Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K., Č. K. ir V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- valstybės įmonei Turto bankui ir Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1998 metais V. K., Č. K. ir V. K. teisėtai ir sąžiningai įgiję, pradėjo valdyti, naudoti ir savo nuožiūra tvarkyti 9/10 dalis pastato, es. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato paskirtis sandėliavimo, grūdų sandėlis, statybos metai 1958 m. (tikslūs statybos metai nežinomi), statybos dokumentai neišlikę, žymėjimas plane 1F1/m, bendras plotas 412,27 kv.m, užstatytas plotas 436 kv.m., kadastro duomenys nustatyti 2023-03-12 V. K. (vieno iš pareiškėjų) užsakymu, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės į šį pastatą neregistruotos, tai patvirtinama VĮ RC 2023-05-03 išrašais (paieška atlikta pagal pastato unikalų numerį ir pagal adresą).

Adresas pastatui suteiktas Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-03­20 įsakymu Nr. DV-266 „Dėl adresų suteikimo“.

Pastatą iki likvidacijos valdė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, dokumentai apie tai neišlikę, tačiau tai patvirtins byloje apklaustina liudytoja L. T. dirbusi grūdų sandėlyje sandėlininke, kuri dirbo iki pat bendrovės likvidavimo. Šį faktą liudija ir pačios faktinės aplinkybės, pastatas buvo teritorijoje, kurioje veikė nurodyta bendrovė.

1997 metais buvo nuspręsta bendrovę likviduoti, sudaryta likvidacinė komisija. Tai užfiksuota 1997 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), vienas iš pareiškėjų - V. K. buvo išrinktas likvidacinės komisijos nariu. Šiame susirinkime buvo nutarta žemės ūkio bendrovės veiklą sustabdyti ir žemės ūkio bendrovę likviduoti. Buvo nustatytas terminas iki 1997 m. vasario 26 d. kiekvienam pajininkui pateikti prašymą likvidacinei komisijai, ką pajininkas pageidauja gauti už turimus pajus.

Iš dalies išsaugotas 1997 m. birželio 25 d. vykusio (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad yra išdalinamas bendrovės turtas žemės ūkio bendrovės pajininkams. Nurodytus dokumentus išsaugojo buvusi bendrovės buhalterė.

V. K., Č. K. ir V. K. už pajus įsigijo 9/10 grūdų sandėlio:

V. K., buvęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narys, likvidacinės komisijos narys, fermos vedėjas, įsigijo už savo turėtus pajus 5/10 dalis grūdų sandėlio,

Č. K., buvęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narys, už savo turėtus pajus įsigijo 2/10 dalis grūdų sandėlio,

V. K. už savo motinos G. K., buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narės, pajus įsigijo 2/10 dalis grūdų sandėlio.

Bendrovės likvidavimo metu V. K. dirbo autoservise, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo žemės, ūkininkavo, todėl sutaręs su broliais V. ir Č., kurie buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nariai, pasinaudojęs motinos G. K. pajais, jos vardu įgijo 2/10 dalis grūdų sandėlio ir iš karto tas dalis perėmęs iš motinos, pradėjo naudoti. Laikė sandėlyje savo grūdus, kaip ir broliai.

G. K. buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narių sąraše.

Apie tai, kad pareiškėjai V. K., Č. K. ir V. K. už pajus įsigijo 9/10 grūdų sandėlio teisme patvirtins liudytoja grūdų sandėlyje dirbusi sandėlininke L. T., gim. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai kreipėsi dėl dokumentų, patvirtinančių pastato dalių įgijimą iš buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, į Varėnos rajono savivaldybės archyvą bei Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialą, tačiau atsakymuose buvo nurodyta, kad dokumentai nebuvo perduoti saugoti.

Išlikusių dokumentų apie tai, kad buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės grūdų sandėlis buvo atiduotas už pajus bendrovės nariams nėra.

(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai nebuvo perduoti saugojimui nei Varėnos rajono savivaldybei, nei valstybiniam archyvui. Bendrovė išdalinusi ir išpardavusi savo turtą tiesiog nustojo faktiškai egzistuoti.

Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė iš juridinių asmenų registro išregistruota (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinta viešai skelbiama informacija (pridedami duomenys iš „Rekvizitai.lt“).

Varėnos rajono savivaldybės archyve saugojami 1992-1996 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės posėdžių protokolai. Šiuose dokumentuose duomenų apie turto atidavimą už pajus ar pardavimą nėra. Vėlesnių metų bendrovės veiklos ir likvidavimo dokumentai į savivaldybės archyvą, į Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialą neperduoti. Tai patvirtinta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2023-04-27pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialo 2023-04-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Ginčo dėl šio dalyko nėra.

Prašymas nustatyti nuosavybės teises į sandėliavimo pastatą grindžiamas įgyjamąja senatimi. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė) (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi per visą CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

Šiuo atveju yra visos nurodytos sąlygos, leidžiančios nustatyti faktą, kad pareiškėjai 9/10 nurodyto pastato įgijo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.Pareiškėjai pareiškia, kad pastato valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas ir nėra apribojimų, nurodytų LR CK nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą ( LR CPK 531 str. 5 p).

Pareiškėjai ir jų atstovė teismo posėdyje pilnai palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuoti asmenys - Varėnos rajono savivaldybės administracija ir valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuose nurodoma, kad teismui nustačius, jog yra visos įstatyme numatytos sąlygos, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui, pareiškimui neprieštarauja. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams.

Apklausta liudytoja L. T. parodė, kad ji iki 1997 m dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės sandėlininke. Kadangi bendrovės veikla darėsi nuostolinga, tai 1997 m pradžioje buvo sušauktas bendrovės pajininkų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta likviduoti bendrovę, o jos turtą išdalinti pajininkams pagal turimus pajus. Broliai V., Č. ir V. K. pageidavo gauti grūdų sandėlį, tai ne esant kitų pageidaujančių asmenų jiems buvo nutarta perduoti 9/10 dalis sandėlio, o kam dar atiteko 1/10 dalis sandėlio nežino. Po bendrovės susirinkimo ir įforminus perdavimo dokumentus, ji K. aprodžiusi sandėlį ir po to perdavusi durų raktus, kur broliai K. faktiškai nuo 1997 m pradėjo naudotis šiuo sandėliu, jį tvarkė ir naudojosi iki šiol.

Iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos , registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2023-03-14 buvo sudaryta sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini),kadastrinių matavimų byla.

2023-05-03 VĮ Registrų centras išrašu patvirtinama, kad pastato -sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų nėra registruota.

Iš pateikto internetinio portalo rekvizitai.lt duomenų kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė buvo išregistruota 2015-12-09 LR Vyriausybės nutarimo Nr.1292 2.1p. punkto pagrindu.

2023-04-19 Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo pranešimu ir 2023-04-27 Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimu patvirtinama,kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai į archyvus nebuvo perduoti ir archyvai neturi jokių duomenų bendrovės grūdų sandėlio perdavimą paajininkams.

Iš 1997 -02-02 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nutarta likviduoti bendrovę, buvo sudaryta likvidacinė komisija, bei buvo nutarta iki 1997-02-26 pajininkams pateikti savo prašymus kokį jie turtą norėtų gauti už turimą pajų.

Iš 1997-06-25 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-ojo lapo matyti, kad buvo nuspręsta perduoti įvairų bendrovės turtą bendrovės pajininkams,šiam lape duomeų apie pareiškėjus nėra, bet kartu matosi, kad tai yra tik pirmasis protokolo lapas.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Taigi civiliniame kodekse yra įtvirtintas imperatyvus draudimas įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių draudimų ar apribojimų daiktui įgyti įgyjamąja senatimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kadangi matosi, kad šį nekilnojamąjį daiktą pareiškėjai gavo už pajus likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, kur likviduojant bendrovę bendrovės turimas turtas buvo perduodamas pajininkams. Kaip matyti iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos statinys faktiškai egzistuoja natūroje. Taigi šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai. Joje yra nurodyta patalpų išsidėstymo planai, pastatų kadastro duomenys bei kita, bei nekilnojamojo turto registre šis sandėlis nėra registruotas kokio kito asmens vardu, nei valstybė , nei savivaldybė nėra šio turto šeimininkai.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu –sandėliu nuo 1998 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjams V. K., Č. K. ir V. K. pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato (patalpų) naudojimo neteisėtumo, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė po likvidavimo yra išregistruota kaip baigusi savo veiklą ir nedisponavo šia nuosavybe ir dėl šio ūkinio statinio priklausomybės iki likvidavimo nereiškė jokių pretenzijų.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų pateikto prašymo. Apie iškeltą bylą ir šios bylos nagrinėjimą teisme buvo paskelbta 2023-06-12 specialiame interneto puslapyje nustatyta tvarka. Teisme nebuvo gauta jokių pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjų nurodytą turtą ir kurie ginčytų pareiškėjų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Visos šios aplinkybės rodo, kad nurodomas ūkinis statinys sandėlis per laikotarpį nuo jo perdavimo pareiškėjams 1998 m buvo valdomi teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad V. K., Č. K. ir V. K. ūkinio statinio-sandėlio 9/10 dalis būtų valdę neteisėtai ,nes jie elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už juos į ūkinį statinį-sandėlį neturi. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad nuosavybės teise įgijo aukščiau nurodytas ūkinio pastato -sandėlio dalis.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai V. K. a.k(duomenys neskelbtini), Č. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises :

V. K. a.k(duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 5/10 dalis pastato- grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis-sandėliavimo, statybos metai (duomenys neskelbtini) m., žymėjimas plane 1F1/m, bendras plotas 412,24 kv. m , užstatytas plotas 436 kv m ,kadastro duomenys nustatyti 2023-03-12, registro Nr. (duomenys neskelbtini),

Č. K. a.k(duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 2/10 dalis pastato-grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis-sandėliavimo, statybos metai (duomenys neskelbtini) m., žymėjimas plane 1F1/m, bendras plotas 412,24 kv. m , užstatytas plotas 436 kv m ,kadastro duomenys nustatyti 2023-03-12, registro Nr. (duomenys neskelbtini),

V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 2/10 dalis pastato-grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis-sandėliavimo, statybos metai (duomenys neskelbtini) m., žymėjimas plane 1F1/m, bendras plotas 412,24 kv. m , užstatytas plotas 436 kv m ,kadastro duomenys nustatyti 2023-03-12, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.