Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Č. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Č. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Sodininkų bendrijai „Gilė“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nustatyta, jog 1995-07-22 pareiškėjos Č. P. sutuoktinis S. P. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą, prašydamas leisti išsipirkti sklypelį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 600 kv. m, esantį sodininkų bendrojoje „Gilė“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-07-10 įsakymu Nr. 814-41 „Dėl sodų pardavimo Vilniaus rajone“ priėmė sprendimą sodininkų bendrijoje „Gilė“ parduoti S. P. 600 kv. m. ploto sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) už 120,96 Lt (b. l. 11-12). Į bylą pateiktas Žemės sklypo įkainojimo aktas (b. l. 13), iš kurio matyti, jog buvo nustatyta sklypo kaina – 120,96 Lt. Į bylą taip pat pateiktas 1996-09-20 mokėjimo pranešimas (b. l. 14), kuriame nurodyta, kad perkamo žemės sklypo kaina yra 120,96 Lt. Pareiškėjos sutuoktinis, remiantis gautu mokėjimo pranešimu, visą sklypo kainą, t. y. 120,96 Lt sumokėjo, tai patvirtina 1996-09-20 kvitas DM002 (b. l. 15). Pareiškėjos sutuoktinis S. P. mirė 2010-07-27 (b. l. 16). Po jo mirties, pareiškėjos teigimu, paaiškėjo, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrojoje „Gilė“ , (duomenys neskelbtini), S. P. nepriklauso, nes nebuvo baigti tvarkyti sklypo pirkimo – pardavimo formalumai. Pareiškėja 2015-09-25 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Gilė“ pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-10-29 įsakymu Nr. 48VĮ-2254-(l4.48.2.) „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“, nuspręsta neparduoti nurodyto sklypo pareiškėjai Č. P. (b. l. 55). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2015-11-19 raštu „Dėl sprendimo neparduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę“ Nr. 48SD-13261-(14.48.104) pareiškėjai paaiškino, jog nebuvo pateiktas dokumentas, kurio pagrindu buvo skirtas valstybinės žemės sklypas (b. l. 39). Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad S. P. buvo paskirtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 600 kv. m., esantis sodininkų bendrojoje „Gilė“, (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti pareiškėjai Č. P. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 600 kv. m., esantį sodininkų bendrojoje „Gilė“, (duomenys neskelbtini).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-20 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turi pateikti dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Teismas konstatavo, kad pareiškėja tokio dokumento nepateikė, nes jis nebuvo išduotas. Teismas pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė kaip neįrodytą.Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė Č. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1996-07-10 įsakymu Nr. 814-41 „Dėl sodų pardavimo Vilniaus rajone“ nuspręsdama sodininkų bendrijoje „Gilė“ parduoti S. P. 600 kv. m. ploto sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) už 120,96 Lt, taip pat pateikdama mokėjimo pranešimą, jau buvo įvertinusi visas aplinkybes dėl sodo sklypo pardavimo pareiškėjos sutuoktiniui. Apeliantės teigimu, jei sodo sklypas S. P. nebūtų buvęs suteiktas/paskirtas naudojimuisi teisės aktų nustatyta tvarka, nebūtų buvęs priimtas sprendimas parduoti jam žemės sklypą.Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnyje (byloje kilusiam ginčui aktuali 1995-06-13 redakcija) nustatyta, jog Valstybinę žemę parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių valdytojai įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sudarant valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos ir panaudos sutartis, valstybei atstovauja apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vadovas. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities administracijos valdytojas 1996-07-10 priėmė įsakymą (toliau – Įsakymas), kuriuo įsakė sodininkų bendrijoje „Gilė“ parduoti S. P. 600 kv. m ploto sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) už 120,96 Lt (b. l. 11-12, Įsakymo 11 punktas). Pažymėtina, jog minėtas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas). Šiame Nutarime buvo numatyta naudojamų žemės sklypų pirkimo-pardavimo procedūros ir tvarka. Nutarimo 2 punkte nustatyta, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai (toliau vadinama – rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) turi pateikti: prašymą pirkti žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) ir priklausančios lengvatos (Nutarimo 2.1 punktas); dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (Nutarimo 2.2 punktas); sklypo brėžinį, parengtą pagal Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimus, o perkant privačių namų valdos žemės sklypą – techninės apskaitos bylos plano kopiją, suderintą mero (valdybos) (Nutarimo 2.3 punktas); rašytinį notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą nori pirkti keli asmenys (Nutarimo 2.4 punktas). Nutarimo 4 punkte nustatyta, jog rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, gavusi piliečio dokumentus, nurodytus šių taisyklių 2 punkte, su lydraščiu perduoda merui (valdybai) šių dokumentų kopijas ir prašo: nustatyti parduodamo žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas <…> (Nutarimo 4.1 p.); nustatyti parduodamo žemės sklypo architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas (statybos aukštis, tankumas ir kita) (Nutarimo 4.2 p); nustatyti kitus parduodamo žemės sklypo naudojimo paskirties apribojimus ir sąlygas (Nutarimo 4.3 p.); pasiūlyti žemės servitutus (Nutarimo 4.4 p.). Meras savo teikimu per mėnesį perduoda rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai parduodamo žemės sklypo duomenis, nurodytus šių taisyklių 4 punkte (Nutarimo 5 punktas). Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prireikus patikslina gautus iš mero (valdybos) duomenis, surašo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Pirkėjas raštiškai patvirtina sutinkąs su žemės sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis (Nutarimo 6 punktas). Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo kaina ir jo pirkimo-pardavimo sutarties projektu, rajono žemės ūkio valdybos ar miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba pateikia šiuos dokumentus apskrities valdytojui. Apskrities valdytojas priima sprendimą dėl leidimo parduoti žemės sklypą (Nutarimo 8 punktas). Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama: sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą; banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį; žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką (Nutarimo 9 punktas). Pirkėjas, gavęs rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sumoka pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemė perkama išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos (skyriaus, filialo) dokumentu atvyksta į rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (Nutarimo 11 punktas).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjos sutuoktinis S. P., kaip sodininkų bendrijos „Gilė“ narys, 1995-07-22 Vilniaus žemėtvarkos tarybai pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti išsipirkti sklypelį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 600 kv. m (b. l. 10). Pagal aukščiau nurodytą minėtame Nutarime nustatytą žemės sklypų pardavimo tvarką, Žemėtvarkos tarnyba, atlikusi Nutarimo 4-8 punktuose nustatytas procedūras bei įvertinus pateiktus dokumentus, perduoda dokumentus apskrities valdytojui, kuris priima sprendimą dėl leidimo parduoti žemės sklypą. Kaip jau minėta, šiuo atveju 1996-07-10 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo įsakymas Nr. 814-41, kuriuo nurodyta sodininkų bendrijoje „Gilė“ parduoti S. P. 600 kv. m sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) už 120,96 Lt. Taip pat buvo sudarytas Žemės sklypo įkainojimo aktas bei pareiškėjos sutuoktiniui S. P. pateiktas Mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta perkamo žemės sklypo pardavimo kaina – 120,96 Lt. Remdamasis šiuo mokėjimo pranešimu S. P. 1996-09-20 sumokėjo visą pranešime nurodytą žemės sklypo kainą (b. l. 15). Pažymėtina, jog nors žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iki momento, kai sutartis turėjo būti pasirašyta, atliktus veiksmus ir procedūras, konstatuoja, jog šiuo atveju buvo atlikti visi veiksmai, reikalingi žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūroms užbaigti ir kliūčių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti nebuvo.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-14, kuriuo remiasi apeliantė, tėra procedūrinis dokumentas atliekant pirkimo-pardavimo procedūras. Nuosavybės atsiradimo pagrindas yra ne mokėjimo pranešimo išrašymas, ne įmokos sumokėjimo kvitas, ne apskrities valdytojo/viršininko įsakymas dėl pardavimo, o nustatytas įstatymu dokumentas, kuriuo nuspręsta suteikti asmeniui sodo sklypą, t. y. sodininkų bendrijos valdybos sprendimas arba Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog, įvertinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūras bei tvarką, darytina išvada, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-07-10 įsakymas Nr. 814-14 priimtas, taip pat Žemės sklypo įkainojimo aktas sudarytas bei Mokėjimo pranešimas pareiškėjos sutuoktiniui S. P. pateiktas, galėjo būti tik esant pateiktiems visiems Nutarimo 2 punkte nurodytiems dokumentams, tame tarpe ir dokumentui, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (Nutarimo 2.2 p.). Kitaip tariant vėlesnės žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūros galėjo būti vykdomos tik esant pateiktiems visiems dokumentams, reikalingiems pirkimo-pardavimo procedūroms atlikti.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, sprendžia, jog šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus sprendimas neparduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Gilė“, kai atlikti visi veiksmai, reikalingi žemės sklypo pirkimui-pardavimui užbaigti ir pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti, yra formalus, nepagrįstai pažeidžiantis pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.Pažymėtina, jog CPK 445 straipsnyje nustatyta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju pareiškėja savo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ir turi ginti kitokia tvarka, t. y. ne prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o ginčydama suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015-10-29 įsakymą, kuriuo nuspręsta neparduoti pareiškėjai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Gilė“, bei reikalaujant įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių sudaryti su ja minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.Esant nurodytiems motyvams, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-20 sprendimas paliekamas nepakeistas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.