Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. ir jo atstovo advokato B. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. O. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarimu pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1200 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų terminui ir transporto priemonės „B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. ir jo atstovo advokato B. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliaciniame skunde V. O. teigia, kad nebuvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylos procesą, dėl ko negalėjo duoti paaiškinimų apie įvykio aplinkybes. Su tokiu apelianto teiginiu apygardos teismas nesutinka.

6. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. O. į teismo posėdį neatvyko, iki posėdžio pradžios jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teisme negauta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. O. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nesant kliūčių pagal ANK byla išnagrinėta jam nedalyvaujant teismo posėdyje.

8. ANK 573 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nustato iš anksto suderintą su teismu (kai byla nagrinėjama teisme) bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir apie tai praneša administracinėje teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Bylos nagrinėjimo vieta ir laikas nurodomi administracinio nusižengimo protokole, todėl atskiras šaukimas ar pranešimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra siunčiamas.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2020 m. rugsėjo 29 d. surašė V. O. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė bylos nagrinėjimo teisme datą – 2020 m. spalio 12 d. 10 val. bei vietą (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, V. O. administracinio nusižengimo protokole savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, jam paaiškintos. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. O. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta nurodant informaciją administracinio nusižengimo protokole, kurį pats asmuo priėmė bei pasirašė.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog V. O. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad savo paaiškinimus raštu V. O. išdėstė Kauno apskrities VPK 2020 m. rugsėjo 28 d. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir todėl negalėjo duoti paaiškinimų, atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas.

11. Apeliaciniu skundu V. O. ir jo atstovas taip pat ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, kad transporto priemonę V. O. vairavo neblaivus ir tuo pagrindu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tačiau apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu žemesnės instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo V. O. pripažintas padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu.

12. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1200 Eur iki 1500 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šį administracinį nusižengimą taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities VPK 2020 m. rugsėjo 29 d. V. O. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad (duomenys neskelbtini) apie 20.22 val., būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,44 promilės girtumas (pradedantysis vairuotojas), vairuodamas transporto priemonę „B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) ribose nepasirinko saugaus greičio, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus paties, kitų žmonių gyvybei arba sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, dėl ko susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančia transporto priemone „A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais V. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus.

14. Apeliantas teigė, kad įvykio dieną išgėrė kelis butelius nealkoholinio alaus, todėl nesupranta, kodėl jam buvo nustatytas neblaivumas. Tokį savo paaiškinimą nurodė ir 2020 m. rugsėjo 28 d. duodamas paaiškinimus raštu. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad V. O. 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.22 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0384, buvo nustatytas 0,44 +/- promilės neblaivumas.

15. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas V. O. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), nėra. Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0384, kaip įrodo 2020 m. balandžio 14 d. patikros sertifikatas Nr. 1178454 – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 0,017 promilės (b. l. 17). Taigi, konstatuota, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti.

16. Apeliantas taip pat teigia, kad policijos pareigūnai padarė pažeidimą, nes nedavė jam antrą kartą pūsti į alkotesterį bei neleido vykti į gydymo įstaigą priduoti kraujo. Tačiau su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintame Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5. punkte (toliau – Aprašas) nustatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą.

18. Nagrinėjamu atveju V. O. buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas ir nors dėl vairuotojo veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis, tačiau jo metu nežuvo žmogus, nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata bei nebuvo padaryta didelė turtinė žala. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo bei nukentėjusiojo G. K. paaiškinimo nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiojo žmonai N. K. buvo padarytas nežymus rankos sutrenkimas, ji atsisakė vykti į gydymo įstaigą, nes sutrenkimas buvo nedidelis. N. K. nukentėjusiąja nebuvo pripažinta. Taigi, vadovaujantis Aprašo 5.5. punkto nuostatomis, šiuo atveju policijos pareigūnai neturėjo pareigos V. O. neblaivumą tikrinti antrą kartą.

19. Teismas pažymi, jog Aprašo 8 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais ir jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o jei yra sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. Nagrinėjamu atveju V. O. sulaikytas nebuvo, todėl nesutikdamas su alkotesterio rezultatais galėjo pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra. Tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų pakartotinai pasitikrinęs neblaivumą. Taigi, alkotesteriu gauti duomenys nėra paneigti, jie laikytini patikimais ir patvirtina, kad V. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

20. Aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, apygardos teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies sudėties požymių buvimo V. O. veiksmuose argumentuotos ir pagrįstos, apelianto kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais nurodytais įrodymais ir abejonių nekelia, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

21. Iš priimto nutarimo matyti, kad V. O. už administracinį nusižengimą padarytą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirta minimali 1200 Eur bauda bei minimalus 3 metų terminas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su transporto priemonės konfiskavimu.

22. V. O. padarė šiurkštų teisės pažeidimą ir vairuodamas neblaivus sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad V. O. administracine tvarka už KET pažeidimus yra baustas net 8 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Šie duomenys neigiamai apibūdina V. O., o jo elgesys kelyje rodo, kad įstatymų reikalavimų laikymasis ir pagarba kitiems eismo dalyviams jam nėra pirmenybė. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas tinkamai įvertino V. O. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei teisingai ir pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemones.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. ir jo atstovo advokato B. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.