Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas M. O. A. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 23SD20669 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui M. O. A.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti nacionalinę vizą atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo teisės atvykti į Lietuvą apribojamos neteisėtai. Skundžiamą sprendimą priėmusi pareigūnė nepakankamai įsigilino į pareiškėjo teises ir jų teisėtas realizavimo galimybes, todėl galėjo apsirikti. Prašymą dėl vizos nagrinėjusiems pareigūnams pareiškėjas buvo pateikęs visus tam būtinus dokumentus, taip pat davė atitinkamus žodinius paaiškinimus. Teikdamas prašymą dėl vizos, pareiškėjas nesiekia gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir tai galima vertinti kaip įrodymą, kad pareiškėjas neturi jokių ketinimų neišvykti iš Lietuvos, pasibaigus vizos galiojimo terminui. Pareiškėjui nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jo vykimas į Lietuvą yra nepagrįstas ar neleistinas, kad jis Lietuvoje užsibus ilgiau nei jam bus leista. Tokių įrodymų iš viso nėra, o prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas pernelyg sugriežtinant, apsunkinant reikalavimus įrodymams dėl atvykimo tikslo, sąlygų ir išvykimo. Prašymą dėl vizos išdavimo nagrinėję pareigūnai nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, t. y. individualiame teisės akte buvo remtasi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik subjektyviu faktų ir turimų duomenų įvertinimu. Sprendimas turi būti panaikintas, kadangi jis yra nemotyvuotas.

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 papunktį, kuris numato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

4.2. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pentasta“ (toliau – ir Bendrovė) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2022 m. balandžio 25 d., jos įstatinis kapitalas – 28 000 Eur. Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. buvo 2 500 Eur, o nuo 2023 m. gegužės 29 d. – 28 000 Eur. Bendrovės steigėja – UAB „Baltijos įmonių mugė“ visas Bendrovės akcijas pardavė Nigerijos Federacinės Respublikos (toliau – ir Nigerija) pilietei L. O. I.. Nuo 2023 m. birželio 9 d. Bendrovės direktoriumi paskirtas pareiškėjas. Bendrovės pagrindinės veiklos tikslai – reklama ir rinkos tyrimas; informacinių paslaugų veikla; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; pastatų statyba; statybos baigimas ir apdaila; nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį arba pagal sutartį; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; sandėliavimas ir saugojimas; transportui būdingų paslaugų veikla; įstaigų administracinė ir aptarnavimo veikla.

4.3. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, nustatyta, kad pareiškėjas nei leidimų gyventi Lietuvoje, nei nacionalinių vizų neturėjo, taip pat neturėjo darbo santykių Lietuvoje. Į Lietuvą pareiškėjas atvyko, turėdamas Švedijos Karalystės (toliau – ir Švedija) išduotą leidimą gyventi, galiojantį iki 2023 m. birželio 16 d. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Prašyme išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą pareiškėjas nurodė, kad yra nevedęs.

4.4. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą likus vos 2 dienoms iki turimo Švedijos išduoto leidimo gyventi pabaigos, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad šie dokumentai buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti sąlygas nacionalinei vizai gauti bei sudaro pagrindą abejoti dėl užsieniečio numatomo buvimo tikslo Lietuvoje. Migracijos departamento manymu, tikrasis pareiškėjo tikslas yra bet kokiu būdu likti vienoje iš Europos Sąjungos šalių. Bendrovės registracijos bei buveinės adresu yra steigiamos įmonės, kurių akcijos vėliau parduodamos trečiųjų šalių piliečiams, teikiantiems prašymus išduoti jiems nacionalines vizas ir tokiu būdu siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovė registruota adresu, kuriame yra steigiamos įmonės, kurios šį adresą taip pat nurodo ir kaip savo buveinės adresą, tai negali būti laikoma tinkama patalpa Bendrovės veiklai vykdyti, o pareiškėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi, nesiekė šio Bendrovės registracijos adreso pakeisti ir išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti. Surinktų duomenų visuma leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo tikslas (gauti nacionalinę vizą tam, kad pareiškėjas galėtų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje) neatitinka tikrovės, todėl pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų.

4.5. Pareiškėjas skunde neneigia Sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų nacionalinės vizos išdavimo sąlygų. Dokumentų, išvardintų Migracijos departamento interneto svetainėje, pateikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui privalo būti išduota nacionalinė viza. Pareiškėjas privalo įrodyti, kad realiai atitinka vizos išdavimo sąlygas, realiai ketina vykdyti veiklą Lietuvoje. Aplinkybė, jog Bendrovės akcijos buvo pirktos iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, automatiškai nedaro Bendrovės veiklos fiktyvios, tačiau, vertinant aplinkybių visumą, tai sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo tikslais. Po to, kai Bendrovės akcijos buvo nupirktos, pareiškėjas neatnaujino Bendrovės kontaktinių duomenų, siekiant atsiriboti nuo šios įmonės, ir nepakeitė Bendrovės registracijos vietos. Abejones dėl pareiškėjo tikslo vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje sustiprina tai, kad Bendrovės akcijos buvo nupirktos tik už 600 Eur, akcijas perleidžiant dalimis, siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto įsipareigojimo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, sudaryti notarine forma.

Šalies argumentai

6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 14 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kartu su minėtu prašymu pareiškėjas pateikė Bendrovės JAR išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, kad Bendrovė įregistruota 2023 m. balandžio 25 d., Bendrovės įstatinio kapitalo dydis – 28 000 Eur. Taip pat kartu su prašymu pareiškėjas pateikė: 2023 m. birželio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nuspręsta atleisti iš Bendrovės direktoriaus pareigų I. M. ir direktoriumi paskirti pareiškėją; 2023 m. birželio 12 d. Bendrovės balansą, kuriame nurodyta, jog Bendrovės nuosavas kapitalas – 28 000 Eur; 2023 m. birželio 14 d. buhalterinių paslaugų sutartį Nr. A-LEA11224 su UAB „Contus LT“; 2023 m. birželio 9 d. darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti 1 000 Eur mėnesinį atlyginimą, sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo D vizos gavimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų ir todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo. Sprendime nurodyta, kad, išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad asmuo neturi socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuva (nėra turėjęs leidimų gyventi ar nacionalinių vizų), pareiškėjas neatitinka Aprašo 70.10 papunktyje nustatytų sąlygų, kai nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

12. Pareiškėjas M. O. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą, Migracijos departamento Sprendimą (apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta – Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 235020551) ir įpareigoti atsakovą persvarstyti pareiškėjo bylą ir priimti naują sprendimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra verslininkas, šiuo metu yra Lietuvoje, į Šengeno erdvę pateko gavęs Švedijos vizą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas nevykdytų Lietuvos Respublikos įstatymų, taip pat nėra duomenų, kad jo buvimas yra grėsmė nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės sveikatai, jo tapatybė yra nustatyta, jis bendradarbiauja su institucijomis, kompetentingomis nuspręsti dėl jo teisinio statuso. Pareiškėjas laikomas de facto (faktiškai) neapibrėžtumo ir nežinios sąlygomis jau ligą laiką ir tai labai kenkia jo sveikatai ir verslo sėkmei. Migracijos departamentas situaciją įvertino paviršutiniškai, nepagrįstai apsunkino ir suvaržė pareiškėjo teises, be pagrindo nepatenkindamas pareiškėjo prašymo. Sprendimą priėmė valstybės tarnautoja, kuri dėl kompetencijos ir gyvenimiškos patirties stokos galėjo ir apsirikti. Migracijos departamentas deramai neįvertino visų bylos aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pareiškėjo padėtį sunkinančiai informacijai nepagrįstai teikė prioritetą, o pareiškėjo teisinę padėtį lengvinančių aplinkybių visai nevertino. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pareiškėjas verslą vystė, išsinuomojo patalpas, kurios yra priimtinos pagal Migracijos departamento taikomus reikalavimus, ir į jas persikėlė. Pareiškėjo įmonės akcijų pirkimo sandoris yra nenuginčytas ir, remiantis CK 1.78 straipsniu, yra galiojantis.