- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- eAS-758-556/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 25S100543, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 25S99911, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą nuolat gyventi, Migracijos departamento 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 25S1143053, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvą; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi jai pakeitimo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. balandžio 25 d. Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo.
Pareiškėja nurodė, kad panaikinus leidimą nuolat gyventi, jos buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu. Pareiškėja yra 69 metų, jai yra reikalingas sveikatos draudimas, kad ji turėtų galimybę gauti sveikatos priežiūros bei medicinines paslaugas, gauti receptą reikalingiems vaistams įsigyti. Leidimo nuolat gyventi panaikinimas bei atsisakymas jį pakeisti suspendavo senatvės pensijos pareiškėjai mokėjimą. Atitinkamai pareiškėja negauna jokių pajamų.
Nesustabdžius Sprendimo vykdymo, panaikinus leidimą nuolat gyventi, pareiškėjai atsiras sunkūs, nepašalinami padariniai, o tai sudaro sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjos J. S. skundą ir sustabdė Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.
Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S100543, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Teismas sprendė, kad šiuo atveju netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos atstovės skunde nurodomus pagrindus, kuriais ji grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą (pareiškėjos amžius, būtinybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, sustabdytas pensijos mokėjimas pareiškėjai), ir byloje esančius duomenis, konstatavo, kad egzistuoja sąlygos bei pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje, sudarantys prielaidas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.
III.
Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies, t. y. netaikyti pareiškėjai reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymo, o kitą nutarties dalį palikti galioti.
Migracijos departamentas nurodo, kad teismo nutartyje nepateikti jokie argumentai ir motyvai, kurie būtini vertinant ar pareiškėjai būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja savo skunde nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie būtų pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Nei pareiškėja, nei teismas nepagrindė, kad pareiškėjos pateiktas skundo reikalavimas yra pagrįstas. Migracijos departamento vertinimu, nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėja taip pat nepagrindė ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, o būtent, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Pareiškėjos argumentai dėl sveikatos paslaugų nesuteikimo ir pensijos negavimo yra deklaratyvūs. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad kreipiantis dėl sveikatos priežiūros bei medicininių paslaugų būtų atsisakoma jai suteikti, neturint leidimo nuolat gyventi. Migracijos departamento nuomone, nepagrįstas ir kitas pareiškėjos argumentas dėl žalos, t. y. kad panaikinus leidimą nuolat gyventi, jai sustabdytas senatvės pensijos mokėjimas. Pareiškėja pateikė tik Sodros išrašą, kuriame matyti, kad jai nėra mokama pensija, bet šiame išraše nenurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių pensijos mokėjimas sustabdytas. Iš to paties Sodros išrašo matyti, kad pareiškėjai ir toliau mokama našlės pensija, kas iš esmės prieštarauja pareiškėjos dėstomai logikai, kad senatvės pensijos mokėjimas sustabdytas dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo.
Pareiškėja turi dvi dukras, kurios yra (duomenys neskelbtini) pilietės ir joms leidimai nuolat gyventi Lietuvoje yra nustoję galioti. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad pareiškėjos dukros gyventų Lietuvoje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja iš Lietuvos periodiškai vyksta į Baltarusijos Respubliką. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais. Pareiškėjos sutuoktinis (miręs (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) pilietis. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados apie pareiškėjai galimai kylančią didelę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, taip pat savo nutartyje tinkamai nepagrindė nei vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. S. atsiliepime į atsakovo Migracijos departamento atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja tikėtinai pagrindė skundo reikalavimus, o tai reiškia, kad egzistuoja pirmoji reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Pareiškėja neturi galiojančio leidimo nuolat gyventi, todėl jai buvo suspenduotas senatvės pensijos mokėjimas. Tai patvirtina Sodros pateiktas atsakymas į pareiškėjos atstovės advokatės užklausą, ir būtent pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, senatvės pensijos mokėjimas pareiškėjai buvo atnaujintas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atsakovo Migracijos departamento atskirąjį skundą prašo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą.
VSD nuomone, teismas netinkamai įvertino klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą skundžiamą nutartį. VSD, sutikdamas su atsakovo argumentais, mano, kad pareiškėja skunde nenurodė argumentų dėl akivaizdaus skundžiamų Migracijos departamento sprendimų neteisėtumo. Pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei (sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą) taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nurodyti motyvai ir aplinkybės – pareiškėjos amžius, būtinybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, sustabdytas pensijos mokėjimas pareiškėjai, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Administracinėms byloms dėl užsieniečių teisinės padėties yra taikomi sutrumpinti bylų išnagrinėjimo terminai, todėl per trumpą šios bylos išnagrinėjimo terminą neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo galimybė yra tiesiog nereali. Be to, pareiškėja Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų yra pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui, todėl teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neatitinka ir proporcingumo principo reikalavimų.
Teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodyti argumentai nepagrindžia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertino klausimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išspręsti reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, kurios atsakovo atskiruoju skundu yra paneigiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties dalies, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).
Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-824-502/2022).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad yra 69 metų amžiaus, jai yra reikalingas sveikatos draudimas, kad ji turėtų galimybę gauti sveikatos priežiūros bei medicinines paslaugas, gauti receptą reikalingiems vaistams įsigyti. Leidimo nuolat gyventi panaikinimas bei atsisakymas jį pakeisti suspendavo senatvės pensijos pareiškėjai mokėjimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina atsakovo pozicijai, kad pareiškėjos argumentai dėl kilsiančios didelės neatitaisomos žalos yra deklaratyvūs.
Pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreipiantis dėl sveikatos priežiūros bei medicininių paslaugų, jai būtų atsisakoma tokias paslaugas suteikti. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė Sodros išrašą, kuriame matyti, kad jai nėra mokama pensija, bet šiame išraše nenurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių pensijos mokėjimas sustabdytas. Iš to paties Sodros išrašo matyti, kad pareiškėjai ir toliau mokama našlės pensija.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Galima žala ir pareiškėjos galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja neįrodė (nepaisant kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateiktų duomenų), jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. neįrodė vienos iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjos prašymą ir sustabdęs Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ normas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 25S100543 galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo – panaikinti.
Pareiškėjos J. S. prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.