- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-1388-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04802-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Trakų rajono savivaldybės administracija, Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Gyvenamųjų namų savininkų bendrija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Trakų rajono savivaldybės administracija, Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „„(duomenys neskelbtini) “, V. J. ir E. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) pateikė skundą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 13.12.-6 „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021-11-24 nutarimą Nr. 2.VI-95 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-10-01 pareiškimą Nr. 46PD-50-(14.46.9). Skundą grindė tokiais esminiais argumentais:
1.1. NŽT Trakų skyrius 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 46PD-50-(14.46.9) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą su prašymais: panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. P2-574 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)) „(duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ dalį, kuria bendrojo naudojimo kelias priskirtas (perleistas) privačion nuosavybėn; taikyti restituciją natūra – bendrojo naudojimo kelią grąžinti valstybės nuosavybėn. Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 2VI-95 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones;
1.2. nesutikdama su priimtu nutartimu pareiškėja pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 2VI95 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir pareiškimą tenkinti. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūra 2022 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 13.12.-6 nutarė palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 2.VI-95 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (toliau – Nutarimas);
1.3. nagrinėdama pateiktą prašymą ir priimdama Nutarimą prokuratūra visapusiškai neišnagrinėjo prašyme dėl viešojo intereso gynimo pateiktų motyvų bei pridėtų rašytinių įrodymų, atliko neišsamų pateiktų įrodymų vertinimą, neatliko savo kaip subjekto, turinčio įstatymo numatytą teisę ginti viešąjį interesą, pareigų;
1.4. iš Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 2.VI-95 turinio ir teismui skundžiamo Nutarimo turinio matyti, kad nebuvo vertintos pateiktos su ginčo klausimu susijusios ortofoto nuotraukos, jų atskira įrodomoji reikšmė ir sisteminis ryšys su kitais įrodymais, todėl galimi teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti tik vertinant įsiterpusio į žemės sklypą kelio dalį. Tačiau prokuratūra nepadarė konkrečios išvados, kad į Žemės sklypo teritoriją buvo įtrauktas ir valstybei priklausantis kelias, ėjęs Žemės sklypo šiaurinėje pusėje. Toks netinkamas visų prokuratūrai pateiktų įrodymų vertinimas turėjo esminę reikšmę padarytų teisės aktų pažeidimų kvalifikavimui kaip pažeidžiančių ne tik atskirų teisės aktų reikalavimus, tačiau taip pat ir pažeidžiančių viešąjį interesą;
1.5. neįvertinus visų reikšmingų įrodymų pažeistas visuotinai žinomas teisės principas, nurodantis, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Detalusis planas buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus, bendro naudojimo kelias į žemės sklypą įtrauktas patvirtinus Detalųjį planą, o vietinės reikšmės kelių sarašą tvirtina savivaldybė ir savivaldybė rūpinasi kelių infrastruktūra. Todėl tai, kad nurodomas bendro naudojimo kelias nėra įtrauktas į Savivaldybės vietinės reikšmės keliu sąrašą, neįrodo nurodyto bendro naudojimo kelio nebuvimo ir tai, jog viešas interesas nėra pažeistas, o priešingai, pagrindžia Savivaldybės neveikimą valstybei ginant savo nuosavybės teises į ginčo kelią;
1.6. teikiant skundą prokuratūrai buvo pažymėta, kad sprendžiamas bendro naudojimo, o ne privataus kelio klausimas, kad bendro naudojimo kelias yra skirtas užtikrinti visuomenės, o ne privačius interesus. Todėl panaikinant bendro naudojimo kelią ir jį perduodant privačion nuosavybėn, yra pažeidžiami ne pavieniai privatūs interesai, o visuomenės grupės interesai. Be to, viešo intereso pažeidimus pagrindžia ir prokuratūros nustatyti teisės aktų pažeidimai tvirtinant Detalųjį planą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama: 1) pareiškėjos skundo netenkinti; 2) civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 2. VI-95 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ nutraukti; 3) pašalinti E. J., V. J., Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – GNSB) „(duomenys neskelbtini)“, GNSB „(duomenys neskelbtini)“, Trakų rajono savivaldybės administraciją kaip neturinčius procesinio ir materialinio suinteresuotumo šioje byloje iš proceso. Atsiliepime nurodo, kad:
2.1. pagal kasacinio teismo praktiką revizuojamas skundžiamas prokuroro nutarimas tik procedūriniu aspektu, nenagrinėjant tų pareiškėjo skundo argumentų, kuriais nesutinkama su prokuratūros sprendime atsisakyti ginti viešąjį interesą padaryta išvada, jog nebuvo pažeistas viešasis interesas (ar jis negali būti ginamas Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka);
2.2. pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl Nutarimo pagrįstumo yra susiję su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis į teismą, todėl pagal kasacinio teismo praktiką tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Teismas, pagal formuojamą praktiką, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Nutarimo, neturi pareigos vertinti skunde nurodytų dokumentų turinio, spręsti, ar jie (ne) patvirtina pareiškėjos teiginius dėl teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimų priimant administracinį aktą – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. P2-574 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“. Taip pat teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją;
Šalies argumentai
2.3. pareiškėjos prašyme (skunde) suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties, prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, taip pat negali būti įpareigotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti (Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis). Visos aplinkybės buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta tiek Vilniaus apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarime, tiek ir Nutarime;
2.4. taip pat buvo nustatyta, jog yra suėjęs 10 metų naikinamasis terminas kreiptis į teismą dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-10-28 įsakymo Nr. P2-574 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalį. Pagal teisinį reglamentavimą nurodyto termino atnaujinimas galimas tik esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo konstatuota nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu ar veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, aukštesnysis prokuroras nenustatė teisinio pagrindo vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti ginama išimtinė valstybės nuosavybė, t. y. kad yra kitos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti naikinamąjį terminą. Todėl prokuroras, įvertinęs suėjusį naikinamąjį ieškinio senaties terminą inicijuoti administracinę bylą, taip pat įvertinęs akivaizdų pagrindo atnaujinti šį terminą nebuvimą, procesinių teisės normų nepažeidė;
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. suinteresuotam asmeniui kartu su bendraturčiais V. J. ir E. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, kurio detaliojo plano panaikinimo siekia pareiškėja. Gyvenvietė yra uždaras gyvenamųjų namų kvartalas, įsikūręs privačios nuosavybės teise valdomoje teritorijoje, pastatytas ir įrengtas išimtinai tik šios gyvenvietės gyventojų lėšomis, infrastruktūra įrengta gyvenvietės gyventojų poreikiui tenkinti, todėl jokios viešosios infrastruktūros nei gyvenvietės teritorijoje, nei žemės sklype nėra ir niekada nebuvo;
Šalies argumentai
3.2. pareiškėja nepagrįstai teigia, jog 1995-1999 m. ortofoto nuotrauka, kurios prokuratūra tariamai nepagrįstai neįvertino, pagrindžia bendrojo naudojimo kelio žemės sklypo ribose egzistavimo faktą. Ortofoto nuotraukoje matomos tik žemės ūkio technika suformuotos provėžos, kurios nėra ir negali būti pripažįstamos keliu, be to, provėžos nesudarė galimybės vykti tranzitu, kadangi takas ties mišku baigėsi, o palei mišką link Trakų plento joks kelias ar provėžos apskritai neegzistavo. Todėl neegzistavo ir negalėjo egzistuoti kelias, kuris veda „į niekur“.
3.3. suinteresuoto asmens gyvenvietės teritorijoje ir/ar žemės sklype tariamai buvęs kelias nebuvo įtrauktas į valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planus. Tuo atveju, jeigu toks kelias būtų egzistavęs, pagal Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 6.5 punktą, jis iki 1998 m. liepos 1 d. turėjo būti įtrauktas į valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planus. Minėtą aplinkybę pripažino pareiškėja savo skunde;
3.4. tiek Vilniaus apygardos prokuratūros, tiek Generalinės prokuratūros viešojo gynimo skyriaus prokurorės tinkamai įvertino turimus duomenis ir teisingai kvalifikavo, kad viešasis kelias yra tada, jeigu jis yra suformuotas, įrengtas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, o ne tada, kai kažkas pravažiavęs palieka vėžes. Generalinės prokuratūros atliktas įrodymų vertinimas yra visapusiškas, išsamus ir pagrįstas, o išvados paremtos aktualia teismų praktika. Aplinkybę, jog teritorijoje nebuvo ir nėra jokio bendro naudojimo kelio, pagrindžia ir tai, kad joks žemės sklype esantis kelias niekada nebuvo įtrauktas į Trakų rajono savivaldybės viešųjų kelių registrą, nors pareiga sudaryti savivaldybės viešųjų kelių registrą ir apskaityti jame visus viešuosius kelius teisės aktai numatė nuo 1992 metų;
3.5. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gyventojai nei iš valstybės ar iš savivaldybės, nei iš visuomenės jokio gerbūvio neperėmė, gerbūvis sukurtas išimtinai GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos gyventojų lėšomis ir pastangomis. Todėl pareiškėja nepagrįstai remiasi argumentu, jog įrodinėja, kad formuojant žemės sklypą buvo „užgrobtas“ bendrojo naudojimo kelias ir iš visuomenės „atimta galimybė“ juo naudotis;
3.6. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ turi privažiavimą iki savo teritorijos viešuoju keliu – (duomenys neskelbtini). Gyventojų siekis neatlygintinai naudotis svetimu, tačiau patogesniu, t. y. išasfaltuotu, nuvalytu ir apšviestu keliu nėra viešasis interesas, kurį turėtų ginti prokuratūra.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodė, kad priimant nutarimus nebuvo visapusiškai išnagrinėti rašytiniai įrodymai ir atliktas tokių rašytinių įrodymų vertinimas. Nutarimai priimti pažeidžiant proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras, jais nepagrįstai nuspręsta, kad neegzistuoja viešasis interesas vien dėl to, jog ginčo kelias nebuvo įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, kad jis nėra priskirtas ir valstybinės reikšmės keliams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, priteisė iš pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos suintersuoto asmens GNSB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pažymėdamas, kad teismas skundą dėl prokuroro priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėja tik procesiniu aspektu, teismas nurodė, kad nėra revizuojamas prokuroro sprendimas ir nenurodoma, koks turi būti priimtas sprendimas.
7. Įvertinęs pateiktus duomenis teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė tyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas nutarime motyvavo. Pažymėjo, kad taip pat pagrįstai pasisakyta ir dėl ABTĮ numatyto naikinamojo termino praleidimo ir remiantis aktualia teismų praktika bei teisiniu reglamentavimu įvertintas žemės sklype esantis kelias, dėl kurio kilęs ginčas. Laikė, jog prokurorė pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
8. Remdamasis byloje esančia medžiaga teismas laikė, jog nėra pagrindo išvadai, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, o priešingai, prokuroras išsamiai ir detaliai motyvavo dėl kokių priežasčių paliekamas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimas, rėmėsi aktualia bendrosios ir specialiosios (administracinių teismų) kompetencijos teismų praktika, aktuliais teisės aktais. Pažymėjo, kad tai, jog apygardos ar aukštesnysis prokuroras nesutiko su pareiškėjos motyvais, ar tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų išvadomis ir savaip interpretuoja viešojo intereso gynimo prokuroro pareigas, neturi įtakos prokurorų priimtų nutarimų teisėtumui.
9. Teismas vertino, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Nutarimo, todėl skundą atmetė.
10. Pažymėdamas, kad suinteresuotas asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė bylinėjimosi išlaidas ir jas prašo priteisti iš pareiškėjos, kad bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, o pareiškėjos ir suinteresuoto asmens GNSB „(duomenys neskelbtini)“ interesai yra priešingi, teismas sprendė priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
11. Pareiškėja NŽT pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
11.1. teismas skundą vertino paviršutiniškai, neatsižvelgė į NŽT nurodytus procesinius pateikto prašymo dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo pažeidimus, o priimto sprendimo nemotyvavo. Toks motyvų nebuvimas laikytinas absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas);
11.2. kasacinio teismo išaiškinimai nepaneigia teismo pareigos nagrinėjant skundą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, atsižvelgti į konkrečius pareiškėjo nurodomų procesinių teisės normų pažeidimus. Teismas absoliučiai nevertino, kokius argumentus nurodė Vilniaus apygardos prokurorė atsisakydama tenkinti viešojo intereso gynimo priemones, o išvadas apie jos atliktą tyrimą nukopijavo iš Nutarimo. Teismas taip pat nemotyvavo ir nepasisakė dėl konkrečių skunde nurodytų argumentų, t. y. ne visų pateiktų įrodymų vertinimo, taip pat nebuvo atsakyta, ar priimant sprendimą galėjo būti remiamasi prokuratūrai pateiktais prieštaringais Trakų rajono savivaldybės paaiškinimais. Teismas taip pat nepasisakė dėl konkrečių pareiškėjos nurodytų įrodymų tyrimo pagrįstumo, nemotyvavo, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas nepateikti ir nepriimti konkrečių išvadų dėl bendro naudojimo kelio buvimo žemės sklypo šiaurinėje pusėje, ar vertindama pateiktus įrodymus dėl bendro naudojimo kelio (ne) įtraukimo į žemės sklypo teritoriją, prokuratūra neatliko aiškių faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo klaidų;
11.3. pareiškėjos skundas atmestas konstatavus, jog buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai. Tačiau teismas neatliko net minimalios prokuratūros padarytų išvadų ir vertintų faktinių aplinkybių kokybinės analizės. Tokia teismo nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos teismo formuojamai praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2021-08-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2113-580/2021). Be to, teismas neįvardino ir nenurodė, kokie įrodymai buvo teikti pareiškėjos, kokių įrodymų analizę atliko prokuratūra bei kokiu teisiniu pagrindu vadovavosi juos vertindama, apsiribodamas tik paviršutinišku įvardijimu, jog įrodymai buvo tirti;
11.4. priteisiant bylinėjimosi išlaidas turėtų būti įvertintas suinteresuoto asmens GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsiliepimo turinys bei atsižvelgiama į sąžiningą ir tinkamą šalių procesinį elgesį. Teikdamas paaiškinimus suinteresuotas asmuo siekia ištaisyti prokuratūros atlikto tyrimo spragas, taip pat remiasi ir melagingais argumentais, jog pareiškėja veikia suinteresuoto asmens GNSB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, teikia selektyviai atrinktus ir suinteresuotam asmeniui GNSB „(duomenys neskelbtini)“ naudingai atrinktus dokumentus, kad siekia ginti ne viešą, o suinteresuoto asmens privatų interesą, o pertraukų prašo tikslu pasikonsultuoti su suinteresuoto asmens advokatu. Tokios suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės vertintinos kaip nesąžiningas ir netinkamas procesinis elgesys ir sudaro pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Be to, turi būti atsižvelgiama į kilusio ginčo pobūdį, į aplinkybę, kad pareiškėja siekia apginti neteisėtai perleistą privačion nuosavybėn žemę, ją grąžinant valstybei, į sąžiningą pareiškėjos elgesį siekiant taupyti mokesčių mokėtojų lėšas. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos neturėtų būti priteistinos.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:
12.1. skundžiama nutartis priimta vadovaujantis teismų praktika, patikrinta, ar priimant nutarimus dėl skunde nurodytų aplinkybių nepažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras.;
12.2. nėra pagrindo teigti, kad prokurorės atsainiai vertino pareiškėjos prašymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi buvo imtasi priemonių nustatyti pareiškėjos prašymo pagrįstumą, surinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų faktinių aplinkybių, jie analizuoti ir vertinti, išsamiai pasisakant dėl pareiškėjos prašymo /skundo, remtasi surinktais dokumentais;
12.3. priimdamas skundžiamą nutartį teismas nenustatė, kad prokurorės būtų pažeidusios proceso normas, nustatančias pareiškimo (skundo) tyrimo procedūras. Tai, kad priimtomis nutartimis nepritarta pareiškėjos argumentams, ar kad pareiškėja nesutinka su prokurorų išvadomis ar savaip interpretuoja prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą, neturi įtakos priimtų nutarimų ir skundžiamos nutarties pagrįstumui;
12.4. nagrinėjamu atveju taip pat pagrįstai, nenukrypstant nuo kasacinio teismo doktrinos konstatuota, jog suėjęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas naikinamasis dešimties metų senaties terminas, o jo atnaujinimas negalimas nesant teisinio ir faktinio pagrindo.
2. Suinteresuotas asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo, kad:
13.1. pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teisme buvo grindžiamas išimtinai tik materialinės teisės aiškinimu, nurodant, jog netinkamai įvertintos 1995-1999 m. teritorijos ortofoto nuotraukos ir neįvertintos priežastys, dėl kurių ginčo kelias iki šiol neįtrauktas į Trakų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Argumentų susijusių su materialinės teisės aiškinimu, teismai nenagrinėja. Be to, apeliantė siekia kitokio įrodymų vertinimo nei tai buvo padaryta išnagrinėjus skundus, tačiau teismas taip pat negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir nurodyti, kaip ir kokie įrodymai turėtų būti vertinami;
Šalies argumentai
13.2. apeliantės teiginiai apie kelio įtraukimą į GNSB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą yra Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-173-272/2022 dalykas, todėl jie bus nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti;
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Prokuratūra įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, o pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą pripažino pakankamu, todėl apeliantės argumentai, jog neįvertinti visi pateikti įrodymai ir jų sisteminis ryšys, yra nepagrįsti. Apeliantės nurodoma ortofoto nuotrauka nepagrindžia kelio, koks apibrėžiamas Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 3 straipsnyje, egzistavimo fakto, o apeliantė nenurodo ir teisinių argumentų, kaip tokios selektyviai atrinktos nuotraukos galėtų įrodyti kelio buvimą ar lemti kitokias prokuratūros išvadas nei jos padarytos. Prokuratūra savivaldybės paaiškinimus vertino kitų įrodymų kontekste, nesuteikdama jiems jokios įrodomosios galios, todėl apeliantė nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog buvo vadovautasi teisinės galios neturinčiais ir prieštaringais savivaldybės paaiškinimais;
13.4. Apeliantė nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog atsisakymas ginti viešąjį interesą sudaro pagrindą suinteresuotam asmeniui GNSB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoti privačia nuosavybe. Suinteresuotas asmuo jokio turto iš savivaldybės ar valstybės negavo ir nepasisavino, kelio, kuris būtų įrengtas ir suformuotas pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo reikalavimus, t. y. būtų sukurtas kaip daiktas (statinys), detaliojo plano rengimo metu nebuvo, o žemės ūkio technikos paliktos vėžės nelaikytinos keliu. Viešosios infrastruktūros suinteresuotų asmenų gyvenvietėse nėra ir niekada nebuvo, infrastruktūra buvo įrengta išimtinai suinteresuoto asmens gyventojų lėšomis, o viešo administravimo subjektas jokių investicijų į teritorijos ar infrastruktūros tvarkymą neatliko, jokio gerbūvio iš valstybės, savivaldybės ar visuomenės neperėmė;
13.5. apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog suinteresuotas asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teisinis suinteresuotumas yra priešingas pareiškėjos reikalavimams, todėl gindamasis nuo pareiškėjos reikalavimų suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime su atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:
14.1. skundžiama nutartis pasižymi lakoniškumu, joje iš esmės nebuvo nagrinėjama ir tiriama, ar Prokuratūra rinko įrodymus, analizavo ir vertino jų visumą, motyvavo savo išvadas ar vertindama surinktus duomenis nepadarė aiškių duomenų vertinimo ar teisės normų taikymo klaidų (kurios iš tiesų ir buvo atliktos). Skundžiama nutartis taip pat nemotyvuota, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas);
14.2. priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino ir neanalizavo akivaizdžių rašytinių įrodymų, tarp jų ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus neteisėto veikimo, priimant 2003 m. spalio 28 d. įsakymą, kuriuo patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai, pagrindžiančių aplinkybę, jog bendrojo naudojimo kelias, nuosavybės teise priklausęs valstybei, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir užtikrinti susisiekimą gyvenvietėje, buvo neteisėtai ir nepagrįstai (neturint tam jokių įgaliojimų ir / ar sutikimų) įtrauktas į privataus žemės sklypo ploto sudėtį, perleistas privačion nuosavybėn. Tokie rašytiniai įrodymai liko neįvertinti prokuratūros nutarimuose, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad prokuratūros nutarimai laikytini pagrįstais ir teisėtais. Teismas taip pat nevertino ir fakto, jog išvada dėl viešojo intereso tariamo neegzistavimo buvo daroma Prokuratūrai vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės administracijos priešingais motyvais;
14.3. skundžiamoje nutartyje neįvertinta ir tai, kad priimant nutarimus nebuvo visapusiškai išanalizuotos faktinės aplinkybės, jų visuma ir tokio neteisėto veikimo realūs padariniai, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai buvo nuspręsta, kad viešojo intereso pažeidimas neegzistuoja. Taip pat nutartyje ignoruojama ir neanalizuojama, ar prokuratūrai vertinant surinktus ir pateiktus duomenis nebuvo padaryta aiškių duomenų vertinimo ir teisės normų taikymo klaidų;
14.4. viešojo intereso pažeidimą pagrindžia ir žemės sklypo savininko aktyvūs veiksmai, kuriais yra mėginama riboti visuomenės teises ir teisėtus interesus nevaržomai naudotis bendrojo naudojimo keliu ir net šią galimybę panaikinti. Bendro naudojimo kelias užtikrino susisiekimą tarp gyvenviečių ir egzistavo nuo 1995 metų, poreikis tokiam susisiekimui tarp abiejų gyvenviečių išliko iki šių dienų, tačiau, remiantis nepagrįstu bendrojo naudojimo kelio ploto įtraukimu į privataus žemės sklypo ploto sudėtį Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 28 d. įsakymu patvirtintu Detaliuoju planu ir jo sprendiniais, GNSB „(duomenys neskelbtini)” neteisėtai riboja asmenų teises naudotis kelio servitutu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos NŽT skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 13.12.-6 „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021-11-24 nutarimą Nr. 2.VI-95 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto absoliutaus negaliojimo pagrindo (ne)buvimo
17. Visų pirma apeliantė remiasi argumentu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, pareiškėjos argumentai įvertinti paviršutiniškai, todėl tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apeliantės argumentus palaiko ir suinteresuotas asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“.
18. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t.y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t.y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tai, kad nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti teismo procesinį sprendimą esančiu be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 42 punktas).
21. Iš atskirojo skundo argumentų ir suinteresuoto asmens atsiliepimo turinio matyti, jog skundžiamos nutarties nemotyvavimas/nepakankamas motyvavimas siejamas su byloje esančių įrodymų neaptarimu, taip pat nevertinimu, ar priėmusios nutarimus prokurorės tyrė, rinko įrodymus bei vertino jų visumą.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog skundžiamoje nutartyje neaptarti atskiri rašytiniai įrodymai, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas į juos atsižvelgė ir, įvertinęs tiek Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarime Nr. 2VI-95 nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, tiek ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 10 d. nutarime Nr. 13.12.-6 padarytas išvadas, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, patikrino prokurorių veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu. Taigi nors skundžiamoje nutartyje ir detaliai neaptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad, pareiškėjos nuomone, neatsižvelgta į prašyme nurodomus procesinius pažeidimus, o pirmosios instancijos teismo motyvai yra apibendrinto pobūdžio, nesudaro pagrindo vertinti, kad skundžiama nutartis yra be motyvų. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nenustatyta. Pažymėtina, kad taip pat nenustatyti ir kiti CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai.
Dėl atskirojo skundo esmės
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja NŽT 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 46PD-50-(14.46.9) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą su prašymais: panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. P2-574 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ dalį, kuria bendrojo naudojimo kelias priskirtas (perleistas) privačion nuosavybėn; taikyti restituciją natūra - bendrojo naudojimo kelią grąžinti valstybės nuosavybėn. Prašymą grindė tuo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. P2-574 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ pagrindu buvo perleistas privačion nuosavybėn Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – bendro naudojimo kelias.
24. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 2VI-95 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodyta, jog žemės sklypą kertantis kelias nepatenka į Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 3 straipsnyje išvardintas valstybinės reikšmės kelių grupes, nėra įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą valstybės reikšmės kelių sąrašą. Taip pat nurodė, kad einančio per žemės sklypą kelio Trakų rajono savivaldybės administracija nėra įtraukusi į savivaldybės apskaitą bei į vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Apibendrindama teisinį reglamentavimą, surinktus įrodymus padarė išvadą, kad kelias yra priskirtinas vietinės reikšmės keliams, kurio naudojimas pagal surinktus duomenis nesudaro pagrindo jo vertinti kaip visuotinai reikšmingu visuomenei keliu. Prokurorė taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepagrindė kelio visuotinio naudojimo, kad nenustatyta, jog kelias po Žemėtvarkos projekto patvirtinimo yra naudojamas viešiesiems visuomenės poreikiams tenkinti. Prokurorė taip pat rėmėsi ir argumentu, jog ginčijamas įsakymas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, priimtas prieš daugiau nei 18 metų, kas teismų praktikoje laikytina nepateisinamai ilgu ir neproporcingu terminu administraciniam aktui ginčyti pasitelkiant prokuroro teisės ginti viešąjį interesą institutą. Nurodė, ka suėjo ir Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas 5 metų naikinamasis terminas kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo, ir ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų terminas, kuris pagal teismų praktiką laikytinas naikinamuoju ir neatnaujintinas.
25. Nesutikdama su Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 2VI-95, pareiškėja su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad prokurorė išsamiai neišnagrinėjo motyvų ir rašytinių įrodymų, todėl paliko galioti viešąjį interesą pažeidžiančius administracinius aktus. Pareiškėja taip pat rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniais vertinimais, pažymėdama, kad nepagrįstai kelias nebuvo laikomas valstybės išimtine nuosavybe, neatsižvelgta į priežastis, dėl kurių kelias neįtrauktas į Trakų rajono savivaldybės apskaitą, nesutiko, kad nėra viešojo intereso, kadangi sprendžiamas bendrojo, o ne privataus kelio klausimas.
26. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2022 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 13.12.-6 paliko galioti Vilniaus apygardos prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 2VI-95 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Aukštesnysis prokuroras sutiko su Vilniaus apygardos prokuratūros padaryta išvada, kad pagal pareiškėjos prašymą nagrinėjamų aplinkybių kontekste nėra teisinio pagrindo ginti viešąjį interesą. Pritarė, kad detaliuoju planu neatsirado ir negalėjo atsirasti privačių asmenų nuosavybė į keliu užimtą žemę, kad kelias nėra įtrauktas į valstybės reikšmės ir savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, o aplinkinių vietovių gyventojams atsiradę nepatogumai pasiekiant gyvenamąsias vietoves aplinkiniu keliu, nesudaro pagrindo situacijos vertinti kaip pažeidžiančios viešąjį interesą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokurorė pagrįstai rėmėsi ir teisės aktuose įtvirtinto naikinamojo termino pasibaigimu administraciniam sprendimui ginčyti.
27. Nesutikdama su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 13.12.-6, kuriuo buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 2VI-95 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pareiškėja NŽT kreipėsi į teismą, prašydama šį aukštesniojo prokuroro nutarimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjos NŽT skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 13.12.-6 panaikinimo.
29. Apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes, jos nuomone, prokuratūra neįvertino visų įrodymų, tarp jų ir ortofoto nuotraukų, nesusiejo jų su kitais įrodymais, taip pat neįvertino, kad panaikinant bendro naudojimo kelią ir jį perduodant privačion nuosavybėn, yra pažeidžiami ne pavieniai privatūs interesai, o visuomenės grupės interesai. Laikė, jog viešo intereso pažeidimus pagrindžia ir prokuratūros nustatyti teisės aktų pažeidimai tvirtinant Detalųjį planą.
30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2-3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
31. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Prokuroras, gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31-40 punktai). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui. Taigi prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones visais atvejais gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų: palikti galioti nutarimą arba panaikinti nutarimą (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 44 punktas). Asmuo, pateikęs informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui.
32. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
33. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką šiuo konkrečiu atveju teismas ir padarė, tačiau neprivalo nagrinėti pareiškėjos argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, dėl jos nuomone egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorių nutarimuose. Matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, rinko jame nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti reikalingus duomenis, juos analizavo ir vertino aktualių teisės aktų nuostatų kontekste. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo konstatavo, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad apeliantė argumentais, kuriais ji ginčija skundžiamą nutartį, iš esmės nesutinka su prokurorių nutarimuose atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų išvadų, tačiau pažymėtina, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus. Juo labiau, kad pareiškėja nenurodo jokio pobūdžio prokurorių veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, nenurodo ir jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjos skundą nagrinėję prokurorės.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja prokurorių nutarimų neteisėtumą grindžia skirtingų savo ir prokurorių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Apeliantė siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstu dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones, pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetenciją.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad reikiami duomenys surinkti ir įvertinti pagal teisės aktų nuostatas. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog faktinės situacijos tyrimas atliktas paviršutiniškai, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje absoliučiai nevertino pareiškėjos argumentų. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas padarė apibendrintas išvadas, tačiau tai, kad nenurodė ar neaptarė konkrečių įrodymų ar jų visumos, taip pat nenurodė, kad vertino ortofoto nuotraukas visų įrodymų kontekste, nesudaro pagrindo laikyti, jog į nagrinėjamą situaciją nebuvo gilinamasi ir ji išspręsta atmestinai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog prokurorės nevertino apeliantės įrodymų ar argumentų taip, jog teisinis rezultatas būtų palankus pareiškėjai, nenustatė, kad viešasis interesas realiai nebuvo pažeistas, nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiama nutartis nepagrįsta.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog prokurorių nutarimuose buvo remiamasi ir kitu argumentu - praleistu naikinamuoju terminu administracinio akto ginčijimui. Ginčo dalyką sudarantis administracinis sprendimas priimtas 2003 m. kovo 28 d., t. y. prieš daugiau nei 18 metų. Taigi netenkinant pareiškėjos skundo pagrįstai atsižvelgta ir į ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą, kuris nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs.
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamą prokurorės nutarimą, padarė motyvuotas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, vertindamas prokurorės nutarimą teisingai taikė procesinės teisės normas. Esant nurodytam, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliantė taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistomis iš jos bylinėjimosi išlaidomis suinteresuoto asmens GNSB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nesutikimą grindžia tuo, jog priteisiant bylinėjimosi išlaidas turėtų būti įvertintas suinteresuoto asmens procesinis elgesys dėl melagingų argumentų ir kuris sudaro pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
39. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka ( CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
40. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Kadangi suinteresuotas asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su pareiškėjos argumentais, laikytina, kad jų interesai buvo priešingi. Pažymėtina, kad priešingus interesus pagrindžia ir aplinkybė, jog pareiškėja teikė atskirąjį skundą, nesutikdama su skundžiama nutartimi. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens priešingų interesų.
41. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-2012 ir kt.).
42. Nors apeliantė įrodinėja, kad suinteresuotas asmuo remiasi melagingais argumentais ir dėl tokio procesinio elgesio turėtų būti nukrypta nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiam argumentui nepritaria. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog suinteresuoto asmens argumentai, net jei jie ir nėra pagrįsti, ar subjektyvus aplinkybių vertinimas savaime nesuponuoja išvados dėl suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesu ir nesudaro pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų kitaip, nei jas paskirstyti sprendė pirmosios instancijos teismas. Suinteresuoto asmens subjektyvus aplinkybių vertinimas ir jų pagrindu nurodyti argumentai (pareiškėjos galimas konsultavimasis su kitos bendrijos atstovu, selektyvus dokumentų atrinkimas ir pan.) laikytini suinteresuoto asmens pozicija, kuri nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės ir kartu nesudaro pagrindo laikyti, jog suinteresuotas asmuo savo teises procese įgyvendina piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis. Taigi darytina išvada, jog apeliantės argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pažymėtina, kad apeliantės argumentai, susiję su ginčo pobūdžiu ar apeliantės tikslu taip pat nelemia kitokio bylinėjimosi išlaidų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nei kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, juolab kad ginčijamas administracinis aktas, dėl kurio suėjęs teisės aktuose įtvirtintas naikinamasis terminas.
43. Suinteresuotas asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2022 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2022 m. birželio 8 d. mokėjimo dokumentą.
44. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo GNSB „(duomenys neskelbtini)“ turi priešingą interesą nei kad pareiškėja, jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, o suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas už rengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.16 punkte nurodytų dydžių, netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, 302 straipsnis, 338 straipsnis, 442 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.