Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. V. D. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, jog atsakovas J. V. D. ir Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-02-21 sudarė socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. ( b.l. 11-16). Šia sutartimi atsakovui J. V. D. buvo išnuomota 1 kambario gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovas į teismą kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo remdamasis Nuomos sutarties 27 punktu bei LR CK 6.611str.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šioje normoje išvardytos sąlygos – alternatyvios, t. y. bet kurios jų nustatymas yra pagrindas spręsti dėl normoje nurodytų teisinių padarinių (nutraukti sutartį ir iškeldinti iš nuomojamos patalpos) taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų. Iš bylos dokumentų matyti, jog atsakovas J.V. D. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t.y. jam yra 78 metai, yra vienišas, neturi šeimos, jokių artimų giminaičių, kurie galėtų jam padėti ar juo pasirūpinti, ginčo bute gyvena devyneri metai, neturi jokio turto ir galimybių pasirūpinti kitu gyvenamuoju būstu, pragyvena iš gaunamos invalidumo pašalpos, už nuomojamą būstą įsiskolinimo neturi. Kaip matyti iš Medicinos dokumentų išrašo ( b.l.49) atsakovas daug metų turi dešinėje blauzdoje trofinę opą, kurią reikia gydyti, perrišti, ir jis 2-3 kartus per savaitę turi lankytis chirurginiame kabinete VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje. Byloje pateikti įrodymai: 2013-04-16, 2014-04-14 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus apžiūros aktai, faktinių duomenų patikrinimo aktas, 2013-04-23, 2013-06-12 Šiaulių savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus įspėjimai, 2013-06-13 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Faktinių duomenų patikrinimo aktas, liudytojų A. L., A. A., V. N. G. G. parodymai patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovas nesugeba ir neturi galimybių dėl savo negalios bei amžiaus tinkamai susitvarkyti savo buities, laikytis sanitarinių reikalavimų, palaikyti namuose švarą ir tvarką, tačiau teismo nuomone, tai negali būti pagrindas iškeldinti jį iš gyvenamosios patalpos. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2013-04-16 Apžiūros akte nurodyta, jog apie tai, jog vienišam asmeniui reikalinga pagalba buvo informuotas Socialinės paramos skyrius, tačiau ar ta pagalba buvo suteikta, jokių duomenų teismui nebuvo pateikta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktika: sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Įvertinus tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą, be nacionalinės teisės normų, subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva yra įsipareigojusi. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis). ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-481/2012)

Teismas, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra neįgalus, garbaus amžiaus, bei į šioje byloje nustatytą esminę aplinkybę – atsakovas bute nuolat gyvena ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, kuri Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą, daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį ir atsakovą J. V. D. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. V. D. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.