- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1084-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- G. Ž., E. Š.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „VM Statyba“, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų era“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgalioto asmens A. Š. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1120-336/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų era“ ieškinį atsakovams G. Ž., E. Š., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Hesterus“, uždarajai akcinei bendrovei „Ius Positivum“, Valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „VM Statyba“, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei R. O. I., antstolio M. P. kontorai, antstolės B. T. kontorai, antstolio G. K. kontorai, uždarajai akcinei bendrovei „Darkora“, uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“, draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi UAB „Statybų era“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. 2011 m. liepos 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.
Ieškovės administratorius pateikė teismui ieškinį atsakovams G. Ž., E. Š., BUAB „Hesterus“, UAB „Ius Positivum“, VĮ Registrų centras, tretiesiems asmenims UAB „VM Statyba“, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei R. O. I., antstolio M. P. kontorai, antstolės B. T. kontorai, antstolio G. K. kontorai, UAB „Darkora“, UAB „Ecoservice“, draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
2014-12-18 Kėdainių rajono apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą nutraukė bei nutarė iš ieškovės BUAB „Statybų era“ išieškoti 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidas atsakovui UAB „Ius Positivum“, jas atlyginant iš BUAB „Statybų era“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
2015-01-06 atsakovei UAB „Ius Positivum“ buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų išieškojimo atsakovui UAB „Ius Positivum“ iš ieškovės BUAB „Statybų era“.
2015-02-05 buvo gautas ieškovės BUAB „Statybų era“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgalioto asmens A. Š. prašymas panaikinti išduotą vykdomąjį raštą, nes tokio vykdomojo rašto išdavimas nebuvo galimas, kadangi bankroto proceso metu negalimas priverstinis skolos išieškojimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės BUAB „Statybų era“ bankroto administratoriaus prašymą panaikinti išduotą vykdomąjį raštą atmetė.
Teismas, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atmetė bankroto administratoriaus argumentą, jog šioje byloje vykdomojo dokumento išdavimas negalimas, kadangi ieškovo nurodomos ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu, o bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės BUAB „Statybų era“ administratorius prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės prašymą panaikinti vykdomąjį raštą tenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad ĮBĮ normos daro poveikį ne tik bylos nagrinėjimui ir sprendimų priėmimui, bet ir vykdymo procesui. CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso. ĮBĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius. Nors po bankroto bylos iškėlimo patirtos išlaidos gali būti priskirtinos administravimo išlaidoms, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas vykdyti priverstinio išieškojimą CPK nustatyta tvarka (per antstolį).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Ius Positivum“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog CPK 626 str. 1 d. 3 p. norma taikytina tik tais atvejais, kai skolininko piniginė prievolė atsiranda ir vykdomoji byla yra užvedama iki skolininko bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju apeliantės BUAB „Statybų era“ piniginė prievolė atsirado po bankroto bylos iškėlimo dėl apeliantės inicijuotos bylos nagrinėjimo metu patirtų ir teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Jų atsiradimą lėmė apeliantės pareikšti reikalavimai išieškotojai UAB „Ius Positivum“ dėl nuostolių atlyginimo ir šalių ginčo išsprendimo apeliantui atsisakius nepagrįsto ieškinio. Pažymėtina, kad išieškotojos patirtos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal savo prigimtį priskirtinos prie bankroto administravimo išlaidų, todėl jos atlygintinos iš BUAB „Statybų era“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Taigi teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti padengiamos ne ĮBĮ 35 str., bet ĮBĮ 36 str. nustatyta tvarka. Pripažinus, kad priverstinis išieškojimas negalimas, kai kita šalis patiria išlaidų dėl bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės atstovo, profesionalaus bankroto administratoriaus, veiksmų ir kai šios išlaidos dengiamos ĮBĮ 36 str., o ne ĮBĮ 35 str. nustatyta tvarka, nepagrįstai ir neteisėtai atsirastų sąlygos bankrutuojančios/ bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus piktnaudžiavimui, nes pastarajam vengiant sumokėti priteistas išlaidas, priešinga šalis nepagrįstai neturėtų jokių galimybių šių išlaidų išieškoti teisinėmis priemonėmis ir tokiu būdu ši šalis nepagrįstai turėtų prisiimti priteistų piniginių lėšų neįvykdymo riziką. Be to, išieškotoja nurodo, kad CPK nenumato vykdomojo rašto panaikinimo instituto ir skolininko teisės skųsti vykdomąjį raštą ir (ar) galimybės prašyti teismo jį panaikinti. Teismas, konstatuodamas, kad vykdomasis raštas pagal jo priimtą sprendimą išduotas nepagrįstai, pripažintų, kad priėmė nevykdytiną sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Taigi vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės BUAB „Statybų era“ administratoriaus prašymas panaikinti išduotą vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje bankroto procesas apibrėžiamas, kaip teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
Pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles vykdomi teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat kiti CPK 584 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Įsiteisėjus vykdytinam sprendimui, išieškotojo rašytiniu prašymu pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis; CPK 650 straipsnis), tačiau pagal CPK 626 straipsnio 3 punktą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla; tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui, o vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 str. 6 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009). Tenkinant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, taikomos ne CPK numatytos sprendimų vykdymo taisyklės, o ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką (ĮBĮ 33–36 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1062/2012).
Nagrinėjamu atveju 1 500 Lt (434,43 Eur) išieškotojos (atsakovės) reikalavimo teisė į advokato pagalbos išlaidų atlyginimą yra nustatyta įsiteisėjusia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, kuri yra privaloma ir turi būti įvykdyta (CPK 18 straipsnis), o vykdomasis raštas išieškotojai (atsakovei) buvo išduotas įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu. CPK ir ĮBĮ nuostatos nenumato draudimo teismui išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties), taip pat nenumato ir tokio vykdomojo rašto panaikinimo ar atšaukimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti administratoriaus prašymą dėl išduoto vykdomojo rašto panaikinimo (atšaukimo).
Apeliantė kelia klausimą dėl ĮBĮ normų, reglamentuojančių bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės finansinių prievolių atsiradimą ir vykdymą, netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės administratoriaus prašymą panaikinti išduotą vykdomąjį raštą, netinkamai išaiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamam atvejui galėtų būti aktualus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas, pagal kurį įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu; bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis. Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati, kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės išlaidos tokių sandorių vykdymui yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kitoks ĮBĮ 36 straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011).
Pareiga išsaugoti ir prižiūrėti perimtą bankrutuojančios įmonės turtą tenka bankroto administratoriui (ĮBĮ 2 straipsnio 6 dalis). Administratoriaus veiklai įgyvendinti nustatomos administravimo išlaidos, kurias pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį sudaro inter alia atlyginimas administratoriui, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimui bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė turi turto, tiek teismas iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tiek kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, šių išlaidų dydį tvirtina pagal esamą poreikį, t. y. tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė turi turto, sprendžiama dėl šio turto išlaikymo, apsaugos, konservavimo ir kt. išlaidų dydžio ir poreikio. Nagrinėjamu atveju administratoriui perėmus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, jam buvo perduota ir 2009-02-11 pirkimo–pardavimo sutartis, kurią jis ginčijo teismine tvarka. Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų, iš ieškovės BUAB „Statybų era“ atsakovės UAB „Ius Positivum“ naudai buvo priteista 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, jas atlyginant iš BUAB „Statybų era“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Tokios išlaidos įsiteisėjusia teismo nutartimi pagrįstai pripažintos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, išieškomos ne CPK nustatyta vykdymo tvarka, bet kreditoriui apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Pagal taip suformuotą teismų praktiką įsiteisėjusia teismo nutartimi, pagal kurią išduotas vykdomasis raštas, priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovei turės būti išieškomos ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo reikalavimas bus tenkinamas pirmiau nei kitų ieškovės kreditorių, neturinčių teisės į administravimo išlaidų dalį, finansiniai reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje tik numatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), tačiau nėra numatyta vykdymo tvarka, kuomet administratorius teismo nutartimi priteistų sumų iš administravimui skirtų lėšų gera valia nesumoka. Todėl įsiteisėjusios nutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas gali būti įvykdytas tik priverstinio vykdymo tvarka, nes vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), o jis nagrinėjamu atveju išduotas pagrįstai ir teisėtai.
Atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje faktinės aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. - iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; kt.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika šioje byloje nesivadovauja.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 str. 1 d. numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė UAB „Ius Positivum“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 484 Eur išlaidas (t. 3, b. l. 31, 32). Todėl atskirąjį skundą atmetus, atsakovei UAB „Ius Positivum“ iš ieškovės BUAB „Statybų era“ priteistinos nurodytos apeliacinės instancijos teisme turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų era“, juridinio asmens kodas 152783157, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ius Positivum“, juridinio asmens kodas 302318410, 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) advokato pagalbai apmokėti, jas atlyginant iš BUAB „Statybų era“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.