Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, susipažinęs su civiline byla pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenims O. D., P. D., antstoliui Sigitui Osvaldui Grašiui dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5858-477/2019 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkei O. D., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu P. D., priklauso ½ dalis P. D. darbo užmokesčio.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2VP-5858-477/2019, buvo patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimas dėl turto dalies nustatymo ir nutarta nustatyti, kad skolininkei O. D., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu P. D., priklauso ½ dalis P. D. gaunamo darbo užmokesčio.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019 m. spalio 21 d. gautas P. D. atskirasis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5858-477/2019 panaikinimo. Skunde nurodyta, kad skolininkės O. D. skola yra asmeninė, atsiradusi dar iki šalių santuokos sudarymo. Be to, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, O. D. ir P. D. santuoka buvo nutraukta. Šis sprendimas įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį.

Atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-5858-477/2019, naikintina ir priimama nauja nutartis.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis S. O. Grašys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0168/17/01760, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės O. D. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai. Antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis nurodė, kad atliekant priverstinio vykdymo veiksmus nustatyta, kad skolininkė O. D. pajamų, piniginių lėšų ir turto, į kurį būtų pagrindas nukreipti skolų išieškojimą, neturi. Skolininkė yra vedusi, santuoka su P. D. sudaryta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis P. D. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis S. O. Grašys 2019 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-168- 35896, kuriuo areštavo O. D. sutuoktiniui P. D. priklausančią darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalią algą (MMA), esančią (būsiančią) uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019 m. rugsėjo 3 d. gautas pareiškėjų P. D. ir O. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju vieno iš sutuoktinių – suinteresuoto asmens O. D. – kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininkės turto dalį jos ir sutuoktinio P. D. bendrojoje nuosavybėje taip, kad iš jos galima būtų išieškoti, t. y. nustatyti, kad skolininkei O. D., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu P. D., priklauso ½ dalis P. D. gaunamo darbo užmokesčio.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116-3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis). Nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir materialiosios teisės normomis, darytina išvada, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo iškelta 2019 m. rugsėjo 3 d. Tai reiškia, kad nuo šios datos P. D. gaunamas darbo užmokestis ir kitos su darbo užmokesčiui prilygintos išmokos negalėjo būti laikomos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-864-460/2017).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-5336-420/2019, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta santuoka, sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 23) tarp P. D. ir O. D., bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtas teismo sprendimas 2019 m. spalio 19 d. įsiteisėjo.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nutraukus P. D. ir O. D. santuoką, bei patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria išspręstas sutuoktinių turto padalinimo klausimas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Tokiu atveju pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas, nes ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis), ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus, ginčas išspręstas.

Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 667 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5858-477/2019, ir klausimą išspręsti iš naujo.

Uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti.

Nutartis dalyje, kuria klausimas dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ Gelvora “ pareiškimo išspręstas iš esmės, per 7 dienas skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.