- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2-1062/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties dalies, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. 2-325-603/2011 pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi priteisė iš atsakovo BUAB „BSI kompanija“ ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 12 051,43 Lt skolos už šilumos energiją, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei pripažino priteistą sumą bankroto administravimo išlaidomis (1-4, 161-164 b. l.). 2012 m. vasario 1 d., ieškovo prašymu, buvo išduotas vykdomasis raštas pagal 2011 m. balandžio 4 d. apygardos teismo nutartį (167-169 b. l.).
2012 m. vasario 10 d. atsakovas pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą panaikinti 2010 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-325-603/2011, ir paskirti ieškovui 5 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (170-172 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas prašyme nurodė, kad negalimas išieškojimas iš bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės pagal CPK nustatytas taisykles, kadangi visi reikalavimai bankrutuojančiai įmonei yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka ir terminais. Be to, pažymėjo, kad atsakovas įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, todėl ieškovo elgesys (prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimas po to, kai ieškovas gavo savo reikalavimų patenkinimą ir pranešimą apie teismo nutarties įvykdymą) yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko ieškovui skirtina 5 000 Lt bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo BUAB „BSI kompanija“ prašymą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-325-603/2011 dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties; atmetė atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui (177-178 b. l.).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas išduotas nepagrįstai, kadangi išieškojimas iš atsakovo vykdomas ne CPK, o ĮBĮ nustatyta tvarka; be to, atsakovas vykdomojo rašto išdavimo metu buvo visiškai atsiskaitęs su ieškovu. Teismas sprendė, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, patenkintinas atsakovo prašymas panaikinti vykdomąjį raštą.
Teismas atsisakė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad ieškovui buvo įteiktas atsakovo pranešimas apie atsiskaitymą už paslaugas, kad dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės ar teisėti interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. vykdomasis raštas Nr. 2-325-603/2011 (182-186 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog vykdomasis raštas buvo išduotas nepagrįstai (CPK 584 str., 587 str.). Be to, pagal šį vykdomąjį raštą lėšos turėjo būti išieškotos iš BUAB „BSI kompanija“ administravimo išlaidų (kurias valdo ir kuriomis disponuoja bankroto administratorius), o ne iš šios įmonės turto (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., 14 str. 1 d. 1 p.). CPK nenumato galimybės panaikinti įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, o vykdomojo rašto panaikinimas reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo panaikinimą. Panaikinus vykdomąjį raštą, ieškovas negali teisės aktuose numatytu būdu apginti savo teisių, kadangi jis negali stoti į kreditorių eilę, ĮBĮ nustatyta tvarka, o teismo nutartis, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai atsakovui, pripažinta nevykdytina.Atsakovo teismui pateikti mokėjimų nurodymai patvirtina atsakovo atsiskaitymą su ieškovu už einamąsias paslaugas, bet ne skolos pagal teismo nutartį sumokėjimą. Juolab kad skolos apmokėjimo ar neapmokėjimo faktas nesukuria teisinio pagrindo panaikinti teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „BSI kompanija“ prašo jį atmesti (192-194 b. l.). Nurodo, kad pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, pirmiausia dengiama (grąžinama) seniausia skola, todėl, net atsakovui ir nenurodžius mokėjimo paskirties, mokėjimų pavedimais, atliktais 2011-09-26 ir 2011-10-13, atsakovas sumokėjo ieškovui skolą pagal 2011 m. balandžio 4 d. teismo nutartį. Pažymi, jog šioje byloje teisiniai santykiai sieja ieškovą ir atsakovą, t. y. bankrutuojančią įmonę, kurios kreditorių reikalavimai ir administravimo išlaidos yra dengiamos iš įmonei priklausančio turto (pajamų, gautų pardavus šį turtą), todėl priverstinis išieškojimas iš bankrutuojančios įmonės administravimo lėšų yra negalimas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., 36 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 2, 3 d., 338 str.).
CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje bankroto procesas apibrėžiamas kaip teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
Pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles vykdomi teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat kiti CPK 584 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įsiteisėjus vykdytinam sprendimui, išieškotojo rašytiniu prašymu, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 587 str.), jeigu nėra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas (ir jei šis terminas nebuvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka; CPK 646 str. 6 d.).
Nors pagal CPK taisykles vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.; CPK 650 str.), tačiau pagal CPK 626 straipsnio 3 punktą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla; tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui, o vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 str. 6 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009, 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009). Be to, Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, išieškomos ne CPK nustatyta vykdymo tvarka, bet kreditoriui apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).
Taigi, tenkinant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, taikomos ne CPK numatytos sprendimų vykdymo taisyklės, o ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką (ĮBĮ 33-36 str.).
Bylos duomenimis, ieškovo prašymu, Vilniaus apygardos teismas išdavė 2012 m. vasario 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-325-603/2011 pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria iš bankrutuojančio atsakovo priteista ieškovo naudai 12 051,43 Lt skolos, susidariusios po bankroto bylos iškėlimo, ir 6 procentų metinės palūkanos, be to, priteista suma pripažinta bankroto administravimo išlaidomis (161-164, 167, 169 b. l.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo teigti, jog paminėta skola turi būti išieškoma ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad, ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų. Taigi apelianto finansinis reikalavimas (patvirtintas 2011 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi) tenkintinas pirmiau nei kitų ieškovo kreditorių, neturinčių teisės į dalį ieškovo administravimo išlaidų, finansiniai reikalavimai.
Neturi pagrindo ir apelianto argumentas, jog, neturėdamas vykdomojo rašto, jis negalėtų apginti savo teisių bankroto byloje. Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorius, siekdamas patenkinti savo finansinį reikalavimą bankroto byloje, turi pateikti bankroto administratoriui jo finansinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus, kurių pobūdžio ĮBĮ nereglamentuoja (priešingai nei CPK; ĮBĮ 21 str. 1 d.). Taigi kreditorius savo finansinį reikalavimą gali pagrįsti, pateikdamas ir įsiteisėjusią teismo nutartį, ir vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį raštą).
Tačiau pirmosios instancijos teismas suklydo, panaikindamas išduotą vykdomąjį raštą.
Minėta, kad apelianto reikalavimo teisė į 12 051,43 Lt atsakovo skolą (atsiradusi po bankroto bylos iškėlimo) yra nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuri privaloma ir turi būti įvykdyta (CPK 18 str.), o vykdomasis raštas išieškotojui (ieškovui) buvo išduotas įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, ir byloje nenustatyta, kad vykdomojo rašto išdavimo metu buvo suėjęs senaties terminas dėl šio vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (CPK 646 str. 1, 6 d., 606 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nei CPK, nei ĮBĮ nenumato draudimo išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties), be to, nenumato ir tokio vykdomojo rašto panaikinimo.
Dėl nurodyto teismas neturėjo pagrindo neišduoti nurodyto vykdomojo rašto, be pagrindo konstatavęs, jog buvo pažeistas įstatymas, jį išduodant, ir be pagrindo jį panaikino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog jau įvykdyta teismo nutartis, kurios pagrindu išduotas aukščiau nurodytas vykdomasis raštas, būtų konstatuojama, jog neliko pagrindo išieškoti skolos iš skolininko (atsakovo) pagal šį vykdomąjį dokumentą, t. y. kad išieškojimas nevykdytinas, o vykdomasis raštas būtų grąžintas išieškotojui (liktų pas ieškovą; CPK 631 str.).
Dėl pasakyto pakeistina skundžiama apygardos teismo nutartis, panaikinant teismo nutarties dalį, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-325-603/2011 (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį.
Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. vykdomasis raštas Nr. 2-325-603/2011.
Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.