Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui, atsakovui V. M., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G., atstovaujamo atstovo advokato Donato Lengvino, ieškinį atsakovui V. M., atstovaujamam advokato Laimono Straukos dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pritiesti ieškovui iš atsakovo 1152,68 Eur skolos; 2) nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 1152,68 Eur sumos; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys 2008 m. gegužės 6 d. pasirašė paskolos raštą, pagal kurį ieškovas atsakovui suteikė 1152,68 Eur (3980 Lt) paskolą. Nurodė, kad atsakovas paskolos iki šiol nėra grąžinęs, atsakovas vengia ieškovo ir ignoruoja, bet kokius ieškovo prašymus dėl paskolintų pinigų grąžinimo.

Ieškovo V. G. atstovas advokatas Donatas Lengvinas teismo posėdžio metu ieškovo poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai, kadangi atsakovas neginčijo nei pasirašytos paskolos rašto, nei jame nurodytos paskolos sumos. Ginčas iš esmės yra dėl skolos grąžinimo daiktas, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių skolos grąžinimą atliekant užskaitą daiktais byloje nėra pateikta. Apie užskaitą daiktais buvo pradėta kalbėti, siūlyti, po daugiau nei metų laiko, kai baldai buvo pervežti pas ieškovą. Atsakovas nepateikė įrodymų apie baldų, daiktų vertes. Atsakovo versija apie daiktais atliktą užskaitą buvo pateikta tik nagrinėjant civilinę bylą.

Atsakovo V. M. atstovas advokatas Laimonas Strauka teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neginčija paskolos rašto, paskolos sumos. Santykiai tarp šalių nėra geri, yra iškelta ir kita civilinė byla dėl skolos priteisimo.

Liudytojas S. P. posėdžio metu paaiškino, kad yra dirbęs miškovežio vairuotoju ir pas ieškovą (dirba iki šiol), ir pas atsakovą. Nurodė, kad ieškovas minėjo, kad atsakovas yra jam skoloje. Atsakovas neleisdavo išvažiuoti iš miško kol nebūdavo padaromi mokėjimai už medieną, todėl ieškovas neturėjo kitų būdų išsireikalauti skolos. Dėl baldų, esančių pas ieškovą, nurodė, kad jie sudėti antrame aukšte, neįrengtose administracinėse patalpose. Ne kartą, ieškovas sakė, kad baldų nenaudoja, kadangi jie yra ne jo. Ieškovas buvo parodęs paskolos raštą K – atsakovo sūnui, tačiau rašto nedavė, nes ieškovas bijojo, kad jį suplėšys. Plastmasinė talpa – bakas buvo naudojamas kurui laikyti.

Liudytojas J. A. posėdžio metu paaiškino, kad anksčiau dirbo pas atsakovą pagalbiniu darbuotoju, šiuo metu dirba pas ieškovą. Nurodė, kad baldus yra matęs atsakovo nuomotose patalpose Maciuičiuose. Ieškovas yra sakęs, jog atsakovo baldus saugo. Daiktai šiuo metu yra pas ieškovą, baldai sudėti saugojimui, nenaudojami, apdengti.

Liudytojas K. M. posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jo tėvas, santykiai geri. Jam yra žinoma, jog tėvas yra atsikaitęs su ieškovu, skolos grąžinimas užskaitytas daiktais, tačiau raštiškai tai nebuvo įforminta. Nurodė, kad yra uždarųjų akcinių bendrovių „Upps“ ir „Irlita“ direktorius. Jo vadovaujamos įmonės bendradarbiavo ir turėjo ūkinių operacijų su ieškovo įmone dėl medienos pardavimo. Ieškovas, dėl tėvo skolų, niekada į jį nesikreipė, jo paties nėra prašęs skolos grąžinti, o galėjo tokį reikalavimą reikšti pirkdamas medieną. 2017 metų vasarą ieškovas parodė jam skolos raštą. Iš nuomojamų patalpų Maciuičių kaime išsikėlė prieš ketverius metus, tuo metu ir buvo atiduoti stalas, kėdės, lentynos, kuro bakas, jų vertės nežino, jų pirkime nedalyvavo. Kas dalyvavo pervežant baldus nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatytos sekančios faktinės bylos aplinkybės.

Iš 2008 m. gegužės 6 d. paskolos rašto nustatyta, kad V. M. (atsakovas) pasiskolino iš V. G. (ieškovo) 1152,69 Eur (3980 Lt), paskolos raštą pasirašė atsakovas.

Pagal ieškovo (kreditoriaus) 2017 m. birželio 2 d. gautą pareiškimą skolininkui dėl 1152,68 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo priimtas teismo įsakymas. 2017 m. birželio 19 d. priimti skolininko (atsakovo) prieštaravimai dėl išduoto teismo įsakymo. 2017 m. liepos 5 d. nutartimi nutarta skolininko (atsakovo) prieštaravimus priimti, panaikinti 2017 m. birželio 2 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2170-904/2017.

2018 m. kovo 12 d. teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai su foto nuotraukomis, kuriuose matyti baldai: kėdės (sudėtos viena ant kitos), sofa, išardytos lentynos, kuro bakas.

Iš pateikto juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Danega“ direktorius yra ieškovas. Iš ūkinių operacijų suvestinės matyti, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „Danega“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Irlita“ vykdoma veikla, t. y. teikiamos paslaugos – medienos pirkimas – pardavimas.

Iš atsakovo pateiktų lyginamųjų daiktų, baldų kainų nustatyta, kad keturių biuro kėdžių komplekto kaina – 105 Eur, biuro stalo kaina – 200 Eur, kuro bako kaina – 300 Eur (350 Eur), sofos kaina nuo 250 Eur iki 365 Eur, lentynų kaina nuo 158,16 Eur iki 266,68 Eur.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovas iš ieškovo pasiskolino 1152,69 Eur (3980 Lt), jog atsakovas surašė ir pasirašė paskolos raštą, tačiau atsakovas ginčija tai, kad pasiskolintų pinigų nėra grąžinęs. Atsakovas nurodė, kad pasiskolintą pinigų sumą grąžino daiktais (biuro baldais, kuro bako talpa). Pažymėtina ir tai, kad paskolos rašte nėra nurodytas paskolos grąžinimo terminas. CK 6.873 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu paskolos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinama pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas (tuo metu kreditorius) pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti skolą iš atsakovo (tuo metu skolininko), laikytina, kad apie pareikštą reikalavimą grąžinti skolą atsakovas sužinojo 2017 m. birželio 2 d. teismui priėmus teismo įsakymą ir jį 2017 m. birželio 12 d. įteikus atsakovui, kuris pareiškė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Tačiau byloje atsakovas nurodė, kad pasiskolintų pinigų negrąžino, tačiau perdavė ieškovui daiktus, kaip skolos grąžinimo užskaitymą.

Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialieji įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs šalių, jų atstovų, liudytojų, paaiškinimus, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas yra grąžinęs skolą, pagal paskolos raštą, daiktais. Byloje esantys įrodymai neleidžia pagrįstai manyti buvo ieškovo valia – jo interesas, jog būtų sudarytas sandoris, kuriuo jo priimti laikyti daiktai būtų užskaityti, kaip skolos grąžinimas pagal paskolos raštą. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad skolos užskaitymo daiktais akto nesudarė. Kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingą vertinimą byloje nėra.

Teismo vertinimu tiek atsakovas naudodamasis gynybine versija, jog pasiskolintus pinigus grąžino daiktais, tiek ieškovas teikdamas ieškinį ir nenurodydamas aplinkybių, jog pas jį yra laikomi atsakovo daiktai, iškėlė gynybines versijas, kurių pagrįstumą, teismas įvertino, pagal aukščiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad daiktų laikymas pas ieškovą yra atsakovo skolos jam grąžinimo faktas.

Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atsakovo, jo atstovo argumentai (apie galimybę skolos reikalauti perkant, apmokant už medienos produkciją) nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs, o skola nėra grąžinta, tai leidžia konstatuoti, jog atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu padarytus nuostolius, t. y. grąžinti 1152,68 Eur paskolą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovui iš atsakovo yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos šios pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 26 Eur žyminis mokestis, 430 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1152,68 Eu (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt du Eur 68 ct) skolos, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 456 Eur bylinėjimosi išlaidų (26 Eur žyminis mokestis, 430 Eur advokato pagalba) ieškovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.