūrėtas teismo sprendimas, kuriuo jo motina pripažinta neveiksnia. Teismo posėdžio metu prašė jo (duomenys neskelbtini) A. J. pripažinti ribotai veiksnia ir neveiksnia ekspertizės akte nurodytose srityse.
Žemesnės instancijos teismas
4. Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko, jog būtų peržiūrėtas teismo sprendimas ir jos motina A. J. būtų pripažinta ribotai veiksnia ir neveiksnia ekspertizės akte nurodytose srityse.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutinka. Teismo posėdžio metu nurodo, jog yra sveika, gerai jaučiasi, geba tvarkytis tiek ūkiniuose, tiek finansiniuose reikaluose, todėl prašė pripažinti ją visiškai veiksnia. Nurodė, jog skiriami jai vaistai nepadeda, bet daro didelę žalą jos sveikatai, pas gydytojus lankosi. Turi draugą, norėtų sudaryti santuoką ir juo rūpintis. Globėja negalėtų būti dėl savo amžiaus. Suinteresuoto asmens A. J. atstovė advokatė M. S. atsiliepime nurodė, jog nuomonę dėl pareikšto pareiškimo pareikš gavus teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismo posėdyje prašė pripažinti A. J. ribotai veiksnia bei neveiksnia ekspertizės išvadoje nurodytose srityse.
Žemesnės instancijos teismas
6. Išvadą teikianti institucija byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, pateikė išvadą apie A. J. gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, joje nurodė, jog A. J. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus: savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityse, tačiau šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių srityse dėl sveikatos sutrikimų veikti negeba. A. J. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus turtinių santykių srityse, išskyrus dalyvavimą ūkinėje komercinėje veikloje. Taip pat akcentuota, jog esant psichikos sveikatos paūmėjimams, asmuo, tikėtina, negebėtų pasirūpinti savimi visose neturtinių ir turtinių santykių srityse, nes tuo metu asmens elgesys tampa neadekvatus ir ji negali atsakyti už savo veiksmus.
7. Teismo psichiatrė ekspertė L. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą, papildomai nurodė, jog tiriamoje šeimos santykių srityje buvo nurodomos kelios sritys: santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti. Teigė, jog A. J. įvaikinti negali, o dėl santuokos sudarymo, tai galėtų, esant rūpintojo sutikimui, tačiau kadangi visos šios sritys surašytos į vieną sritį – šeimos santykių sritį, todėl ir nurodė, jog ji turi likti visiškai neveiksni šioje srityje. Ekspertizės metu pastebėta, jog ji negali visiškai santuokos sudarymo srityje susivokti, adekvačiai atstovauti savo teisėms ir vykdyti savo pareigas ir tai atitiktų ribotą veiksnumą, tačiau tokiose srityse, kaip būti globėju, įvaikinti, teisės negalėtų būti realizuojamos esant ribotam veiksnumui, todėl ir nurodė, jog turi likti neveiksni. Tiriamoji dėl ligos yra nekritiška, todėl jai turi būti taikomas adekvatus gydymas. Jos psichinė būsena santykinai kompensuota ir ji šiandien su rūpintojo pagalba iš dalies faktiškai daugelyje sričių gali suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti įgydama ir realizuodama savo civilines teises ir pareigas. Jos liga yra su progresuojančiu defektu ir nepertraukiama. Valdant ligą medikamentais, užtikrinant priežiūrą gali būti, kad defektas nesivystytų taip greitai. Diagnozuota liga pažeidžia mąstymą, valią ir emocijas. Jei tiriamoji nevartotų vaistų, tai galimos psichozės būsenos ir būklės ryškus pablogėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-134-01/2005 ir nutarė pripažinti A. J. ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); darbo teisinių santykių; šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimu pripažintai neveiksnia A. J. nustatytą globą ir nustatytą A. J. rūpybą nurodytose srityse, paskyrė K. J. ribotai veiksnios A. J. rūpintoja nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Kitą pareiškimo dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
8.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimu A. J. pripažinta neveiksnia, nustatyta jai globa, jos globėju ir turto administratoriumi paskirta K. J.. Pareiškėjas prašo peržiūrėti šį sprendimą. Iš civilinės bylos Nr. 2-134-01/2005 medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatuota, jog A. J. nusikaltimą padarė būdama nepakaltinama ir nutarta jai taikyti priverčiamąją medicininę priemonę, paskirtas jai gydymas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis (b. l. 34–35). 2005 m. sausio 6 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 9 padaryta išvada, kad A. J. serga lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini), dėl lėtinio psichikos sutrikimo pakenktų emocijų ir valios sferų, pastovių nepertraukiamų kliedesių A. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti įgydama civilines teises ir pareigas. Iš 2018 m. gruodžio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-311/2018 nustatyta, jog A. J. buvo priverstinai gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, (duomenys neskelbtini) dispanseryje, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ligoninėje psichiatrijos filiale nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog A. J. turi psichikos sveikatos sutrikimą ir ši liga turi įtakos jos mąstymui, valiai ir emocijoms, taip pat priimamiems sprendimams bei atliekamiems veiksmams.
8.2. Pirmosios instancijos teismas dėl A. J. veiksnumo nurodė, kad siekiant išsiaiškinti A. J. psichinės būklės pasikeitimą bei sritis, kuriose asmuo gali veikti savarankiškai, šioje byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš 2018 m. lapkričio 6 d. – 2018 m. gruodžio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-311/2018 nustatyta, jog šiuo metu A. J. taikant adekvatų gydymą turi galimybę iš dalies su rūpintojo pagalba suprasti savo veiksmų esmę. A. J. teismo posėdžio metu neigė savo ligą, teigė, jog ji visiškai sveika, geba tvarkytis tiek ūkiniuose, tiek finansiniuose reikaluose, jai skiriami vaistai nepadeda, o kenkia jos sveikatai. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys, taip pat A. J. globėja nurodė, jog motinos savijauta yra pagerėjusi, tačiau tokio pobūdžio sveikatos sutrikimai yra neprognozuojami, ji gali sukelti sau ir kitiems asmenims pavojų, padaryti materialinės žalos, ji siekia būti veiklos dėmesio centre, nevertina savikritiškai ir nepripažįsta savo veiksmų atsakomybės. Teismo psichiatrė nurodė, kad A. J. ligos nepripažįsta, dėl ligos nėra kritiška, turima liga yra su progresuojančiu defektu ir nepertraukiama, turi būti vartojami vaistai, nutraukus galima psichozės būsena, ryškus sveikatos pablogėjimas, esant ligos paūmėjimui, sprendimų savarankiškai priimti negali, tai patvirtina ir medicininiai duomenys.
8.3. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškimą konstatavo, kad įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, ekspertizės išvadą, kurioje konstatuota psichinė liga bei kiek tas sutrikimas lemia poreikį bei būtinybę riboti A. J. veiksnumą konkrečiose gyvenimo srityje, teismo psichiatrės ekspertės papildomus paaiškinimus teismo posėdyje, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei pateiktus medicininius duomenis, nusprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. J. dėl ligos geba tik iš dalies pasirūpinti savimi asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, todėl pagrindo nustatyti visišką A. J. neveiksnumą nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse nėra. Todėl siekiant apsaugoti tiek A. J., tiek kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, turtą yra pagrindas pripažinti A. J. ribotai veiksnia nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti A. J. visiškai veiksnia. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Apeliantė dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ekspertizės aktu, kuriame nurodytos klaidingos ir fiktyvios išvados dėl apeliantės sveikatos būklės, neteisingomis ir melagingomis psichiatrės L. Š. išvadomis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme apeliantės atstovė jos tinkamai neapgynė, o jos byla (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje buvo sufabrikuota.
9.2. Apeliantė dėl sveikatos būklės nurodo, kad nustatyta diagnozė yra fiktyvi, sufabrikuota, tam, kad apeliantė būtų perduota psichiatrijos įstaigai. Teigia, kad dar du kartus buvo perduota kitoms įstaigoms esant nustatytai fiktyviai diagnozei. Apeliantė pažymi, kad jai teikiami vaistai yra paskirti neteisingai, darantys neigiamą poveikį jos sveikatai, todėl jau kurį laiką nevartoja paskirtų vaistų.
9.3. Apeliantė papildomai nurodo, kad nėra pagrindo ją pripažinti neveiksnia, nes nėra padariusi jokio nusikaltimo kitam asmeniui, moralinės ar materialinės žalos. Teigia, kad supranta savo veiksmų esmę ir juos valdo visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, psichikos sveikatos paūmėjimų nėra, sugeba ir sugebės pasirūpinti savimi turtinių ir neturtinių santykių srityse, apeliantės elgesys yra adekvatus ir ji gali atsakyti už savo veiksmus.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėja nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimas priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
13. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Apeliantė 2019 m. gegužės 15 d. pateikė papildomus įrodymus apeliaciniam skundui pagrįsti. Nurodo, kad pateikia paneigimą, jog neapipylė sieros rūgštimi teismo patalpos, sutarimą, kuris paneigia Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. teismo sprendime nustatytas aplinkybes, kad apeliantė apgaule įgijo svetimą turtą, ir sodo namelio nuotraukas, kurios, apeliantės teigimu, buvo nepagrįstai priteistos vyrui. Pirmiausia, apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nenurodė jokių argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba tai, jog šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Antra, kaip matyti, apeliantė pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Lietuva“ laišką, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė paneigė „Vakarų ekspresas“ paskelbtą informaciją. Iš laiško turtinio matyti, kad paneigta informacija „Vakarų ekspresas“ dienraštyje Nr. 29 (2370) 2000 m. vasario 4 d., tačiau byloje pateiktas 2005 m. rugpjūčio 10 d. dienraščio Nr. 62 (8409) lapas, todėl laikytina, kad apeliantės pateiktas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Be to, iš laiško nėra matyti, kokia informacija yra paneigiama. Apeliantė taip pat pateikė susitarimą su A. D. bei sodo namelio fotonuotraukas, tai, jos teigimu, paneigia nustatytas aplinkybes dėl apgaule įgyto svetimo turto. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nagrinėjamas klausimas dėl apeliantės (ne)veiksnumo tam tikrose srityse, be to, įsiteisėjusia Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi apeliantė pripažinta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, būdama nepakaltinama. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, prie bylos pridėti apeliantės pateiktus naujus įrodymus nėra teisinio pagrindo, todėl šie įrodymai nepridedami.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Nagrinėjamoje byloje apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržiūrėdamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriuo A. J. buvo pripažinta neveiksnia, padarė įrodymų vertinimo pažeidimus. Teigia, kad teismo psichiatrė nurodė melagingas aplinkybes, ekspertizės akte nustatyta diagnoze yra neteisinga ir fiktyvi, o apeliantės sveikatos byla suklastota. Teigia, kad yra visiškai veiksni ir gali suprasti savo veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovaudamasis rašytiniais įrodymais priėmė nepagrįstą sprendimą dėl apeliantės neveiksnumo tam tikrose srityse.
17. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas) byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus nustatydamas faktines aplinkybes ir ar spręsdamas klausimą dėl apeliantės veiksnumo tam tikrose srityse tinkamai taikė materialinės teisės normas.
18. Nacionaliniu lygmeniu valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, įtvirtinta Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje. Psichinės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmonės su psichine negalia yra globojami valstybės. Valstybės globa pasireiškia, be kita ko, nustatomomis priemonėmis, kurių tikslas – užtikrinti teisinę asmenų su psichine negalia apsaugą nuo rizikos, susijusios su jų veiksmais, sudaromais sandoriais, dalyvavimu teismo procese ir pan. Pagal teisinį reguliavimą asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažintas neveiksniu toje srityje arba asmens civilinis veiksnumas toje sityje gali būti apribotas tik teismo tvarka (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis; Psichinės sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnis). Psichinės sveikatos priežiūros įstatyme psichikos ligonis apibrėžiamas kaip asmuo, sergąs psichikos liga (1 straipsnio 3 punktas); psichikos liga – tai gydytojo diagnozuotas, psichiatro patvirtintas susirgimas, pagal galiojančią ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ligoms (1 straipsnio 1 punktas).
19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog yra du būtini neveiksnumo arba riboto veiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis galėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti vertinimas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018).
20. Rašytiniais įrodymas nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-134-01/2005 apeliantė pripažinta neveiksnia, nustatyta jai globa, jos globėju ir turto administratoriumi paskirta K. J.. Iš civilinės bylos Nr. 2-134-01/2005 medžiagos nustatyta, jog 2005 m. sausio 6 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 9 padaryta išvada, kad apeliantė serga lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini) – ir dėl lėtinio psichikos sutrikimo pakenktų emocijų ir valios sferų, pastovių nepertraukiamų kliedesių apeliantė negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti įgydama civilines teises ir pareigas. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktų duomenų bei 2018 m. gruodžio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-311/2018 nustatyta, jog apeliantė (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)dispanseryje, (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos filiale, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrijos filiale priverstinai, diagnozė: (duomenys neskelbtini).
21. Šiuo atveju peržiūrėdamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimą ir siekdamas išsiaiškinti apeliantės sveikatos būklę pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę bei išklausė apeliantės paaiškinimus teismo posėdyje. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-311/2018 nustatyta, jog šiuo metu apeliantei nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Dėl ligos sąlygotų mąstymo, emocijų bei valios pažeidimų šiuo metu apeliantė negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti neturtinių santykių srityse: šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
22. Apeliantei argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jos teises, kadangi apeliantė nori būti pripažinta veiksnia, visų pirma pažymėtina, kad neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis ne apriboti asmens teises, o įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nesutinka dėl to, kad, apeliantės teigimu, sprendimas yra priimtas remiantis fiktyvia diagnoze, suklastota medicinine byla ir melagingomis psichologų išvadomis.
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas peržiūrėdamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimą paskyrė byloje apeliantės sveikatos ekspertizę, apklausė apeliantę teismo posėdyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad 2005 m. sausio 6 d. teismo psichiatrijos teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 9, Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktuose duomenyse bei 2018 m. gruodžio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-311/2018 yra nurodyti klaidingi duomenys. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad byloje esantys įrodymai nėra prieštaringi, pateiktuose įrodymuose dėl apeliantės sveikatos būklės daroma išvada, kad apeliantei diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Todėl atsižvelgiant į byloje pateiktų teismo 2005 m. sausio 6 d. ir ekspertizių 2018 m. gruodžio 4 d. išvadas, jų sąsajumą su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vadovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, pagrįsti tyrimų duomenimis. Apeliacinis teismas taip pat vertindamas pateiktų ekspertizių išvadas su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais prieštaravimų tarp jų nenustatė (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė gali valdyti savo veiksmus, suprasti jų reikšmę, įgyjant bei realizuojant savo civilines teises.
26. Iš byloje pateikto 2018 m. gruodžio 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-311/2018 matyti, kad apeliantei diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ekspertizėje nurodyta, kad apeliantė yra nekritiška dėl psichikos sutrikimo ir savo pačios gebėjimų ir galimybių, pastebėti mąstymo motyvacijos sutrikimai, išreikštas egocentrizmas, priimamų sprendimų nepagrįstumas, paviršutiniškumas ir kategoriškumas. Ekspertizės akte konstatuota, kad šiuo metu taikant adekvatų gydymą apeliantė turi galimybę iš dalies su rūpintojo pagalba suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti įgydama civilines teises ir pareigas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei siekdamas apsaugoti apeliantės interesus konstatavo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimas keistinas ir apeliantė pripažintina ribotai veiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje ir asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); darbo teisinių santykių; savitvarkos įgūdžių srityje; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
27. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė ir nurodė norinti būti pripažinta veiksnia dėl santuokos sudarymo, tačiau apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dėl santuokos sudarymo jaučia spaudimą, nėra apsisprendusi (pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 19 d. garso įrašo 50.00 min. – 52.00 min.). Atsižvelgiant į tai, siekiant apsaugoti apeliantės interesus, nėra pagrindo pripažinti, kad spręsdamas dėl šios asmeninių neturtinių santykių srities, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl asmeninių neturtinių santykių srities – šeimos santykių. Pažymėtina, kad CK 3.15 straipsnyje numatyta, jog neveiksnus asmuo negali sudaryti santuokos, tačiau ribotai veiksnus asmuo gali sudaryti santuoką, gavęs rūpintojo rašytinį sutikimą, o jei rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus asmens prašymu leidimą sudaryti santuoką gali duoti teismas.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės (nutarties 17–18, 21 punktai) sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantės sveikatos būklė šiuo metu nėra pakankamai gera leisti jai savarankiškai be rūpintojo pagalbos priimti sprendimus. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, jog apeliantės sveikatos būklės pagerėjimas įmanomas taikant adekvatų gydymą, tačiau pati apeliantė tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsisako vartoti vaistus, teigia, kad skiriami vaistai žaloja apeliantės sveikatą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog apeliantė negali tinkamai savimi pasirūpinti ir sveikatos priežiūros srityje.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė ir nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu nenukrypo, nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas vadovaujantis A. J. interesų apsaugos tikslais, įsitikinus, kad šiuo konkrečiu atveju jo teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.