Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –521– 227 / 2014

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-272-4488/2014 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei N. B. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir turto padalinimo ir atsakovės N. B. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 1966-04-09 Šiaulių m. CMS, akto įrašu Nr. 187, šalių vaikai yra pilnamečiai. Pripažino, kad CK 3.60str.3d. nustatytų sutuoktinių kaltės prezumpcijų nenustatyta, tačiau konstatuotina, kad santuoka iširo dėl ieškovo girtavimo, liguistų atsakovės įtarinėjimų ir nepagrįstų jos kaltinimų kenkimu bei atsakovės įžeidinėjimų tuo pagrindu (CK 3.27 str., 3.60str. 2d.). Šias išvadas teismas darė remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojos R. M., šalių dukros, parodymais apie tai, kad ieškovas – tėvas nuolat vartoja alkoholį, atsakovę įtarinėja ir kaltina nepagrįstais dalykais – kenkimu jam, kai tuo metu atsakovė visada rūpinosi vaikais ir jų tėvu, jam susirgus slaugė, budėjo ligoninėje, tėvas nepripažįsta savo psichinės sveikatos sutrikimų ir nesigydo. Teismas konstatavo, kad dėl psichologinės įtampos, kylančios tarp sutuoktinių tolimesnis jų gyvenimas kartu negalimas, santuoka nutrauktina. Įvertino tas aplinkybes, kad ieškovas, nepripažįsta savo psichinės sveikatos sutrikimų, jų nesigydo, vartoja alkoholį, dėl ko gyvenimas šeimoje kitam sutuoktiniui tapo nepakeliamu, bei, kad po 48 bendro gyvenimo metų, nepateikdamas jokių atsakovės kaltės įrodymų kreipėsi dėl ištuokos, sprendė, jog ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti ir remti moraliai. Šalims prieštaravimų dėl santuokinių pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo nepareiškus, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktos jų santuokinės pavardės (CK 3.69 str.1 d.). Nustatė, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė yra nekilnojamasis turtas - 3 kambarių butas, esantis Vilniaus g. 14- 78, Panevėžys, dėl kurio vertės (75000 Lt) ginčo nekilo. Turtą dalino laikantis sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 str.), pagal nustatytą šio turto rinkos vertę (CK 3.119 str.) Atsakovei nurodant, kas ji buto dalies natūra gauti nepageidauja, įvertinus jos įtemptus santykius su ieškovu ir atsakovei dėl sveikatos būklės išvykus gyventi prižiūrimai dukros ir išsinuomojus kitame mieste gyvenamąjį plotą (b.l.109-121), bei atsižvelgiant į ieškovo finansines galimybes sumokėti atsakovei kompensaciją, kas matyti iš ieškovo pateikto indėlio dydžio (b.l. 90-95) ir kiekvieną mėnesį gaunamos pensijos dydžio (b.l.108), bei numatant realią galimybę 3 kambarių butą pakeisti į kitą, vieno asmens poreikius atitinkantį gyvenamąjį plotą, teismas darė išvadą, kad šalių poreikius labiausiai atitiktų atsakovei paskirta piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį natūra (CK 3.117 str.3d.) Konstatavo, kad šalys kilnojamąjį ir pinigines lėšas pasidalijo gera valia, todėl kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, esantys pas kiekvieną sutuoktinį, laikytinas kiekvienos šalies asmenine nuosavybe (CK 3.89 str.). Vadovaujantis CK 3.72 str.3d. įstatymo prezumpcija, konstatavo, kad atsakovei reikalingas išlaikymas ir ieškovas jį teikti privalo, kadangi atsakovės sveikatos būklė nėra gera, ji yra senyvo amžiaus, galimybių įsidarbinti neturi (b.l. 33), atsakovės pajamos, 320 Lt pensija kas mėnesį, yra žymiai mažesnės už ieškovo pajamas -2315,71 Lt per mėnesį (b. l. 107-108), šalių santuoka trūko 48 metus, ji nutraukiama dėl ieškovo kaltės, byla buvo iškelta ieškovo iniciatyva, atsakovės pensijos dydis žymiai mažesnis už ieškovo dėl tos priežasties, nes ji, būdama darbingo amžiaus, siekdama išsaugoti ir tinkamai rūpintis šeima, ieškovu, atliekančiu karininko tarnybą tarybinėje armijoje, vyko kartu ir dėl ieškovo darbo specifikos negalėjo pastoviai dirbti vienoje vietoje; tuo ji sudarė ieškovui sąlygas mokytis, įgyti aukštąjį karinį išsilavinimą ir daryti karjerą darbe. Pripažino, kad atsakovė visada tinkamai rūpinosi šeima ir auklėjo ir prižiūrėjo vaikus, gyvendama ne Lietuvos teritorijoje, išmokė vaikus lietuvių kalbos, ką patvirtino liudytoja R. M.. Įvertinus visas aplinkybes, konstatavo, kad buvęs sutuoktinis privalo atsakovei teikti išlaikymą. Atsakovės prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra suteikta antra invalidumo grupė dėl ligos (b.l.106), gydymuisi jam reikalingos papildomos išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1 p.)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Šioje byloje ieškovas prašymo bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl ieškovo prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.

Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; kt.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Kaip matyti iš ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo ieškovas santuokos nutraukimo pagrindu nurodė atsakovės elgesį su juo, tyčiojimąsi iš jo negalios, bandymą patalpinti į psichiatrinę ligoninę, raginimus perrašyti jos vardu butą, bendro sutuoktinių gyvenimo nebuvimą, atsakovės išvykimą iš namų bylos nagrinėjimo metu, nenorą taikytis, pinigų pasisavinimą. Atsakovė ieškovo kaltę įrodinėjo tuo, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniu, ją terorizuoja psichologiškai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų (pranešimų policijai, medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog ieškovas santuokos metu besaikiai girtuokliavo. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog ieškovas buvo priklausomas nuo alkoholio, jog dėl to buvo kviečiama policija arba dėl to ieškovui būtų taikytos administracinio poveikio priemonės. Atsakovė šias aplinkybes įrodinėjo tik liudytojos R. M., kuri yra šalių dukra, parodymais, kurie, kolegijos nuomone, neabejotinai paremti subjektyviu požiūriu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su šalies, kuri tą asmenį kvietė liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu, be to, šalių dukra gyvena atskirai, kitame mieste, todėl jai negali būti gerai žinomos visos aplinkybės. Kolegijos nuomone, atsakovė teigdama, kad sutuoktinio piktnaudžiavimas alkoholiu vienas iš lemiamų veiksnių šalių skyryboms, nėra teisi, nes ji pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutuoktinis išgėrinėdavo nuo pat santuokos pradžios, dažnai po tarnybos grįždavo apsvaigęs, šį faktą patvirtino ir liudytoja R. M.. Akivaizdu, kad su tokiu ieškovo žalingu įpročiu atsakovė buvo susitaikiusi, todėl pripažinti, kad tai buvo sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, nėra pagrindo. Taip pat pats faktas, kad po 48 bendro gyvenimo metų ieškovas kreipėsi dėl ištuokos negali būti pagrindu spręsti, jog tuo ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl psichologinės įtampos, kylančios tarp sutuoktinių, tolimesnis jų gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Ieškovas pirmosios instancijos teisme 2014-03-21 teismo posėdžio metu paaiškino, kad įtaria, jog sutuoktinė jam į raugintus kopūstus buvo įbėrusi boro rūgšties, dėl ko jam pasidarė negera, vėliau kreipusis į medikus nustatyta, kad jo žemas kraujo spaudimas, aritmija, dėl to teko daryti operaciją; nuo 2013 metų pavasario namuose pradėjo sklisti kažkokie kvapai, kurių priežastis neaiški, tačiau ieškovas mano, kad tokiu būdu atsakovė siekia sukelti jam nepakenčiamą aplinką, kenkia jo sveikatai, kvapai išnyko atsakovei išvykus. Iš atsakovės paaiškinimo, liudytojos R. M. parodymų nustatyta, kad ieškovas buvo nuėjęs į policiją su magnetukais, teigdamas, kad tai yra pasiklausymo įranga, dėl ko greitosios pagalbos buvo pargabentas namo, jautriai reagavo į tai, kad dukra į jo namus atsivežė vaiko stebėjimo kamerą, barėsi, kodėl tokia įranga yra jo namuose, jam atrodydavo, kad jį seka automobiliai. Tikėtina, kad ieškovas dėl jam kilusių įtarimų, kurie niekuom nepagrįsti, reikšdavo pretenzijas savo sutuoktinei, tuo sukeldamas įtampą namuose, psichologinį diskomfortą. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas turi psichinės sveikatos sutrikimų, kadangi tokių įrodymų byloje nėra, tačiau iš duotų ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovo aplinkos suvokimas galimai yra neadekvatus, ieškovui atsiranda galimai nepagrįstų baimių, kas turėjo įtakos šalių bendram gyvenimui. Pripažintina, kad dėl tokio ieškovo elgesio sutriko sutuoktinių bendravimas, o ieškovas nedėjo pastangų spręsti savo galimų sveikatos sutrikimų siekiant sumažinti psichologinę įtampą šeimoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Tuo pačiu pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Nors ieškovas teigė, kad su juo atsakovė nebendrauja, pats pirmosios instancijos teisme 2014-03-21 teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam neįdomu klausytis atsakovės pasakojimų apie pašalinius žmones, apkalbos jo nedomina, jis nesidomėjo sutuoktinės sveikata. Aplinkybę, kad ieškovas nėra kalbus, patvirtino ir atsakovė. Nors ieškovas teigė, kad jis įsižeidė, jog atsakovė jo nepasveikino 70-čio proga, tačiau taip pat nurodė nesveikinęs atsakovės per jos prieš tai buvusį jubiliejų, bei kad toks buvo šalių susitarimas vienas kito nebesveikinti. Ieškinyje nurodęs, kad jį atsakovė įžeidinėdavo, tyčiojosi iš jo negalios, šios aplinkybės teismo posėdyje nepatvirtino, nurodė, kad nuo 2008 metų, kai jam atsakovė bandė iškviesti greitąją pagalbą, įžeidinėjimai liovėsi, greitosios nuo to laiko jam nebekvietė. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovės kaltę patvirtina tai, jog jos indėlis banke yra tokio paties dydžio kaip ieškovo ir tai rodo, jog ji grobstė iš šeimos, nepagrįstas. Byloje ieškovas nekėlė reikalavimų dėl piniginių lėšų padalijimo, pats pripažino, kad jo turimas indėlis yra panašaus dydžio, tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, jis neginčijo fakto, jog duodavo ieškovei pinigų pragyvenimui, nes atsakovės pensija maža. Faktas, kad atsakovė jai asmeniniams poreikiams tenkinti duotus pinigus taupė, nepatvirtina, kad ji siekė nuslėpti lėšas nuo šeimos, kad dėl to būtų neužtekę pinigų būtiniausių šeimyninių poreikių tenkinimui. Apeliantas skunde teigia, kad egzistavo CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtina prezumpcija, nes sutuoktinė paliko šeimą 2014 metų vasario mėnesį išvykdama iš namų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje normoje numatyta, jog kaltė preziumuojama kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tuo tarpu atsakovė išvyko iš namų 2014 metų vasarį, to pageidaujant pačiam ieškovui, jau pareiškus byloje ieškinį dėl santuokos nutraukimo bei atsisakius taikytis su atsakove, t.y. nutrūkus bendram sutuoktinių gyvenimui ieškovo iniciatyva. Liudytoja R. M. parodė, kad tėvui apie mamos išvykimą buvo žinoma prieš mėnesį, jis rūpinosi, kad jam būtų grąžinti buto raktai, nereikėtų keisti spynos. Ieškovas neįrodė tos aplinkybės, kad šalių bendras gyvenimas buvo nutrūkęs jau 8 metus, kadangi sutuoktiniai kartu gyveno viename bute, kartu sprendė būsto išlaikymo, apsirūpinimo maistu klausimus, tai, kad ieškovas pasidarydavo valgyti, išsiskalbdavo drabužius, nepaneigia fakto, jog atsakovė rūpinosi buitimi, namais, taip pat ir ieškovu. Atsakovė, liudytoja R. M. parodė, kad sutuoktiniu atsakovė rūpinosi ir ligoninėje, jį slaugė, ieškovui susilaužius ranką, padėdavo apsirengti, nuvesdavo pas gydytojus. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys kartu nebegyvena 8 metus, nebeveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinio gyvenimo. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Pripažintina, kad ieškovo noras įrodyti gyvenimą skyrium su atsakove tiesiogiai siejamas su atsisakymu mokėti sutuoktinei išlaikymą, kadangi konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo nebūtų visų sąlygų tokio išlaikymo priteisimui (CK 3.72 str. 4 d.).

Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia tik dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuria pripažinta, jog santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Skunde nurodo, kad sprendimo dalies, kuria priteistas atsakovei išlaikymas iš ieškovo, jis tiesiogiai neginčija, kadangi patenkinus apeliacinį skundą turėtų būti naikinama ir sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo. Kadangi apeliantas atskiro reikalavimo dėl šios sprendimo dalies pakeitimo ar panaikinimo nepareiškė, reikalavimo žyminiu mokesčiu, būdamas atstovaujamas advokato, neapmokėjo, pripažinus, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kuria pripažinta, jog santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nebepasisako.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, šios bylinėjimosi išlaidos iš jo priteistinos atsakovės naudai (CPK 98 str.1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti N. B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.