- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1693-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- A. D., D. D., V. R., A. K., J. B.
- Ieškovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, J. J., M. G., G. G., K. B., M. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijus Kairevičius, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. G. apeliacinį skundą ir atsakovų A. D., D. D., V. R. prisidėjimą prie ieškovės M. G. apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-05-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. patikslintą ieškinį atsakovams A. K., J. B. – K., A. D., D. D., A. S., V. R. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų J. B. – K. ir A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei M. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys: Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, J. J., M. G., G. G., K. B., M. D. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-08-31 parengtą planą (M 1:1000), pagal kurį:
1.1. M. G. naudosis žemės sklypo dalimi 293 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais E(23) - 50, 51, 53, 63, 21, 52, 50; E(40) - 87, 88, 94, 91, 87; E(85) - 28, 31, 30, 29, 28; E(145) -8, 9, 10, 84, 8;
1.2. Lietuvos Respublika naudosis žemės sklypo dalimi 1 244 kv. m ploto, o jos faktiniai naudotojai:
G. G. (butas Nr. 2) žemės sklypo dalimis 315 kv. m ploto, apibrėžtomis posūkio taškais B(76) - 71, 65, 66, 70, 71; B(80) - 85, 92, 93, 86, 85; B(134) - 77, 78, 81, 80, 77; B(25) - 54, 55, 56, 64, 54;
K. B. (butas Nr. 7) žemės sklypo dalimis 303 kv. m ploto, apibrėžtomis posūkio taškais B(122) - 62, 67, 68, 20, 21, 56, 58, 57; B(152) - 82, 83, 84, 10, 82; B(29) - 54, 51, 21, 64, 54;
J. J. (butas Nr. 8) žemės sklypo dalimis 352 kv. m ploto, apibrėžtomis posūkio taškais B(111) - 25, 24, 31, 28, 27, 26, 25; B(37) - 87, 88, 89, 90, 87; B(181) - 75, 76, 79, 74, 75; B(23) - 55, 56, 58, 57, 55.
1.3. D. D. ir A. D. naudosis žemės sklypo dalimi 312 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais D(25) - 48, 50, 52, 49, 48; D(40) - 32, 85, 86, 33, 34, 35, 36, 32; D(40) - 91, 92, 93, 94, 91; D(131) - 70, 61, 69, 16, 17, 18, 71, 70; D(76) - 80, 83, 82, 81, 80;
1.4. A. S. naudosis žemės sklypo dalimi 371 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais A(173) - 1, 2, 37, 40, 39, 38, 1; A(28) - 46, 48, 49, 47, 46; A(172) - 72, 75, 74, 73, 72;
1.5. J. B. – K. ir A. K. naudosis žemės sklypo dalimi 385 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais F(26) - 59, 60, 62, 58, 57, 59; F(104) - 67, 66, 65, 19, 68, 67; F(181)-69, 72, 73, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 69; F(74) - 29, 30, 5, 6, 29;
1.6. V. R. naudosis žemės sklypo dalimi 376 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais C(188) - 39, 44, 43, 42, 41, 38, 39; C(26) - 45, 46, 47, 22, 23, 45; C(162) - 76, 77, 78, 79, 76;
1.7. M. G., Lietuvos Respublika, D. D. ir A. D., A. S., J. B.-K. ir A. K., V. R. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi 2 075 kv. m ploto, apibrėžta posūkio taškais G(2075) - 2, 3, 4, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 6, 7, 8, 84, 83, 80, 77, 76, 75, 72, 69, 61, 70, 66, 67, 62, 60, 59, 57, 55, 54, 51, 50, 48, 46, 45, 41, 42, 43, 44, 39, 40, 37, 2; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovai J. B.-K. ir A. K. 2023-03-02 pateikė patikslintą priešieškinį ieškovei M. G., prašydami patvirtinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko M. K. 2023-02-14 parengtą planą (M 1:500), pagal kurį:
1.1. J. B. – K. ir A. K. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,F“ (214 m²), apibrėžta posūkio taškais 86.87.88.89.90.91.86, indeksu ,,F“ (75 m²), apibrėžta posūkio taškais 74.75.76.94.73.74, bei sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“ (140 m²), apibrėžta posūkio taškais 55.56.65.66.55;
1.2 M. G. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,E“ (68 m²), apibrėžta posūkio taškais 89.88.5.6.89, indeksu ,,E“ (40 m²), apibrėžta posūkio taškais 71.72.78.79.71, indeksu ,,E“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 43.44.39.21.40.43, indeksu ,,E“ (184 m²), apibrėžta posūkio taškais 60.8.9.10.61.60;
1.3 A. S. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,A“ (173 m²), apibrėžta posūkio taškais 1.2.28.29.30.27.1; indeksu ,,A“ (159 m²), apibrėžta posūkio taškais 26.33.34.25.26;
1.4 D. D. ir A.D.naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,D“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 42.43.40.41.42, indeksu ,,D“ (40 m²), apibrėžta posūkio taškais 68.69.81.82.83.84.85.68, indeksu ,,D“ (40 m²), apibrėžta posūkio taškais 70.71.79.80.70, indeksu ,,D“ (103 m²), apibrėžta posūkio taškais 58.59.62.63.58, indeksu ,,D“ (131 m²), apibrėžta posūkio taškais 49.48.51.52.16.17.18.49;
1.5 V. R. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,C“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 24.42.41.22.23.24, indeksu ,,C“ (188 m²), apibrėžta posūkio taškais 27.30.31.32.33.26.27, indeksu ,,C“ (197 m²), apibrėžta posūkio taškais 54.55.66.67.54;
1.6 Lietuvos Respublika naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta inicialais ,,B1“, ,,B2“, ,,B3“, o jos faktiniai naudotojai:
1.6.1 G.G. (butas Nr.2) naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,B2“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 45.46.37.38.45, pažymėta indeksu ,,B2“ (80 m²), apibrėžta posūkio taškais 69.70.80.81.69, pažymėta indeksu ,,B2“ (108 m²), apibrėžta posūkio taškais 57.58.63.64.57, pažymėta indeksu ,,B2“ (128 m²), apibrėžta posūkio taškais 50.47.48.49.50., viso 350 m²;
1.6.2. K. B. (butas Nr. 7) naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,B1“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 44.45.38.39.44, žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,B1“ (176 m²), apibrėžta posūkio taškais 21.39.38.37.36.47.50.19.20.21, žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,B1“ (121 m²), apibrėžta posūkio taškais 59.60.61.62.59, viso 331 m²;
1.6.3. J. J. (butas Nr. 8) naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,B3“ (34 m²), apibrėžta posūkio taškais 46.35.36.37.46 , žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,B3“ (98 m²), apibrėžta posūkio taškais 72.73.94.77.78.72, žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,B3“ (268 m²), apibrėžta posūkio taškais 16.52.53.54.67.11.12.16.14.15.16, viso 400 m²;
1.7 J. B. – K., A. K., M. G., D. D., A. D., A. S., V. R. bei Lietuvos Respublika bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,J“, apibrėžta posūkio taškais 2.3.4.87.86.91.90.89.6.7.8.60.59.58.57.56.55.54.53.52.51.48.47.36.35.46.45.44.43.42.24.25.34.33.32.31.30.29.28.2.74.75.76.77.78.79.80.81.82.83.84.85.68.69.70.71.72.73.74, iš viso 1 763 m²;
1.8 sklypo dalis, pažymėta indeksu ,,G“ (13 m²), apibrėžta posūkio taškais 74.92.93.73.74 ir esanti atsakovams J. B. – K. ir A. K. priskirtoje sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu ,,F“, yra skirta namo (duomenys neskelbtini), remonto darbams aptarnauti;
1.9 atsakovams J. B. – K. ir A. K. priskirtoje sklypo dalyje tarp posūkio taškų 77, 94, 76, 75, 86, 91, 90 yra bendrojo naudojimo žemė, skirta praeiti visiems sklypo bendraturčiams ir naudotojams; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktais atsiliepimais ir teismo posėdyje ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovų A. K. ir J. B. K. patikslinto priešieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.
4. Atsakovai A. D. ir D. D. atsiliepimo į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje atsakovas A. D. pritarė atsakovų siūlomai patikslintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai.
5. Atsakovė V. R. atsiliepimo į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje jos atstovė S. L. pritarė ieškovės siūlomai patikslintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai.
6. Trečiasis asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė, teismo posėdyje patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.
7. Trečiasis asmuo G. G. 2023-04-18 pateiktu pranešimu ir 2023-02-02 teismo posėdyje pritarė ieškovės patikslintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai.
8. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimo į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė, 2023-02-02 teismo posėdyje pritarė ieškovės patikslintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai.
Atsiliepimas
9. Atsakovė A. S., tretieji asmenys K. B., M. G., M. D. atsiliepimų į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
10. Ieškovė M. G. patikslintame ieškinyje nurodė, kad daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esantys 8 butai nuosavybės teise priklauso: ieškovei M. G. – butas (duomenys neskelbtini), atsakovei A. S. – butas (duomenys neskelbtini), atsakovei V. R. – butas (duomenys neskelbtini), atsakovams D. D. ir A. D. – butas (duomenys neskelbtini), atsakovams J. B.-K. ir A. K. - butas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui G. G. – butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui Šalčininkų rajono savivaldybei – butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriame yra daugiabutis gyvenamasis namas proporcingai turimo buto plotui nuosavybės teise priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovei M. G. – žemės sklypo 517/4782 dalis, atsakovei A. S. – žemės sklypo 656/4782 dalis, atsakovei V. R. – žemės sklypo 664/4782 dalis, atsakovams D. D. ir A. D. – žemės sklypo 551/4782 dalis; atsakovams J. B. – K. ir A. K. – žemės sklypo 680/4782 dalis, Lietuvos Respublikai – žemės sklypo 1714/4782 dalis. Trečiasis asmuo G. G. nėra sudariusi valstybinės žemės dalies pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau yra faktinė žemės sklypo dalies naudotoja. Šalčininkų rajono savivaldybei priklauso butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o šių butų gyventojai tretieji asmenys J. J. ir K. B. taip pat yra faktinės valstybinės žemės dalies naudotojos. Nuo 1963 metų, kai daugiabutis gyvenamasis namas buvo pastatytas, nusistovėjo naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią kiekvienam priklausė dalis daržui skirtos žemės, dalis žemės poilsio tikslams, gėlynams ir likusi žemės sklypo dalis buvo visų bendrai naudojama privažiuoti bei prieiti prie pastatų ir asmeniškai naudojamos žemės sklypo dalies. Ieškovė M. G. iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo raštą ir atsakovo A. K. užsakymu parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Siūloma tvarka, ieškovės manymu, siekiama nustatyti tik atsakovo pageidaujamą žemės sklypo dalį, pažeidžiant jau nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovas A. K. be kitų bendraturčių sutikimo pasistatė žemės sklype statinius, kuriuos siekė legalizuoti, pasiūlydamas savo tvarką. Su atsakovo pasiūlymu ji nesutiko. Kiti žemės sklypo bendraturčiai taip pat nepritarė atsakovo A. K. siūlymui. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikė 2022-08-31 patikslintą naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis žemės sklypo realioji dalis atitinka jo idealiąją dalį bendroje nuosavybėje, atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, kiekvienam naudotojui tenka vienodo vertingumo žemės sklypo dalys.
Atsiliepimas
11. Atsakovai A. K. ir J. B. – K. patikslintame priešieškinyje nurodė, kad 2016-12-30 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Pardavėja E. M. parodė konkrečią vietą, kurioje pagal namo gyventojų faktiškai susiformavusią naudojimosi sklypu tvarką naudojosi sklypo dalimi jos senelis S. L.. Parodyta vieta buvo šalia buto, ties buto langais, o joje stovėjo pardavėjai priklausanti vištidė. Šia dalimi, atsakovų plane pažymėta F, pardavėjos senelis naudojosi ne mažiau kaip 20 metų. Teritorija šalia atsakovų įsigyto buto apleista, todėl šią vietą pradėjo prižiūrėti bei puoselėti. Nė vienas iš daugiabučio namo gyventojų neturėjo jiems pretenzijų dėl žemės naudojimo. Siekdami maksimaliai užtikrinti visų proceso šalių interesų pusiausvyrą, pateikė 2023-02-14 matininko M. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį J. B. – K.ir A. K. naudosis žemės sklypo dalimi F, M. G. naudosis žemės sklypo dalimi E, A. S. naudosis žemės sklypo dalimi A, D. D.ė ir A. D.naudosis žemės sklypo dalimi D, V. R. naudosis žemės sklypo dalimi C, Lietuvos Respublika naudosis žemės sklypo dalimi B: B1 paskirta naudotis faktinei naudotojai K. B., B2 paskirta naudotis faktinei naudotojai G. G., B3 paskirta naudotis faktinei naudotojai J. J.. Sklypo dalis, pažymėta indeksu ,,J“, paskirta bendrai naudotis, taip pat atsakovams prašomoje priskirti sklypo dalyje 13 kv. m plotas yra skirtas namo remonto darbams aptarnauti bei numatytas plotas praeiti visiems sklypo bendraturčiams ir naudotojams. Pažymėjo, kad pateiktu pakoreguotu planu atsakovai sumažino prašomą jiems nustatyti naudojimosi teritoriją prie daugiabučio namo nuo 456 kv. m iki 289 kv. m (F- 214 kv. m ir 75 kv. m), padidino bendro naudojimosi teritoriją nuo 1 578 kv. m iki 1 763 kv. m, numatė praėjimo takelį per atsakovams tenkančią teritoriją, siekdami užtikrinti visų daugiabučio namo bendraturčių interesus patogiai naudotis sklypu, praplatino bendrojo naudojimo sklypo dalį, pažymėtą indeksu J tarp taškų 24, 25, 34, 35, siekdami užtikrinti privažiavimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis bei patogų naudojimąsi prie šalių naudojamų ūkinių pastatų, numatė ieškovei M. G. galimybę naudotis sklypo dalimi, pažymėta E (68 kv. m), esančia šalia atsakovų prašomos dalies prie jų pastatų, t. y. praktiškai toje pačioje vietoje, kurioje ieškovė prašė nustatyti jos naudojamą sklypo dalį, padidino Lietuvos Respublikai prašomos nustatyti dalies B3 (98 kv. m) plotą nuo 37 kv. m iki 98 kv. m, kuria faktiškai naudosis J. J..
12. Atsakovai su ieškovės siūloma tvarka nesutiko, nes ji neatitinka atsakovų A. K. ir J. B. – K. interesų, faktiškai per ilgą laiką suformuotos sklypo naudojimo tvarkos, iš esmės skatindama šalių konfliktus ateityje. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka neatitinka nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atsakovų ir kitų savininkų bei naudotojų interesų. Pirma, ieškovė prašo nustatyti, jog ji naudosis sklypo dalimi E tarp taškų 28-29-30-31, kur šiuo metu stovi atsakovams priklausantis metalinis garažas ir laikinas ūkinis pastatas. Šia sklypo dalimi ieškovė niekada nesinaudojo, nes joje stovėjo buvusios savininkės vištidė. Šia sklypo dalimi nuo 2017 metų naudojasi atsakovai. Siekdami išvengti ginčo, patikslintu planu siūlė ieškovei naudotis sklypo dalimi, atsakovų plane pažymėta E 68 kv. m. Antra, sklypo dalį B (111), tarp taškų 24, 25, 26, 27, 28, 31, kuri yra sutvarkyta bei išpuoselėta išskirtinai atsakovų darbu bei lėšomis bei kurioje yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė, ieškovė prašė priskirti Lietuvos Respublikai – naudotojai J. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2019 metų ir sklypo dalimi faktiškai nesinaudoja, pageidauja savo dalies arčiau buto langų. Siekdami užtikrinti J. J. interesus, atsakovai sumažino jiems prašomos nustatyti teritorijos plotą ir padidino Lietuvos Respublikai prašomos nustatyti dalies B3 (98 kv. m) plotą, kuria faktiškai naudosis J. J.. Trečia, teritoriją, kurioje yra atsakovų pavėsinė, ieškovė prašė priskirti prie bendro naudojimo teritorijos G, tokiu būdu pažeisdama atsakovų interesus bei skatindama tarpusavio konfliktus. Ketvirta, ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka faktinės daugiabučio namo gyventojų nusistovėjusios naudojimosi sklypu tvarkos. Ieškovė sklypo dalimi E, kur šiuo metu stovi atsakovų metalinis garažas ir laikinas ūkinis statinys, nesinaudojo, joje jokių statinių neturėjo, o šia dalimi naudojosi buvusi 6 buto savininkė, po to atsakovai, tą patvirtino ieškovės dukra, kiti bendraturčiai ir liudytojai. Penkta, ieškovė siūlo nustatyti atsakovams naudotis sklypo dalimi F, kuria jie niekada nesinaudojo, kuri netvarkyta ir neprižiūrėta, neatitinka šalių faktinės ilgalaikės naudojimosi tvarkos. Šešta, A. S. faktiškai naudojasi sklypo dalimi, atsakovų pateiktame plane pažymėta indeksu A. Ieškovė prašė A. S. nustatyti trigubai mažesnę sklypo dalį, o kitoje jos faktiškai naudojamoje vietoje nustatyti bendrojo naudojimo vietą skiriant jai dalį toje vietoje, kuria ji niekada nesinaudojo, tokiu būdu pažeidžiant A. S. interesus.
13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose nurodė bei teisme tarnybos atstovė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas (kadastro Nr. 8542/0004:586) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovams D. D., A. D., A. S., J. B. – K., A. K., V. R. ir Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo 1714/4782 dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir formaliai tą dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau žemės sklypas yra naudojamas tik namų valdos statinių savininkų materialiniams poreikiams tenkinti, t. y. žemės sklypu faktiškai naudojasi gyvenamojo namo savininkai. Faktinė žemės sklypo naudotoja G. G. turi teisę be aukciono nuomoti ar pirkti iš valstybės 555 kv. m žemės sklypo dalį, o Šalčininkų rajono savivaldybė – 1 159 kv. m (butui Nr. 7 - 525 kv. m, butui Nr. 8 - 634 kv. m) žemės sklypo dalį. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja atskiros brėžinių, skirtų naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, rengimo tvarkos. Tačiau visais atvejais naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos plane turi būti aiškiai pažymėtos kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui skiriamos naudojimosi žemės sklypu dalys, kurių dydis turi atitikti šio žemės sklypo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise bei išlaikytas išskiriamų dalių proporcingumas: visiems bendraturčiams turi tekti pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Pripažįsta, kad atsakovų naujai pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus. Pripažįsta, kad ieškovės naujai pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus bei trečiųjų asmenų, t. y. faktinės naudotojos G. G., interesus ir jeigu Šalčininkų rajono savivaldybė sutiks dėl pasiūlytos naudojimosi tvarkos, tada valstybinės žemės patikėtinis galės tokį planą suderinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-05-08 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 0,4782 ha kitos paskirties – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio naudojimo tvarkos šalys pateikė teismui tvirtinti du naudojimo tvarkos projektus, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiems bendraturčiams: ieškovei M. G. (517/4782 dalys, įgijimo pagrindas – 2020-01-17 pirkimo – pardavimo sutartis), atsakovei A. S. (656/4782 dalys, įgijimo pagrindas – 2019-08-22 pirkimo –pardavimo sutartis), atsakovei V. R. (664/4782 dalys, įgijimo pagrindas – 2022-06-29 pirkimo –pardavimo sutartis), atsakovams D. D. ir A. D. (551/4782 dalys, įgijimo pagrindas – 2019-12-30 pirkimo – pardavimo sutartis), atsakovams J. B. –K. ir A. K. (680/4782 dalys, įgijimo pagrindas – 2019-04-02 pirkimo – pardavimo sutartis), Lietuvos Respublikai (1714/4782 dalys, įgijimo pagrindas – 2019-02-05 Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus sprendimas, kurių faktiniai naudotojai yra G. G., J. J. ir K. B.).
16. Taip pat nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) yra daugiabutis (8 butų) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais), kuriame atsakovei A. S. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, trečiajam asmeniui G. G. – butas Nr. 2, atsakovei V. R. – butas Nr. 3, atsakovams D. D. ir A. D. – butas Nr. 4, ieškovei M. G. – butas Nr. 5, atsakovams J. B. – K. ir A. K. – butas Nr. 6 (įgijimo pagrindas – 2016-12-30 pirkimo – pardavimo sutartis), trečiajam asmeniui Šalčininkų rajono savivaldybei – butas Nr. 7 (nuomininkė K. B.) ir butas Nr. 8 (nuomininkė J. J.).
17. Sprendime nurodyta, kad žemės sklypo naudojimosi tvarką siūlo nustatyti ieškovė M. G. bei atsakovai A. K. ir J. B. – K.. Ieškovė M. G. pateikė teismui VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-08-31 parengtą naudojimosi tvarkos planą (M 1:1000), atsakovai A. K. ir J. B. – K. – matininko M. K. 2023-02-14 parengtą naudojimosi tvarkos planą (M 1:500). Kitų žemės sklypo naudojimosi tvarkos siūlymų šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė. 2019 m. balandžio mėn. atsakovas A. K. inicijavo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo procesą ikiteismine tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl jos sutarė visi bendraturčiai ir naudotojai.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus naudojimosi tvarkos projektus, abiejų naudojimosi tvarkos planų parengimo trūkumų nenustatė. Nurodė, kad iš šalių pateiktų žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų matyti, kad abu planai atitinka reikalavimus teritorijų planavimo dokumento, kuriuo pagrindu žemės sklypas yra suformuotas, abiejų planų išorinės žemės sklypo ribas Nacionalinės žemės tarnyba suderino. Planuose žemės sklypo bendraturčiams paskiriamos naudotis realiosios žemės sklypo dalys visiškai atitinka jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas idealiąsias dalis, o bendraturčių dalis skiriančios ribos yra aiškios ir jas galima nustatyti vietoje, kadangi jos yra pažymėtos valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Bendraturčiams tenkančios dalys yra kiek įmanoma racionalių ribų, visiems bendraturčiams užtikrinti patekimai prie jiems teksiančių žemės sklypo dalių ir juose esančių statinių (bendro naudojimo teritorija, ieškovės plane pažymėta G2075, atsakovų plane pažymėta J1763), taip pat užtikrinti žemės sklypo faktinių naudotojų K. B., J. J. ir G. G. interesai, žemės sklypo naudojimo tvarkos planuose numatant ir šioms naudotojoms teksiančias žemės sklypo dalis.
19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esminiai prieštaravimai yra iškilę dėl naudojimosi rytine žemės sklypo dalimi, kuria faktiškai naudojasi 6 buto savininkai – atsakovai. Ieškovė jos pateiktame plane siūlo sklypo dalį, kurioje yra pastatyta atsakovų veranda (pavėsinė) priskirti bendrai naudotis bendraturčiams ir faktiniams naudotojams (ieškovės plane pažymėta G 2075 kv. m), sklypo dalį, kurioje yra įrengta atsakovų vaikų žaidimo aikštelė, priskirti naudotis J. J. (ieškovės plane pažymėta B111), sklypo dalį, kurioje yra atsakovų garažas ir laikinas ūkinis statinys priskirti naudotis ieškovei (ieškovės plane pažymėta E85). Sau ieškovė priskiria žemės sklypo dalis, ieškovės plane pažymėtas E(23), E(40), E(85), E(145). Tokį naudojimą ieškovė pagrindė tvirtindama, kad toks naudojimas nusistovėjo nuo 1963 metų, kuomet gyvenamasis namas buvo pastatytas ir atitinka visų namo gyventojų interesus, o atsakovai savo planu siekia ne visų žemės sklypo savininkų ir naudotojų interesų užtikrinimo, bet savo neteisėtai pastatytų statinių įteisinimo.
19. Savo ruožtu atsakovai A. K. ir J. B. – K. pateiktame plane siūlo sklypo dalį, kurioje yra įrengtą jų veranda (pavėsinė), vaikų žaidimo aikštelė ir statiniai (garažas ir laikinas ūkinis statinys), priskirti jiems naudotis (atsakovų plane pažymėta F75 ir F214), taip pat siūlo priskirti jiems dalį daržo (E184). Ieškovei atsakovai siūlo priskirti žemės sklypo dalį ten pat, kur pageidauja pati ieškovė – E34, E40, E184, skiriasi tik sklypo dalies E68 vieta, nors ši yra šalia ieškovės pageidaujamo sklypo E85. Tokią naudojimo tvarką atsakovai pagrindė tuo, kad žemės sklypo dalies (atsakovų plane pažymėta F75 ir F214) naudojimą jie perėmė dar nuo 2016 metų pabaigos, kuomet nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini), iš jo savininkės E. M., kuri, iki jiems tampant žemės sklypo naudotojais, šią žemės sklypo dalį buvo aptvėrusi ir joje laikė vištas. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad kiti žemės sklypo bendraturčiai ir faktiniai naudotojai šia dalimi niekada nesinaudojo ir pretenzijų jiems dėl šios dalies naudojimo nereiškė.
20. Skundžiamame sprendime atkreiptas dėmesys, jog faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka yra reikšmingas kriterijus, teismo sprendimu nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Sprendimą priėmęs teismas paaiškino, kad 2019-04-02 atsakovams įgijus žemės sklypo dalį, kitiems bendraturčiams ar naudotojams dar nuo 2017 metų pradžios buvo aišku, kuria žemės sklypo dalimi atsakovai pradėjo naudotis ir naudojasi iki šiol ir dėl tokio naudojimo pretenzijų nereiškė, iš esmės tokiu elgesiu pripažindami atsakovų teisę naudotis būtent šia sklypo dalimi. Todėl aptariamu atveju atsakovų nuo buto įgijimo 2016-12-30 naudojamą žemės sklypo dalį priskyrus bendro naudojimo teritorijai bei ieškovės ir trečiojo asmens J. J. naudojamai daliai, kaip savo pateiktame projekte siūlo ieškovė, iš esmės nuo 2017 metų susiformavusi faktinė rytinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies naudojimosi tvarka nebūtų išlaikyta, o atsakovų A. K. ir J. B. – K. interesai ir teisėti lūkesčiai naudoti tą dalį, dėl kurios kiti bendraturčiai ir naudotojai per visą šios dalies naudojimo laikotarpį pretenzijų nereiškė, būtų pažeisti, juolab atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovų faktiškai naudojama dalis yra sutvarkyta ir užstatyta jų naudojamais statiniais, atsakovai patirtų nepagrįstų nuostolių.
21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad po 2023-02-02 teismo posėdyje sklypo savininkų ir naudotojų išsakytų pastabų atsakovai, siekdami maksimaliai užtikrinti visų proceso šalių interesų pusiausvyrą, atliko savo siūlomos naudojimosi tvarkos projekto pakeitimus, kuriais sumažino prašomą jiems naudotis skirtiną teritoriją prie daugiabučio namo nuo 456 kv. m iki 289 kv. m (F- 214 kv. m ir 75 kv. m), sumažino bendrą jiems prašomą nustatyti naudotis atskirai teritoriją nuo 456 iki 429 kv. m., padidino savo dalį bendrojo naudojimo teritorijoje nuo 224 kv. m iki 251 kv. m, numatė praėjimo takelį per jiems tenkančią teritoriją, siekdami užtikrinti visų daugiabučio namo bendraturčių interesus patogiai naudotis numatytomis dalimis D40, B2-80, D40, E40, B3-98, esančiomis kitoje gyvenamojo namo pusėje, praplatino bendrojo naudojimo sklypo dalį, pažymėtą raide J tarp taškų 24, 25, 34, 35, nuo 2,03 iki 5 metrų, siekdami užtikrinti privažiavimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis prie šalių naudojamų ūkinių pastatų sklypo dalyse C34, D34, E34, B1-34, B2-34, B3-34, numatė ieškovei M. G. naudotis sklypo dalimi E68, esančia šalia atsakovų prašomos dalies, padidino J. J. tenkančios dalies B3 plotą nuo 37 iki 98 kv. m, kad J. J. šiame plote galėtų pasistatyti pavėsinę. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovų atlikti pakeitimai rodo, jog atsakovai siekia ne tik užtikrinti visų žemės sklypo bendraturčių (naudotojų) interesų pusiausvyrą, bet ir šalina priežastis konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje.
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovų A. K. ir J. B. – K. siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra priimtinesnė visiems žemės sklypo bendraturčiams ir naudotojams, atitinka faktinį žemės sklypo naudojimą, parengta atsižvelgiant į visų bendraturčių ir naudotojų išsakytas pastabas, užtikrina visiems bendraturčiams ir kitiems teisėtiems naudotojams teisę nevaržomai naudotis ne tik jiems teksiančiomis žemės sklypo dalimis, bet ir žemės sklype esančiais statiniais, kitomis sklypo naudmenomis. Siūloma naudojimosi tvarka yra aiški, protinga ir racionali, atitinka teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo pagrindu žemės sklypas yra suformuotas. Patvirtinus atsakovų siūlomą tvarką, prielaidų kilti konfliktams ateityje pirmosios instancijos teismas neįžvelgė. Nors dėl ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos kiti žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai bei ir Nacionalinė žemės tarnyba esminių pastatų nepateikė, tačiau įvertinus ieškovės siūlomą projektą, nėra pagrindo konstatuoti, jog rytinėje žemės sklypo dalyje jis atitinka nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nepažeidžia atsakovų interesų ir lūkesčių. Tai nulėmė išvadą, jog ieškovės siūloma tvarka neatitinka visų kasacinio teismo suformuotų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų. Todėl sprendimą priėmęs teismas atsakovų patikslintą priešieškinį patenkino visiškai ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustatė pagal atsakovų pateiktą matininko M. K. 2023-02-14 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą (M 1:500). Patenkinus atsakovų patikslintą priešieškinį, nebuvo galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti ieškovės patikslinto ieškinio, todėl jis buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
24. Atsakovai A. D., D. D., V. R. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo.
Šalies argumentai
25. Apeliantė teigia, kad gyventojai nuo pat daugiabučio namo pastatymo naudojosi pakankamo dydžio apvažiavimu aplink daugiabutį iš abiejų gyvenamojo namo pusių, tačiau atsakovams K. be kitų daugiabučio gyventojų sutikimo pasistačius verandą praėjimo vietoje nėra užtikrinama galimybė gyventojams apeiti aplink namą ir patogiai patekti prie jiems priklausančių statinių kieme bei prie gyvenamojo namo konstrukcijų, priklausančių gyventojams bendrai. Nurodo, kad 1 metro pločio takelis neatitinka bendraturčių interesų turėti patogų apėjimą aplink daugiabutį gyvenamąjį namą tokio pločio, kad būtų galima netrukdomai naudotis taip, kaip buvo nusistovėjusi tvarka iki atsakovų padarytų pažeidimų, užimant kitų daugiabučio namo gyventojų naudotą žemės sklypo dalį.
26. Skunde nurodyta, kad atsakovų su patikslintu priešieškiniu pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, skirtingai nei ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane, tarp taškų 24, 25, 34, 35, pažymėtas indeksu J, numatytas nepakankamo dydžio privažiavimas prie šalių naudojamų ūkinių pastatų, privažiavimas yra per siauras sunkiasvorėms transporto priemonėms patekti, manevruoti, privežti malkas bei jas išversti. Nors atsakovai patikslintu priešieškiniu pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane ir numatė platesnį privažiavimą J indeksu pažymėtoje žemės sklypo dalyje tarp taškų 24, 25, 34, 35, jis vis tiek yra nepakankamo pločio.
27. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismo sprendimu patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų priešieškiniu pateiktą planą ir priskyrus visą B3 (98 kv. m.), o ne kaip buvo iki šiol - 37 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, kaip numatyta ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktame plane, buto Nr.8 faktinei naudotojai J. J., bus apsunkintas patekimas į žemės sklypo dalis D (40 kv. m.), B2 (80 kv. m.), D (40 kv. m.), E (40 kv. m.), kadangi šios dalys iš bendro naudojimo teritorijos yra aptvertos tvora, o priėjimas prie jų visuomet buvo iš žemės sklypo dalies, kuri pagal atsakovų pateiktą 2023 02 14 planą, visa apimtimi B3 (98 kv.m.) priskirta butui Nr.8 ir jos faktinei naudotojai J. J.. Be to, dėl B3 (98 kv. m.) viso ploto, nenumatant praėjimo tarp atsakovų jiems prašomos priskirti žemės sklypo dalies F (214 kv.m.) ir B3 (98 kv.m.) bus ne tik apsunkintas patekimas prie kitų žemės sklypo dalių D (40 kv. m.), B2 (80 kv. m.), D (40 kv. m.), E (40 kv. m.), tačiau buto Nr. 7 faktinei naudotojai K. B. bus užkirsta galimybė patekti prie jai priklausančio rūsio lango iš lauko pusės, kadangi nėra paliktas pakankamas priėjimas, kad būtų galima iki rūsio lango prieiti.
28. Taip pat nurodo, kad atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane pažeistos ir proporcijos kiekvienam iš bendraturčių priskiriant skirtingos rūšies žemės neproporcingus plotus. Atsakovų patikslintame plane numatytos 6 vietos sandėliukams ar malkinėms, pažymėtoms inicialais C (34 kv. m.), D (34 kv. m.), E (34 kv. m.), B1 (34 kv. m.), B2 (34 kv. m.), B3 (34 kv. m.), nors butų yra 8 ir visų butų savininkai toje teritorijoje turėjo sandėliukus ar malkines. Taigi, teismui patvirtinus atsakovų priešieškiniu pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą B1 (34 kv. m.) dalis atiteko butui Nr.7 (faktinė naudotoja K. B.), o jos naudojamas sandėliukas apie 80 cm. pateko į E (34 kv .m.) žemės sklypo dalį, priskirtą ieškovei M. G., taigi K. B. privalės sandėliuką nugriauti ir pasistatyti jai priskirtoje žemės sklypo B1 dalyje. Atsakovų plane nėra atsižvelgta į faktiškai stovinčius ir gyventojų naudojamus statinius, išskyrus pačių atsakovų nelegaliai pasistatytus. Vertinant bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, yra akivaizdu, jog atsakovai įsigiję butą daugiabutyje 2016 metais, neperėmė buvusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o tokią nusistovėjusią tarp bendraturčių nuo 1963 metų vienašališkai pakeitė.
Šalies argumentai
29. Ieškovės įsitikinimu teiginiai, esą atsakovai įsigiję butą daugiabutyje 2016 metais, perėmė buvusią žemės sklypo naudojimosi tvarką neatitinka tikrovės, atvirkščiai, atsakovai pažeisdami bendraturčių nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, užėmė jiems patraukliausią žemės sklypo dalį po jų buto langais, pažeidė kitų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų interesus užstatydami praėjimą aplink daugiabutį, be kitų sutikimo pastatė žemės sklype statinius ir dėl tokių atsakovų veiksmų daugiabučio namo gyventojai ne tik reiškė pretenzijas atsakovams K. dėl užimtos žemės dalies naudojimo, tačiau rašė skundus savivaldybės bei valstybės institucijoms, tačiau jos nesutrukdė pažeistai naudojimosi žemės sklypu tvarkai įsisenėti bei neužkirto kelio atsakovams ir toliau be kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimo statyti statinius.
Atsiliepimas
30. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad namo gyventojai siekiant prieiti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų bei naudojamų žemės sklypų visada naudojosi ir dabar naudojasi S1 pažymėtu keliu bei bendrojo naudojimo sklypo dalimi pažymėta indeksu J (pagal atsakovų) pateiktą planą. Pažymėjo, kad atsakovams nuo 2017 metų naudojantis žemės sklypo dalimis taip, kaip buvo nustatyta 2023-05-08 sprendimu, tarp gyventojų niekada nekilo ginčo dėl praėjimo arba privažiavimo prie bet kokių objektų, esančių šiame sklype, ką patvirtina skundų dėl to nebuvimas. Kita vertus, atkreipė dėmesį, kad norėdami užtikrinti visų gyventojų interesus, atsakovai patikslintame plane numatė 1 metro praėjimą per jiems prašomą priskirti dalį, nors faktiškai namo gyventojai šiuo praėjimu niekada nesinaudojo. Ieškovė nurodydama, kad 1 metro pločio takelis neatitinka bendraturčių interesų turėti patogų apėjimą, niekaip šio teiginio nepagrindė bei nenurodė, kuo jis yra netinkamas, ar jis yra per siauras, ar per platus. Kaip matosi iš šalių pateiktų planų sklypo rytinėje dalyje, šalys, išskyrus atsakovus, neturi naudojamų pastatų bei sklypo dalių, todėl šis ieškovės sprendimo nepagrįstumo argumentas vertintinas kaip formalus. Be kita ko, iki įsigijus butą atsakovams, teismo sprendimo jiems priskirta teritorija naudojosi buvę jų įsigyto buto savininkai, ką patvirtina apklausti liudytojai, bei byloje esanti google maps 2012 metų nuotrauka, iš kurios matosi, kad K. teismo sprendimu nustatyta teritorija praeityje buvo aptverta buvusios buto savininkės, o tarp tvoros ir namo buvo siauras praėjimas, o ne apvažiavimas, kaip nurodė ieškovė. Taigi, nuotrauka įrodo, kad jokio pravažiavimo iš rytinės namo pusės, priešingai nei tvirtina ieškovė, niekada nebuvo. 1 metro pločio takelis yra pakankamas tiek praeiti, tiek pravažiuoti dviračiu, motociklu bei karučiu, todėl nei ieškovės, kuri faktiškai daugiabučiame name (duomenys neskelbtini)nebegyvena, nei kitų proceso šalių teisės nėra pažeidžiamos.
31. Atsiliepime nurodyta, kad kaip matosi iš atsakovų pateikto patikslinto 2023-02-14 plano, ieškovės minimas pravažiavimas yra net 5 metrų pločio, tai yra miesto gatvės pločio, kai visuotinai žinoma, kad sunkiasvorių transporto priemonių, bei priekabų plotis yra apie 2 metrus, taigi 5 metrų pravažiavimas yra daugiau nei pakankamas gyventojų poreikiams užtikrinti. Ieškovė, turėdama pareigą įrodyti jos nurodytas aplinkybes ir šiuo atveju jokių duomenų apie tai, kad 5 metrų pravažiavimo plotis yra per siauras nepateikė, bei nenurodė koks plotas ir dėl kokių priežasčių jos manymu būtų pakankamas. Nepagrįstas taip pat ieškovės argumentas, jog atsakovai visiškai nepagrįstai žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A (159 kv. m. ploto), apibrėžtą posūkio taškais 26.33.34.25.26, priskiria atsakovei A. S., nors ši teritorija visuomet buvo visų gyventojų bendras kiemas, tarnaujantis laisvai ir nevaržomai patekti į garažus, sandėliukus bei malkines, taip pat atsivežti ir paversti malkas, neužtveriant praėjimo kitiems gyventojams patekti į jiems priklausančius objektus. Pažymėjo, kad šia sklypo dalimi naudojosi būtent A. S., ji sutiko su jai priskirta šia sklypo dalimi ir pretenzijų atsakovams neturėjo, o esamo 5 metrų praėjimo bei privažiavimo prie gyventojams priklausančių sandėliukų pakanka.
32. Atsakovai nesutinka, kad, anot ieškovės, atsakovų plane nėra atsižvelgta į faktiškai stovinčius ir gyventojų naudojamus statinius, išskyrus pačių atsakovų nelegaliai pasistatytus. Šis ieškovės argumentas nebuvo iškeltas, ji juo nesirėmė nei teikdama atsiliepimą į atsakovų priešieškinį, nei duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Nė viena iš procesų šalių tokių pretenzijų atsakovams neturėjo, o ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, į kokius statinius nebuvo atsižvelgta. Taip pat pažymėjo kad visi atsakovų pastatyti laikini statiniai yra pastatyti teisėtai bei nepažeidžiant imperatyvių reikalavimų. Visi šie statiniai yra iki 50 kv. m. ploto, todėl jų registracija ir įteisinimas, priešingai nei nurodo ieškovė, nėra būtini. Siekiant įteisinti pastato, t. y. atsakovams priklausančio buto išorinių sienų remontą, atsakovai parengė projektą, kurio pagrindu remontas buvo įteisintas. Siekiant išvengti daugiabučio namo kaimynų pretenzijų dėl fasado apšiltinimo bei durų iš buto įrengimo namo išorinėje sienoje, o taip pat gauti kaimynų leidimą buto išorinėje sienoje įrengti lauko terasą, atsakovai kreipėsi į visus namo butų savininkus su prašymu išduoti jiems sutikimus ir juos gavo.
33. Tretieji asmenys K. B. ir J. J. atsiliepime nurodė, kad palaiko apeliacinį skundą.
34. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šalčininkų skyrius atsiliepime nurodo, kad laikosi pozicijos, jog abiejų šalių pateiktos naudojimosi žemės sklypu tvarkos iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus ir galėtų būti suderintos. Nacionalinė žemės tarnyba nenustatė atsakovų pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane žemės sklypo plotų, kurie skirti naudotis atskirai, prie kurių nėra patekimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
36. Apeliantė prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos naujus rašytinius įrodymus: pensininko pažymėjimo kopiją ir pažymą apie ieškovės gaunamos senatvės pensijos dydį.
37. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
38. Atsižvelgiant į apeliantės pateiktų įrodymų gavimo galimybes, bei tai, kad apeliantė savo finansinės padėties nenurodė pirmos instancijos teisme, o teismas jų atitinkamai nenagrinėjo, ir tai, kad apeliantė, įgyvendindama dispozityvumo ir rungimosi principus, renkasi, kokiais įrodymais grįsti faktines aplinkybes, nesutiktina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme. Konstatuotina, kad apeliantė turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
39. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.
40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, priėjo išvadą, kad atsakovų A. K. ir J. B. – K. siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra priimtinesnė visiems žemės sklypo bendraturčiams ir naudotojams, atitinka faktinį žemės sklypo naudojimą ta apimtimi, kuria jis naudojamas turto įgijimo metu, parengta atsižvelgiant į visų bendraturčių ir naudotojų išsakytas pastabas, užtikrina visiems bendraturčiams ir kitiems teisėtiems naudotojams teisę nevaržomai naudotis ne tik jiems teksiančiomis žemės sklypo dalimis, bet ir žemės sklype esančiais statiniais, kitomis sklypo naudmenomis. Siūloma naudojimosi tvarka yra aiški, protinga ir racionali, atitinka teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo pagrindu žemės sklypas yra suformuotas. Patvirtinus atsakovų siūlomą tvarką, prielaidų kilti konfliktinėms situacijoms ateityje teismas neįžvelgė. Nors dėl ieškovės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos kiti žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai esminių pastatų nepateikė, jų nepateikė ir Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau teismui įvertinus ieškovės siūlomą projektą, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog rytinėje žemės sklypo dalyje jis atitinka nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nepažeidžia atsakovų interesų ir lūkesčių. Tai nulėmė pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės siūloma tvarka neatitinka visų kasacinio teismo suformuotų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų.
41. Apeliantė siekia nustatyti, jog ji naudosis sklypo dalimi, pažymėta indeksu ,,E“ tarp taškų 28-29-30-31, t. y. ta vieta, kur šiuo metu stovi atsakovams priklausantis metalinis garažas, bei jų pastatytas laikinas ūkinis pastatas. Atsakovai A. K. ir J. B. – K. nurodo, kad šia sklypo dalimi ieškovė niekada faktiškai nesinaudojo, jos netvarkė bei neprižiūrėjo, nes joje stovėjo buvusiai atsakovų nupirkto buto savininkei priklausanti vištidė, kuria ji naudojosi ne mažiau kaip dvidešimt metų. Faktinių aplinkybių dėl ieškovės naudojimosi šia sklypo dalimi iki atsakovų A. K. ir J. B. – K. sklypo įsigijimo ar po to, ieškovė nepateikė bei šių aplinkybių neįrodė. Apklausti asmenys šių aplinkybių taip pat nepatvirtino, todėl atsižvelgiant į tai, kad šia sklypo dalimi nuo 2017 metų naudojasi atsakovai, ją tvarko, prižiūri, bei joje yra įrengę metalinį garažą bei ūkinį pastatą, ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai K. siekdami išvengti ginčo, o taip pat surasti visoms pusėms racionalų sprendimą, priešieškiniu prašė nustatyti ieškovei naudotis sklypo dalimi prie pat jos prašomos dalies, t. y. prie atsakovų šiuo metu valdomų ūkinių pastatų, sklypo dalyje, atsakovų plane pažymėtoje indeksu E 68 kv. m.
42. Sklypo dalį, pažymėtą ieškovės plane indeksu ,,B“ (111), tarp taškų 24, 25, 26, 27, 28, 31, kuri yra sutvarkyta atsakovų darbu bei lėšomis, bei kurioje yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė, ieškovė prašo priskirti Lietuvos Respublikai, o konkrečiau naudotis J. J.. Atsakovai K. įrodinėjo, kad Šalčininkų rajono savivaldybei priklausančiose dviejuose butuose gyvenantys asmenys niekada šia sklypo dalimi nesinaudojo bei nei savivaldybė, nei butus nuomojantys asmenys šios teritorijos neprižiūrėjo. Nurodė, kad J. J. buvo pareiškusi norą, kad jai naudotis būtų priskirta sklypo dalis arčiau jos buto. Atsižvelgiant į tai, atsakovai K. sumažino jiems prašomos nustatyti teritorijos plotą bei 2023-02-14 patikslintu planu prašė padidinti Lietuvos Respublikai prašomos nustatyti dalies B3 (98 kv. m) plotą nuo 37 kv. m. iki 98 kv. m., kuria faktiškai naudosis J. J.. Taigi atsakovų patikslintu priešieškiniu siekiama užtikrinti ir trečiojo asmens J. J. interesus.
43. Atsakovai K. paaiškino, kad priešingai nei nurodo ieškovė, jos pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka faktinės daugiabučio namo gyventojų nusistovėjusios tvarkos. Ieškovė nurodė, kad vieta kur šiuo metu stovi atsakovų K. metalinis garažas ir laikinas ūkinis statinys pažymėta ieškovės plane indeksu ,,E“, naudojosi būtent ji, t. y. sodino daržą, gėles ir vaiskrūmius. Ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Priešingai nei ieškovė teigia patikslintame ieškinyje, nustatyta, kad atsakovai K. naudojasi sklypo dalimi, kuria iki jiems įgyjant butą naudojosi prieš tai jų įgyto buto savininkė J. L.. Atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka šalių faktinę naudojimosi tvarką, kuri užtikrina konfliktų išvengimą ateityje. Taip pat teikiant 2023-02-14 atsakovų patikslintą planą buvo atsižvelgta į atsakovų ir trečiųjų asmenų poreikį nustatyti takelį per K. prašomą nustatyti teritoriją. Pažymėtina, kad atsakovų pastatyti statiniai, kuriems nereikia leidimų, patvirtina jų patikslintame priešieškinyje nurodytą faktinę naudojimosi sklypo dalimis tvarką. Ieškovės skundo argumentai dėl per siauro privažiavimo prie ūkinių pastatų tarp taškų 24, 25,34 ir 35 nėra pagrįsti. Šio privažiavimo plotis – 5 m. Taip pat jei apeliantė mano, kad kanalizacijos įrenginys įrengtas nelegaliai, gali reikalauti jį panaikinti. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė neturi įgalinimų ginti K. B. interesų, nors skunde tai daro.
44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo (taip pat ir pakeitimo), bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei vykdydami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu iki tol nekilo bendraturčių teisminių ginčų, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pavyzdžiui, esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos nusistovėjusiai naudojimosi turtu tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
45. Apeliantė teigia, kad jos pateiktame žemės sklypo naudojimo plane numatyta naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių nuo 1963 metų nusistovėjusią tvarką. Tačiau apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad gyvenamojo namo gyventojai nuo pat 1963 metų žodžiu ar raštu būtų sutarę, kokiu būdu naudosis visu žemės sklypu ir tokį susitarimą būtų perdavę naujiesiems buto savininkams. Priešingai, nuo 2017 metų iki dabar sklypo rytinę dalį, pažymėtą indeksais F-214 ir F- 75, faktiškai naudoja atsakovai A. K. ir J. B. – K.. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas patikimai nustatė, apklausęs visus daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) gyventojus (žr. sprendimo 12 psl. 2 ir 3 pastraipas nuo viršaus ir 13 psl. pirmąją pastraipą nuo viršaus). Naudojimo susitarimas, kaip nurodė ir paminėtais parodymais pagrindė pirmosios instancijos teismas, buvo pasiektas tuo metu, kai atsakovai 2017 metais pradėjo tvarkyti rytinę žemės sklypo dalį pagal buvusios buto savininkės nurodytą vietą. Nei iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo, nei po to faktiniai sklypo naudotojai atsakovams pretenzijų nereiškė, kas leidžia konstatuoti, kad atsakovai ne tik perėmė buvusią sklypo naudojimosi tvarką, tačiau tvarkydami sklypo dalį nuo 2017 metų įtvirtino būtent tokią faktinę sklypo naudojimosi tvarką. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka sklypo naudotojų nuosavybės dalis, faktinę iki tvarkos nustatymo buvusią naudojimosi sklypu tvarką, bendraturčių poreikius ir racionalumo kriterijus. Aprašytomis aplinkybėmis atkurti prieš 60 metų (1963 m. ) buvusią naudojimosi sklypu tvarką nėra nei pagrindo, nei reikalo: ieškovės procesiniuose dokumentuose minima faktinė 1963 metais egzistavusi naudojimosi sklypu tvarka, sprendžiant šią bylą, nėra aktuali. Pažymėtina, kad nors atsakovai D. ir A. D. prisidėjo prie ieškovės apeliacinio skundo, tačiau jie nesutikimo su teismo sprendimu argumentų nenurodė.
46. Apeliantė ir prie skundo prisidėję asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
Dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidu.
47. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendimu priteisdamas iš ieškovės atsakovams K. 3 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgdamas į ieškovės amžių, į tai, jog ji yra senatvės pensininkė bei į jos turtinę būklę. Ieškovės vienintelės pajamos yra jos gaunama senatvės pensija ir nors šių duomenų ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui, tačiau iš ieškovės gimimo datos matyti, jog ieškovei yra 79 metai, t. y. ji yra pensinio amžiaus, ieškovė tvirtina, kad santaupų neturi, o siekdama išspręsti įsisenėjusį žemės sklypo bendraturčių ginčą, patenkinus atsakovų K. patikslintą priešieškinį, ieškovė privalo atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro beveik vienerių metų ieškovės gaunamos senatvės pensijos dydį, nors ginčas sprendžiamas visų bendraturčių interesais turėti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
48. Atsakovai K. atsiliepime nurodo, kad kiekviename teismo posėdyje ieškovei buvo siūloma sudaryti taikos sutartį, atsakovams sutinkant daryti plano pakitimus ne jų naudai. Ieškovė taikos sutarties sudarymo net nesvarstė. Pažymėtina, kad ieškovė viso proceso metu naudojosi advokato pagalba, sumokėdama jam ne mažiau kaip 3 000 Eur, kas patvirtina kad jos turtinė būklė yra gera bei leidžia atlyginti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė, teikdama prašymą, nepridėjo dokumentų, patvirtinančių jos sunkią turtinę būklę, turimą turtą ir pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neturėjo pagrindo sumažinti iš ieškovės priteisiamas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties.
49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovų ieškinio reikalavimus, o atsakovų priešieškinį patenkino. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
50. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai K. pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 1 750 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovams K. iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis po 875 Eur (1 750 Eur/2) kiekvienam atsakovui (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-08 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams J. B. – K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, po 875 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam paminėtam atsakovui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.