Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundądėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-203-291/2015 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. V. D. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių miesto savivaldybė prašoŠiaulių apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškinio dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra pagrįstas ir teisėtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-02-21 Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, sudarė su atsakovu socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 2013-04-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyrius surašė apžiūros aktą, kuriame nurodė, jog atsakovas J. V. Dr. gyvena netvarkingai, iš buto sklinda aštrus kvapas. 2013-06-13, 2014-04-14 buvo surašyti faktinių duomenų patikrinimo bei apžiūros aktai, kuriuose nurodyta, jog atsakovas gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, sudarant sąlygas parazitams ir graužikams veistis.

Remiantis CK 6.611 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Nurodytoje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai (gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir asmenų iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos) gali būti taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, įvertindamas šios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą Konvencija kartu pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnockand Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgmentof 24 September 2013). Kaip jau minėta, CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties nutraukimą nuomininkui, pažeidus nuomos sutarties sąlygas, tarp jame numatytų atvejų yra nurodyta ir atvejis, kai nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei jie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu ir turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju (pavyzdžiui, viename bute, name). Tokių padarinių egzistavimo fakto konstatavimas priskirtas ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijai ir diskrecijai, jis konstatuojamas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes. Teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti ir nustatyti, ar pažeidėjo atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D. , bylos Nr. 3K-3-491/2012; kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjant šios kategorijos bylas reikia įvertinti teisės į būstą ribojimo būtinumą būsto neliečiamybės gerbimo, kaip tai suprantama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, kontekste.

Byloje esantys duomenys - 2013-04-16, 2014-04-14 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus apžiūros aktai, faktinių duomenų patikrinimo aktas, 2013-04-23, 2013-06-12 Šiaulių savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus įspėjimai, 2013-06-13 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Faktinių duomenų patikrinimo aktas - patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovas gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas yra 78 metų amžiaus, neįgalus, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra dėl gydomos tropinės žaizdos. Atsakovas yra vienišas, neturi šeimos ir kitų artimų giminaičių, kurie galėtų jam padėti ir juo pasirūpinti. Ginčo bute jis gyvena 9 metus, neturi jokio turto, gyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos, už nuomojamą būstą įsiskolinimo neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, jog atsakovas objektyviai nepajėgia susitvarkyti gyvenamo būsto dėl senyvo amžiaus ir neįgalumo arba atsakovas neadekvačiai reaguoja į aplinką. Todėl tokiam asmeniui visų pirma turėtų būti suteikta socialinė pagalba, o iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų šiuo atveju būtų neproporcingas padarytam nuomos sutarties pažeidimui – nešvarai bute. Pažymėtina, jog byloje ieškovas nurodė, kad informavo Socialinės paramos skyrių apie tai, kad atsakovui reikalinga pagalba susitvarkyti buitį, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokia pagalba buvo atsakovui skirta ir teikiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, socialiniams darbuotojams bendraujant su atsakovu ir teikiant jam pagalbą namuose, tikėtina būtų išspręstas klausimas dėl nešvaros nuomojame būste. Ieškovo teigimu, atsakovui žodžiu buvo pasiūlyta kreiptis į Rėkyvos savarankiško gyvenimo namus, tačiau atsakovas atsisakė, o tam, kad dėl asmens patalpinimo savarankiško gyvenimo namuose būtų svarstoma, reikalingas atsakovo prašymas. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovas dėl amžiaus, negalios ar piktnaudžiavimo alkoholiu galimai neadekvačiai reaguoja į aplinką, todėl ieškovas turi galimybę kreiptis į globos (rūpybos) instituciją ar prokurorą su prašymu inicijuoti pareiškimo dėl atsakovo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu pateikimą teismui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Įvertinus nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybės, kad atsakovas nesugeba ir neturi galimybių dėl savo negalios bei amžiaus tinkamai susitvarkyti savo buities, laikytis sanitarinių reikalavimų, palaikyti namuose švarą ir tvarką, negali būti pagrindas iškeldinti jį iš gyvenamosios patalpos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.