Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, anksčiau teistas:

1) Panevėžio m. apylinkės teismo 1983 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 147 str. 2 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, BK 25 str. tvarka lygtinai priverstinai įdarbinant;

2) Panevėžio m. apylinkės teismo 1984 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 147 str. 2 d. 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; subendrinus su 1983 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 1988 m. gegužės 28 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) Latvijos TSR Jūrmalos m. teismo 1990 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal LVA BK 89 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimu, 1991 m. lapkričio 30 d. paleistas atlikęs bausmę;

4) Kupiškio raj. apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimu; pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. amnestijos įstatymą, bausmė sumažinta 1/3 iki 8 mėn. laisvės atėmimo; bausmės vykdymas BK 47 str. tvarka atidėtas 2 m.; 1996 m. kovo 27 d. pasiųstas atlikti bausmę; 1996 m. rugpjūčio 29 d. paleistas lygtinai;

5) Panevėžio m. apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 25 d. pagal BK 272 str. 2 d. 5 m. laisvės atėmimu su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2000 m. balandžio 11 d., pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. amnestijos įstatymą, bausmė sumažinta 1/5 iki 4 m. 8 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002 m. rugpjūčio 21 d. paleistas lygtinai; 2003 m. sausio 14 d. pasiųstas atlikti bausmės; 2003 m. birželio 17 d. paleistas atlikęs bausmę;

6) Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimu; pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 iki 8 mėn. laisvės apribojimo; 2016 m. birželio 27 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. vairavo motorinę transporto priemonę, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 16.43 val. (duomenys neskelbtini), sėdėdamas vairuotojo vietoje, reikiama kryptimi sukiodamas vairą vairavo neužvestą automobilį ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį stūmė A. K., tačiau policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir 16.47 val. jį patikrinus pirmą kartą alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas KET 17 p., kuriame numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 17.05 val. antrą kartą jį tikrinant alkotesteriu, tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus, kad nebūtų nustatyta tvarka nustatytas neblaivumas.

Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis V. R. parodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta. Paaiškino, kad automobilis stovėjo prie namo ir trukdė eismui, todėl su A. K. ir dar keliais vyrais pastūmė tą automobilį, kad netrukdytų, o kaimynai pamatė ir iškvietė policiją. Automobilis priklauso jam. Tas automobilis net nebuvo užvestas, nebuvo akumuliatoriaus. Automobilis stovėjo skersai ant šaligatvio, draugas taip pastatė. Paprašydavo draugo, kuris turi pažymėjimą, kad vairuotų. Automobilį reikėjo pastumti apie 30 metrų, į kitą kiemą stūmė, gatvėje taip pat buvo. Visur buvo užstatyta automobiliais, negalėjo kitaip nustumti. Jam atrodo, kad nekliudė kitų mašinų, bet gali būti, kad nepamena dėl girtumo. Automobilį stūmė jis su A. K. ir dar du asmenys, kurių nepažįsta. Niekas stumiant nebuvo priėjęs. Automobilį stūmė trise. Jis automobilį stūmė iš galo, o vienas nepažįstamas žmogus stumdamas sukiojo vairą. Jis pats nebuvo už vairo, tą dieną jis nevairavo ir šalia eidamas vairo nesukinėjo, neturi vairuotojo pažymėjimo. Tas nepažįstamas žmogus stovėjo prie namo, jis paprašė, kad padėtų pastumti automobilį. Jei tas žmogus nebūtų padėjęs, jie trise nebūtų stūmę iš galo. Jie neįstengė pastumti trise, dėl to prašė pagalbos. Jie trise stūmė iš galo, o tas nepažįstamas buvo priekyje. Kažkas pasakė, kad jis sukiojo vairą, gal iš kaimynų kažkas, o jie ant šaligatvio stovėjo. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog automobilį stūmė ir vairavo paeiliui. Gali būti, kad rugsėjo 6 d. melavo, negali atsakyti, nes nepamena. A. K. irgi gali būti, kad melavo. Mano, kad liudytojai meluoja. Kadangi buvo smarkiai neblaivus, gal dėl to skiriasi parodymai. Jį be reikalo užpuolė, kadangi jis to automobilio nevairavo. Gėrė degtinę, nemažai buvo išgėręs, gal 4 litrus. Davė pūsti į alkotesterį A. K. ir jam, kitų asmenų jau nebebuvo. Papūtė ir jį išvežė į nuovadą. Jam davė pūsti, nes neva jis galėjo vairuoti. Pareigūnams sakė, kad nevairavo. Į alkotesterį pripūtė dvi promiles, pūtė du kartus. Abu kartus pripūtė. Kadangi buvo stipriai neblaivus, nepamena, ar antrą kartą įpūtė, ar ne. Pareigūnai nieko nepaaiškino, įsodino jį į automobilį ir išvežė. Pareigūnai dėl pūtimo į alkotesterį nieko nesakė. Nematė neblaivumo nustatymo akto, pareigūnai jam jo nedavė. Neatsimena, kodėl nepasirašė ant transporto priemonės nuvežimo akto. Nevartojo alkoholio nuo to laiko, kai priėjo prie automobilio ir iki tol kol atvyko pareigūnai. Vartojo alkoholį gal prieš 4 valandas iki prieidamas prie automobilio. Kalbėjo su policijos pareigūnais, suprato, ką jie sakė. Suprato, kad reikia pūsti. Pirmas pūtimas jam pavyko, pūtė ir antrą kartą, buvo viskas gerai. Pūtė ir trečią kartą, bet nieko nerodė. Jis pūtė, kiek galėjo, pareigūnai nieko nesakė.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Važiavo (duomenys neskelbtini), matė važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas buvo neblaivus. Automobilio spalvos neatsimena. Iškvietė policiją. Negali pasakyti, ar kaltinamojo mašina išvažiuojant iš kiemo buvo užvesta, bet jis vairavo ir automobilyje buvo vienas. Vairuotojas sėdėjo mašinoje, o kitas asmuo stūmė mašiną dešiniau, arčiau šaligatvio. Vienas asmuo vis stūmė, o kaltinamasis tai išlipdavo ir stumdavo, tai vėl sėsdavo į mašiną. Nematė šalia daugiau jokių asmenų, tik kaltinamąjį ir tą kitą asmenį, kuris padėjo stumti, to, kuris stūmė automobilį, anksčiau nėra matęs ir nepažįsta. Kai privažiavo, mašinos variklis buvo neužkurtas. Salėje sėdintis vyras sėdėjo už vairo, buvo labai neblaivus, dėvėjo dryžuotus jūreiviškus marškinėlius. Tas automobilis labai keistai manevravo, dėl to atkreipė jo dėmesį. Jis stovėjo prie šviesoforo ir į jį vos neatsitrenkė. Tuo metu, kai automobilis vos į jį neatsitrenkė, to automobilio niekas nestūmė. Po įvykio sėdėjo automobilyje ir matė, kaip tą automobilį stūmė. Jis privažiavo prie to automobilio vairuotojo, paklausė, ar viskas gerai, bet jis akivaizdžiai buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai. Sulaukė policijos, pasakė pareigūnams, kas įvyko ir išvažiavo, kadangi skubėjo į treniruotę. Nematė, kaip tikrino neblaivumą. Gali atpažinti vairuotoją, tai yra salėje sėdintis kaltinamasis. Buvo dienos metas, iki pietų ar po pietų, buvo šviesu. Nematė, ar kaltinamasis gėrė alkoholį.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas L. R. parodė, kad išgirdo triukšmą lauke, per langą pamatė, kad keli žmonės stumdo automobilį, jie šūkavo, jis žvilgtelėjo pro langą. Negirdėjo, ką tie asmenys kalbėjo, girdėjosi tik šūkavimas. Gyvena pirmame aukšte. Tas automobilis buvo pilkas. Matė du žmones ir automobilio galą pro langą. Nematė, ar automobilio viduje kažkas buvo. Lyg ir riedėjo automobilis ar važiavo, nežino, atrodė, kad stumdo tą automobilį. Negali pasakyti, ar tas automobilis, kurį stumdė, buvo užvestas ar ne. Jam susidarė įspūdis, kad automobilis buvo stumiamas, nematė, ar automobilyje buvo žmonių. Sunku pasakyti, ar salėje bent vienas iš tų žmonių yra, tikrai žino, kad vienas iš tų žmonių buvo be plaukų. Negali tiksliai pasakyti, kiek žmonių stūmė tą automobilį. Kiek pamena, gal du žmonės buvo ir abu arba pliki, arba trumpais plaukais. Nepamena, kaip buvo apsirengę. Po kokio pusvalandžio su šeima išsiruošė keliauti ir pamatė, kad apgadintas jų automobilis. Kai jis įsėdo į automobilį, to kito automobilio jau nebebuvo kieme. Važiavo Taikos gatve ir pamatė sustabdytą daužtą automobilį. Kai jie važiavo, automobilyje niekas nesėdėjo. Jis gyvena prie darželio, į galą Taikos g., ten vyko veiksmas, važiuodami vėliau Taikos gatve su šeima pamatė tą automobilį. Pamatė tą daužtą automobilį ir sustojo, išlipęs pasakė jiems, kad jo automobilis daužtas. Spalva to automobilio buvo panaši, atėjo pareigūnai, surašė, kaip kas įvyko. Pažeidimas ant to automobilio ir jo automobilio atitiko. Automobilio vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, tie kiti, kurie stūmė automobilį, irgi buvo ne itin blaivūs. Su pareigūnais bendravo vienas žmogus, buvo labai neblaivus. Apibūdinti jo negali. Prie jo, kiek matė, pareigūnai bendravo su vienu žmogumi, kiti žmonės stovėjo atokiau. Pareigūnai su tuo žmogumi bendravo, lyg ir bandė kažkokią informaciją iš jo gauti. Jis pats daug su pareigūnais nebendravo, surašė savo duomenis ir išėjo. Kol jis bendravo su pareigūnais, to žmogaus neblaivumo netikrino, nematė, kad tikrino. Matėsi, kad žmogus yra neblaivus, nekoordinuotas.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir paaiškino, kad dirbo su porininke, gavo iškvietimą, kad prie Justiniškių ,,Maximos“ du neblaivūs asmenys stumdo automobilį. Atvykę pamatė, jog vidury, gatvėje stovėjo automobilis, jame sėdėjo neblaivas asmuo, o kitas asmuo stūmė automobilį. Vairuotojas įpūtė į alkotesterį, nepamena kiek. Prie jų priėjo liudininkai, kurie parašė paaiškinimus. Negali pasakyti, kaip atrodė automobilį vairavęs asmuo, viskas yra surašyta tarnybiniame pranešime. Mano, kad salėje esantis kaltinamasis yra vairuotojas. Dviese jie buvo, su draugu. Tas draugas stūmė mašiną iš galo. Draugas šiek tiek jaunesnis buvo. Išlipę iš automobilio priėjo prie vairuotojo. Bendravo, patikrino vairuotojo blaivumą. Nepamena, kiek tas vairuotojas pripūtė. Blaivumas gali būti tikrinamas tik vienaip, kiek pamena jam buvo sudėtinga įpūsti, tiksliai aplinkybių nepamena. Be tų dviejų asmenų buvo tik liudytojai. Matė, kad vairuotojas tikrai sėdėjo automobilyje. Kai jie atvyko, automobilis jau stovėjo viduryje gatvės. Pamena, kad kalbino kaltinamąjį ir draugas jam sakė, kad tvarkingai prasipūstų. Mano, kad jis tiesiog vengė pūsti antrą kartą. Jis pūtė, bet gal netaisyklingai, per stipriai ar per silpnai ir antrą kartą įpūsti jam nepavyko. Nepamena, ar V. R. sakė kažką, dėl ko jam antrą kartą nepavyko įpūsti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 44-47), jis juos patvirtino.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Atsimena, kad stūmė automobilį Taikos gatvėje, kuris buvo blogai priparkuotas, nuo kelio link šaligatvio. Jis stūmė iš galo, buvo dar V. R., tačiau neatsimena, kaip jis stūmė. Jis stūmė vienas iš galo. Neatsimena, kokioje jis vietoje buvo. Jam atrodo, kad dviese stūmė. Automobilyje niekas nesėdėjo, kai jie stūmė. Gal kažkas už vairo buvo bestumiant, nelabai prisimena. Stūmė porą metrų, taip jam atrodo. Gali būti, kad nepažįstami atėjo padėti stumti. Neprisimena, ką darė kiti, prisimena tik tai, ką pats darė. Automobilis buvo neužvestas. Kiek pamena, V. R. stūmė automobilį pradaręs automobilio dureles. Negali prisiminti, kurioje vietoje jis laikėsi rankomis. Nepamena, kad būtų sukiojęs vairą. Jis neatsimena, nes irgi buvo girtas. Policija patikrino jam blaivumą ir jį išsivežė. Jam davė pūsti į alkotesterį. Negali tiksliai pasakyti, ar matė, kaip V. R. pūtė į alkotesterį. Buvo neblaivus, gėrė su kaltinamuoju alų, neatsimena, kiek išgėrė. Gal valandą iki mašinos stūmimo gėrė alkoholį. Negėrė, kol atvažiavo pareigūnai. Nelabai sąmoningas buvo, nepamena, koks buvo V. R.. Neatsimena pašalinių asmenų, kurie būtų priėję. Buvo ,,BMW“ privažiavęs, kažką pasakė, neprisimena ką, ir net neišlipęs nuvažiavo toliau. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32-33), jis juos patvirtino.

Apklausiama teismo posėdyje liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir paaiškino, jog gavo pranešimą, vyko nurodytu adresu, pastebėjo, kaip vienas asmuo stūmė automobilį, o kitas vairavo. Aiškinosi įvykio aplinkybes, suprato, kad abu asmenys buvo neblaivūs. Aiškinantis taip pat privažiavo apgadinto automobilio vairuotojas. Nustatinėjo asmenų blaivumą, buvo atvykęs dar vienas ekipažas į pagalbą, registravo eismo įvykį. Neatsimena, kaip asmuo vairavo automobilį, ar salone sėdėjo, ar ne. Atpažįsta salėje esantį kaltinamąjį. Negali atsakyti, ar jis stūmė, ar vairavo. Neatsimena, kaip tikrino blaivumą, turėtų įvykio vietoje abiejų blaivumą tikrinti, tačiau to nepamena. Buvo tie du asmenys, o daugiau jokių pašalinių nei salone, nei aplink nebuvo. Negali apibūdinti asmenų neblaivumo lygio. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojos E. B. tarnybinį pranešimą, ji jame nurodytas aplinkybes patvirtino. Paaiškino, kad ar sėdėjo salone, ar kokiu būdu vairavo, ji neatsimena. Tiksliai neatsimena, kaip V. R. pūtė į alkotesterį. Kiek atsimena, buvo sunku su kaltinamuoju bendrauti, jie ilgokai aiškino, kaip tikrintis blaivumą, bet buvo tikrai problematiška. Tas kitas asmuo buvo ramesnis, su juo problemų nekilo, su vairuotoju buvo daug sunkiau bendrauti. Nelabai pavyko atlikti antro tikrinimo, negali pakomentuoti, dėl ko. Ji atsimena, kad į įvykio vietą kvietė antrą ekipažą, gal tas antras ekipažas vairuotoją išsivežė. Bendrauti su vairuotoju tikrai bendravo, bet ką kalbėjo, neprisimena. Kiek pamena, gan ilgai bendravo. Nepamena, ar jis suprato, ką ji sako. Jis ant kojų stovėjo, sunkiai, bet stovėjo.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.28 val. gautas pranešimas, jog ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinis), vos nenutrenkė pranešėjo. Buvo priėjęs arčiau, panašu, kad nesiorientuoja (b. l. 6).

Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. vyr. patrulės E. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 16.25 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo vos nenutrenkė automobilis ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad minėtą automobilį stumia neblaivus asmuo, kitas automobilį vairuoja, abu atrodo neblaivūs. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) namą, pastebėjo minėtą automobilį, kurį stūmė akivaizdžiai neblaivus asmuo, šio automobilio salone, vairuotojo vietoje sėdėjo neblaivus vairuotojas, kuris pastebėjęs juos išlipo iš automobilio salono. Privažiavus arčiau buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. R.. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos pajautė stiprų alkoholio kvapą, kalbėjo neaiškiai. V. R. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo dienos metu, nurodė, kad automobilio nevairavo, tiesiog draugas stūmė šį automobilį, o jis vairavo, kadangi norėjo perstatyti į kitą stovėjimo vietą. Alkotesteriu V. R. 16.47 val. buvo nustatytas 2,15 prom. girtumas. Su alkotesterio parodymais supažindintas. Antrą tikrinimą tuo pačiu alkotesteriu V. R. atlikti nepavyko, keletą sykių jis atlikinėjo pūtimą, tačiau tai darė ne iki galo, tai yra pūtė trumpą laiką su intervalais. V. R. buvo paaiškinta, kaip atlikti alkotesterio tikrinimą, kiek laiko reikia pūsti, tačiau V. R. atlikti antro tikrinimo nesugebėjo, galimai tyčia. Dėl vengimo pasitikrinti blaivumą buvo įspėtas. Taip pat įvykio vietoje nustatė, kad šį automobilį stūmė akivaizdžiai neblaivus A. K.. Jam 16.53 val. nustatytas 2,98 prom. girtumas, antras tikrinimas tuo pačiu alkotesteriu atliktas 17.18 val., nustatyta 2,97 prom. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas automobilis ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užpakalinės dalies dešinės pusės bamperis bei sparnas buvo šviežiai apgadintas, tai yra apgadinimas nebuvo apneštas purvu. V. R. ir A. K. aplinkybių, kodėl automobilis yra šviežiai apgadintas, paaiškinti negalėjo. Taip pat įvykio vietoje kreipėsi V. K., kuris nurodė matęs, kaip šį automobilį jaunesnis vyras, baltais marškiniais stūmė, kitas jį vairavo. V. K. nurodė, kad vairavo būtent tas asmuo, kurį jie sulaikė kaip vairuotoją. Liudininkas įvykio vietoje paaiškinimo nerašė, kadangi skubėjo. Būnant įvykio vietoje Taikos g. į juos kreipėsi automobilio ,,Ford“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. R., kuris paaiškino, kad apie 17.00 val. pastebėjo, kad šviežiai yra apgadintas jo automobilis, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie Taikos g. 178 namo. Šią dieną apie 16.00 val. pro langą matė, kaip du asmenys stumdė šviesios spalvos automobilį, kuriuo galimai ir buvo apgadintas jo stovintis automobilis. Įvykio vietoje buvo sumatuoti abiejų automobilių apgadinimai, jų aukštis bei plotis atitiko, apgadinimai padaryti šviežiai, neapnešti purvu. Nustatyta, kad V. R. neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, teisės vairuoti nėra įgijęs (b. l. 7-8).

Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. V. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai. Įvertinus bendrą būklę, nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija ir negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. 16.47 val. jam alkotesteriu nustatytas 2,15 prom. girtumas. Antrojo tikrinimo atlikti nesugebėjo. V. R. akto nepasirašė (b. l. 12).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – V. R. (b. l. 14). Automobilio kaina pagal VšĮ ,,Emprekis“ su PVM – 1000 Eur (b. l. 15).

Iš 2020 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenų nustatyta, kad apžiūros objektas – garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Apžiūros metu padaryta skambučio garso įrašo stenograma (V. K. įvardijamas kaip vyras). Operatorė: 112. Vyras: Laba diena. Operatorė: Sveiki. Vyras: Aš dabar išvažiavau į Taikos pr. ir Justiniškių g. į mane vos neįvažiavo girtas vairuotojas. Operatorė: Koks prospektas? Nėra tokio (duomenys neskelbtini). yra. Vyras: Taikos g., jo, ir dabar jis vos į mane neįvažiavo. Operatorė: Koks namo numeris? Vyras: 245. Operatorė: Taip. Kokios markės a/m? Vyras: Čia posūky stovi, išvažiavęs. Operatorė: Tai pasakykit, pažiūrėkit, prašau. Vyras: Sidabrinis ,,Fordas“. Operatorė: Numeriai valstybiniai? Žodžiais. Vyras: J. Operatorė: Jonas? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini), taip? O iš kur jūs nusprendėt, kad girtas? Vyras: Tai aš stoviu, paklausiau jo. Operatorė: Ko paklausėt? Vyras: Šito vairuotojo. Sakau, tu sveikas? Sako ne. Tai vos vos žiūri į mane. Operatorė: Tai panašu, kad nekoordinuotas? Taip? Vyras: Jo. Stūmė mašiną. Operatorė: Ir vos nenutrenkė jus? Vyras: Taip. Operatorė: Nenukentėjot? Vyras: Ne. Operatorė: Nedėkit ragelio, sujungsiu su policija, jeigu jį matot. Girdisi sujungimo signalas. Operatorė: Kalbėkit. Vyras: Laba diena, čia prie mašinos, Justiniškių g. man atrodo, (duomenys neskelbtini) mašina į mane vos neįvažiavo. Aš pravažiavau pro šoną ir dabar stovi mašina iš šono. Girtas vairuotojas. Operatorius: Kurioj vietoj tiksliai? Vyras: Čia kur ,,Maxima“ sankryžoje. Operatorius: Kuri sankryža? Su kokia gatve? Vyras: 170 numeris namo. Operatorius: Justiniškių ar kokios? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Justiniškių? Vyras: Taip. Oj, palaukit. Čia gal Taikos, palaukit. Operatorius: Ar ten šalia yra (duomenys neskelbtini)? Vyras: Jo, (duomenys neskelbtini). Operatorius: Nu, tai vadinasi (duomenys neskelbtini), taip? Vyras: Taip. Operatorius: Darželis ,,(duomenys neskelbtini)“ netoli. Vyras: Taip, ,,Maxima“ didelė tokia. Operatorius: Nu, tai čia Taikos g. kaip suprantu turėtų būti. Ten ,,Maxima“ truputį toliau, taip? Vyras: Čia netoli, 100 m gal. Operatorius: Tai pagal vietos nustatymą rodo, kad (duomenys neskelbtini) turėtų būti. Vyras: Matau jis jau išeina iš mašinos. Pastūmė mašiną į šoną ir išėjo. Nu mašina stovi dabar. Aš galiu tuoj pažiūrėti, privažiuosiu, bet girtas girtas, vos, aj stovi jis ten netoli mašinos. Dabar mašiną stumia į šoną. Du vairuotojai girti. Operatorius kviečia pajėgas. Operatorius: (duomenys neskelbtini) ar priešais? Vyras: (duomenys neskelbtini) namas, priešais. Operatorius: Priešais. Vyras: Jo, stumia mašiną jau. Operatorius: Gerai, nepadėkit tada ragelio kol kas. Atvažiuos tuoj. Vyras: Vos vos neįvažiavo į mane. Stovi dviese prie mašinos dabar, pastatė mašiną į šoną ir stovi, rūko. Operatorius: Matėt, kad vairavo kažkas iš jų? Kuris vairavo ten yra vienas kažkuris? Vyras: Jo, dabar va už vairo. Operatorius: Vėl sėda? Vyras: Vėl sėda, jo, bet mašina nevažiuoja. Man atrodo jau, taip jis įsėdo į mašiną ir sėdi. Operatorius: Gerai. Vyras: Vienas stumia, kitas vairuoja girtas. Po kiek laiko atvažiuos ekipažas? Vienas girtas stumia, kitas vairuotojas sėdi girtas, mašiną parkuoja. Operatorius: Į kurią pusę stumia dabar? Kieme stumdo ar kažkur gatvėj? Vyras: Ne, gatvėj. Operatorius: Tai link ,,Maximos“, ar į kurią? Vyras: Jeigu iš ,,Maximos“ link žiedo važiuot, ten 15 m nuo sankryžos. Nuo raudono šviesoforo, po kaire pusę. Operatorius: Tai tolyn nuo ,,Maximos“ stumia Taikos g., taip? Vyras: Jo, 10 m nuo sankryžos. Operatorius praneša pajėgoms. Vyras: Vo, matau, dabar į kairę pasukit ir po kairę pusę su balta maike stovi. Operatorius praneša informaciją pajėgoms. Vyras: O, išlipo iš mašinos dviese. Operatorius: Tai prieikit dabar prie pareigūnų, paaiškinkit kuris ten vairavo. Vyras: Oj, gal nesakysiu. Operatorius: Nu tai be to fakto kažkas turi patvirtinti, kad vairavo. Kas iš to, jie dabar tai mašina tai stumdė, kažką darė. Vyras: Supratau, gerai, viso. Operatorius: Prieikit prie patrulio, gerai, prašau (b. l. 22-24).

Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.47 val. alkoholio matuoklio kvito matyti, V. R. nustatytas 2,15 prom. girtumo laipsnis (b. l. 48). Patikros sertifikatas Nr. 1217358 galiojo iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose ir garso įraše užfiksuoti duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės visiškai nepripažino ir paaiškino, kad jis pats nebuvo už vairo, tą dieną jis nevairavo ir šalia eidamas vairo nesukinėjo, jis automobilį stūmė iš galo. Į alkotesterį pripūtė dvi promiles, pūtė du kartus. Pareigūnai dėl pūtimo į alkotesterį nieko nesakė.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei teigti, kad kaltinamojo versija nepasitvirtino ir buvo paneigta byloje esančių įrodymų visuma.

Nagrinėjamu atveju visų pirma svarbu nustatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto vieno iš alternatyvių veiksmų požymių visumą, t. y. kad asmuo vairavo transporto priemonę, kad jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo.

Atsižvelgdamas į šių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog įvykio dieną kaltinamasis V. R. sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje ir juo manevravo, liudytojui A. K. stumiant automobilį iš galo.

Kita vertus, byloje kilo ginčas, kas laikytina transporto priemonės vairavimu BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme. Siekiant asmenį, vairavusį automobilį, patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad toks asmuo sąmoningai vairavo transporto priemonę, dalyvavo viešajame eisme ir yra kaltas dėl šio pažeidimo. Vairavimo sąvokos apibrėžimas nėra pateikiamas BK.

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, bylos įrodymais nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis V. R. sėdėjo automobilyje už automobilio vairo vairuotojo vietoje ir automobilio vairu manevravo gatvėje, liudytojui A. K. stumiant automobilį iš galo, siekdamas automobilį perstatyti. Esant šioms teismo nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirmiau minėtus teisės aktus ir teismų praktiką, konstatuotina, kad kaltinamasis automobilį vairavo, t. y. valdė automobilį vairu ir tai laikytina transporto priemonės vairavimu BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme. Tai, kad automobilio variklis nebuvo užvestas, reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi, nes, kaip minėta, pakanka, kad transporto priemonė dėl valingų asmens veiksmų judėtų. Tai, kad transporto priemonė neabejotinai judėjo kaltinamojo pagalba, t. y. jam manevruojant vairu, įrodo ir liudytojo V. K. parodymai, kuriais jis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek BPC operatorei nurodė, kad kaltinamojo automobilis vos neatsitrenkė į jo automobilį.

Ginčas šioje byloje kyla dar ir dėl to, ar kaltinamojo veiksmai įvykio metu, t. y. tik vieną kartą įpučiant į alkostesterį, o kitą kartą – to nepavykus padaryti, kvalifikuotini kaip vengimas tikrintis neblaivumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jam davė pūsti į alkotesterį, papūtė ir jį išvežė į nuovadą. Į alkotesterį pripūtė dvi promiles, pūtė du kartus. Abu kartus pripūtė. Kadangi buvo stipriai neblaivus, nepamena, ar antrą kartą įpūtė, ar ne. Pareigūnai nieko nepaaiškino, įsodino jį į automobilį ir išvežė. Pareigūnai dėl pūtimo į alkotesterį nieko nesakė. Kalbėjo su policijos pareigūnais, suprato, ką jie sakė. Suprato, kad reikia pūsti. Pirmas pūtimas jam pavyko, pūtė ir antrą kartą, buvo viskas gerai. Pūtė ir trečią kartą, bet nieko nerodė. Jis pūtė, kiek galėjo, pareigūnai nieko nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad antrą kartą jis įpūsti nesugebėjo dėl savo neblaivaus stovio.

Taigi, kaip matyti iš Aprašo nuostatų, pareigūnui tikrinimo priemone pirmą kartą nustačius, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, jis privalo atlikti vairuotojo pakartotinį tikrinimą. Tokiu atveju, vairuotojas privalo būti tikrinamas ir vykdyti pareigūno reikalavimus neblaivumą pasitikrinti ir antrą kartą. Pučiant du kartus yra vertinamas mažesnis alkotesterio rezultatas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-429-932/2019, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-12-634/2021). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad tokia Aprašo nuostata, įpareigojanti tam tikrais atvejais tikrintis neblaivumą du kartus, įsigaliojo 2019 m. balandžio 1 d.; ir tai sietina su tuo, jog asmeniui nustačius, kad iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, kyla griežtesnė, t. y. ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Be to, praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai pirmasis tikrinimas būna klaidingas ar netikslus dėl tam tikrų priežasčių, todėl siekiant pašalinti visas abejones, asmuo privalo pūsti antrą kartą. Teismas asmens atsisakymą tikrintis neblaivumą / netinkamą pūtimą į alkotesterį antrą kartą, esant Apraše nurodytai būtinybei asmeniui tikrintis antrą kartą alkotesteriu, vertina kaip vengimą tikrintis blaivumą dar ir dėl to, jog asmeniui ginčijant pirmojo tikrinimo rezultatus, nebeliktų galimybės jų sulyginti su antrojo tikrinimo rezultatais, esant abejonių pirmuoju rezultatu, jų pašalinti. Taigi, būtų pažeista asmens tikrinimo metodika, o tokiu atveju asmuo apskritai galėtų išvengti atsakomybės. Taigi, kaip matyti Apraše nustatyta atitinkama procedūra, kiek kartų vairuotojas privalo tikrintis neblaivumą, esant tam tikroms aplinkybėms, yra privaloma ir asmeniui tyčia neįvykdžius / atsisakius vykdyti bent vieno iš atitinkamos procedūros reikalavimų, toks asmens elgesys vertintinas kaip vengimas tikrintis blaivumą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamąjį V. R. pareigūnams tikrinant pirmą kartą, jam buvo nustatytas 2,15 prom. girtumo laipsnis, todėl pareigūnai privalėjo kaltinamajam atlikti pakartotinį tikrinimą. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai prisiminti, ar jo pūtimas antrą kartą buvo sėkmingas, liudytojai E. P. ir E. B. nurodė, kad kaltinamajam antro tikrinimo atlikti nepavyko, nes V. R. galimai tyčia nesugebėjo reikiamą laiką pūsti į alkotesterį, nelabai pavyko atlikti antro tikrinimo. Pamena, kad kalbino kaltinamąjį ir draugas jam sakė, kad tvarkingai prasipūstų. Mano, kad jis tiesiog vengė pūsti antrą kartą. Jis pūtė, bet gal netaisyklingai, per stipriai ar per silpnai ir antrą kartą įpūsti jam nepavyko. Liudytojos E. B. tarnybiniame pranešime, kurį ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu nurodyta, kad antrą tikrinimą tuo pačiu alkotesteriu V. R. atlikti nepavyko, keletą sykių jis atlikinėjo pūtimą, tačiau tai darė ne iki galo, tai yra pūtė trumpą laiką su intervalais. V. R. buvo paaiškinta, kaip atlikti alkotesterio tikrinimą, kiek laiko reikia pūsti, tačiau V. R. atlikti antro tikrinimo nesugebėjo, galimai tyčia. Šiuos pareigūnų parodymus patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis antrojo tikrinimo atlikti nesugebėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamąjį, pareigūnų nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina. Tai, jog policijos pareigūnai tiksliai neprisimena dalies įvykio aplinkybių, yra logiška ir paaiškinama tuo, jog pareigūnai dažnai vyksta į įvairius iškvietimus ir yra neįmanoma tiksliai ir detaliai prisiminti kiekvieno iš įvykių detalių. Kaip minėta, šioje byloje pareigūnų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga.

Pažymėtina, jog nors kaltinamasis ir buvo gerokai neblaivus, tačiau ne tokios būklės ir ne tiek, kad nesugebėtų įpūsti į alkotesterį – visų pirma, pirmąjį tikrinimą kaltinamasis atliko ir jis buvo atliktas sėkmingai, į alkotesterį įpūtė tinkamai ir buvo užfiksuotas rezultatas, visų antra, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis kalbėjo su policijos pareigūnais, suprato, ką jie sakė, suprato, kad reikia pūsti. Kaltinamajam sėkmingai įpūtus pirmą kartą, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jų nenurodė ir kaltinamasis, kodėl jis negalėjo įpūsti į alkotesterį ir antrą kartą. Teismo manymu, kaltinamojo neblaivumas nebuvo kliūtis jam pūsti į alkotesterį ir antrą kartą, nes kaip minėta, kaltinamasis sėkmingai įpūtė pirmą kartą, o kaltinamojo būklė tarp dviejų tikrinimų pusvalandžio laikotarpiu esmingai pasikeisti negalėjo, nes kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš keturias valandas iki prieidamas prie savo automobilio, taigi laikui bėgant, kaltinamasis turėjo tik blaivėti, o ne girtėti. Taigi, bylos įrodymai patvirtina, taip pat to neneigia ir kaltinamasis, jog kaltinamasis nebuvo tokio neblaivumo laipsnio, kad apskritai nesuprastų įvykio metu buvusių aplinkybių ar pareigūnų nurodymų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Aprašo nuostatas, kaltinamasis privalėjo pūsti antrą kartą, tačiau jam to nepadarius, pareigūnai, vadovaudamiesi Aprašo nuostatomis, negalėjo tinkamai nustatyti kaltinamojo neblaivumo laipsnio, t. y. nesant dviejų tikrinimų, jie negalėjo fiksuoti gauto mažesnio rezultato, nes toks rezultatas buvo tik vienas. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad tokiu atveju pareigūnai neteko galimybės įvertinti, ar asmeniui kyla baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė, be to, kaip minėta, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pirmasis tikrinimas būna klaidingas ar netikslus, todėl siekiant pašalinti visas abejones, asmuo privalo pūsti antrą kartą ir tik tada yra vertinamas asmens neblaivumas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamasis tokiais savo veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog turi tikrintis antrą kartą, tačiau jis, tai suprasdamas, į alkotesterį pūtė netinkamai, vengdamas, kad tinkamai būtų užfiksuotas jo neblaivumo rezultatas. Objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių kaltinamajam antrą kartą tinkamai įpūsti į alkotesterį, byloje nenustatyta. Dėl to konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus (veikos padarymo metu buvo pakaltinamas) ir privalo už juos atsakyti.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo V. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius ir 16.47 val. jį patikrinus pirmą kartą alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija, apie 17.05 val. antrą kartą jį tikrinant alkotesteriu, tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus, kad nebūtų nustatyta tvarka nustatytas neblaivumas, vairuodamas tokios būklės šiurkščiai pažeidė KET, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir sėdo už vairo. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. R. anksčiau teistas už turtinius nusikaltimus, fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui, teistumas išnykęs (b. l. 70-85), administracine tvarka baustas, tarp jų ir už KET pažeidimus, kai kurios paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 57-69), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – esant neblaivumo požymiams, vairavo transporto priemonę mieste, pavojingai manevravo, ir sukėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams. Pavojingi V. R. veiksmai buvo išaiškinti tik neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus kaltinamojo grėsmę keliantį elgesį ir iškvietus policiją. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis nedirbantis, vidutinio amžiaus.

Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. R. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y. 50 parų (BK 49 str. 3 d.). Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. iki rugsėjo 6 d. 15.45 val. (b. l. 89, 97). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

V. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant mažesnį nei įstatyme nurodytas jos vidurkis – uždraudimas dvejiems metams šešiems mėnesiams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 6 d., t. y. nuo nutarimo, kuriuo paskirta V. R. kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 98).

BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog pagal teismų praktiką kaltinamajam paskyrus kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarimo, kuriuo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, konstatuotina, jog arešto bausmės laikotarpiu ši baudžiamojo poveikio priemonė nevykdoma.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V. R., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog V. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. R. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 1000 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo esant neblaivumo požymiams, tai darė mieste, pavojingai manevravo, ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats V. R.. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. R. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad V. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. R. turtui – automobiliui ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šį turtą valdyti juo disponuoti, bet palikta teisė juo naudotis nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. spalio 2 d., turto saugotojas – V. R. (b. l. 117-120). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su garso įrašu, saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. 15.45 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Paskirti V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams šešiems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. rugsėjo 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą, kuriuo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – automobiliui ,,Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šį turtą valdyti juo disponuoti, bet palikta teisė juo naudotis, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

V. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su garso įrašu, saugomą byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.