- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-503-864/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- M. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui V. D. dėl leidimo atlikti pastato rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. S. (toliau ir ieškovė) pateikė ieškinį, prašydama teismo išduoti jai leidimą atlikti gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdomos dalies (buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus pagal rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) be atsakovo V. D. (toliau ir atsakovas) sutikimo bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės teigimu, ji gyvena daugiabučiame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau ir namas, gyvenamasis namas); šiame name ieškovei priklauso butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir butas), atsakovui priklauso butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui I. S. - butas Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad žemės sklypas, kuris yra prie namo, yra padalintas ir priskirtas kiekvienam butui, nustatyta jo naudojimosi tvarka.
3. Anot ieškovės, namas, kuriame ieškovė gyvena, yra avarinės būklės, todėl jo rekonstrukcija yra būtina, tačiau atsakovas dėl namo būklės pagerinimo geruoju susitarti nenori, dėl ko ieškovė priversta dalį gyvenamojo namo, kuris jai priklauso, tvarkyti pati. Pažymi, kad trečiasis asmuo I. S. sutinka, kad namui rekonstrukcija yra būtina.
4. Paaiškino, jog butą ieškovė paveldėjo iš savo motinos V. M.; dar motinai esant gyvai, buvo išduotas statybos leidimas ir atsakovo motinos O. D. sutikimas, pagal kurį turėjo būti pastatyta nauja tvora, įvestas vandentiekis, namas turėjo būti apmūrytas plytomis, perdengtas naujas stogas, pristatyta veranda. Nurodė, jog dalį šių darbų ieškovė atliko jau po savo motinos mirties, statybos darbus pradėjo 2015 metais: išrinko seną verandą, pastatė naują verandą ir įrengė pamatus prie namo, tačiau baigėsi leidimo galiojimas ir ieškovė nespėjo jo pratęsti. Pažymėjo, kad norėjo įteisinti statybas, tačiau atsakovas atsisakė ieškovei išduoti sutikimą pastatyti priestatą ir įrengti pamatus prie namo bei atlikti kitus statybos darbus, būtinus jai priklausančio buto rekonstrukcijai.
5. Pažymėjo, kad dėl statybų buvo teismas, kuris suteikė galimybę jas įteisinti.
6. Paaiškino, kad ieškovės prašymu UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ 2018 m. gegužės mėn. parengė pastato rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad apie planuojamus rekonstravimo darbus atsakovas per ieškovės atstovą buvo informuotas raštu su pridedamais dokumentais, kadangi statybos leidimui gauti yra būtinas jo sutikimas, tačiau iš atsakovo jokio atsakymo nesulaukė, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą, kad gautų teismo leidimą atlikti savo namo dalies rekonstravimo darbus pagal parengtą rekonstravimo projektą be atsakovo sutikimo.
7. Paaiškino, kad ieškovė nori rekonstruoti ir įteisinti jai priklausančią namo dalį tokiu būdu: pastatyti priestatą, kuriame bus katilinė, ir įrengti atskirą įėjimą į ieškovei priklausančią namo dalį. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovo teisės nebus pažeidžiamos, nes ieškovė siekia atlikti jau pastatyto priestato rekonstrukcijos darbus, o ne statyti naują statinį.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškovės reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
9. Paaiškino, kad atsakovas nėra gavęs iš ieškovės nei žodžiu, nei raštu jokių prašymų ar pranešimų dėl namo dalies rekonstrukcijos darbų atlikimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė siuntė pranešimus neregistruotu paštu, pridedamuose kvituose nėra nurodomas ne tik korespondencijos gavėjas, bet ir pastarosios siuntėjas, todėl neatmetama galimybė, kad ieškovės atstovas išsiuntė savo asmeninę korespondenciją, adresuotą ne atsakovui, o kitiems adresatams. Pažymėjo, kad ieškovė pranešimus siuntė tuomet, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose buvo nagrinėjamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys, kuriuo teismo buvo prašoma įpareigoti ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimu ieškovė siekė gauti atsakovo sutikimą dėl neteisėtos statybos įteisinimo, o ne dėl jai priklausančio buto rekonstravimo darbų atlikimo. Nurodė, kad analogiškai antru pranešimu neinformuodama atsakovo ieškovė nusprendė iš karto kreiptis į teismą bei melagingai nurodė, kad atsakovas atsisako geranoriškai suteikti sutikimą buto rekonstravimo darbų atlikimui.
10. Paaiškino, kad ieškovė kreipėsi pagalbos į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją dėl daugiabučio namo stogo būklės įvertinimo, nes per stogą vanduo patekdavo į namo vidų; namą apžiūrėję Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos specialistai konstatavo vandens patekimo į namo vidų priežastį (stogo bloga būklė), tačiau siekiant nustatyti namo techninę būklę, pasiūlė atlikti statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę. Anot atsakovo, šiuo siūlymu ieškovė nepasinaudojo, bet užsakė UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ pastato rekonstravimo projektą. Pažymėjo, kad UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studija“ pagal ieškovės užsakymą parengė rekonstrukcijos projektą, kuriame nurodė projekto tikslus: pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto reikalavimus panaikinti savavališkai įrengtus pamatus žemės sklype (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini)), projektuojant statyti priestatą, pakeisti pastato išorinius matmenis, pakeisti esamą išplanavimą, pakeisti stogo konfigūraciją (sujungus priestato stogą), įrengti holą, sanitarinį mazgą, katilinę, o esamą tambūrą a1/m projektuojama griauti, taip pat nurodoma pastaba, kad atliekant priestato ir stogo ardymo/įrengimo darbus būtina suderinti su kaimyninio buto savininke – trečiuoju asmeniu I. S. - darbo eigą ir darbų atlikimo terminus.
11. Pažymėjo, kad ieškovė visiškai neįrodė kreipimosi į teismą pagrindo, kadangi vienuose ieškovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose kalbama apie ieškovės keliamas problemas dėl daugiabučio namo stogo, o iš ieškovės pateikto rekonstravimo projekto seka, kad siekiama panaikinti savavališkai įrengtus pamatus žemės sklype (kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini)) bei statyti priestatą prie buto, tuo pačiu pakeisti pastato išorinius matmenis, pakeisti esamą išplanavimą, pakeisti stogo konfigūraciją (sujungus priestato stogą), įrengti holą, sanitarinį mazgą, katilinę, sugriauti esamą tambūrą a1/m. Atsižvelgiant į tai, anot atsakovo, tarp pateiktų dokumentų bei ieškinyje nurodytų teiginių dėl neva namo avarinės būklės nėra jokio ryšio. Teigė, kad visiškai neaišku, ką bendro turi ieškovės pateiktame projektavimo plane numatyti darbai su stogo pagerinimo darbais, kuriems yra reikalingas atsakovo sutikimas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktame projektavimo plane iš viso nėra nurodymo dėl atsakovo pritarimo projektuojamiems darbams gavimo būtinumo.
12. Anot atsakovo, ieškovės kreipimosi į teismą tikslas – nepatenkinama stogo būklė - yra nesusijęs su teismui pateiktu UAB „Šalčininkų architektūros ir dizaino studijos“ parengtu rekonstravimo projektu.
13. Paaiškino, kad ieškovė siekia įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, dėl rekonstrukcijos darbų ieškovė su atsakovu visiškai nebendravo; gavo paštu vieną ieškovės pasiūlymą; gal ir būtų davęs sutikimą, jei ieškovė su juo būtų bendravusi. Pažymėjo, kad ieškovės vykdoma rekonstrukcija pažeidžia bendro gyvenimo taisykles, namas yra senas, todėl vykdoma rekonstrukcija gali padaryti žalos. Nurodė, kad ieškovė ketina statyti tvorą, todėl atsakovas negalės laisvai vaikščioti aplink namą.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau ir Inspekcija) pateiktu atsiliepimu ieškovės ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir byloje esančia medžiaga.
15. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad gauto skundo pagrindu atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2015 m. spalio 8 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą, kuriuo nustatė, kad ieškovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pristatydama apie 7,44 m ilgio, 3,08 m pločio, 3,60 m aukščio priestatą jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatydama apie 6,38 m ilgio, 2,75 m pločio, 0,30 m aukščio pamatus atsakovui bei trečiajam asmeniui I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
16. Nurodė, kad atliekant statinio rekonstrukcijos darbus yra būtina turėti leidimą rekonstruoti statinį, tačiau tokio dokumento ieškovė neturėjo ir iki šiol neturi.
17. Paaiškino, kad 2015 m. spalio 8 d. ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 2016 m. vasario 1 d. - privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016 m. kovo 23 d.; pagal ieškovės prašymą privalomojo nurodymo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. birželio 23 d., tačiau privalomojo nurodymo iki nustatyto termino pabaigos ieškovė neįvykdė, todėl Inspekcija kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pažymėjo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-146-371/2017 Inspekcijos ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė leisti ieškovei iki 2018 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pamatus, esančius (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); jeigu per šį nustatytą terminą teismo įpareigojimas bus neįvykdytas, tokiu atveju ieškovė įpareigota per tris mėnesius nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. nugriauti savo lėšomis priestatą prie gyvenamojo namo ir pamatus bei sutvarkyti statybvietę; ieškovei neįvykdžius šio įpareigojimo, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir pamatus bei sutvarkyti statybvietę ieškovės lėšomis; ieškinio dalies dėl baudos ieškovei skyrimo teismas netenkino. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1169-345/2018 Inspekcijos apeliacinį skundą tenkino ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeitė: ieškinį tenkino, leido ieškovei iki 2019 m. gegužės 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pamatus, esančius (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); jeigu per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimas bus neįvykdytas, įpareigojo ieškovę per tris mėnesius nuo 2019 m. gegužės 2 d. nugriauti savo lėšomis priestatą ir pamatus bei sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, įpareigojo ieškovę sumokėti 30 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Atsiliepimas
18. Paaiškino, kad dėl sutikimų statinio rekonstrukcijai davimo/nedavimo pagrįstumo trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nesprendžia ir komentuoti negali.
19. Trečiasis asmuo I. S. palaikė ieškinio reikalavimą. Paaiškino, kad neprieštarauja namo dalies rekonstrukcijai, kadangi namas yra avarinės būklės; ieškovės projekto pasiūlymams taip pat neprieštarauja. Nurodė, kad naujos verandos vietoje buvo sena medinė veranda. Teigė, kad projektas buvo padarytas ir statybos leidimas buvo gautas dar esant gyvai atsakovo motinai, naujos verandos statybai buvo gautas atsakovo motinos sutikimas. Teigė, jog tuo metu ieškovė statybą atidėjo ir praleido leidimo galiojimo terminą. Paaiškino, kad po termino pabaigos ieškovė pradėjo darbus, atsakovas parašė skundą savivaldybei dėl neteisėtų statybų, buvo sudaryta komisija, kuri nurodė, kad statybos leidimas yra pasibaigęs. Pažymėjo, jog kadangi su atsakovu buvo ginčas dėl žemės naudojimo tvarkos, todėl dėl priešiškų santykių sutikimo atsakovas nedavė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
21. Teismas sprendė, kad atsakovo 2019 m. liepos 2 d. pareiškime dėl dokumentų prijungimo ir pridėtoje fotolentelėje nurodoma aplinkybė, jog pareikštu ieškiniu ieškovė siekia įteisinti ne projektuojamą rekonstrukciją, o realiai jau atliktus savavališkos statybos padarinius, nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė savavališkai atliko gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai, nes ieškovės teisė įteisinti rekonstrukciją yra pripažinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. įsiteisėjusia nutartimi ir negali būti atsakovo ginčijama.
22. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesutinka ir su atsakovo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi nustatyto rekonstrukcijos įteisinimo termino pabaiga (iki 2019 m. gegužės 1 d. imtinai) yra absoliutus ieškinio atmetimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad užsitęsus teismo procesui, kuriuo ieškovė siekia įteisinti rekonstrukciją, ieškovė turi galimybę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise prašyti teismo nutarties įvykdymą atidėti.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su atsakovo argumentu, jog ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, kadangi byloje yra didesnė tikimybė, kad pranešimai atsakovui buvo išsiųsti negu neišsiųsti dėl parengto projektinio pasiūlymo namo dalies rekonstrukcijai įteisinti. Be to, teismo vertinimu, net jei ir daryti prielaidą, jog atsakovas ieškovės pranešimų negavo, ieškovės vykdoma rekonstrukcija atsakovui vis tik buvo tinkamai išviešinta, kadangi ieškovė siekia įteisinti jau egzistuojančią rekonstrukciją, kuri buvo pradėta vykdyti dar esant gyvai jos motinai, todėl atsakovas, gyvendamas su ieškove viename daugiabučiame name, atliktus bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos darbus galėjo įvertinti realiai.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl atsakovas atsisako duoti sutikimą, kaip ir kurioje dalyje ieškovės siūlomas rekonstrukcijos projektas pažeidžia jo, kaip vieno iš bendraturčių, teises ir interesus, atsakovas nepateikė. Tuo tarpu, atsakovo argumentus, kad ieškovė stato kaip nori ir ką nori, kad jos projektas prieštarauja privalomiems statybų reikalavimams, bendro gyvenimo taisyklėms (viešosioms normoms) ir dėl to, kad namas yra senas ir prastos būklės, rekonstrukcija gali padaryti realios žalos, kad jis negalės vaikščioti aplink namą (nors naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta), teismas vertino kaip deklaratyvius bei objektyviai nepagrįstus teiginius.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė ne kompetentingų institucijų suderintą ir patvirtintą projektą, o projektinį pasiūlymą, dėl ko jei tolimesniame rekonstrukcijos įteisinimo procese kompetentingų institucijų būtų nustatyti projektinio pasiūlymo neatitikimai įstatymų reikalavimams, juos ieškovė galėtų pašalinti, nes priešingu atveju leidimas rekonstruoti statinį nebus išduotas, tokiu būdu prarandant galimybę įteisinti savavališką statybą.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Anot atsakovo, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nedėjo protingas pastangas ir nesielgė sąžiningai siekiant įteisinti statybą. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė turėjo pakankamai laiko įteisinti statybas (t. y. nuo 2015 m. spalio 8 d.), tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2018 m. gruodžio 20 d.
28. Teigia, jog atsakovo argumentus dėl to, jog ieškovė nepaiso įstatymų, stato kaip nori ir ką nori, kad jos projektas prieštarauja privalomiems statybų reikalavimams, bendro gyvenimo taisyklėms (viešosioms normoms), pagrindžia trečiojo asmens I. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai kartu su trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko šie argumentai laikytini įrodytais.
29. Atsakovo nuomone, įvertinus pirmosios instancijos teismo motyvus, konstatuojamas akivaizdus pastarųjų prieštaringumas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotas ieškovės pateiktas projektas su akivaizdžiais trūkumais esamoje situacijoje ne tik neišeliminuoja teisinį ginčą, bet tuo pačiu suponuoja naujo teisminio ginčo atsiradimą, kadangi teismas pripažįsta, jog tolimesniame rekonstrukcijos įteisinimo procese kompetentingos institucijos gali nustatyti projektinio pasiūlymo neatitikimą įstatymų reikalavimams, bet tuo pačiu teismas nutyli apie savo priimto sprendimo res judicata galią.
30. Teigia, jog pateikti ieškovės kvitai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi korespondencija buvo išsiųsta neregistruotu paštu bei pridedamuose kvituose nėra nurodomas ne tik korespondencijos gavėjas, bet ir pastarosios siuntėjas. Atkreipia dėmesį, jog 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė negalėjo ir neprašė išduoti raštišką leidimą atlikti namo rekonstravimo darbus pagal projektinį pasiūlymą, kadangi toks projektinis pasiūlymas buvo parengtas jau po 2018 m. spalio 23 d. Paaiškina, kad atsakovas neturėjo ir neturi jokių galimybių įvertinti ieškovės atliktų neteisėtos statybos darbų, kadangi tokios funkcijos priskirtinos trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Atsiliepimas
31. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime prašo atsakovo pareikštą apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
32. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai.
34. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog ginčijamame sprendime nepagrįstai buvo konstatuotas faktas dėl to, jog ieškovė elgėsi sąžiningai bei dėjo visas pastangas įteisinti neteisėtą statybą, nepagrįstai teismas ignoravo aplinkybę dėl to, jog rekonstrukcijos įteisinimo termino pabaiga yra 2019 m. gegužės 1 d., be kita ko, nepagrįstai sprendė dėl atsakovo argumentų nepagrįstumo dėl ieškovės veiksmų (t. y. ieškovė nepaiso įstatymų, stato kaip nori ir ką nori, kad jos projektas prieštarauja privalomiems statybų reikalavimams, bendro gyvenimo taisyklėms (viešosioms normoms), ginčijamo sprendimo motyvai yra prieštaringi, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės tinkamo pranešimo atsakovui apie parengtą projektinį pasiūlymą namo dalies rekonstrukcijai įteisinti neatitinka tikrovės ir prieštarauja civilinėje byloje esantiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
35. Taigi, šioje civilinėje byloje kilęs ginčas dėl ieškovės teisės į namo dalies rekonstrukciją įgyvendinimo (ne)galimumo nesat atsakovo kaip bendraturčio sutikimo.
36. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant minėtai nuostatai, bendras daiktas privalo būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visiems bendraturčiams bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti remonto, statybų ir kt. darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš atliekamų darbų, t. y., nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir įrodytas, kad bendraturčio atliekami bendro turto pakeitimai pakeis esmines bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
37. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog šioje civilinėje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės ketinama įteisinti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija kaip nors pažeidžia jo, kaip bendrosios nuosavybės objekto bendraturčio, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jam naudotis savo nuosavybe. Pažymėtina, jog atsakovo argumentai, kad ieškovė nepaiso įstatymų, stato kaip nori ir ką nori, kad jos projektas prieštarauja privalomiems statybų reikalavimams, bendro gyvenimo taisyklėms (viešosioms normoms) yra laikytini vien tik paties atsakovo deklaratyviais teiginiais, kurių pagrįstumą nepatvirtina nei trečiojo asmens I. S. parodymai, nei trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nustatytos faktinės aplinkybės, kadangi šių trečiųjų asmenų parodymai bei nustatytos aplinkybės yra susijusios vien su savavališkos statybos fakto (ne)buvimu, tačiau šis faktas byloje net nėra ginčijamas ir iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą, ar ieškovės ketinama įteisinti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija kaip nors pažeidžia atsakovo, kaip bendrosios nuosavybės objekto bendraturčio, teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš esmės atsakovo atsisakymo duoti sutikimą priežastys šioje byloje nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių atsakovo teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos prielaidomis.
38. Be to, ginčo situacijoje atmestinas atsakovo argumentas, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog ieškovė prieš kreipdamasi į teismą bendradarbiavo su atsakovu ir pranešė atsakovui apie parengtą projektinį pasiūlymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai (pašto kvitai, kurių datos sutampa su siūlymų datomis, iš kurių vienas buvo siunčiamas be projektinio pasiūlymo (2017 m. lapkričio 21 d., ką nurodo ir pats atsakovas apeliaciniame skunde), o kitas 2018 m. gruodžio 3 d. – su projektiniu pasiūlymu), leido teismui spręsti, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog atsakovui buvo siunčiamas projektinis pasiūlymas bei ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakovu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog apie rekonstrukciją atsakovui buvo žinoma tiek ir dėl to, jog ieškovė ginčo atveju siekia įteisinti jau egzistuojančią rekonstrukciją, tiek ir dėl aplinkybės, jog projektinis pasiūlymas atsakovui buvo siunčiamas ir kartu su ieškiniu.
39. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl teismo nurodytų įsipareigojimų vykdymo atidėjimo ir atidėtas ieškovei 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtas terminas dokumentų sutvarkymui, nustatant terminą ieškovei per du mėnesius nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pamatus, esančius (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); jeigu per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimas bus neįvykdytas, tokiu atveju įpareigota ieškovė per tris mėnesius nuo 2019 m. gegužės 2 d. nugriauti savo lėšomis priestatą prie gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), ir pamatus, esančius (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sutvarkyti statybvietę; ieškovei per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, įpareigota ieškovė sumokėti 30 Eur baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovo argumentas, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas ieškinį atmesti būtent tuo aspektu, jog yra pasibaigęs rekonstrukcijos įteisinimo terminas. Savo ruožtu, klausimas dėl ieškovės sąžiningumo bei protingų pastangų siekiant įteisinti neteisėtą statybą iš esmės svarbus sprendžiant termino įteisinti savavališką statybą atidėjimo klausimą ir būtent tuo kontekstu pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės sąžiningumą bei pastangas siekiant įteisinti neteisėtą statybą, ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl šių aplinkybių priešingai negu pirmosios instancijos teismas.
40. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo argumentu, jog ginčijamo sprendimo motyvai yra prieštaringi būtent tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas nurodė vienu atveju, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl projektinio pasiūlymo trūkumų bei kaip ir kurioje dalyje šis projektinis pasiūlymas pažeidžia atsakovo teises bei interesus, o kitu atveju teismas sprendė, kad pateiktas byloje ne kompetentingų institucijų suderintas ir patvirtintas projektas, tačiau tik projektinis pasiūlymas. Pažymėtina, jog šios atsakovo nurodomos pirmosios instancijos teismo išvados nėra ir negali būti vertinamos kaip viena kitai prieštaraujančios išvados, kadangi pats šioje civilinėje byloje nagrinėto ginčo pobūdis sąlygoja būtent tokių išvadų padarymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai apibrėžė šioje civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį (t. y. ieškovės siekis gauti teismo leidimą atlikti įteisinimo veiksmus dėl jau esamos gyvenamosios paskirties pastato nuosavybės teise valdomos dalies – buto rekonstrukcijos be bendraturčio – atsakovo sutikimo) bei atitinkamai teisingai nustatė, jog tokio pobūdžio byloje esminė vertinama bei analizuojama aplinkybė yra, ar bendraturtis (šiuo atveju, atsakovas) pagrįstai atsisako duoti sutikimą pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, tačiau nėra analizuojama bei vertinama, ar pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka įstatymų reikalavimus. Pažymėtina, jog teismo leidimas pripažinti ieškovės teisę atlikti įteisinimo veiksmus be bendraturčio – atsakovo sutikimo yra tik vienas iš reikalaujamų dokumentų, sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą.
41. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.