- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- ATP-506-606/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00210-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja E. L., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį 220 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį – 120 Eur dydžio bauda ir paskirta subendrinta 220 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130² straipsnį ir 123 straipsnio 1 dalį jam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir pagal ATPK 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį jam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta už tai, kad 2016 m. kovo 23 d., apie 00.02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (atsisakė tikrintis blaivumą), ir, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes jos nėra įgijęs, vairavo R. S. priklausantį ir nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sulaikomas pareigūnų, A. P. nevykdė teisėtų jų reikalavimų ir aktyviais veiksmais priešinosi.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis M. Džermeika prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – A. P. nubausti už padarytus pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ATPK 130² straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 1400 Eur dydžio bauda, konfiskuojant transporto priemonę.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. P. nevairavo automobilio. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr.N1-7885/2006 nurodė, kad dabartiniame lietuvių kalbos žodyne žodis „vairuoti“ aiškinamas, kaip valdymas vairu. Toks žodžio „vairuoti“ reikšmės pateikimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonės vairavimas nėra privalomai sietinas su automobilio variklio užvedimu, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė. Todėl apelianto nuomone, nesvarbu, kad automobilio variklis nebuvo užvestas, tačiau A. P. veiksmai stumiant automobilį ir ranką įkišus pro automobilio langą sukiojant vairą, vertintini kaip vairavimas. Be to, pažymi, kad tiek A. P., tiek broliai T. ir V. G., atvykus policijos pareigūnams, nurodė, kad A. P. vairavo automobilį. Liudytojas T. G. teigė, kad A. P. automobilį vairavo neblaivus, jis savo paaiškinimą yra pasirašęs. Byloje yra surinkti visi įrodymai, įrodantys tai, kad A. P., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Apeliantas pažymi, kad A. P. buvo jau ne kartą nubaustas už tai, kad vairavo neblaivus, turi dvi galiojančias nuobaudas.
Tam, kad būtų pagrindas konfiskuoti transporto priemonę, byloje turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. nebepriklauso, jis automobilį yra pardavęs, asmuo, neįgijęs vairuotojo pažymėjimo, turėjo galimybę transporto priemone pasinaudoti, todėl savininkas nėra neatsakingas už jo turto neteisėtą naudojimą.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis M. Džermeika mano, kad pagal ATPK 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį nubaustajam A. P. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai. Apelianto nuomone, nesvarbu, kad automobilio variklis nebuvo užvestas, tačiau A. P. veiksmai stumiant automobilį ir ranką įkišus pro automobilio langą sukiojant vairą, vertintini kaip vairavimas. Be to, pažymi, kad tiek A. P., tiek broliai T. ir V. G., atvykus policijos pareigūnams, nurodė, kad A. P. automobilį vairavo. Automobilis nustatyta tvarka buvo neįregistruotas.
Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nubaustasis A. P. paaiškino, kad įvykio vakarą jis su draugais T. ir V. G. norėjo pasiklausyti muzikos automobilyje „Audi 80“. Tam, kad kieme nekeltų triukšmo, nusprendė automobilį išsistumti į gatvę. Automobilį stūmė trise. Jis per langą įkišęs ranką sukiojo vairą, o broliai G. stūmė iš galo, po to bandė įjungti automobilio magnetolą, tačiau pajuto dūmų kvapą ir automobilis staiga užsiliepsnojo. Automobilio raktelių neturėjo, nes šiuo automobiliu į darbą važiuodavo brolis, rakteliai buvo pas jį. Kai stūmė automobilį jis buvo blaivus. Automobiliui užsidegus, jie iškvietę pagalbą nuėjo išgerti alaus. Policijos pareigūnai atvažiavo į namus, liepė tikrintis neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis tai daryti atsisakė, nes automobilio nevairavo. Pripažino, kad automobilis buvo neįregistruotas (b. l. 32–33, 45).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. G. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su broliu V. G. vartojo alkoholį, A. P. alkoholio nevartojo. Sugalvojo pasiklausyti muzikos automobilyje. Tam, kad triukšmas netrukdytų kitiems, nutarė automobilį išstumti iš kiemo. Automobilio rakteliai buvo pas A. P. brolį. Automobilį stūmė iš galo. A. P. įkišęs ranką per langą sukiojo vairą ir stūmė. Po to bandė įgungti radiją, tačiau užsidegė laidai. Automobilį bandė užgesinti striukėmis. Automobilio užvedę nebuvo. Po įvykio visi nuėjo pas draugų išgerti alaus. A. P. namo išėjo anksčiau. Einančius keliu, juos sustabdė pareigūnai, nes jie neturėjo atšvaitų. Brolis V. G. pareigūnams papasakojo, kad A. P. vairavo automobilį. Teigė, kad buvo neblaivus, paaiškinimą pasirašė, tačiau jame užfiksuoti žodžiai buvo ne jo (b. l. 33–34).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad įvykio vakarą jis kartu su broliu gėrė alų. Nuėję pas A. P., sugalvojo paklausyti muzikos automobilyje. Tam, kad netriukšmautų, nusprendė automobilį išstumti iš kiemo, netoli ant kelio. Jis ir brolis stūmė iš galo, o A. P. per langą sukinėjo vairą. A. P. buvo blaivus. Nustūmę automobilį įsėdo į jį tam, kad mašiną pasiklausytų muzikos, tačiau klausė neilgai, nes iš automobilio pradėjo rūkti dūmai, automobilis užsidegė. Automobilį bandė užgesinti, bet nepavyko, tada nuėjo pas kaimynus, vėliau A. P. išėjo namo. Grįžtančius su broliu namo, juos sustabdė policijos pareigūnai, paklausė, kas yra degančio automobilio savininkas. Jie nurodė, kad tai A. P.. Pareigūnai juos įsodino į tarnybinį automobilį, tikrino neblaivumą. Nuvažiavę pas A. P. į namus, kieme matė tik jo mamą. A. P. nematė, nežino, ar įvyko konfliktas tarp A. P. ir pareigūnų. Buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių neprisiminė (b. l. 48–49).
Iš aptartų nubaustojo A. P., liudytojų T. G. ir V. G. parodymų matyti, kad A. P. neigė vairavęs automobilį. Jie tvirtino stūmę automobilį trise. A. P. per langą įkišęs ranką sukiojo vairą. Po to bandė įjungti automobilio magnetolą, tačiau pajuto dūmų kvapą ir automobilis staiga užsiliepsnojo. Nubaustasis A. P. ir liudytojas T. G. teigė, kad įjungus magnetolą, iš karto pradėjo rūkti jos laidai ir automobilis užsidegė. Liudytojas V. G. tvirtino, kad jie kažkurį laiką visgi klausėsi muzikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojai T. G. ir V. G. parodė skirtingai ir dėl to, kokiu pagrindu juos policijos pareigūnai sustabdė einančius keliu. Liudytojas V. G. teigė, kad policijos pareigūnai juos sustabdė einančius keliu dėl to, kad jie neturėjo atšvaitų, o liudytojas T. G. parodė, kad policijos pareigūnai juos sustabdė ir klausė, kas yra degančio automobilio savininkas. Be to, nubaustasis A. P. tvirtino, kad automobiliui užsidegus, jie iškvietė pagalbą ir nuėjo išgerti alaus. Tačiau iš teismo posėdyje duotų liudytojo G. V. parodymų nustatyta, kad jis pamatęs, jog dega automobilis, o nuo jo nuėjo trys asmenys, apie tai pranešė policijai. Tuo metu jis nežinojo, kieno automobilis degė (b. l. 54–55). Policijos registrų duomenys patvirtina, kad apie tai, jog (duomenys neskelbtini) kelio sankryžoje dega automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis paliktas be priežiūros, pranešė būtent G. V. (b. l. 6).
Esant aptartiems duomenims matyti, kad nubaustojo A. P., liudytojų T. G. ir V. G. parodymai prieštarauja ne tik tarpusavyje, jie nesutapo su G. V. parodymais, kuriuos patvirtino objektyvūs policijos registre užfiksuoti duomenys, bet juos akivaizdžiai paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Iš 2016 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo P. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. kovo 23 d. dirbdamas kartu su Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja A. A., apie 00.02 val., iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ant kelio, dega automobilis. Nuvykę į įvykio vietą rado visiškai sudegusį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Duomenų bazėje POLIS II nustatė, kad minėtas automobilis priklauso R. S.. Su automobilio savininku susisiekti nepavyko, tačiau pavyko susisiekti su jo žmona Z. S., ji paaiškino, kad minėtą automobilį jos vyras R. S. pardavė prieš 2 metus automobilių supirktuvei. Būnant įvykio vietoje, prie automobilio atėjo 2 asmenys – V. G. ir T. G., jie paaiškino, kad įvykio dieną visi trys kartu vartojo alkoholį, t. y. alų ir degtinę, minėtą automobilį, būdamas neblaivus, vairavo A. P., staiga automobilis užsidegė. Tada A. P. iššoko iš automobilio ir su V. G. bei T. G. nubėgo atgal link kaimo. Nuvykus į A. P. namus (duomenys neskelbtini) , iš namo išėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kaip buvo nustatyta A. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, vyriškis labai svirduliavo. Paprašytas paaiškinti įvykio aplinkybes, šis teigė visą vakarą buvęs namie, V. G. ir T. G. nebuvo sutikęs, su minėtais asmenimis alkoholio nevartojo ir automobilio nevairavo. Taip pat teigė, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, tokio išvis nėra matęs. Iš namų išėjusi A. P. motina žodžiu patvirtino, kad minėtas automobilis priklauso jos sūnui, kad automobilis iki vakaro buvo pastatytas kieme. A. P. neblaivumą tikrintis atsisakė, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, į pastabas nusiraminti nereagavo, paprašius minėto asmens atsisėsti į tarnybinį automobilį, šis nepakluso, sulaikomas pasipriešino (pradėjo draskytis, stumdytis ), visą laiką grasino, todėl prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, tačiau šis pargriautas ant žemės toliau draskėsi, bandė išvengti sulaikymo. Tada buvo panaudotos spec. priemonės, A. P. buvo pristatytas į Klaipėdos rajono PK. Tarnybinėse patalpose paaiškino, kad automobilį vairavo jis, nes pritrūko alkoholio ir norėjo nuvažiuoti į parduotuvę. Teigė, kad automobilį jis nusipirko už 200 eurų iš pažįstamo asmens, gyvenančio Kvietinių k. (b. l. 2).
2016 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja A. A. visas įvykio aplinkybes, taip pat, kad įvykio dieną automobilį vairavo A. P., nurodė visiškai analogiškai (b. l. 3).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas P. J. patvirtino, kad gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kaime dega automobilis „Audi 80“. Nuvykęs į įvykio vietą išsiaiškino, kas yra automobilio savininkas. Jis nurodė, kad automobilį yra pardavęs. Kadangi automobilis trukdė eismui, iškvietė velką. Tuomet priėjo du neblaivūs jaunuoliai, jie nerišliai pasakojo apie tai, kaip užsiliepsnojo automobilis bei nurodė, kad automobilį vairavo A. P.. Jaunuoliai nerišliai pasakojo aplinkybes, teigė, kad automobilį stūmė, po to, kad jį vairavo. Kartu su jais nuvažiavo pas A. P. į namus, ten paėmė iš jų paaiškinimus ir patikrino jų neblaivumą. A. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, įžeidinėjo, keikėsi, paprašytas sėsti į automobilį nesisėdo, paėmus jį už rankos pradėjo priešintis, grasinti, todėl buvo panaudoti koviniai veiksmai ir jis sulaikytas, išvežtas į komisariatą. Komisariato budinčioje dalyje A. P. sakė, jog jis automobiliu važiavo.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja A. A. taip pat patvirtino, jog gavo iškvietimą dėl to, kad ant kelio dega automobilis. Kartu su kolega P. J. nuvykę į įvykio vietą, pasirūpino eismo saugumu. Suorganizavus automobilio nuvežimą, prie jų priėjo du akivaizdžiai neblaivūs jaunuoliai, jie teigė, kad automobilis yra jų draugo ir prašė jį palikti, taip pat vaikinai nurodė, jog paėmė automobilį iš kiemo ir važiavo, tačiau kur nepasakė, tik pažymėjo, kad jie iš galo stūmė automobilį, o A. P. vairavo. Automobiliui užsivedus, jis užsidegė. Sužinoję, kas yra automobilio savininkas, kartu su jaunuoliais maždaug per valandą laiko nuvažiavo nuvažiavo pas A. P., ten patikrino jaunuolių neblaivumą ir paėmė iš jų paaiškinimus. Namuose surastas neblaivus A. P. ir jo mama E. V., abu elgėsi agresyviai, mama pyko ant sūnaus, o A. P. atsisakė tikrintis neblaivumą, priešinosi pareigūnui, kuris norėjo jį palydėti į automobilį, dėl to įvyko susistumdymas. A. P. tvirtino, jog nevairavo automobilio, o nuvežtas į komisariatą sakė, kad automobilį vairavo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai P. J. ir A. A. aplinkybių, dėl ko užsidegė automobilis, ar jį kas nors vairavo ar ne, nežinojo. Aplinkybę, kad T. G. su V. G. iš galo stūmė automobilį, o A. P. vairavo automobilį, policijos pareigūnai sužinojo būtent iš pačių T. G., V. G., o vėliau šią aplinkybę pripažino ir pats A. P.. Netikėti liudytojų policijos pareigūnų P. J. ir A. A. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurias nuosekliai jie patvirtino ir teismo posėdyje, nėra jokio pagrindo.
2016 m. kovo 23 d. paaiškinime V. G. nurodė, kad įvykio dieną jis su broliu T. G. ir A. P. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė didelį kiekį alaus ir degtinės. Sutemus A. P. paprašė jo ir brolio pastumti automobilį, nes jis neužsivedė. A. P., būdamas neblaivus, sėdo prie automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, o jis su broliu automobilį stūmė. Automobilį nustūmus nuo namų apie 1 km, jis patrūkčiojo ir užsivedė, truputį pavažiavęs, užsidegė. A. P. iššoko iš automobilio, visi trys nubėgo į kaimą. Iš tolo matė kaip automobilis degė atvira liepsna (b. l. 11).
Paaiškinime T. G. nurodė visiškai analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad A. P., atsisėdęs už vairo, paprašęs pastumti jo automobilį, kur jis važiuos, nesakė. Jis su broliu automobilį, A. P. sėdint už vairo, išstūmė iš kiemo tiesiai į gatvę. Kai jie nustūmė automobilį apie kilometrą, jis patrūkčiojo, užsivedė ir užsidegė (b. l. 12).
Iš karto po įvykio 2016 m. kovo 23 d. pirminiame pasiaiškinime A. P. taip pat nurodė, kad „važiavo į parduotuvę, nes norėjo nusipirkti dar alkoholio, kai nuvažiavus apie 1 km automobilis pradėjo degti“. Teigė, kad automobilis yra jo, jis jį nusipirko už 200 eurų iš Kvietinių kaime gyvenančio pažįstamo asmens (b. l. 4).
Šiuo atveju nesvarbu, kad V. G., T. G. ir A. P. paaiškinimus rašė ne savo ranka, tačiau po jų turiniu pasirašė. Nors nubaustasis A. P., liudytojai T. G. ir V. G. teismo posėdyje parodymus pakeitė, tačiau tikėti teismo posėdyje jų duotais parodymais nėra jokio pagrindo. Teismo posėdyje jų duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams atvykus ieškoti sudegusio automobilio savininko, aplinkybė, kad automobilį iš viso kas nors vairavo būtent įvykio dieną, nebuvo žinoma. Iš aptartų V. G., T. G. ir A. P. pirminių paaiškinimų matyti, kad jie nuosekliai ir išsamiai nurodė tik jiems patiems žinomas visas įvykio aplinkybes, jų nurodytos aplinkybės ne tik, kad visiškai sutampa tarpusavyje, bet jų paaiškinimai vieni kitus papildo. Nubaustasis A. P., būdamas neblaivus, T. G. ir V. G. net nesakė, kur jis norėjo važiuoti. Nubaustasis A. P. pirminiame paaiškinime pats nurodė, kad automobiliu važiavo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, tačiau automobilis neužsivedė. T. G. ir V. G. paaiškinime nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad A. P. gėrė kartu su jais, po to norėjo važiuoti automobiliu, tačiau šis neužsivedė, todėl A. P. paprašė jų automobilį pastumti, o pats atsisėdo už vairo. Pažymėtina, kad tiek A. P., tiek T. G. ir V. G. vienodai nurodė, kokį atstumą jie nustūmė nuo namų, kad automobilis užsivedė, ir tik pavažiavęs, nors ir nedaug, užsidegė. Apie tai, kad jie norėjo paklausyti automobilyje muzikos, kad A. P. per automobilio langą sukinėjo vairą, į jį įlipęs nebuvo, nei A. P., nei T. G. ir V. G. net neužsiminė. Be to, akivaizdu, kad tam, jog paklausyti automobilyje muzikos, išstūmus automobilį į gatvę, stumti jį dar kilometrą, nebuvo jokio reikalo. Tačiau šis automobilio stūmimo procesas aiškiai parodo ir patvirtina paties A. P. duotus paaiškinimus, kad jis atsisėdo prie automobilio vairo ir norėjo, jog automobilis užsivestų, nes jis, būdamas jau neblaivus, norėjo nuvažiuoti į parduotuvę tam, kad nusipirktų dar alkoholio. Pastūmus automobilį apie 1 km, automobilis patrūkčiojo ir užsivedė, o truputį pavažiavęs užsidegė. Logiška ir tai, kad automobilis ir galėjo užsidegti būtent po to, kai jis stumiamas užsivedė.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja nubaustojo A. P. mama E. V. negalėjo parodyti, ar sūnus buvo išėjęs iš namų ar ne, kadangi ji miegojo (b. l. 47). Todėl akivaizdu, kad jai užmigus, ji nematė ir to fakto, jog sūnus vartojo alkoholį, o po to vairavo automobilį. Tokias aplinkybes ji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams P. J. ir A. A., šias aplinkybes jie užfiksavo savo tarnybiniuose pranešimuose. Teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo A. U. parodymai taip pat nepaneigia aplinkybės, kad ne tik V. G. ir A. G., bet ir A. P. pas jį atėjo jau būdami neblaivūs, pasakojo, kad užsidegė automobilis. A. P. ir pats patvirtino, kad jis buvo neblaivus, važiavo automobiliu į parduotuvę parsivežti dar alkoholio, tačiau girtumą tikrintis atsisakė, nes iš pradžių nepripažino ir paties fakto, jog vairavo automobilį. Tačiau, kaip jau paminėta, A. P. policijos komisariate pats pasiaiškinime nuosekliai išdėstė visas aplinkybes.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad A. P., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, automobilį vairavo, t. y. valdė automobilį ne tik, kai liudytojai V. G. ir T. G. jį stūmė, bet ir važiavo juo, kai šis užsivedė, todėl konstatuotina, kad A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai, o apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, A. P. pagal ATPK 130² straipsnį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nepagrįstai.
Kadangi byloje surinktais įrodymais nustatyta ir apeliacinės instancijos teismo konstatuota, jog A. P., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį, todėl jis baustinas ir pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, nes vairuojamas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka (b. l. 15). Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir pats nubaustasis A. P. (b. l. 45).
Skirdamas administracines nuobaudas pagal ATPK 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis), į tai, kad A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių net 6 kartus už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 18–27). Apylinkės teismo pagrįstai pripažinta nubaustojo A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą – administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. 2015 m. rugsėjo 18 d. A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 187 straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nubaustas 2015 m. spalio 9 d. nutarimu (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, pažymėtina, kad A. P. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą – analogišką administracinį teisės pažeidimą, numatytą ir ATPK 130² straipsnyje, už kurį jam 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu taip pat jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nubaustasis A. P. paskirtų baudų nemoka, labai šiurkščius analogiškus administracinius teisės pažeidimus daro nuolat. Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 15 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimais už analogiškų teisės pažeidimų padarymą A. P. paskirta net arešto nuobauda, konfiskuojant transporto priemones, jo elgesio tinkamai neįtakojo, jis jokių išvadų nepadarė, pasitaisyti nelinkęs visiškai. Todėl atsižvelgus į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, A. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus administracinio arešto nuobaudą, nustatant ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą maksimalų administracinio arešto dydį, konfiskuojant A. P. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38). Pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį A. P. skirtina nuobauda – bauda, nustatant baudos dydį, artimą šio straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos pagal ATPK 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį ir apylinkės teismo – pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį subendrintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimo dalį, kuria pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį A. P. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, panaikinti.
Pripažinti A. P. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje,130² straipsnyje, ir paskirti jam nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį – trisdešimties (30) parų administracinį areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį paskirtą 220 eurų dydžio baudą ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį paskirtą 120 eurų dydžio baudą subendrinti su paskirtomis nuobaudomis pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį ir paskirti subendrintą galutinę nuobaudą – trisdešimties (30) parų administracinį areštą, konfiskuojant automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutarimas neskundžiamas.