- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1369-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04012-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- S. S., S. B.-S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, AB SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. S. ir S. B.-S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. S. ir S. B.-S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų S. S. ir S. B.-S. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024 m. kovo 26 d. pateikė atsiliepimą (DOK-47881), kuriame pažymėjo, kad sutartyje nurodyto turto, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, padalijimas tarp sutuoktinių apsunkintų galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą. Šiuo metu sutartyje nurodytam turtui yra taikomas nuosavybės teisių apribojimas – draudimas šiuo turtu disponuoti. Tuo tarpu pagal šalių pateikta sutartimi siekiama pakeisti turto nuosavybės teisę, todėl, suinteresuoto asmens vertinimu, sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Šalies argumentai
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 26 d. nutartimi buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, pareiškėjai nepraleisdami teismo terminą 2024 m. balandžio 4 d. pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog pašalino iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalinamo turto sąrašo 63 925,42 Eurų sumą ir patikslinę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtino, kad susitarė dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu sąlygų.
Atsiliepimas
4. 2024 m. balandžio 16 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad prokuratūra laikosi tos pačios pozicijos kaip ir 2024 m. kovo 26 d. atsiliepime, jog sutartyje nurodyto turto, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, padalijimas tarp sutuoktinių apsunkintų galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą ir dėl yra negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų S. S. ir S. B.-S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sustabdė iki bus pašalinti trūkumai ir bus pateikta neprieštaraujanti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taip pat teismas išaiškino, kad pareiškėjams per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtas.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė tinkamo paaiškinimo, kodėl jie patikslinta sutartimi susitarė dėl santuokinio turto dalijimosi, kuriam yra taikomas nuosavybės teisių apribojimas – draudimas šiuo turtu disponuoti. Teismo vertinimu, toks pareiškėjų susitarimas dėl turto dalijimosi, kuriuo disponuoti yra draudžiama ir kuriam yra Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2024 m. gegužės 24 d., prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad minėtos sutarties sąlygos atitinka įstatymų reikalavimus.
7. Teismas taip pat nurodė, kad CK 3.53 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad toks reglamentavimas sudaro galimybę pareiškėjams per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos pakoreguoti Sutartį, kad pagal jos turinį būtų aišku, kad Sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantai (pareiškėjai) S. S. ir S. B.-S. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Pareiškėjai turi du nekilnojamojo turto vienetus: vieną Vilniuje, vieną Palangoje, tačiau visas šis turtas jiems abiems priklauso po ½ dalį ir yra neatidalintas. Abiems šiems turtams įsigyti buvo paimtos paskolos, kurios didžiąja dalimi yra negrąžintos, taigi – šio turto nedalinant ir paliekant situaciją tokią kokia ji yra šalys turėtų arba gyventi priverstinėje santuokoje arba iš esmės neaišku kaip valdyti ir naudoti nepadalintą turtą, kad paprastai ir absoliučia dauguma atvejų reiškia, kad šalims to nedarant abiems – nevykdomos arba netinkamai vykdomos prievolės kreditoriams, šiuo atveju bankui ir tokiu būdu sukeliamas dar vienas teisminis ginčas.
Atsiliepimas
8.2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, ką ir nurodo teismas, 2024 m. kovo 26 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutartyje nurodyto turto, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, padalijimas tarp sutuoktinių apsunkintų galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau prokuratūra nenurodė nei vieno motyvo, kokiu būdu padalinus turtą ir jį padalinus taip, kad kiekvienam sutuoktiniui atitektų po vientisą ir pilną nekilnojamojo turto vienetą, niekaip nekeičiant jokių sąlygų ir šio turto neperleidus tretiesiems asmenims toks padalinimas bent kaip apsunkintų tiek turto konfiskavimą tiek ir išplėstinį turto konfiskavimą. Skundžiama nutartimi teismas formuoja ydingą praktiką kai ikiteisminiam tyrimui taikomas prioritetas prieš civilinius teisinius santykius. Nepadalinus turto sudaroma tokia situacija, kai kiekvienas iš sutuoktinių privalo vykdyti prievoles be jokio aiškaus teisinio apibrėžtumo ar jas vykdydamas pasieks bet kokį realų ir apčiuopiamą rezultatą, o nepadalinus turto nei jo konfiskavimas nei išplėstinis turto konfiskavimas bus tiesiog neįmanomas. Prokuratūra, teikdama nemotyvuotą ir niekaip nepaaiškintą prieštaravimą, siekia daryti poveikį ikiteisminiame tyrime šalims, o greičiausiai S. S.. Tačiau nepateisinama, kad tokią poziciją palaiko teismas ir skundžiama nutartimi sąmoningai sudaro sąlygas, kad šalims negalint įvykdyti prievolių – šis turtas hipotekos kreditoriaus būtų tiesiog išvaržytas.
8.3. Prokuratūra ir teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 ir 667 straipsnių nuostatas, kadangi įvykdžius teismo bei prokuratūros reikalavimą ir neatidalinus sutuoktinių turto susiklostytų situacija, kai tai būtų privalu padaryti nurodytų straipsnių pagrindu, todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kaip ir prokuratūros pozicija prieštarauja įstatymui ir teisingumo bei protingumo principams, o ja keliami reikalavimai yra visiškai nelogiški ir nesuvokiami.
8.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 str. 1 d. nustatanti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 d. įtvirtina, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taip pat teismų praktikoje yra įtvirtintas ir principas, kad nutraukiant santuoką ir tuo metu dalinant turtą šalys, o taip pat ir santuoką nutraukiantis teismas turi siekti, kad nutraukus santuoką buvusius sutuoktinius sietų kaip galima mažiau bendrų sąlyčio taškų, todėl šalys turi teisę atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškėjai prašo padalinti nutraukiant santuoką ir dalinant tiek santuokos metu tiek ir iki santuokos įsigytą turtą, kadangi tokiu būdu ženkliai supaprastėja atidalinti turtą ir po santuokos nutraukimo iš esmės būtų užkirsta galimybė kilti bet kokiems ginčams dėl sutuoktinių turimo ir šiuo metu bendrai valdomo turto, o taip pat būtų užtikrintas ir šalių ir viešas interesas.
8.5. Turto areštas taip pat turi savo mastą ir ribas, jis negali būti toks, kad būtų aplamai sustabdyta bet kokia civilinė apyvarta ir turto areštas negali būti dingstis riboti šalių teises ir pareigas daugiau nei to reikia turto arešto tikslams pasiekti. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai teismas prisidengdamas formaliai taikytu turto areštu šalis verčia nedalinti santuokos metu įgyto ir bendrai valdomo turto padalinimo, kas iš esmės paneigia visą santuokinio turto padalinimo esmę ir yra nepateisinama.
9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, ikiteisminiame tyrime Nr. 05-7-00006-22 prokuroro 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu (patikslintu 2022-11-28) yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas turtui, nurodytam teismui pareiškėjų pateiktoje patikslintoje sutartyje dè1 santuokos nutraukimo pasekmių (3, 4, 5, 8, 19 sutarties punktai). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2024 m. gegužės 24 d. Nuosavybės teisių apribojimas registruotas turto arešto aktą registre.
9.2. Teismui pateikta sutartimi pareiškėjai siekia pakeisti turto (kuriam yra taikomas nuosavybės teisių apribojimas – draudimas šiuo turtu disponuoti) nuosavybės teisę, todėl ši sutartis, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Pagal BPK 151 straipsnio 8 dalies nuostatas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Civilinę bylą pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos spręsti dėl ikiteisminiame tyrime turtui pritaikytų apribojimų masto ar naikinti apribojimus, pritaikytus ikiteisminiame tyrime.
9.3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjų siekiu pasidalinti turtą, kuriam baudžiamajame procese taikomas nuosavybės teisų apribojimas – draudimas šiuo turtu disponuoti, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį sustabdyti bylą, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, o jei per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio – prašymą palikti nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla Nr. e2YT-8484-466/2024 sustabdyta, iki bus pašalinti trūkumai ir bus pateikta neprieštaraujanti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse imperatyviai yra nurodyta, kad sutuoktiniai, nutraukdami santuoką abiejų bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo teismui pateikia sutartį, kurioje turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Jei sutuoktinių pateiktos sutarties nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas netvirtina sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netvirtino sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdė iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų susitarimas dėl turto dalijimosi, kuriuo disponuoti yra draudžiama ir kuriam yra Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2024 m. gegužės 24 d., prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl negali būti teismo patvirtintas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
15. Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.
16. Atsižvelgiant į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015, 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad konstatavus, jog pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, teismas turėjo tokios sutarties netvirtinti ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
18. Pareiškėjai nurodo, kad šalys susitarė, ir mano, kad protingiausia, kad vienam sutuoktiniui atitektų vienas visas objektas Vilniuje, o kitam – Palangoje (iš turto vertės atėmus negrąžintą kreditą taip dalinant turtą jo vertė tampa idealiai lygi). Pareiškėjų teigimu, taip pasidalinant turtą natūra ir šalims tarpusavyje susitarus per protingą terminą atlikti veiksmus, kad būtų vėl atskirtos ir paskolos gaunasi, kad užtikrinamas ir kiekvieno iš sutuoktinių interesas (jam tenka po 50 procentų viso turto). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie pareiškėjų argumentai būtų aktualūs tik tuo atveju, jei nurodytam turtui nebūtų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Teikiant teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjams buvo žinoma apie nustatytą nuosavybės teisių apribojimą. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, nuosavybės teisių apribojimas pats savaime neriboja sutuoktinių teisės nutraukti santuoką, tačiau jis laikinai riboja sutuoktinių teisę susitarti dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinio statuso pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų susitarimas pasidalinti turtą, kuriam taikomas nuosavybės teisų apribojimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
19. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 ir 667 straipsnių nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, pažymi, kad šioje byloje ypatingosios teisenos tvarka sprendžiamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimas, o pareiškėjų nurodytos CPK nuostatos, kurios taikomos vykdymo procese sprendžiant išieškojimo iš skolininko turto dalies klausimą, šioje byloje negali būti taikomos.
20. Taigi, konstatavus, kad pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė tokios sutarties netvirtinti ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjų S. S. ir S. B.-S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.