- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-608-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11722-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- J. B. K., B. K.
- Ieškovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- D. R., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Monokopa“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. B. K. apeliacinį skundą ir atsakovės B. K. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3087-962/2019 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovėms J. B. K. ir B. K. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus, nesant bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys D. R., A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Monokopa“, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. L. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovių J. B. K. ir B. K., kaip gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių, atsisakymą duoti ieškovui R. L. atlikti ieškovui R. L., atsakovėms J. B. K., B. K. ir tretiesiems asmenims D. R., A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J. (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), individualios veiklos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti ieškovo teisę be atsakovių sutikimų gauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą, atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise R. L., J. B. K., B. K., D. R. ir A. R. priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J.; priteisti iš atsakovių visas ieškovo R. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas gyvenamojo namo dalį paveldėjo mirus mamai. Namas buvo prastos būklės, kadangi buvę savininkai netinkamai vykdė namo eksploataciją – nacionalizavus gyvenamąjį namą pokario metais buvo vykdomos namo antstatų statybos, dėl ko pablogėjo namo pamatų būklė. Ieškovas savo namo dalyje ketina vystyti komercinę veiklą pagal parengtą rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, projektą ir rekonstravimo darbus jau atlikto neturėdamas tam statybą leidžiančio dokumento, kuriam gauti būtinas bendraturčių sutikimas. Ieškovas kreipėsi į bendraturčius dėl rašytinių sutikimų, nepavykus susitarti žodžiu, kreipėsi į tuo metu savininku buvusį R. L. ir atsakoves J. B. K. ir B. K. su raštiška pretenzija, ragindamas per 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pasirašyti ir atsiųsti sutikimus ieškovui atlikti/įteisinti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal pateiktą projektą, arba pateikti motyvuotą ir tinkamais įrodymais pagrįstą atsisakymą duoti tokį sutikimą. R. L. per nurodytą laikotarpį davė rašytinį sutikimą gyvenamojo namo rekonstravimo darbams pagal projektą atlikti/įteisinti, o abi atsakovės sutikimo nedavė ir nepateikė rašytinio motyvuoto atsisakymo duoti tokį sutikimą. Atsakovei J. B. K. pretenzija buvo išsiųsta elektroniniu paštu, ji savo atsakyme elektroniniu paštu nurodė, kad faktiškai gyvenamajame name negyvena, todėl paragino ieškovą pirmiausiai gauti sutikimą iš atsakovės B. K. ir tik tuomet pažadėjo duosianti savo sutikimą. Telefonu atsakovė B. K. ieškovo atstovui nurodė, kad neketina duoti savo sutikimo, nes neva seniau iš ieškovo nėra gavusi sutikimo liftui name įrengti. Atsakovės nepateikė objektyvių, įrodymais pagrįstų priežasčių, dėl kurių atsisako duoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstravimo darbams atlikti. Dėl rekonstrukcijos nepablogės atsakovių teisės į joms priklausančio gyvenamojo namo dalis, nepasikeis bendraturčių gyvenimo sąlygos ir veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstravimo darbų. Atlikus darbus buvo pagerinta bendra namo būklė ir stabilumas, ieškovui savo lėšomis sutvirtinus namo pamatus, nors įprastai tokie darbai atliekami iš visų bendraturčių lėšų lygiomis dalimis.
2. Atsakovė J. B. K. su ieškiniu nesutiko, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo rekonstravimo darbai jau atlikti, tačiau neatsižvelgta į tai, jog ieškovo projekte nurodyta ir atlikta rekonstrukcija akivaizdžiai pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principą ir atsakovės J. B. K. nuosavybės teises. Gyvenamojo namo rekonstravimo darbai keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, išgriaunant pertvaras ir sienas, išpjaunant polanginę sienos dalį bei padarant įėjimą į prekybinės paskirties patalpas iš (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J., buvo atlikti maždaug 2012-2015 metais. Tai reiškia, jog nurodyti gyvenamojo namo rekonstravimo darbai galimai buvo atlikti ne pagal nurodomą projektinį pasiūlymą, su kuriuo atsakovė nebuvo supažindinta. Tuo metu ieškovas dėl sutikimo atlikti nurodytus rekonstravimo darbus į atsakovę nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Dėl ieškovo atliktų rekonstravimo darbų pablogėjo esama nekilnojamojo turto techninė būklė, nes ieškovui atliekant nurodytus rekonstravimo darbus buvo išgriautos taip vadinamos nešančios (atraminės) sienos. Dėl atliktų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, maždaug prieš metus suskilinėjo namo išorinės sienos. Dėl atliktų rekonstravimo darbų, t. y. perplanavus ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas į komercinės paskirties patalpas bei jas išnuomavus UAB “Monokopa”, buvo pažeista atsakovės teisė į šeimos aplinką. Visą dieną gyvenamojo namo prieigose yra triukšmas, kurį sukelia ieškovo nuomininko UAB “Monokopa” klientai, kurie nuolatos atvažiuoja ir išvažiuoja automobiliais, faktiškai užstato visą gyvenamojo namo kiemą ir jo prieigas, nebelieka vietos atsakovei pasistatyti automobilį. Be to, atsakovės J. B. K. sutuoktinis R. K. yra neįgalus, nuo 2006-09-28 neterminuotai jam nustatytas tik 20 % darbingumas, jis praktiškai nevaikšto, jam reikalinga ramybė ir poilsis, kurį trikdo UAB “Monokopa” ir jų klientai. Dėl užstatyto kiemo apribojamas privažiavimas prie gyvenamojo namo greitosios pagalbos automobiliui, kuris gali būti reikalingas tiek atsakovei, tiek ir jos sutuoktiniui. Todėl atsakovės nuomone rekonstrukcija pablogino tiek viso gyvenamojo namo, tiek ir atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies būklę, darbus ieškovas atliko neturėdamas reikiamo leidimo, akivaizdžiai pasikeitė (pablogėjo) bendraturčių gyvenimo sąlygos, buvusios iki rekonstravimo darbų. 2018 m. sausio 27 d. ieškovo atžvilgiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai rekonstruotas. Akte buvo nurodyta, jog pastate yra įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio nauja rūsio patalpa. Taip pat, 2018 m. sausio 18 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Iki šiol savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė B. K. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės, kaip ir atsakovės J. B. K., papildomai pažymint, kad atsakovė B. K. yra senyvo amžiaus (86 metai), ligota, sunkiai vaikšto, jai reikalingos medicininė pagalba ir priežiūra dėl nustatyto neįgalumo neterminuotai, todėl reikalinga ramybė ir poilsis, kurį trikdo UAB „Monokopa“ ir jų klientai.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išvadoje nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2017-08-28 buvo gautas skundas dėl R. L. galimai savavališkai atliktų statybos darbų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Tirdamas skundą Inspekcijos Kauno departamentas 2017-09-11 atliko statybos patikrinimą vietoje ir nustatė, kad iškastas rūsys po pastatu nuo (duomenys neskelbtini) kairėje namo dalyje, užmūrytos durys, pažymėtos situacijos schemoje, bei į rūsį nepatekta. 2017-11-30 pakartotinai atlikus statybos patikrinimą vietoje ir 2018-01-10 atlikus statybos patikrinimą, akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad pastate, po pirmo aukšto patalpomis, neįrūsintoje namo dalyje, nuo (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) kampo, rytų pusės, įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio bei apie 2,2 m aukščio nauja rūsio patalpa. Sienoje prie patalpos R-15 įrengta anga įėjimui į patalpą. Iš šios patalpos sienoje įrengta anga įėjimui į buvusią R-7 rūsio patalpą. Tarp buvusių rūsio patalpų R-5 ir R-6, R-7, R-8, R-9 išardytos pertvaros ir įrengta 25 cm storio ir apie 2,35 ilgio siena (lygiagreti (duomenys neskelbtini) g.). Užmūryta durų anga sienoje tarp R-4 ir R-11 rūsio patalpų. Taip suformuota apie 7,5 kv. m. patalpa. R. L. statybą leidžiančio dokumento Inspekcijos pareigūnams nepateikė. Inspekcija R. L. 2018-01-09 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-18 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018-07-09 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Nors R. L. kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, teismas ieškinį atmetė. Inspekcijoje 2019-01-14 buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo, kurio Inspekcija netenkino ir termino privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino neteisėtu atsakovių J. B. K. ir B. K., kaip gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių atsisakymą duoti ieškovui R. L. atlikti šalims ir tretiesiems asmenims D. R., A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J., kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), individualios veiklos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino ieškovo R. L. teisę be atsakovių J. B. K. ir B. K. sutikimų gauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims ir tretiesiems asmenims priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2017 metais architektės E. J. ir iš atsakovių ieškovui priteisė po 682,50 Eur iš kiekvienos atsakovės bylinėjimosi išlaidų bei valstybei po 19,52 Eur iš kiekvienos atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas nustatė, kad ieškovui R. L., atsakovėms J. B. K. ir B. K. bei tretiesiems asmenims D. R. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo užsakymu buvo atliktas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, projektas, kuris buvo pakoreguotas. Pagal šį Projektą kapitalinio remonto metu apjungiamos patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-6, 1-8, dalinai išgriaunant pertvaras ir sienas; tualetas (patalpos 1-8) perkeliamas į patalpą 1-7; esami mediniai langai keičiami naujomis plastikinių rėmų vitrinomis, išpjaunant polanginę sienos dalį; įėjimas į planuojamas prekybinės paskirties patalpas – esamas iš Savanorių prospekto. Pagal šį Projektą gyvenamojo namo aukštis, ilgis ir plotis kapitalinio remonto metu nesikeičia. Projekte nurodyta, kad stiprinant pamatus, naujai įrūsinama dalis. Ieškovas 2018 m. gegužės mėn. siuntė pretenzijas dėl sutikimo kapitaliniam remontui, ragindamas bendraturčius per 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pasirašyti ir atsiųsti sutikimus ieškovui atlikti/įteisinti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal projektą, arba pateikti motyvuotą ir tinkamais įrodymais pagrįstą atsisakymą duoti tokį sutikimą. Pretenzijas ieškovas siuntė tuometiniam bendrasavininkui R. K. L., J. B. K., B. K.. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė J. B. K. iš esmės neprieštaravo dėl sutikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu pasirašys B. K.. R. K. L. sutikimą davė, teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nurodė, kad nesigilino, koks sutikimas yra duodamas, ginčo pastate niekad negyveno, sūnus paprašė, o jis sūnumi pasitiki, žino, kad ne griaus, o gerins pastato būklę (2019-12-10 posėdžio garso įrašas 1:48:01 – 1:48:18). Atsakovės sutikimo nedavė, nesutikimą grindžia tuo, kad pastato techninė būklė ne tik nukentėjo dėl ieškovo atliktos rekonstrukcijos, tačiau pastate tapo nesaugu būti, skilinėja sienos, atsirado pelėsis. Savo argumentams patvirtinti atliko ir teismui pateikė Pastato apžiūros aktą, pateikė įskilusios sienos fotonuotraukas.
1.2. Teismas nustatė, kad 1994 m. birželio mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengė Gyvenamojo namo statybos ir remonto ekspertizę, kurioje nurodyta, kad „1987 metais tuometinės Kauno butų ūkio valdybos užsakymu “Kauno komprojekte” buvo atlikti pastato inžineriniai tyrimai sienų skilimo priežasčiai nustatyti. Tyrimais buvo nustatyta, kad pastato dalyje tarp ašių 1-2 ir A-C pamatai yra nepakankamai įgilinti (pirminės pastato statybos dalyje). Pamatus reikia sustiprinti ir įgilinti ir atlikti pastato suveržimą pamatų lygyje. Šitoje pastato dalyje yra pagrindinė salkų apkrova. Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos inspekcijos Statybos priežiūros tarnybos viršininkas 1993-11-16 Rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „Pastatas prieškariniais laikais pastatytas ant durpių sluoksnio, todėl dėl blogų pagrindų po namo pamatais atsirado sienose plyšiai. Šiuo metu vykdoma pamatų sustiprinimas, kuris yra būtinas, kad pastatas nesugriūtų“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2017-09-11 atlikusi Faktinių duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini), surašė aktą, kuriame nurodė, kad po namu iškastas rūsys, išmūrytos durys. 2018-01-09 surašytas Savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) po pirmo aukšto patalpomis, neįrūsintoje namo dalyje, nuo (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) g. kampo, rytų pusės įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio (ir apie 2,2 m aukščio) nauja rūsio patalpa. Sienoje prie patalpos R-15 įrengta anga įėjimui į patalpą. Iš šios patalpos sienoje įrengta anga įėjimui į buvusią R-7 rūsio patalpą. Tarp buvusių rūsio patalpų R-5 ir R-6, R-7, R-8, R-9 išardytos pertvaros ir įrengta 25 cm storio ir apie 2,35 ilgio siena (lygiagreti (duomenys neskelbtini) g.). Užmūryta durų anga sienoje tarp R-4 ir R-11 rūsio patalpų. Taip suformuota apie 7,5 kv. m. ploto patalpa, iš bendro naudojimo rūsio, kuri prijungta prie patalpos. Nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 2014 metai. Ieškovui surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018-07-09. 2019-01-29 atliktas patikrinimas, nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2018-12-05 Kauno apylinkės teismo sprendimu atmestas ieškovo R. L. ieškinys dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
1.3. Sutikimą rekonstrukcijai pasirašė tuo metu bendraturčiu buvęs R. K. L., kuris jam priklausančią turto dalį 2018-07-03 Dovanojimo sutartimi yra padovanojęs savo anūkei, trečiajam asmeniui D. R.. 11/100 ginčo pastato dalių 2018-11-28 Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė priklauso D. R. ir A. R..
1.4. Teismas sprendė, kad atsakovių pateiktas 2019-07-25 pastato apžiūros aktas, kuriuo remiantis atsakovės, teigdamos po ieškovo atliktos rekonstrukcijos pablogėjo pastato techninė būklė, nedavė sutikimo rekonstrukcijai, nėra pakankamas spręsti dėl architektės E. J. parengto projekto įgyvendinimo negalimumo. Pastato apžiūros akte nurodytų pastato trūkumų nėra jokio pagrindo sieti su ieškovo atlikta rekonstrukcija. Ginčo pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1938, pastatas rekonstruotas – 1994-1995 metais. Kaip matyti iš Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos inspekcijos 1993-11-16 Rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato (duomenys neskelbtini), pastatas prieškariniais laikais pastatytas ant durpių sluoksnio, todėl dėl blogų pagrindų po namo pamatais atsirado sienose plyšiai ir dar tuo metu buvo vykdomas pamatų sustiprinimas. Ieškovas 1994 metais buvo užsakęs ginčo pastato ekspertizę, iš kurios matyti, kad pastato sienų skilimų nustatyta ir anksčiau, 1987 metais buvo atlikti pastato inžineriniai tyrimai sienų skilimo priežasčiai nustatyti (Gyvenamojo namo statybos ir remonto ekspertizė).
1.5. Teismas konstatavo, kad atsakovės neįrodė, kad įtrūkimai sienose yra sąlygoti ieškovo atliktos rekonstrukcijos darbų. Nurodė, kad iš atsakovių pateiktų fotonuotraukų nėra aišku, kurioje namo vietoje yra šie įtrūkimai ir kada jie atsirado, be to šie įtrūkimai nėra nurodomi atsakovių teiktame Pastato apžiūros akte. Be to, duomenų, kad remonto darbų atlikimo metu bendraturčiai būtų reiškę kokias nors pretenzijas ieškovui – nėra. Atsakovai gali nurodyti, kuo projektas pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises, tačiau projekto atitikimą normatyviniams statybos techniniams reikalavimams pagal savo kompetenciją vertins atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai. Nustačius neatitiktis, ieškovas bus įpareigotas jas pašalinti, o to nepadarius – jam nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir neleista įteisinti savavališką statybą. Teismas rėmėsi 2019-12-10 teismo posėdyje liudytoja apklaustos E. J. nurodytomis aplinkybėmis, kad jeigu atlikta viskas pagal projektą, rekonstrukcija pastatą turėjo tik sustiprinti, bendraturčių sąlygos nepablogintos.
1.6. Sprendė, kad atsakovės nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovo pateikto projekto negatyvų poveikį, neįrodė esminių jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jų atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Toks atsakovių elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybą.
1.7. Teismas nustatė, kad ieškovui priklausanti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (pirmas aukštas) yra išnuomota UAB „Monokopa“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nuomos sutartys su UAB „Monokopa“ sudaromos ir pratęsiamos nuo 2009 metų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės kada nors būtų reiškusios pretenzijas ieškovui, UAB „Monokopa“, ar atsakingoms institucijoms dėl pažeidžiamų teisių. Kaip nurodė šalys, kiemas yra uždaras, jame yra penki sandėliai – garažai, iš kurių dviem naudojasi ieškovas, dviem – atsakovės ir vienu – tretieji asmenys (atitinkamai pagal jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis). Nuomininkės UAB „Monokopa“ darbuotojai naudojasi tik ta dalimi, kuri šalių susitarimu skirta ieškovui. Parkavimas tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje yra mokamas (https://parkavimaskaune.lt/mokamos-stovejimo-zonos/). Teismas sprendė, jog nepagrįsti atsakovių argumentai, kad patalpų paskirties keitimas pažeidžia atsakovių teises dėl automobilių parkavimo apsunkinimo. Jokių pagrįstų duomenų, kad bus apsunkintas privažiavimas Greitosios medicinos pagalbos automobiliui nėra. UAB „Monokopa“ kiemu naudojasi tik tiek, kiek priklauso naudotis ieškovui pagal turimą nuosavybės dalį. Kylant ginčų dėl naudojimosi kiemu, tarp bendraturčių gali būti nustatoma naudojimosi tvarka. Taip pat nurodė, kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra zonoje, kuriai būdingas didelis eismo srautas, didesnis triukšmas, dėl ko ir ginčo būsto gyventojai yra natūraliai veikiami didesnio aplinkos triukšmo, kurio, teismo vertinimu, nepadidina UAB „Monokopa“ veikla ginčo patalpose.
1.8. Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad atsakovės nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą atlikti rekonstravimo, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, darbus ir neįrodė, kad rekonstrukcijos, keičiant patalpų paskirtį į prekybos, įteisinimas, iš esmės pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, specialistų išvadų, ekspertizės aktų ir kt., kad dėl ieškovo atliktų gyvenamojo namo rekonstravimo darbų, keičiant patalpų dalies paskirtį į prekybos, iš esmės pablogėtų pastato techninė būklė, pasikeistų bendraturčių gyvenimo sąlygos, išnyktų bendraturčių galimybė patekti į gatvę, bendrojo naudojimo patalpas, iš esmės būtų apsunkintas parkavimas, kad būtų pažeisti higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, padidėtų nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos, būtų pažeista bendraturčio teisė į šeimos aplinką.
1.9. Nurodė, kad ieškovas šioje byloje už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir 1290 Eur už teisines paslaugas. Bylinėjimosi išlaidų suma neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių nurodytų dydžių, todėl priteisė iš atsakovių lygiomis dalimis po 682,50 Eur iš kiekvienos atsakovės ((1290+75)/2).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė J. B. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:
1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas išvadas byloje darė labai formaliai, nevertindamas visų byloje esančių įrodymų ir jų visumos, tam tikriems įrodymams suteikdamas aukštesnę įrodomąją vertę.
1.2. Ieškovas pastatą neteisėtai rekonstravo 2014-2015 metais nurodydamas, kad pastato būklė buvo bloga, reikėjo stiprinti pamatus. Tačiau pastatas buvo rekonstruotas 1995 metais, pagal 1994 m. birželio mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengtą Gyvenamojo namo statybos ir remonto ekspertizę bei pagal Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos inspekcijos Statybos priežiūros tarnybos viršininko 1993-11-16 Raštą Nr. (duomenys neskelbtini). T. y. 1995 metais buvo išspręsti klausimai dėl pastato būklės, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pastatas nebuvo avarinis, tad nebuvo pagrindo ieškovui savavališkai, neturint statybos leidžiančio dokumento bei nesuderinus su bendraturčiais imtis savavališkų veiksmų.
1.3. Inspekcija 2018-01-18 R. L. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018-07-09 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo 2018-02-27 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2018-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8761-429/2018 jo ieškinį atmetė, todėl ieškovas neturi teisės įteisinti savavališką statybą. Teismas neatsižvelgė į Institucijos nurodytas aplinkybes, pateikiant 2019-06-11 specialisto išvadą, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl savavališkos statybos įteisinimo, inspekcijos nustatytais terminais ne tik, kad nepašalino savavališkos statybos padarinių, bet ir nustatytais terminais prašymo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo nepateikė. Neatsižvelgė ir į pateiktą byloje Kauno apylinkės teismo 2018-12-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8761-429/2018, kuris yra įsiteisėjęs.
1.4. Ieškovas nuo pat pradžių atliekant neteisėtus darbus ignoravo bendraturčius ir akivaizdžiai siekia savo interesų patenkinimo, siekia materialinės naudos. Neteisėtai atlikus rekonstrukcijos darbus, padidėjo gyvenamojo namo bendras plotas, kuris proporcingai turėjo būti padidintas ir bendraturčiams, tačiau priimant sprendimą į tai neatsižvelgta. Be to, siekiant padidinti bendrą daiktą, tam taip pat turi būti gautas bendraturčių sutikimas (CK 4.77 straipsnis).
1.5. Ieškovas nepateikė pastato rūsio projekto konstrukcinės dalies, kas kelia realią grėsmę dėl pastato saugumo. Nepagrįsta teismo išvada, kad atliktų darbų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Duodami sutikimą bendraturčiai jau atliktiems de facto darbams, turi būti tikri, kad visi darbai atlikti pagal projektą ir projektas buvo įgyvendintas pilna apimtimi atsižvelgiant į visų bendraturčių interesus.
1.6. 2017 metais parengtas projektas atsakovėms pateiktas tik 2018 m. gegužės mėn. Projekte nurodyta, kad tai gyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, keičiant paskirtį į prekybos projektas. De facto darbai atlikti ne pagal projektą, kadangi atlikti rekonstrukcijos darbai, t. y. neįrūsintoje namo dalyje įrengiant rūsį, įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas, pašalinant dalį laikančiųjų konstrukcijų. Šias aplinkybes konstatavo ir Inspekcija. T. y. projektas turėjo būti parengtas rekonstrukcijai, bet ne kapitaliniam remontui. Architektė tik parengė pagal atliktus darbus projektą. Prielaida, kad „darant projektą atsižvelgiama į bendraturčius“, yra atmestina. Siekiant tinkamai pasinaudoti teise atlikti rekonstrukciją, pirmiausia rengiamas projektas atsižvelgiant į bendraturčių interesus, pateikiamas susipažinimui bendraturčiams ir tik vėliau atliekami darbai pagal projektą, o ne kaip šioje byloje priešingai. Teismas nevertino, kad ginčo objekte, būtent atsakovės pastoviai gyveno ir matė akivaizdžius pastato būklės pakitimus po atliktos ieškovo rekonstrukcijos, o ieškovas ir liudytoju apklaustas asmuo R. K. L. negyvena.
1.7. Teismas, nenustatęs faktinių aplinkybių, o remdamasis tik UAB „Monokopa“ ir ieškovo paaiškinimais, be jokių faktinių įrodymų nustatė, kad ieškovui priklauso 2 garažai. Ieškovui faktiškai priklauso tik vienas garažas. Teismas neatsižvelgė, kad kiemas mažas, todėl prie ieškovo garažo galima pastatyti 2-3 mašinas, bet ne 4 ir daugiau. Tokiu būdu, patalpų paskirties pakeitimas į prekybos akivaizdžiai iš esmės apsunkina šalių galimybes parkuotis privačiame kieme. Be to, teismas neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) nėra daug privačių gyvenamųjų namų (dvibučių – keturbučių), kuriuose būtų įsteigtos įmonės.
Atsiliepimas
7. Atsakovė B. K. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad prisideda prie atsakovės J. B. K. apeliacinio skundo.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. L. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad namas buvo rekonstruotas dar 1995 metais ir nebuvo būtinybės ieškovui atlikti jo rekonstrukcijos. Po rekonstrukcijos namas ir toliau sėdo. Tai buvo vienintelis gyvenamojo namo kampas, kurio pamatai dar nebuvo sutvirtinti. Be to, ieškovas neslėpė, kad rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ne tik siekiant sutvirtinti pamatus, bet ir praplėsti esamas komercines patalpas. Gyvenamasis namas statytas 1938 metais, jo būklė nėra gera. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose nebūtina įrodinėti rekonstrukcijos ar kitokių statybos darbų būtinybės.
3.2. Tai, kad statinys jau yra savavališkai pastatytas, savaime neatskleidžia bendraturčių teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi grįsti, įrodinėdami netinkamą ieškovo teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Atsakovės nepateikė įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovo pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovių pateiktame pastato apžiūros akte nustatyti trūkumai ir defektai yra dėl Gyvenamojo namo amžiaus. Tuo tarpu, kad šie trūkumai būtų atsiradę dėl ieškovo atliktų rekonstravimo darbų atsakovės neįrodė. Jos niekada anksčiau nereiškė jokių pretenzijų dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų.
3.3. Įstatymas nedraudžia ieškovui įsiteisinti savavališkos statybos, jeigu yra bendraturčių sutikimai ir jeigu valstybės ir savivaldybės institucijos vėliau pripažįsta, kad atlikti darbai atitinka normatyvinius statybos techninių dokumentų reikalavimus. Todėl bendraturtis savo poziciją, kad nesutinka su savavališkos statybos darbais, turėtų pagrįsti įrodinėdamas, kokios jo teisės ir teisėti interesai, o ne viešosios teisės normos pažeistos atlikus statybos darbus. Neaišku kokią reikšmę sprendžiamam klausimui turi aplinkybė, ar ieškovas gyvena ginčo name.
Šalies argumentai
3.4. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog po atliktų rekonstrukcijos darbų padidėjo gyvenamojo namo bendras plotas, kuris proporcingai turėtų būti padidintas ir bendraturčiams. Ieškovas turėjo teisę įrūsinti patalpą ir tokiu būdu savo naudai padidinti gyvenamojo namo plotą, kadangi atsakovės taip ir nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kad dėl tokio patalpų išdidinimo būtų esmingai pažeistos jų teisės ar interesai naudojantis savo gyvenamojo namo dalimis.
3.5. Atsakovių atsisakymo duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai argumentai, kad nepateikta bendraturtėms informacija apie tai, kokios medžiagos buvo naudojamos rekonstrukcijos metu, kad darbus galėjo atlikti tik šioje srityje kvalifikaciją turintis asmuo, kokie techniniai sprendimai buvo priimti, svarbiais ir protingai motyvuotais nepripažintini. Statiniai turi būti statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, bet taip pat užtikrinant trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju turi būti vertinama, ar techninis projektas nepažeidžia atsakovių teisių, o ne projekto įgyvendinimas.
3.6. Nurodė, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog iš pradžių buvo parengtas kapitalinio remonto projektas, kuris vėliau, jau atlikus darbus, buvo patikslintas į rekonstravimo darbų projektą. Pilnas ir išsamus rekonstravimo darbų projektas su aiškinamuoju raštu buvo pateiktas kartu su ieškiniu, su kuriuo atsakovės turėjo net 1,5 metų laiko susipažinti, kol vyko šios bylos nagrinėjimas. Tačiau atsakovių pozicija šiuo klausimu nei kiek nepasikeitė, atsakovės ir toliau kategoriškai nesutiko su ieškiniu bei teigė, kad sutikimo įsiteisinti atliktus rekonstravimo darbus duoti nesutinka.
3.7. Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą, siekė gauti bendraturčių sutikimus, atsakovėms siuntė pretenzijas dėl sutikimo gavimo, kartu pridėdamas ir eskizinį projektą, iš kurio buvo matyti pagrindinės sprendinių idėjos. Taip pat savo pretenzijoje aprašė, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ir kaip tai keitė gyvenamąjį namą. Atsakovės atliktus darbus galėjo realiai įvertinti natūra. Atsakovės, tiek realiai matydamos atliktus darbus, tiek gavusios ieškovo parengtą projektą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl atsakovės atsisako duoti sutikimą, kaip ir kiek ieškovo atlikti darbai konkrečiai riboja, pažeidžia jų, kaip gyvenamojo namo bendraturčių, teises ir interesus. Pastato apžiūros akte nurodyti tinko nukritimai yra kitoje namo pusėje, nei buvo atliekami darbai. Todėl ieškovo atlikti darbai neturėjo tam įtakos.
3.8. Nepagrįstos atsakovių abejonės dėl liudytojos E. J. nurodytų aplinkybių. Jeigu atitinkamos institucijos matys, kad darbai atlikti ne pagal projektą, pats projektas neatitinka tam tikrų įstatymams keliamų reikalavimų, ieškovui paprasčiausiai nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau tai niekaip nėra susiję su kokiu nors atsakovių teisių ar interesų pažeidimu.
3.9. UAB „Monokopa“ patalpas nuomojasi jau daugiau nei 20 metų. Parkavimo tvarka pasikeitė ne dėl atliktų darbų, o dėl (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų. Tuo tarpu klientų apsilanko mažai, yra vykdoma biuro veikla, todėl triukšmo nėra. Atsakovės neįrodė, kad UAB „Monokopa“ darbuotojai ir jų statomi automobiliai sukeltų atsakovėms kokių nors nepatogumų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
10. Byloje kilo ginčas dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus su patalpų paskirties pakeitimu be bendraturčių sutikimo.
11. Teisėjų kolegija, remdamasi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8761-429/2018 nustatė, kad neypatingojo statinio rekonstravimo darbai atlikti 2014 metais. 2018m. sausio 8 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), po pirmo aukšto patalpomis, neįrūsintoje namo dalyje, nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. kampo, rytų pusės, įrengta (apie 4,7 m. pločio, apie 6,9 m. ilgio ir apie 2,2 m. aukščio) nauja rūsio patalpa. Sienoje prie patalpos R-15 įrengta anga įėjimui į patalpą. Iš šios patalpos sienoje įrengta anga įėjimui į buvusią R-7 rūsio patalpą. Tarp buvusių rūsio patalpų R-5 ir R-6, R-7, R-8, R-9 išardytos pertvaros ir įrengta 25 cm storio ir apie 2,35 ilgio siena (lygiagreti (duomenys neskelbtini) g.). Užmūryta durų anga sienoje tarp R-4 ir R-11 rūsio patalpų. Taip suformuota apie 7,5 m² ploto patalpa, iš bendro naudojimo rūsio, kuri prijungta prie patalpos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018m. sausio 8d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta statytojui R. L. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Panaikinti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės kampo, rytų pusės) įrengtą (apie 4,7 m. pločio, apie 6,9 m. ilgio ir apie 2,2 m. aukščio) rūsį. Atstatyti pastatą į padėtį, užfiksuotą 2009-11-12 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo 2018 m. liepos 9 d. Ieškovo ieškinys 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu buvo atmestas.
12. Atsakovės tvirtinimu, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-8761-429/2018, ieškovas prarado teisę įteisinti savavališką rekonstrukciją, gaunant bendraturčių sutikimus. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Šioje civilinėje byloje ieškovas ginčijo atsakovo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento administracinius aktus. Atsakovas priešieškinio dėl įpareigojimo ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius byloje nepareiškė, todėl teismas byloje nepriėmė sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat nebuvo nustatęs termino ieškovui parengti projektinę dokumentaciją savavališkos statybos įteisinimui, gaunant rekonstrukciją leidžiantį dokumentą, ar statinį nugriauti ir kt.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000; 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; kt.). 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas nėra dėl priteisimo, todėl pripažinti, kad ieškovas nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo negalima. Šiam sprendimui įsiteisėjus ieškovas taip pat neprarado teisės įteisinti savavališką statybą. Pastebėtina, kad nagrinėjant šią bylą Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, jog ieškovas turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančią instituciją dėl darbų, atliktų (duomenys neskelbtini), įteisinimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, pateikiant reikiamus dokumentus. Neturint bendraturčių sutikimo ieškovas šios teisės negali įgyvendinti, todėl savo pažeistą teisę gina teisme.
14. Atsakovė laiko, kad pastatas nebuvo avarinis, jo būklės klausimai buvo išspręsti 1995 metais pagal 1994 m. birželio mėn. UAB „Kauno komprojektas“ parengtą Gyvenamojo namo statybos ir remonto ekspertizę bei pagal Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos inspekcijos Statybos priežiūros tarnybos viršininko 1993-11-16 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo ieškovui savavališkai, neturint statybos leidžiančio dokumento bei nesuderinus su bendraturčiais 2014-2015 metais imtis savavališkų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovo atlikta rekonstrukcija yra savavališka. Ieškinyje jis nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančioje dalyje siekia įteisinti atliktą rekonstrukciją, keičiant dalies patalpų paskirtį į prekybos, kad galėtų vystyti komercinę veiklą. Pažymėtina, kad ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), keisti jų paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje gyvenamojo namo būklė iki atliekant savavališkus darbus nėra tiek reikšminga, kiek jai reikšmės suteikia atsakovės. O pirmiau nurodytiems ieškovo tikslams pasiekti yra būtinas leidimas rekonstrukcijai ir statinio dalies paskirties pakeitimui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 d. 2 ir 6 punktai).
15. Savininko teisės gali būti paveikiamos kito asmens veiksmais, kurių faktinį pagrindą sudaro statybos veikla, o teisinį – atitinkamas statybą nustatančių teisės aktų reglamentavimas. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovo atlikta rekonstrukcija be rekonstrukciją leidžiančio leidimo pažeidė atsakovių teises, tačiau ieškovui siekiant pašalinti pažeidimą ir ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar atsakovės pagrįstai atsisako duoti sutikimą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).
16. Byloje nustatyta, kad buvęs bendraturtis R. K. L. yra davęs sutikimą, jo manymu, rekonstrukcijos eigoje namo būklė tik bus pagerinta. Atsakovės tvirtina, kad dėl rekonstrukcijos namo būklė nukentėjo, skilinėja sienos. Šiuos savo argumentus grindžia Pastato apžiūros aktu (4 t., b. l. 61-72) ir prie jo pateiktomis fotonuotraukomis (1 t., b. l. 124, 125). Dėl pastarojo įrodymo pažymėtina, kad jis buvo visapusiškai ištirtas 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje. Ieškovas davė detalius paaiškinimus dėl fotonuotraukos Nr. 18 bei nurodė, kad rūsio įgilinimas buvo vykdomas ne iš kiemo pusės, o kitoje namo pusėje – kitame jo kampe. Byloje yra duomenys, kad nauja rūsio patalpa apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio (ir apie 2,2 m aukščio) įrengta nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. kampo, rytų pusės. Pažymėtina, kad ieškovas šiame teismo posėdyje komentuodamas fotonuotrauką Nr. 18 paaiškino, kad joje matomi tinko įtrūkimai atsirado dėl prie sienos trinkelėmis nuklotų laiptų, kurie natūraliai sėda. Atsakovės apeliaciniame skunde jokių prieštaravimų dėl šio ieškovo paaiškinimo nenurodė. Kitos Pastato apžiūros akto priede esančios foto nuotraukos Nr. 1 – Nr. 6 yra apie atsakovių vidaus gyvenamąsias patalpas, kurių būklė nėra gera, atsakovės tai siejo su atliktos rekonstrukcijos pasekmėmis. Pastebėtina, kad ieškovas neigė atsakovių argumentus šiuo aspektu ir nurodė, kad seniai buvo užėjęs į jų gyvenamąsias patalpas, jos galėjo būti seniai neremontuotos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad blogą vidaus patalpų būklę sieti su ieškovo atlikta rekonstrukcija galima būtų tik atsakovėms įrodžius, kokios būklės jos buvo iki ieškovo atliktos rekonstrukcijos, koks ir kada jose buvo atliktas remontas. Nesant šių duomenų, tik atsakovių tvirtinimų, kad jų patalpų būklei pakenkė 2014 m. atlikta rekonstrukcija, jau nepakanka (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Atsakovės nurodė, kad ieškovas nepateikė pastato rūsio projekto konstrukcinės dalies, kas kelia realią grėsmę dėl pastato saugumo. Tačiau atsakovių argumentai dėl grėsmės pastato saugumui yra tik paaiškinimų forma. Byloje nėra įrodymų apie kilusią realią grėsmę statinio saugumui, kai rekonstrukcija atlikta 2014 m. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad 2017 m. projektinio pasiūlymo atitikimą normatyviniams statybos techniniams reikalavimams pagal savo kompetenciją vertins atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai, o nustačius neatitiktis, ieškovas bus įpareigotas jas pašalinti, o to nepadarius – jam nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir neleista įteisinti savavališką statybą, net ir gavus bendraturčių sutikimus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-503-864/2020).
18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus duomenis ir įvertinusi apeliančių argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria buvo pripažinta ieškovui teisė be atsakovių J. B. K. ir B. K. sutikimų gauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą ieškovui priklausančios namo dalies rekonstrukcijai, sprendžia, kad jie neteikia pagrindo sprendimą šioje dalyje pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu. Apeliančių nurodyti argumentai nesuponuoja išvados, kad tokios rekonstrukcijos įteisinimas pažeis jų teises ir teisėtus interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovių nedavimas sutikimo atliktai rekonstrukcijai įteisinti neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti jų ginčijamą teisę.
19. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika, pažymi, kad kitų statinio bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne taip pat nėra absoliuti, todėl patalpų savininkas, siekdamas savo teisės pakeisti patalpų paskirtį užtikrinimo, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčių nesutikimą. Tokių bylų nagrinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis bendraturčiai grindžia savo nesutikimą dėl patalpų paskirties keitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019).
20. Apeliantės savo nesutikimą grindžia iš esmės tuo, kad pakeitus gyvenamųjų patalpų paskirtį pablogės jų naudojimosi bendra daline nuosavybe sąlygos, nes kils problemos dėl automobilių parkavimo. Jų tvirtinimu teismas, remdamasis tik UAB „Monokopa“ ir ieškovo paaiškinimais, be jokių faktinių įrodymų nustatė, kad ieškovui priklauso 2 garažai, kai jam priklauso tik vienas garažas, todėl prie ieškovo garažo galima pastatyti 2-3 mašinas, bet ne 4 ir daugiau. Jų manymu, teismas taip pat neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini) nėra daug privačių gyvenamųjų namų (dvibučių – keturbučių), kuriuose būtų įsteigtos įmonės. Teisėjų kolegijos vertinimu pastarieji argumentai niekaip nesusiję su šalių nuosavybės teisių įgyvendinimu. O byloje nustatyta aplinkybė, kad jau nuo 2003 m. ieškovui priklausančio gyvenamojo namo dalyje buvo vykdoma komercinė veikla, nuo 2009 m. joje veiklą vykdo trečiasis asmuo ir jokių pretenzijų atsakovės dėl keliamo per didelio triukšmo ar kitų nepatogumų (pvz. negalėjo privažiuoti greitosios pagalbos mašina ir kt.) nei ieškovui, nei UAB „Monokopa“, nei kompetentingoms institucijoms nereiškė. Tai rodo, kad atsakovių pretenzijos tikėtinai yra susijusios su jų pozicija neduoti sutikimo rekonstrukcijai, ar su kitais tarpusavio nesutarimais, bet ne su realiai egzistuojančiais jų teisių pažeidimais. Ieškovas 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jam priklauso pusantro garažo, apeliantės nurodo, kad tik vienas, kas leidžia spręsti, kad dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe galimai yra nesutarimų, kurie išeina už nagrinėjamo ginčo ribų, todėl šie atsakovių argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą laikyti neteisėtu.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės neįvykdė pareigos įrodyti, kad ieškovo suformuluotas projekto pasiūlymas, jeigu būtų pakeista patalpų paskirtis, pažeistų atsakovių teises ir teisėtus interesus bei iškreiptų jų pusiausvyrą atsakovių nenaudai, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir aptariamoje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
22. Atsakovės laiko, kad ieškovui savavališkai atlikus rekonstrukciją ir dėl jos atlikimo padidėjus gyvenamojo namo bendram plotui, turi būti proporcingai padidinta ir bendraturčių dalis. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip nesusijusius su nagrinėjamu ginču. Apeliantės nurodoma jos argumentus pagrindžianti teisės norma reglamentuoja bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.77 straipsnis). Pažymėtina, kad ši teisės norma nepaneigia bendraturčio teisės padidinti bendrą daiktą, turint ar neturint bendraturčių sutikimą, tačiau tai turi būti atlikta laikantis įstatymų nustatytų taisyklių. Ieškovas 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje paaiškino, kad po atliktos rekonstrukcijos gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo, tačiau jį ieškovas padidino nesilaikydamas pirmiau nurodytų Statybos įstatymo reikalavimų, tai klausimas dėl bendraturčių dalių pasikeitimo gali būti keliamas tik įteisinus savavališką statybą. Todėl pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su bendraturčių dalių pasikeitimu, neturėjo pagrindo tirti bei vertinti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
25. Atmetus atsakovės J. B. K. apeliacinį skundą iš jos ieškovui priteisiama 500 Eur jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kadangi šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.