- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- AN2-429-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02284-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. (R. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria jo skundas buvo netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7301-2019 paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu R. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2019 m. kovo 24 d., 14.55 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Už šio nusižengimo padarymą R. K. buvo paskirta 350 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
2. R. K. pateikė skundą, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartimi buvo netenkintas. Nutartyje patikslintas R. K. įvykio metu nustatytas neblaivumas – 0,463 promilės (atsižvelgiant į alkotesterio paklaidą).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7301-2019 ir jam pradėtą administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
4. R. K. po administracinio nusižengimo protokolo surašymo nedelsdamas kreipėsi į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą apžiūrai ir neblaivumo nustatymui. Medicinos apžiūros metu nustatyta, kad alkoholio kvapas iš uoslės neužuodžiamas; pirmo tyrimo alkotesteriu metu nustatyta 0,21 promilė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2742/2019(01) konstatuota, kad R. K. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 24 d., 16.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio.
5. Teigiama, kad R. K. dėl tyrimo kreipėsi nedelsdamas, todėl neturėjo jokios galimybės paveikti tyrimo rezultatų, o etilo alkoholio šalinimo iš organizmo greitis (sveiko žmogaus kepenys suardo apie 0,15 – 0,2 promilių/val.) bei tyrimų rezultatai leidžia suabejoti nustatytu 0,48 promilių girtumo buvimu ir alkotesterio parodymų teisingumu.
6. Skundą padavęs asmuo atkreipia dėmesį policijos pareigūnų prašęs jį patikrinti pakartotinai, tačiau pastarieji atsisakė tai padaryti, nors, jo manymu, esant abejonei dėl nustatyto neblaivumo, toks veiksmas būtų sąžiningas ir teisingas. Jo įsitikinimu, toks patikrinimas, kuris pagal nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusią instrukciją dėl neblaivumo patikrinimo pakartotinai nėra privalomas, įvertinus ir alkotesterio paklaidą, galėjo patvirtinti, kad R. K. buvo blaivus.
7. Apeliantas sutinka, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, tačiau įsigaliojusi instrukcijos nuostata dėl pakartotino patikrinimo leidžia naudoti pakartotinai atlikto tyrimo dėl neblaivumo nustatymo rezultatą tikrinto asmens naudai ir tuo atveju, jeigu jam būtų leista pasinaudoti antro patikrinimo galimu rezultatu, jis būtų laikomas blaiviu, dėl ko nebūtų būtinumo spręsti klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
8. Teismas, nustatęs tam tikrus nesutapimus tarp atlikto patikrinimo rezultato, medicinos tyrimo rezultato, kai šie nesutapimai apskaičiuojant matematiškai nesutampa su statistiniu vidurkiu (kaip ir yra šiuo atveju), turėtų tai vertinti atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
9. Atsiliepimas į R. K. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
R. K. apeliacinis skundas netenkintinas
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su R. K. skundo argumentais, skundžiamais procesiniais sprendimais, bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti R. K. skundą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Šiuo atveju policijos pareigūnai alkotesterio pagalba 2019 m. kovo 24 d., 14.56 val., R. K. nustatė 0,48 promilių neblaivumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino 2019 m. vasario 22 d. išduotame alkotesterio patikros sertifikate nurodytą galimą paklaidą ir konstatavo, kad R. K. (įvertinus paklaidą) nustatytas 0,463 promilių neblaivumas.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 29 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Lietuvos saugios laivybos administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šioje situacijoje R. K. tokia teise pasinaudojo. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A-2742/2019(01) 2019 m. kovo 24 d., 16.05 val., paimtame R. K. kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio. Taigi tuo metu (kraujo paėmimo metu) R. K. jau būtų galėjęs vairuoti transporto priemonę. Vis tik toks specialisto išvadoje nustatytas neblaivumas nepaneigia jo atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
13. Kaip matyti, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek R. K. skunde nurodo, jog alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15 - 0,2 promilės/val. Tai lygu alkoholio koncentracijos sumažėjimui 0,0025 – 0,0033 promilių/min greičiui. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas dėl vairavimo apsvaigus ši formulė, kuria apskaičiuojamas alkoholio kiekio mažėjimas žmogaus organizme, yra ne kartą aptarta. Tokią praktiką skundžiamoje nutartyje kaip tik nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
14. R. K. alkotesteriu patikrintas 2019 m. kovo 24 d., 14.56 val., o jo kraujas buvo paimtas tą pačią dieną 16.05 val., t. y. po 69 min nuo patikrinimo alkotesteriu. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog 16.05 val. paimtame R. K. kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio, įvertinus mažiausią vidutinį alkoholio skaidymo žmogaus organizme greitį, tai vis viena reikštų, jog tikrinant alkotesteriu R. K. kraujyje būtų daugiau nei 0,4 promilės etilo alkoholio. Toks skaičiavimas iš esmės atitinka ir paties apelianto skunde pateiktą skaičiavimą, t. y. remiantis pastarojo pateikta formule (0,463 - 0,24 / 69 x 15), gautume, jog net ir atlikus po 15 minučių pakartotinį patikrinimą alkoholio koncentracija būtų didesnė nei įstatymo leistina riba (tik apeliantas šioje vietoje klaidingai skaičiuoja neatimdamas neblaivumo paklaidą). Tiesa, R. K. akcentuoja dar vieną aplinkybę, jog remiantis pakartotiniu rezultatu dėl iškvėptame ore nustatytos etilo alkoholio koncentracijos (0,21 promilė), tuo atveju, jeigu po 15 min. jam būtų leista dar kartą pūsti į alkotesterį, gautas rezultatas parodytų jo blaivumą. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina, kadangi akivaizdu, jog alkoholio koncentracijos mažėjimo skaičiavimas, remiantis kraujo tyrimu, yra patikimas ir nekelia jokių abejonių.
15. Kartu teismas pripažįsta, jog alkoholio skaidymas žmogaus organizme yra individualus procesas, kuriam įtaką gali daryti kiekvieno žmogaus sveikatos problemos. Nagrinėjamu atveju R. K. nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos sutrikimus, kurie galėtų daryti bent kokią įtaką alkoholio skaidymo procesams jo organizme. Tad teismui nėra nė menkiausio pagrindo abejoti, kad R. K. transporto priemonę vairavo, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 0,4 promilės etilo alkoholio, dėl ko jam pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Skundo argumentai, susiję su nesuteikta galimybe pakartotinai pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5 punktą policijos pareigūnui per tikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas.
17. Šiame kontekste pabrėžtina, jog visų pirma minimame punkte yra įvardintas baigtinis sąrašas atvejų, kada toks pakartotinis patikrinimas yra atliekamas. Apelianto atvejis, kai jam buvo nustatytas 0,463 (įvertinus paklaidą) promilių neblaivumas, tarp tokių atvejų nepatenka. Antra, nusižengimas buvo padarytas 2019 m. kovo 24 d., o minėtas įsakymas įsigaliojo tik 2019 m. balandžio 1 d., taigi, nusižengimo padarymo metu policijos pareigūnai net ir neturėjo teisinio pagrindo juo vadovautis. Galiausiai, nusižengimo padarymo metu jokiame teisės akte nebuvo įtvirtinta policijos pareigūnų pareiga (teisė) asmenis tikrinti alkotesteriu po du kartus. Nors skunde teigiama, kad toks veiksmas nebuvo uždraustas ir būtų padėjęs išsklaidyti abejones, tačiau su tuo nesutiktina. Tokių kaip šiuo atveju nurodoma teisės aktuose nenumatytų veiksmų atlikimas (kai tam nėra objektyvaus pagrindo) kaip tik galėtų formuoti priešingą įspūdį, t. y. siekį sudaryti sąlygas asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, juo labiau, kai nebuvo kilę jokių abejonių dėl alkoholio matuokliu gautų neblaivumo rezultatų. Iš administracinio nusižengimo protokole esančio R. K. paaiškinimo matyti, jog pastarasis nenurodė, jog alkoholis buvo vartotas ką tik (iš teiginio „vakar buvau gimtadieny“ galima suprasti, kad alkoholis buvo vartotas netgi ne tą pačią dieną; teismo posėdžio informacinė pažyma tik patvirtina, kad alkoholį nurodė gėręs iš vakaro), todėl pakartotiniam patikrinimui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.
18. Svarbu pažymėti ir tai, jog šiuo atveju R. K., nesutikusiam su policijos pareigūnų patikrinimo metu užfiksuotu alkoholio kiekiu, buvo sudarytos sąlygos (ir jis jomis pasinaudojo) kreiptis savarankiškai į medicinos įstaigą dėl alkoholio kiekio jo kraujyje nustatymo. Priešingai nei nurodoma skunde, jokių matematinių neatitikimų tarp policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatų ir kraujo tyrimo rezultatų, kurie turėtų reikšmės R. K. patraukimui administracinėn atsakomybėn, šioje byloje neužfiksuota.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnis teismas daro išvadą, jog skundžiama 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pagrįstai netenkintas R. K. skundas, kuriuo prašyta administracinę teiseną nutraukti. R. K. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta.
20. Nors apeliaciniame skunde ir nėra pasisakoma dėl paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau tikslinga pažymėti, kad R. K. pritaikyta nuobauda (bauda ir administracinio poveikio priemonė) yra tinkama. Pirmosios instancijos teismas aptarė pažeidėjui paskirtą nuobaudą ir išdėstė argumentus dėl galimybės skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, nuobaudą nebuvimo. Teismas išsamiai aptarė teismų praktikos nuostatas, susijusias su nuobaudos švelninimu minimu pagrindu, o individualizuodamas nagrinėjamą atvejį pagrįstai konstatavo nesant pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įvertino įvykdyto nusižengimo pavojingumą, pabrėžė, kad nei darbo funkcijų atlikimui reikalinga teisė vairuoti, nei tai, kad asmuo baudžiamas pirmą kartą, nėra išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.
21. Nesutikti su tokias argumentais teismas neturi pagrindo. Pabrėžtina, kad apeliantui buvo paskirtas minimumui artimas baudos dydis, o specialioji teisė vairuoti atimta minimaliam įstatyme numatytam terminui. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinio poveikio priemonės terminas formaliai netgi neatitinka ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių, nustatant asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmę (minimame straipsnyje įtvirtinta taisyklė duoda pagrindą skirti ilgesnį terminą). Vien tai, kad asmuo praeityje nebuvo baustas (tiesa, viena administracinė nuobauda 2016 m. jam buvo pritaikyta, tačiau ji yra nebegaliojanti), anaiptol, nėra pagrindas švelninti nuobaudą. Leistina alkoholio riba viršyta ne visiškai minimaliai, jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su išskirtinai sudėtinga apelianto padėtimi, nenustatyta, pats apeliantas jų taip pat nenurodė. Kaip matyti iš informacinės pažymos, pirmosios instancijos teisme pastarasis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbe, tačiau to nepakanka įstatymo nuostatoms dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo taikymui (juo labiau, kad byloje netgi nėra objektyvių duomenų apie apelianto darbo pobūdį, funkcijas, tai, kiek jų atlikimui būtinas specialiosios teisės turėjimas ir kt.).
22. Tokiu būdu skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta ne tik dėl administracinės atsakomybės pritaikymo, bet ir dėl tinkamai paskirtos administracinės nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį galioti nepakeistą ir R. K. (R. K.) skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.