- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-575-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01066-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- E. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo E. B.: 7 971,59 Eur dydžio negrąžintą paskolą; 2 214,06 Eur paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. gegužės 4 d.; 172,56 Eur vėlavimo palūkanas; 206,62 Eur administravimo mokestį; 206,93 Eur nuostolių atlyginimą; 27 proc. nuostolių atlyginimą skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 25 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 356,86 Eur sumos; 565,48 Eur sutarties sudarymo mokestį; 70,42 Eur kompensacinių palūkanas; 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis). P. P. sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 9000 Eur paskolą (8370 Eur paskolos suma ir 630 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – Portalas). Ieškovė suteikdama atsakovui paskolą atsakovo 630 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 515,19 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei (duomenys neskelbtini) 1 155,30 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei (duomenys neskelbtini), 346,35 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei (duomenys neskelbtini), 5 354,95 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei (duomenys neskelbtini), 402,13 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei (duomenys neskelbtini) o 596,08 Eur paskolos sumą/likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, nustatytu grafiku į ieškovės depozitinę sąskaitą negrąžino jam suteiktos paskolos bei nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio. Atsakovas taip pat neinformavo apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jo skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti atsakovą nuo atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą. Atsakovas į jam siųstus raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti paskolos sutartį su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 971,59 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 59 ct) negrąžinto kredito, 2 214,06 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiolika eurų 06 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 206,62 Eur (du šimtus šešis eurus 62 ct) administravimo mokesčio, 206,93 (du šimtus šešis eurus 93 ct) nuostolių atlyginimą, 565,48 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 48 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 70,42 Eur (septyniasdešimt eurų 42 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 235,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 16 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 728,18 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo E. B. 8,46 Eur (aštuonis eurus 46 ct) pašto išlaidų valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė su atsakovu šią sutartį nuo 2022 m. gegužės 5 d. vienašališkai nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteikto kredito likutį, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 7971,59 Eur negrąžinto vartojimo kredito dalis (CK 6.38 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
3.2. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 27 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. Nutraukus sutartį, ieškovė suskaičiavo mokėtinas 2 214,06 Eur palūkanas nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. gegužės 4 d., todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.
3.3. Šalių Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtinta vartojimo kredito gavėjo pareiga mokėti 27 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už pradelstas sumokėti įmokas vertintina kaip nustatanti didesnius mokesčius už įsipareigojimų nevykdymą nei leidžiama pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį (0,05 proc. per dieną sudaro 18,25 proc. metinių palūkanų), todėl konstatuotina, kad ši sąlyga prieštarauja imperatyviam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje.
3.4. Vartojimo kredito sutartį nutraukus prieš terminą abi sutarties šalys atleidžiamos nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kt., todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 206,62 Eur administracinio mokesčio yra pagrįstas.
3.5. Iš šalių sutartyje įtvirtinto mokėjimo grafiko ir ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškovės ieškinio pateikimo atsakovas, tinkamai vykdydamas sutartį, būtų sumokėjęs 206,93 Eur (101,72 + 105,21) mokėjimo (pelno) palūkanų. Ši suma laikytina ne tik orientacine, bet ir pagrįsta ieškovės (paskolos davėjo) negautų pajamų suma, nes ji atitinka tą lūkestį gauti pajamas, kurį kreditorius, sudarydamas sutartį ir tikėdamasis tinkamo jos vykdymo, pagrįstai turėjo. Ši suma ieškovės ieškinio priėmimo metu buvo aiški, duomenų apie jos atlyginimą byloje nėra, todėl ji laikytina įrodyta ir, tenkinant šį ieškinio reikalavimą, priteistina ieškovei iš atsakovo.
3.6. Ieškovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teisme iki sutarties termino pasibaigimo iš anksto priteisiama pagal sutartį mokėtinų pelno palūkanų suma (visa ar išdėstyta dalimis) byloje turėjo būti įrodyta, t. y. ieškovė prašomus priteisti netiesioginius nuostolius už būsimą laikotarpį turėjo pagrįsti realiomis, o ne hipotetinėmis negautomis pajamomis, tačiau ji tokių įrodymų byloje nepateikė.
3.7. Tais atvejais, kai kreditorius reikalauja priteisti nuostolių (negautų pajamų), patirtų dėl negalėjimo naudotis savo pinigais, atlyginimą už tą patį laikotarpį, už kurį prašo priteisti procesines palūkanas, atliekančias tų pačių nuostolių kompensavimo funkciją, procesinės palūkanos vertintinos kaip minimali kreditoriaus nuostolių kompensacija, o reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą gali būti tenkinamas tik ta apimtimi, kiek kreditoriaus įrodytas nuostolių dydis viršija procesinių palūkanų sumą. Priešingu atveju būtų neatsižvelgta į procesinių palūkanų kompensuojamąją paskirtį, skolininkui būtų pritaikyta dviguba atsakomybė, o kreditoriui nuostoliai būtų atlyginti du kartus: priteisiant ir negautų pajamų atlyginimą, ir kompensuojamąsias palūkanas, kurių paskirtis būtent ir yra padengti kreditoriaus nuostolius.
3.8. Ieškovė neįrodė didesnių savo nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (minėta, kad negautos pelno palūkanos savaime nelaikytinos nuostoliais, o yra tik orientacinė suma, taigi ieškovė nepagrįstai juos visiškai sutapatina), todėl laikytina, kad jos nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, o reikalavimas priteisti 27 proc. negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą iki sutarties termino pasibaigimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
3.9. Įvertinus atsakovo sumokėtą grąžinamo kredito ir kitų įmokų bendrą sumą ir ieškovės prašomo priteisti likusio nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio sumą (565,48 Eur), matyti, kad prašoma priteisti atlygio suma nepažeidžia VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje nustatyto ribojimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 565,48 Eur sutarties sudarymo mokesčio pripažintinas pagrįstu ir yra tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-1207-750/2023 dėl nuostolių (negautų pajamų) ir ieškinį tenkinti visiškai; priteisti 27 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 25 d., nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 356,86 Eur sumos); priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 76 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Atsižvelgiant į pasikeitusią teismų praktiką, ieškovė ieškinyje neprašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama skolintojams, o prašė priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Paskolos sutartį. Todėl Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai
4.2. Ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vienašališkai Paskolos sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų (7 971,59 Eur), nei sutartų mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 27 proc.; 3 356,86 Eur), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų) faktas ir dydis yra įrodytas. Nurodytos aplinkybės pagrindžia esant visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. dėl atsakovo neteisėto neveikimo nevykdant prievolių pagal Paskolos sutartį, ieškovė patyrė nuostolių, t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant Paskolos sutartį.
4.3. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pelno palūkanos, kaip atlygis už naudojimąsi kredito suma, negali būti skaičiuojamos po kredito grąžinimo, todėl atsakovui grąžinus kreditą anksčiau Paskolos sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Akcentuoja ir tai, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteisiama negrąžinta kredito suma, ieškovės galimybė atgauti kredito sumą anksčiau Paskolos sutartis termino ne tik tampa reali, bet ir gali būti įgyvendinama pačios ieškovės pastangomis kreipiantis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
4.4. Atsižvelgdama į kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Nežinant, kada atsakovas atsiskaitys po ieškinio pateikimo, prašoma priteisti nuostolių suma išreikšta procentiniu dydžiu, išlaikant atsakovui Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į palūkanų perskaičiavimą išankstinio atsiskaitymo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
7. Byloje ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
8. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 27 proc. negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą iki sutarties termino pasibaigimo atmetė motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė didesnių savo nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (minėta, kad negautos pelno palūkanos savaime nelaikytinos nuostoliais, o yra tik orientacinė suma, taigi ieškovė nepagrįstai juos visiškai sutapatina), todėl laikytina, kad jos nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.
9. Apeliantė su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys, nesutinka argumentuodama, kad prašomos Sutartimi nustatytos palūkanos turėjo būti jai priteistos kaip ieškovės negautos pajamos / nuostoliai, kadangi šias palūkanas ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, kad tokia praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais ieškovės argumentais.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
11. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K 775-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis). Atsakovui laiku nemokant įmokų pagal Sutartį, ieškovė 2022 m. balandžio 20 d. parengė ir atsakovo elektroniniu paštu išsiuntė paskutinį įspėjimą, kuriuo pareikalavo per 14 dienų sumokėti įsiskolinimą, kitu atveju vienašališkai nutrauks sutartį. 2022 m. gegužės 5 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).
15. Kaip byloje nustatyta, Sutarties pagrindu atsakovui buvo suteikta 9 000 Eur paskola (8 370 Eur paskolos suma ir 630 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių laikotarpiui už 27 procentų metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų ieškovė galėjo tikėtis gauti iš atsakovo sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021).
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė galėjo tikėtis gauti 27 proc. nuostolių atlyginimą skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 356,86 Eur sumos, kuris pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką sudarė: nuo 2022 m. birželio 25 d. – 6 680,06 Eur; nuo 2022 m. liepos 25 d. – 6 576,05 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 6 469,49 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. – 6 360,30 Eur; nuo 2022 m. spalio 25 d. – 6 248,43 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 25 d. – 6 133,81 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 25 d. – 6 016,37 Eur; nuo 2023 m. sausio 25 d. – 5 896,04 Eur; nuo 2023 m. vasario 25 d. – 5 772,75 Eur; nuo 2023 m. kovo 25 d. – 5 646,42 Eur; 2023 m. balandžio 25 d. – 5 516,99 Eur; nuo 2023 m. gegužės 25 d. – 5 384,37 Eur; 2023 m. birželio 25 d. – 5 248,49 Eur; 2023 m. liepos 25 d. – 5 109,27 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 4 966,62 Eur; 2023 m. rugsėjo 25 d. – 4 820,46 Eur; 2023 m. spalio 25 d. – 4 670,71 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 25 d. – 4 517,27 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 25 d. – 4 360,06 Eur; nuo 2024 m. sausio 25 d. – 4 198,98 Eur; nuo 2024 m. vasario 25 d. – 4 033,94 Eur; nuo 2024 m. kovo 25 d. – 3 864,84 Eur; nuo 2024 m. balandžio 25 d. – 3 691,58 Eur; nuo 2024 m. gegužės 25 d. – 3 514.06 Eur; nuo 2024 m. birželio 25 d. – 3 332,17 Eur; 2024 m. liepos 25 d. – 3 145,81 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 2 954,86 Eur; 2024 m. rugsėjo 25 d. – 2 759,21 Eur; 2024 m. spalio 25 d. – 2 558,75 Eur; 2024 m. lapkričio 25 d. – 2 353,36 Eur; 2024 m. gruodžio 25 d. – 2 142,92 Eur; 2025 m. sausio 25 d. – 1 927,3 Eur; nuo 2025 m. vasario 25 d. – 1 706,38 Eur; nuo 2025 m. kovo 25 d. – 1 480,02 Eur; nuo 2025 m. balandžio 25 d. – 1 248,09 Eur; nuo 2025 m. gegužės 25 d. – 1 010,46 Eur; nuo 2025 m. birželio 25 d. – 766,98 Eur; nuo 2025 m. liepos 25 d. – 517,51 Eur; nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. – 261,91 Eur.
17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, apeliantei priteistinos negautos pajamos (nuostoliai) pagal anksčiau nurodytą mokėjimo grafiką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
19. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
20. Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo, keistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant nuo 728,18 Eur iki 957 Eur; iš atsakovo Valstybei priteistą pašto išlaidų sumą padidinant nuo 8,46 Eur iki 11,12 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 76 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovei priteistina iš atsakovo 76 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio), patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo E. B. 27 proc. nuostolių atlyginimą skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos y. 2022 m. birželio 16 d. iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 25 d.) nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 356,86 Eur sumos, kuris pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką sudarė: nuo 2022 m. birželio 25 d. – 6 680,06 Eur; nuo 2022 m. liepos 25 d. – 6 576,05 Eur; nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 6 469,49 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. – 6 360,30 Eur; nuo 2022 m. spalio 25 d. – 6 248,43 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 25 d. – 6 133,81 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 25 d. 6 016,37 Eur; nuo 2023 m. sausio 25 d. – 5 896,04 Eur; nuo 2023 m. vasario 25 d. – 5 772,75 Eur; nuo 2023 m. kovo 25 d. – 5 646,42 Eur; 2023 m. balandžio 25 d. – 5 516,99 Eur; nuo 2023 m. gegužės 25 d. – 5 384,37 Eur; 2023 m. birželio 25 d. – 5 248,49 Eur; 2023 m. liepos 25 d. – 5 109,27 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 4 966,62 Eur; 2023 m. rugsėjo 25 d. – 4 820,46 Eur; 2023 m. spalio 25 d. – 4 670,71 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 25 d. – 4 517,27 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 25 d. – 4 360,06 Eur; nuo 2024 m. sausio 25 d. – 4 198,98 Eur; nuo 2024 m. vasario 25 d. – 4 033,94 Eur; nuo 2024 m. kovo 25 d. – 3 864,84 Eur; nuo 2024 m. balandžio 25 d. – 3 691,58 Eur; nuo 2024 m. gegužės 25 d. – 3 514,06 Eur; nuo 2024 m. birželio 25 d. – 3 332,17 Eur; 2024 m. liepos 25 d. – 3 145,81 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. – 2954,86 Eur; 2024 m. rugsėjo 25 d. – 2 759,21 Eur; 2024 m. spalio 25 d. – 2 558,75 Eur; 2024 m. lapkričio 25 d. – 2 353,36 Eur; 2024 m. gruodžio 25 d. – 2 142,92 Eur; 2025 m. sausio 25 d. – 1 927,3 Eur; nuo 2025 m. vasario 25 d. – 1 706,38 Eur; nuo 2025 m. kovo 25 d. – 1 480,02 Eur; nuo 2025 m. balandžio 25 d. – 1 248,09 Eur; nuo 2025 m. gegužės 25 d. – 1 010,46 Eur; nuo 2025 m. birželio 25 d. – 766,98 Eur; nuo 2025 m. liepos 25 d. – 517,51 Eur; nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. – 261,91 Eur.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo E. B. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 728,18 Eur iki 957 Eur.
Iš atsakovo Edgaro B. V. priteistą pašto išlaidų sumą padidinti nuo 8,46 Eur iki 11,12 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ 76 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.