- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- I2-12203-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08410-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- M. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. A skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. O. A kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 23SD20669 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą; 2) įpareigoti Migracijos departamentą išduoti nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką.
2. Pareiškėjas mano, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra nepagrįstas ir jo teisės atvykti į Lietuvą apribojamos neteisėtai. Teigia, jog pagrindinis turtas ir interesų centras yra Nigerijoje, todėl nėra teisinio pagrindo riboti pareiškėjo judėjimą. Taip pat pažymi, jog priimant skundžiamą Sprendimą buvo nepakankamai įsigilinta į gyvenimiškas problemas, pareiškėjo teises ir jų teisėtas realizavimo galimybes, todėl galėjo būti apsirikta. Atsižvelgiant į tai mano, kad įstatymų draudžiamais administraciniais metodais trukdoma įsigyti ir turėti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą, tvarkyti šeimos reikalus, vykdyti tolesnes investicijas į kitas teisėtas veiklas Lietuvoje.
3. Paaiškina, jog prašymą dėl vizos nagrinėjusiems pareigūnams buvo pateikęs visus tam reikalui būtinus dokumentus, taip pat davęs atitinkamus žodinius paaiškinimus. Pažymi, kad iš Sprendime išvardintų aplinkybių matyti, jog pareiškėjo atžvilgiu jokių kitų pagrindų neduoti vizos nebuvo nustatyta.
4. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teikdamas prašymą dėl vizos nesiekė ir nesiekia gauti leidimo gyventi Lietuvoje. Mano, jog tai galima vertinti kaip įrodymą, kad pareiškėjas neturi jokių ketinimų neišvykti iš Lietuvos, pasibaigus vizos galiojimo terminui.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas taip pat teigia, jog nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jo vykimas į Lietuvą yra nepagrįstas ar neleistinas, kad jis Lietuvoje užsibus ilgiau negu jam bus leista. Mano, kad tokių įrodymų iš viso nėra, prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas pernelyg sugriežtinant, apsunkinant reikalavimus įrodymams dėl atvykimo tikslo, sąlygų ir išvykimo, vizą atsisakyta išduoti pagal nepagrįstai subjektyviai sugriežtintą prašymus nagrinėjusių pareigūnų nuomonę.
6. Be kita ko nurodo, kad prašymą dėl vizos išdavimo nagrinėję pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, t. y. individualiame teisės akte jie rėmėsi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik savo pačių subjektyviu faktų ir turimų duomenų įvertinimu. Atsižvelgiant į tai mano, kad Sprendimas neišduoti vizos turi būti panaikintas, kadangi jis neturi motyvų.
7. Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal prašymo pateikimo metu galiojusio Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, (toliau – ir Aprašas) 70.10 papunktį, kuris numato, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
9. Pažymi, jog prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pentasta“ (toliau – ir Bendrovė) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2022 m. balandžio 25 d., jos įstatinis kapitalas – 28 000 Eur. Migracijos departamentas nurodo, kad jo duomenimis, Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. buvo 2 500 eurų, o nuo 2023 m. gegužės 29 d. yra 28 000 eurų. Bendrovės steigėja – UAB „Baltijos įmonių mugė“ visas Bendrovės akcijas pardavė Nigerijos pilietei L. O. I.
10. Teigia, kad nuo 2023 m. birželio 9 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas pareiškėjas.
11. Bendrovės pagrindinės veiklos tikslai – reklama ir rinkos tyrimas; informacinių paslaugų veikla; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; pastatų statyba; statybos baigimas ir apdaila; nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; sandėliavimas ir saugojimas; transportui būdingų paslaugų veikla; įstaigų administracinė ir aptarnavimo veikla.
12. Migracijos departamentas nurodo, jog vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad pareiškėjas nei leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje, nei nacionalinių Lietuvos Respublikos vizų neturėjo, taip pat neturėjo darbinių santykių Lietuvoje. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko turėdamas Švedijos Karalystės išduotą leidimą gyventi, galiojantį iki 2023 m. birželio 16 d. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Prašyme išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, pareiškėjas nurodė, jog yra nevedęs.
13. Atkreipia dėmesį, kad prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo metu nustatyta, kad Bendrovės akcijos buvo įgyjamos už mažesnę kainą nei nominali parduodamų akcijų vertė (L. O. I įgijo Bendrovės akcijas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. birželio 8 d., vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 20 procentų Bendrovės akcijų, visose sutartyse nurodyta ypač maža parduodamų akcijų kaina – 120 eurų už 224 vnt. akcijų ir 60 eurų už 112 vnt. akcijų, tuo tarpu 1 akcijos nominali vertė yra 25 eurai). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės akcijos buvo įgyjamos už mažesnę kainą nei nominali parduodamų akcijų vertė (už visas Bendrovės akcijas sumokėta tik 600 eurų), konstatuoja, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro mažiau nei 28 000 eurų, todėl pareiškėjas nepagrindžia numatomo tikslo ir sąlygų ir neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų nacionalinės vizos išdavimo sąlygų.
14. Pabrėžia, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą likus vos 2 dienoms iki turimo Švedijos Karalystės išduoto leidimo gyventi pabaigos. Atsižvelgus į tai, kyla pagrįstų įtarimų, jog šie dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti sąlygas nacionalinei vizai gauti bei sudaro pagrindą abejoti dėl užsieniečio numatomo buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje. Mano, kad tikrasis pareiškėjo tikslas yra bet kokiu būdu likti vienoje iš Europos Sąjungos šalių.
15. Migracijos departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo duomenimis, Bendrovės registracijos bei buveinės adresu yra steigiamos įmonės, kurių akcijos vėliau parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovė registruota adresu, kuriame yra steigiamos įmonės, kurios šį adresą taip pat nurodo ir kaip savo buveinės adresą, Migracijos departamento vertinimu, negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti.
16. Mano, jog surinktų duomenų visuma leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos tikslas (gauti nacionalinę vizą tam, kad pareiškėja galėtų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje) neatitinka tikrovės, todėl pareiškėja nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų.
17. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad pastarasis pateikė visus būtinus dokumentus ir, kad jokių kitų pagrindų neišduoti vizai nebuvo nustatyta. Paaiškina, kad pareiškėjas savo skunde neneigia ginčijamu Sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų nacionalinės vizos išdavimo sąlygų. Taip pat pažymi, kad dokumentų, išvardintų Migracijos departamento internetinėje svetainėje pateikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui privalo būti išduota nacionalinė viza. Pareiškėjas privalo įrodyti, kad realiai atitinka vizos išdavimo sąlygas, realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.
18. Be kita ko nurodo, kad aplinkybė, jog Bendrovės akcijos buvo pirktos iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, automatiškai nedaro Bendrovės veiklos fiktyvios, tačiau, vertinant kitų aplinkybių visumoje, sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo tikslais. Pažymi, jog kaip ir nurodyta ginčijamame Sprendime, po to, kai Bendrovės akcijos buvo nupirktos, pareiškėjas netgi neatnaujino Bendrovės kontaktinių duomenų, siekiant atsiriboti nuo šios įmonės, ir nepakeitė Bendrovės registracijos vietos. Atkreipia dėmesį, kad abejones dėl pareiškėjo tikslo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje sustiprina tai, kad Bendrovės akcijos buvo nupirktos tik už 600 Eur, akcijas perleidžiant dalimis, siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo teismo: 1) panaikinti Migracijos departamento Sprendimą; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo persvarstyti Sprendimą dėl pareiškėjo ir išduoti nacionalinę vizą.
20.1. 2023 m. birželio 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kartu su minėtu prašymu pareiškėjas pateikė Bendrovės JAR išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, kad Bendrovė įregistruota 2023 m. balandžio 25 d. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis – 28 000 eurų. Taip pat kartu su prašymu pareiškėjas pateikė:
20.1.1. 2023 m. birželio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nuspręsta atleisti iš Bendrovės direktoriaus pareigų I. M. ir direktoriumi paskirti pareiškėją.
20.1.2. 2023 m. birželio 12 d. Bendrovės balansą, kuriame nurodyta, jog Bendrovės nuosavas kapitalas – 28 000 eurų;
20.1.3. 2023 m. birželio 14 d. Buhalterinių paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini) su UAB „Contus LT“;
20.1.4. 2023 m. birželio 9 d. darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti 1000 eurų mėnesinį atlyginimą. Sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo D vizos gavimo;
21. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 18 d. Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo. Sprendime taip pat nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad asmuo neturi socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuva (nėra turėjęs leidimų gyventi ar nacionalinių vizų), darytina išvada, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 70.10 punktu nustatytų sąlygų, kai nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
22. Nacionalinių vizų išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja UTPĮ; Aprašas ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas).
23. UTPĮ 19 straipsnyje reglamentuoti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, taip pat šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).
24. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
27. Aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus.
28. Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaruotas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – darbas, todėl Departamentas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra darbas. Departamentas siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad:
28.1. Bendrovės akcijos buvo įgyjamos už mažesnę kainą nei nominali parduodamų akcijų vertė, taigi darė išvada, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro mažiau nei 28 000 eurų. Taip pat pažymėjo, jog 2023 m. rugsėjo 15 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 23SD20551 atsisakyta išduoti nacionalinę vizą vienintelei Bendrovės akcininkei L. O. I. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento manymu, kyla pagrįstų abejonių dėl Bendrovės realiai vykdomos veiklos.
28.2. Pareiškėjas į Migracijos departamentą atvyko ir pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip Bendrovės direktorius, likus vos 2 dienoms iki turimo Švedijos Karalystės išduoto leidimo gyventi pabaigos. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentui kilo abejonių, jog šie dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti sąlygas nacionalinei vizai gauti bei sudaro pagrindą abejoti dėl užsieniečio numatomo buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje. Iš to padarė prielaidą, kad tikrasis pareiškėjo tikslas yra bet kokiu būdu likti vienoje iš Europos Sąjungos šalių.
28.3. Bendrovės registracijos bei buveinės adresu steigiamos įmonės, kurių akcijos vėliau parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Migracijos departamento vertinimu Bendrovė, registruota adresu, kuriame yra steigiamos įmonės, kurios šį adresą taip pat nurodo ir kaip savo buveinės adresą, negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi, bei L. O. I, būdama šios Bendrovės vienintele akcininke, nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti.
28.4. UAB „Baltijos įmonių mugė“ kaip elektroninio pašto adresas kontaktams nurodomas info@verslas123.lt, tas pats adresas yra nurodytas ir kaip Bendrovės elektroninio pašto adresas kontaktams. Internetinėse svetainėse www.verslas123.lt ir www.imoniusteigimas.lt viešai skelbiama informacija apie tai, kad „2009 metais buvo priimtas sprendimas sukurti bendrą projektą VERSLAS123, kurio tikslas – apjungti visų rūšių paslaugas klientams, pradedantiems savo verslą, vystantiems jau egzistuojančią firmą, o taip pat pageidaujantiems gauti išsamią konsultaciją bet kokiais teisiniais klausimais, susijusiais su komercine teise, mokesčiais ir migracijos paslaugomis“. Internetiniuose puslapiuose teikiama informacija apie migracijos paslaugas su įkainiais, pvz., „Vizos D (Šengenas metams su galimybe dirbti)“ – 1200 eurų; „Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimas (1 asmeniui)“ – 2400 eurų (suaugusiam), vaikui – 700 eurų; „Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimas (2 asmenims)“ – 2000 eurų (suaugusiam), vaikui – 700 eurų (https://www.migracija24.lt/lt) bei pagal atitinkamą rūšį, pavyzdžiui verslo migracija, darbo migracija, vizos ir panašiai. „Įmonės padedami, greitai ir nebrangiai gausite vizas į daugiau nei 100 pasaulio valstybių. Na, o savo verslo partneriams bei svečiams padėsime per trumpiausią laiką gauti verslo vizą, daugkartinę vizą ar vienkartinę vizą pagal kvietimą. Pasikliaukite mumis, ir mes padėsime Jums atvykti į Lietuvą, net jei anksčiau Jūs esate gavęs neigiamą atsakymą. (https://imoniusteigimas.lt/migracijos-paslaugos/vizos-sengeno-viza/index.html). Taip pat nurodomi ir paslaugų teikimo etapai (https://imoniusteigimas.lt/migracijos-paslaugos/konsultacijos-migracijos-klausimais/index.html). Atsižvelgiant į visą tai, nustatė, kad įmonės tarpininkauja užsieniečiams, siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę, taip pat įmonės skelbia steigiančios, parduodančios įmones ir atliekančios migracijos paslaugas.
28.5. Nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Prašyme išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, pareiškėjas nurodė, jog yra nevedęs.
29. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas spręsti, jog tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai galimai yra kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas kreipdamasis dėl vizos gavimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagrindinės Bendrovės veiklos tikslai yra reklama ir rinkos tyrimas; informacinių paslaugų veikla; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; pastatų statyba; statybos baigimas ir apdaila; nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; sandėliavimas ir saugojimas; transportui būdingų paslaugų veikla; įstaigų administracinė ir aptarnavimo veikla. Visgi, kaip jau minėta Bendrovės registracijos bei buveinės adresu yra steigiamos įmonės, kurios vėliau parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad Bendrovė registruota adresu, kuriame yra steigiamos įmonės, kurios šį adresą taip pat nurodo ir kaip savo buveinės adresą, negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi, nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Taip pat pagrįstas abejones dėl pareiškėjo oficialiai deklaruojamo tikslo vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje kelia ir tai, kad Bendrovės akcijos buvo nupirktos tik už 600 Eur (už 120 eurų įgyta 224 vnt. Bendrovės akcijų ir už 60 eurų įgyta 112 vnt. Bendrovės akcijų) kai 1 akcijos nominali vertė yra 25 eurai, akcijas perleidžiant dalimis, taip galimai siekiant išvengti CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo uždarųjų akcijų bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma. Atsižvelgiant į tai sutiktina su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 70.10 punkte numatytų sąlygų nacionalinei vizai gauti.
30. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka prašančiam asmeniui – pareiškėjui). LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi nuomonės, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui visus tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (žr. 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).
31. Teismas taip pat sutinka su Migracijos departamento pozicija, jog atsisakymas išduoti nacionalinę vizą savaime neužkerta kelio pareiškėjui kaip Bendrovės direktoriui, dalyvauti jos veikloje, pavyzdžiui, pasitelkus įgaliotus atstovus ar kaip Bendrovės direktoriui į Šengeno erdvę atvykus su Šengeno viza. Šiuo atveju pažymėtina, jog ir LVAT praktikoje yra konstatuota, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (žr. 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014).
32. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą.
33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2016 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016).
34. Vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų aspektu, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
35. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad iš nurodytos motyvacijos (analizuotų įrodymų) pareiškėjas galėjo suvokti ir suvokė sprendimo esmę ir turinį. Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis atsisakoma tenkinti prašymą išduoti nacionalinę vizą. Tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu. Sprendime pagrindžiant teisės normomis yra nurodyta, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Įvertinus Sprendimo turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavus faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, teisėju kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Departamento priimtas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.
37. Administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas ir Sprendimą naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
39. Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo persvarstyti sprendimą dėl pareiškėjos (tai iš esmės reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą) ir išduoti nacionalinę vizą. Dėl pareiškėjo reikalavimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, nėra pagrindo Migracijos departamentą įpareigoti iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išduoti nacionalinę vizą teismas pažymi, kad administraciniai teismai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, kitus įstatymus nėra įgalioti įpareigoti viešojo administravimo subjektus priimti konkretaus turinio sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. O. A skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.