- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- I2-11869-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08410-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- L. O. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. O. I. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 23SD20551 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą; 2) įpareigoti Migracijos departamentą išduoti nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką.
2. Pareiškėja mano, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra nepagrįstas ir jos teisės atvykti į Lietuvą apribojamos neteisėtai. Teigia, jog pagrindinis turtas ir interesų centras yra Nigerijoje, todėl nėra teisinio pagrindo riboti pareiškėjos judėjimą. Taip pat pažymi, jog priimant skundžiamą Sprendimą buvo nepakankamai įsigilinta į gyvenimiškas problemas, pareiškėjos teises ir jų teisėtas realizavimo galimybes, todėl galėjo būti apsirikta. Atsižvelgiant į tai mano, kad įstatymų draudžiamais administraciniais metodais trukdoma įsigyti ir turėti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą, tvarkyti šeimos reikalus, vykdyti tolesnes investicijas į kitas teisėtas veiklas Lietuvoje.
3. Paaiškina, jog prašymą dėl vizos nagrinėjusiems pareigūnams buvo pateikusi visus tam reikalui būtinus dokumentus, taip pat davusi atitinkamus žodinius paaiškinimus. Pažymi, kad iš Sprendime išvardintų aplinkybių matyti, jog pareiškėjos atžvilgiu jokių kitų pagrindų neduoti vizos nebuvo nustatyta.
4. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teikdama prašymą dėl vizos nesiekė ir nesiekia gauti leidimo gyventi Lietuvoje. Mano, jog tai galima vertinti kaip įrodymą, kad pareiškėja neturi jokių ketinimų neišvykti iš Lietuvos, pasibaigus vizos galiojimo terminui.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja taip pat teigia, jog nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jos vykimas į Lietuvą yra nepagrįstas ar neleistinas, kad ji Lietuvoje užsibus ilgiau negu jai bus leista. Mano, kad tokių įrodymų iš viso nėra, prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas pernelyg sugriežtinant, apsunkinant reikalavimus įrodymams dėl atvykimo tikslo, sąlygų ir išvykimo, vizą atsisakyta išduoti pagal nepagrįstai subjektyviai sugriežtintą prašymus nagrinėjusių pareigūnų nuomonę.
6. Be kita ko nurodo, kad prašymą dėl vizos išdavimo nagrinėję pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, t. y. individualiame teisės akte jie rėmėsi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik savo pačių subjektyviu faktų ir turimų duomenų įvertinimu. Atsižvelgiant į tai mano, kad Sprendimas neišduoti vizos turi būti panaikintas, kadangi jis neturi motyvų.
7. Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal prašymo pateikimo metu galiojusio Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, (toliau – ir Aprašas) 70.10 papunktį, kuris numato, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
9. Pažymi, jog prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pentasta“ (toliau – ir Bendrovė) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2022 m. balandžio 25 d., jos įstatinis kapitalas – 28 000 Eur. Migracijos departamentas nurodo, kad jo duomenimis, Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. buvo 2 500 eurų, o nuo 2023 m. gegužės 29 d. yra 28 000 eurų. Bendrovės steigėja – UAB „Baltijos įmonių mugė“ visas Bendrovės akcijas pardavė pareiškėjai.
10. Pažymi, jog šiuo metu pareiškėjai priklauso 1120 vnt. Bendrovės akcijų. Nuo 2023 m. birželio 9 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas Nigerijos pilietis M. O. A.
11. Bendrovės pagrindinės veiklos tikslai – reklama ir rinkos tyrimas; informacinių paslaugų veikla; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; pastatų statyba; statybos baigimas ir apdaila; nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; sandėliavimas ir saugojimas; transportui būdingų paslaugų veikla; įstaigų administracinė ir aptarnavimo veikla.
12. Teigia, jog vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad pareiškėja nei leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje, nei nacionalinių Lietuvos Respublikos vizų neturėjo, taip pat neturėjo darbinių santykių Lietuvoje. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko, turėdama Švedijos Karalystės išduotą leidimą gyventi, galiojantį nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2023 m. birželio 16 d. Migracijos departamentas nurodo, jog nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, informacijos apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Prašyme išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, pareiškėja nurodė, jog yra netekėjusi.
13. Atkreipia dėmesį, kad prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo metu nustatyta, kad visos Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį (pareiškėja įgijo Bendrovės akcijas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. birželio 8 d.), vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 20 procentų Bendrovės akcijų. Be to, visose sutartyse nurodyta ypač maža parduodamų akcijų kaina – 120 eurų už 224 vnt. akcijų ir 60 eurų už 112 vnt. akcijų, tuo tarpu 1 akcijos nominali vertė yra 25 eurai. Taigi, visomis sutartimis Bendrovės akcijos buvo įgyjamos už žymiai mažesnę kainą nei nominali parduodamų akcijų vertė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad akcijos buvo perleidžiamos dalimis, siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma, kas savaime apibūdina užsienietės veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo jos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo.
Motyvuojamoji dalis
14. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. tai, kad Bendrovės akcijos buvo įgyjamos už mažesnę kainą nei nominali parduodamų akcijų vertė bei į tai, kad pareiškėja šiomis sutartimis už visas įgytas Bendrovės akcijas sumokėjo tik 600 eurų, teigia, kad pareiškėja į Bendrovę yra investavusi mažiau nei 14 000 eurų, todėl ji neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų nacionalinės vizos išdavimo sąlygų.
15. Pabrėžia, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip Bendrovės akcininkė, likus vos 2 dienoms iki turimo Švedijos Karalystės išduoto leidimo gyventi pabaigos. Atsižvelgus į tai, kyla pagrįstų įtarimų, jog šie dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti sąlygas nacionalinei vizai gauti bei sudaro pagrindą abejoti dėl užsienietės numatomo buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje. Mano, kad tikrasis pareiškėjos tikslas yra bet kokiu būdu likti vienoje iš Europos Sąjungos šalių.
16. Migracijos departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo duomenimis, Bendrovės registracijos adresu bei buveinės adresu yra steigiamos įmonės, kurių akcijos vėliau parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovė registruota adresu, kuriame yra steigiamos įmonės, kurios šį adresą taip pat nurodo ir kaip savo buveinės adresą, Migracijos departamento vertinimu, negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėja, būdama vienintele Bendrovės akcininke nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti.
17. Mano, jog surinktų duomenų visuma leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos tikslas (gauti nacionalinę vizą tam, kad pareiškėja galėtų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje) neatitinka tikrovės, todėl pareiškėja nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų.
18. Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad pastaroji pateikė visus būtinus dokumentus ir, kad jokių kitų pagrindų neišduoti vizai nebuvo nustatyta. Paaiškina, kad pareiškėja savo skunde neneigia ginčijamu Sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėja į Bendrovę yra investavusi mažiau nei 14 000 eurų, todėl pareiškėja neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų nacionalinės vizos išdavimo sąlygų. Taip pat pažymi, kad dokumentų, išvardintų Migracijos departamento internetinėje svetainėje pateikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui privalo būti išduota nacionalinė viza. Pareiškėja privalo įrodyti, kad realiai atitinka vizos išdavimo sąlygas, realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.
19. Be kita ko nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėja nusipirko Bendrovės akcijas iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, automatiškai nedaro Bendrovės veiklos fiktyvios, tačiau, vertinant kitų aplinkybių visumoje, sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjos tikslais. Pažymi, jog kaip ir nurodyta ginčijamame Sprendime, po to, kai pareiškėja įsigijo Bendrovės akcijas, pareiškėja netgi neatnaujino Bendrovės kontaktinių duomenų, siekiant atsiriboti nuo šios įmonės, ir nepakeitė Bendrovės registracijos vietos. Taigi atsižvelgiant į tai mano, jog galima pagrįstai teigti, kad pareiškėja yra tiesiogiai susijusi su įmone, kuri yra žinoma tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje.
Teismas konstatuoja:
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo teismo: 1) panaikinti Migracijos departamento sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo persvarstyti sprendimą dėl pareiškėjos ir išduoti nacionalinę vizą.
21.1. 2023 m. birželio 14 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kartu su minėtu prašymu pareiškėja pateikė Bendrovės JAR išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, kad Bendrovė įregistruota 2023 m. balandžio 25 d. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis – 28 000 eurų. Taip pat kartu su prašymu pareiškėja pateikė:
21.1.1. 2023 m. birželio 14 d. duomenų, apie juridinio asmens dalyvius, išrašą iš JAR, kuriame nurodyta, jog Bendrovės vienintelė akcininkė yra pareiškėja, kuriai šiuo metu priklauso 1120 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 25 eurų);
21.1.2. 2023 m. birželio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nuspręsta atleisti iš Bendrovės direktoriaus pareigų I. M. ir paskirti direktoriumi Nigerijos pilietį M. O. A.;
21.1.3. 2023 m. birželio 12 d. Bendrovės balansą, kuriame nurodyta, jog Bendrovės nuosavas kapitalas – 28 000 eurų;
21.1.4. 2023 m. birželio 14 d. Buhalterinių paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini) su UAB „Contus LT“;
21.1.5. 2023 m. gegužės 19 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodyta, jog vienintelis Bendrovės akcininkas, Lietuvos Respublikos pilietis. I. M., padidina įstatinį kapitalą iki 28 000 eurų, išleidžiant 1020 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų;
21.1.6. šešias – 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. birželio 2 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 8 d. – Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 8 d. sutartyse nurodoma, jog užsienietė kiekviena sutartimi įgyja po 224 vnt. Bendrovės akcijų, t. y. po 20 proc. Bendrovės akcijų, o 2023 m. birželio 2 d. ir 2023 m. birželio 6 d. sutartimis – 112 vnt. Bendrovės akcijų, t. y. 10 proc. Bendrovės akcijų. Kiekvienoje Bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad už įgyjamas akcijas sumokama grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo.
21.2. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 15 d. Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą, nes ji nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimo patikimumo. Sprendime taip pat nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad asmuo neturi socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuva (nėra turėjusi leidimų gyventi ar nacionalinių vizų), darytina išvada, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 70.10 punktu nustatytų sąlygų, kai nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruotos įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, jeigu įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas.
22. Nacionalinių vizų išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja UTPĮ; Aprašas ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas).
23. UTPĮ 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).
24. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
27. Aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus.
28. Pažymėtina, jog pareiškėjos deklaruotas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – verslas, todėl Departamentas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra verslas. Departamentas siekdamas įsitikinti pareiškėjos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad:
28.1. Departamentui pareiškėja pateikė šešias – 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. birželio 2 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 8 d. – Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 8 d. sutartyse nurodoma, jog užsienietė kiekviena sutartimi įgyja po 224 vnt. Bendrovės akcijų, t. y. po 20 procentų Bendrovės akcijų, o 2023 m. birželio 2 d. ir 2023 m. birželio 6 d. sutartimis – 112 vnt. Bendrovės akcijų, t. y. 10 procentų Bendrovės akcijų. Kiekvienoje Bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad už įgyjamas akcijas sumokama grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo.
28.2. Visos Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos per ypač trumpą laikotarpį, vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 20 procentų Bendrovės akcijų. Be to, visose sutartyse nurodyta ypač maža parduodamų akcijų kaina – 120 eurų už 224 vnt. akcijų ir 60 eurų už 112 vnt. akcijų, tuo tarpu 1 akcijos nominali vertė yra 25 eurai. Taigi, visomis sutartimis Bendrovės akcijos buvo įgyjamos už žymiai mažesnę kainą nei nominali parduodamų akcijų vertė.
28.3. Pareiškėja į Migracijos departamentą atvyko ir pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip Bendrovės akcininkė, likus vos 2 dienoms iki turimo Švedijos Karalystės išduoto leidimo gyventi pabaigos. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentui kilo abejonių, jog šie dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti sąlygas nacionalinei vizai gauti bei sudaro pagrindą abejoti dėl užsienietės numatomo buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje. Iš to padarė prielaida, kad tikrasis pareiškėjos tikslas yra bet kokiu būdu likti vienoje iš Europos Sąjungos šalių.
28.4. Bendrovės steigėja - UAB „Baltijos įmonių mugė“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius Lietuvos Respublikos I. M., nuo Bendrovės įsteigimo iki 2023 m. birželio 12 d. buvo ir šios Bendrovės direktoriumi. Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento duomenimis, Bendrovės registracijos bei buveinės adresu yra steigiamos įmonės, kurios vėliau parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje.
28.5. UAB „Baltijos įmonių mugė“ kaip elektroninio pašto adresas kontaktams nurodomas info@verslas123.lt, tas pats adresas yra nurodytas ir kaip Bendrovės elektroninio pašto adresas kontaktams. Internetinėse svetainėse www.verslas123.lt ir www.imoniusteigimas.lt viešai skelbiama informacija apie tai, kad „2009 metais buvo priimtas sprendimas sukurti bendrą projektą VERSLAS123, kurio tikslas – apjungti visų rūšių paslaugas klientams, pradedantiems savo verslą, vystantiems jau egzistuojančią firmą, o taip pat pageidaujantiems gauti išsamią konsultaciją bet kokiais teisiniais klausimais, susijusiais su komercine teise, mokesčiais ir migracijos paslaugomis“. Internetiniuose puslapiuose teikiama informacija apie migracijos paslaugas su įkainiais, pvz., „Vizos D (Šengenas metams su galimybe dirbti)“ – 1200 eurų; „Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimas (1 asmeniui)“ – 2400 eurų (suaugusiam), vaikui – 700 eurų; „Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimas (2 asmenims)“ – 2000 eurų (suaugusiam), vaikui – 700 eurų (https://www.migracija24.lt/lt) bei pagal atitinkamą rūšį, pavyzdžiui verslo migracija, darbo migracija, vizos ir panašiai. „Įmonės padedami, greitai ir nebrangiai gausite vizas į daugiau nei 100 pasaulio valstybių. Na, o savo verslo partneriams bei svečiams padėsime per trumpiausią laiką gauti verslo vizą, daugkartinę vizą ar vienkartinę vizą pagal kvietimą. Pasikliaukite mumis, ir mes padėsime Jums atvykti į Lietuvą, net jei anksčiau Jūs esate gavęs neigiamą atsakymą. (https://imoniusteigimas.lt/migracijos-paslaugos/vizos-sengeno-viza/index.html). Taip pat nurodomi ir paslaugų teikimo etapai.
28.6. Nenustatyta, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, informacijos apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Prašyme išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, pareiškėja nurodė, jog yra netekėjusi.
29. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas spręsti, jog tikrieji pareiškėjos kelionės tikslai galimai yra kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėja kreipdamasi dėl vizos gavimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagrindinės Bendrovės veiklos tikslai yra reklama ir rinkos tyrimas; informacinių paslaugų veikla; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; pastatų statyba; statybos baigimas ir apdaila; nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; sandėliavimas ir saugojimas; transportui būdingų paslaugų veikla; įstaigų administracinė ir aptarnavimo veikla. Visgi, kaip jau minėta Bendrovės registracijos bei buveinės adresu yra steigiamos įmonės, kurios vėliau parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad Bendrovė registruota adresu, kuriame yra steigiamos įmonės, kurios šį adresą taip pat nurodo ir kaip savo buveinės adresą, negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėja, būdama vienintele Bendrovės akcininke, nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Taip pat pagrįstas abejones dėl pareiškėjos oficialiai deklaruojamo tikslo vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje kelia ir tai, kad pareiškėja už 120 eurų įgijo 224 vnt. Bendrovės akcijų ir 60 eurų įgijo 112 vnt. Bendrovės akcijų, kai 1 akcijos nominali vertė yra 25 eurai, akcijas perleidžiant dalimis, taip siekiant išvengti CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma. Be viso to taip pat pabrėžtina, kad pareiškėja sudarytomis sutartimis už visas įgytas Bendrovės akcijas sumokėjo tik 600 eurų, dėl ko konstatuotina ir kartu sutiktina su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėja į Bendrovę yra investavusi mažiau nei 14 000 eurų, todėl ji neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų sąlygų nacionalinei vizai gauti.
30. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos prašymą, kitus pareiškėjos pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsienietei teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka prašančiam asmeniui – pareiškėjai). LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi nuomonės, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui visus tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr. 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).
31. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti.
32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016).
33. Vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų aspektu, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
34. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad iš nurodytos motyvacijos (analizuotų įrodymų) pareiškėja galėjo suvokti ir suvokė sprendimo esmę ir turinį. Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymą išduoti nacionalinę vizą. Tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu. Sprendime pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Įvertinus Sprendimo turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavus faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, teisėju kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento priimtas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.
36. Administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas ir Sprendimą naikinti vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
38. Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo persvarstyti sprendimą dėl pareiškėjos (tai iš esmės reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą) ir išduoti nacionalinę vizą. Dėl pareiškėjos reikalavimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, nėra pagrindo Migracijos departamentą įpareigoti iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą. Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išduoti nacionalinę vizą teismas pažymi, kad administraciniai teismai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, kitus įstatymus nėra įgalioti įpareigoti viešojo administravimo subjektus priimti konkretaus turinio sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. O. I. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.