Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-173-946/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-09
Bylos Nr.: e2-173-946/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-01094-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arūnas Purvainis
Ieškovas: D. G.
Atsakovas: S. R.
Advokatai: Vytautė Linaburgienė

Civilinė byla Nr. e2-173-946/2018Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01094-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8;3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

atsakovui S. R. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui S. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. R., ir jį patikslinusi, prašo nepilnamečių vaikų: E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš atsakovo 120,00 Eur per mėnesį išlaikymą E. R., mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki E. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo dienos; 120,00 Eur per mėnesį išlaikymą E. R., mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki E. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo dienos; išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų administratore uzufrukto teisėmis paskirti ją; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. R. ir E. R. tvarką: S. R. bendrauja su E. R. ir E. R. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val., visą šeštadienį ir sekmadienį, nepertraukiamai, nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., paimant abu nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžinant abu nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą; atsakovas turi teisę netrukdomai kasdien bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis ryšio priemonėmis; S. R. su nepilnamečiais E. R. ir E. R. šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka: poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t.t.) - sausio 1-ąją (įskaitant šios šventės išvakares gruodžio 31 d.), 1-ąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18 val.; neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) – birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčias) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18:00 val.; S. R. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju S. R. paima nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18:00 val.; D. G. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį); jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tuomet S. R. nepilnamečius vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą Motinos dieną iki 11.00 val.; S. R. kartu su nepilnamečiais vaikais švenčia vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais (2016, 2018, 2020 ir t.t.); jei vaikų gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, vaikai iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos paimami 16.00 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; jei vaikų gimtadieniai yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji netenka savaitgaliui, kuomet nepilnametis bendrauja su tėvu, vaikai iš jų gyvenamosios vietos paimami iki 10.00 val. ir grąžinami iki 18:00 val.; apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju S. R. privalo informuoti vaiko motiną D. G. SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaikų paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21:00 val.; D. G. negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet S. R. neatvykus pasiimti vaikų šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad S. R. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti vaikų), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaikų ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus vaikų ligos atvejus bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: ieškovė su atsakovu S. R. susilaukė dviejų vaikų - sūnaus E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. vasario mėn. atsakovas išėjo iš namų, su šeima negyvena, vaikų neišlaiko. Nepilnamečiai vaikai E. R. ir E. R. faktiškai gyvena su ieškove, ji vaikais nuo pat gimimo rūpinasi, juos prižiūri. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, rūpinasi ir augina vaikus, nekilnojamojo ar reikšmingo kilnojamojo turto neturi, jos pajamas sudaro gaunamos pašalpos (šiuo metu apie 43,70 Eur per mėnesį išmoka vaikui). Prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės tėvai. Ieškovė mano, kad 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui yra pakankama suma bent jau būtiniausiems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. E. R. nuo trijų mėnesių diagnozuotas sunkus atopinis dermatitas, todėl yra reikalinga papildoma kruopšti vaiko odos priežiūra, maisto derinimas. Atsakovo pajamos galimai yra didesnės arba galimybės užsidirbti pajamų yra objektyviai didesnės, o galimybės ieškovei užsidirbti ir gauti didesnį atlyginimą objektyviai yra ribotos, nes ji labai daug laiko užima nepilnamečių vaikų priežiūra (skalbimas, lyginimas, maisto paruošimas, vedimas pas gydytojus ir t.t.). Todėl, atsižvelgiant į ieškovei tenkančią didesnę vaikų rūpinimosi naštą, nukryptina nuo tėvų lygių dalių principo ir iš atsakovo priteistina po 120,00 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda nuo 2017 m. vasario mėn., t. y. 5 mėnesius, išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį sudaro po 600,00 Eur kiekvienam vaikui. Siekiant išvengti nesusipratimų su atsakovu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais bei manipuliacijų, atsakovo, kaip skyrium gyvenančio nepilnamečių vaikų tėvo atžvilgiu, ieškovė prašo nustatyti jos pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė D. G. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nuo 2017 m. vasario mėnesio visiškai su vaikais nebendravo, jų išlaikyti nepadėjo, taip pat nepadengė išlaikymo įsiskolinimo. Mergaitė serga atopiniu dermatitu, todėl jai reikalinga speciali priežiūra – vaikui perka specialius tepalus, vaistus, naudoja specialius šampūnus, prausiklius bei skalbimo priemones, taip pat perka gydytojų rekomenduojamą maistą, o berniukas yra dar labai mažas, jam reikalingos sauskelnės, specialios kūdikiams skirtos higienos priemonės, kas sąlygoja didesnes patiriamas išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės D. G. atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pritarė ieškovės ieškinio reikalavimams, taip pat nurodė, jog atsakovui nėra galimybės vaikus pasiimti ir išsivežti juos visam savaitgaliui, o dienos metu atsakovas galėtų bendrauti su vaikais ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Atsakovas S. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2017 m. rugsėjo 29 d., metu, atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog negali skirti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo, kadangi šiuo metu nedirba, jokio nekilnojamojo ar registruojamo kilnojamojo turto neturi. Iš nelegalaus darbo gauna apie 20-30 Eur per dieną „į rankas“ pajamas, nesutinka, kad būtų nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, jis norėtų matyti vaikus kiek jis nori ir kada nori, pageidauja dažnai būti su vaikais. Kitų nepilnamečių vaikų neturi, gyvena su tėvais. Pastaruoju metu su ieškove ginčo dėl bendravimo su vaikais nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų E. R. ir E. R. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja – vaiko motina D. G.. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, taip pat ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 21-22, 23, 26-27) nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams pas ieškovę sudarytos tinkamos buitinės – sanitarinės sąlygos gyventi, ilsėtis, žaisti, motina stengiasi tinkamai rūpintis vaikais, ginčo dėl to tarp šalių nėra, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks mažamečių vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių vaikų E. R. ir E. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina D. G. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Byloje nustatyta, kad D. G. ir S. R. yra nepilnamečių vaikų - E. R., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 5, 6).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. R. nepilnamečių vaikų - E. R. ir E. R. išlaikymui po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės. Teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti. Atsakovas nurodė, jog negali mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, kadangi nedirba.

Žemesnės instancijos teismas

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurių esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

Kaip minėta, pagal CK 3.192 straipsnį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikų – dukters E. R. ir sūnaus E. R. išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 120,00 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina nepilnamečius vaikus, taip pat mokosi (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamas sudaro tik 43,70 Eur dydžio gaunama išmoka vaikui bei 112,00 Eur vaiko šalpos neįgalumo pensija (b. l. 21, 27). Nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškovė neturi (b. l. 17), duomenų apie įregistruotas transporto priemones byloje nėra. Ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškovės tėvais – vaikų seneliais ieškovės tėvams priklausančiame gyvenamajame name (b. l. 23, 26-27), ieškovės šeima įrašyta į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ieškovei ir atsakovui teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (b. l. 21-22). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto ar santaupų neturi, taip pat nėra sudaręs santuokos, kitų išlaikytinių nėra. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį, šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), tačiau byloje duomenų apie atsakovo turtą, jo šeiminę padėtį, gaunamas pajamas, socialines pašalpas ar išmokas, sveikatos būklę byloje nepateikta.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba, tačiau taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą kitą darbą ar kitu būdu gauti pajamų, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atsakovas atlikti negalėjo. Priešingai, teikdamas paaiškinimus parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, kad jis dirba nelegaliai, į dieną gauna nuo 20 iki 30 Eur dydžio darbo užmokestį. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas apskritai negali dirbti, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis siekė susirasti geriau apmokamą legalų darbą, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti. Todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą vaikų išlaikymą, jų gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaikų poreikių tenkinimą. Atsakovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir ieškovų nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Byloje nustatyta, kad šalių dukra E. R. turi specialiųjų poreikių, jai nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis (b. l. 48), dėl ligos mergaitė turi naudoti specialias kūno priežiūros priemones, taip pat jos mityba turi būti subalansuota, vengiant alergenų turinčių maisto produktų, sūnus E. yra kiek daugiau nei vienerių metų amžiaus, jam yra reikalingos specialios higienos bei kūdikių priežiūros priemonės, todėl teismas, įvertinęs ieškovės bei jos atstovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į protingus nepilnamečių vaikų poreikius, jų tėvų turtinę padėtį, laiko, kad išlaidos kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį sudaro apie 200,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo po 120,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis dukrai E. R. ir sūnui E. R.. Teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas bei nepilnamečių vaikų poreikius, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su ieškove, t. y. jų sūnui ir dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaudamasis vaikų interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo po 120,00 Eur išlaikymą dukrai E. R. ir sūnui E. R., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 1.5 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. R. ir sūnui E. R. periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 21 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius, t. y. nuo 2017 m. vasario mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos, mokant po 120,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškove kartu negyvena ir išlaikymo vaikams neteikia nuo 2017 m. vasario mėnesio. Byloje nenuginčyta aplinkybė, jog atsakovas S. R. nuo 2017 m. vasario mėnesio visiškai neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 21 d. E. R. ir 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 21 d. E. R. (CK 3.200 straipsnis).

Nepilnamečiams vaikams E. R. ir E. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės paskirtina jų motina ieškovė D. G. (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo S. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: S. R. bendrauja su E. R. ir E. R. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val., visą šeštadienį ir sekmadienį, nepertraukiamai, nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., paimant abu nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžinant abu nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą; atsakovas turi teisę netrukdomai kasdien bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis ryšio priemonėmis; S. R. su nepilnamečiais E. R. ir E. R. šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka: poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t.t.) - sausio 1-ąją (įskaitant šios šventės išvakares gruodžio 31 d.), 1-ąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18 val.; neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) – birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčias) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18:00 val.; S. R. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju S. R. paima nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18:00 val.; D. G. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį); jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tuomet S. R. nepilnamečius vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą Motinos dieną iki 11.00 val.; S. R. kartu su nepilnamečiais vaikais švenčia vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais (2016, 2018, 2020 ir t.t.); jei vaikų gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, vaikai iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos paimami 16.00 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; jei vaikų gimtadieniai yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji netenka savaitgaliui, kuomet nepilnametis bendrauja su tėvu, vaikai iš jų gyvenamosios vietos paimami iki 10.00 val. ir grąžinami iki 18:00 val.; apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju S. R. privalo informuoti vaiko motiną D. G. SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaikų paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21:00 val.; D. G. negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet S. R. neatvykus pasiimti vaikų šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad S. R. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti vaikų), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaikų ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus vaikų ligos atvejus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų bet kada pasiimti vaikus ir bet kuriuo metu juos lankyti, tačiau savo pageidaujamos bendravimo su vaikais tvarkos nepasiūlė. Tiek ieškovė, tiek ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškinyje išdėstyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka buvo aptarta su atsakovu, ketinant pasirašyti tarp šalių taikos sutartį ir sutariant bylą baigti taikiai, tačiau dėl atsakovo nebendradarbiavimo taikos sutartis nebuvo pasirašyta, į teismo posėdžius atsakovas neatvyko bei savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo taip pat nepareiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra maksimali, atitinkanti nepilnamečių šalių vaikų interesus, joje detaliai aptarta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, maksimaliai užtikrinanti stabilų, konkretų, nuolatinį ir nepertraukiamą atsakovo bendravimą su vaikais. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovė siekia sukonkretinti tėvo (atsakovo) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir taip užtikrinti nuolatinį maksimalų atsakovo bendravimą su vaikais, negali būti vertinama kaip vaikų bei atsakovo teisių suvaržymas, nes ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka užtikrina tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. atitinka geriausius vaikų interesus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju auklėjimo pareigų įgyvendinimui ir galimų konfliktų išvengimui vaikų interesus labiau atitiktų ne neapibrėžtas bendravimas, kurio siekia atsakovas, o ieškovės siūloma nustatyti konkreti bendravimo tvarka. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas savo pageidaujamos bendravimo su vaikais tvarkos nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaikais tvarka, todėl nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: S. R. bendrauja su E. R. ir E. R. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val., visą šeštadienį ir sekmadienį, nepertraukiamai, nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., paimant abu nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžinant abu nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą; atsakovas turi teisę netrukdomai kasdien bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis ryšio priemonėmis; S. R. su nepilnamečiais E. R. ir E. R. šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka: poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t.t.) - sausio 1-ąją (įskaitant šios šventės išvakares gruodžio 31 d.), 1-ąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18 val.; neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) – birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčias) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18:00 val.; S. R. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju S. R. paima nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18:00 val.; D. G. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį); jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tuomet S. R. nepilnamečius vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą Motinos dieną iki 11.00 val.; S. R. kartu su nepilnamečiais vaikais švenčia vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais (2016, 2018, 2020 ir t.t.); jei vaikų gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, vaikai iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos paimami 16.00 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; jei vaikų gimtadieniai yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji netenka savaitgaliui, kuomet nepilnametis bendrauja su tėvu, vaikai iš jų gyvenamosios vietos paimami iki 10.00 val. ir grąžinami iki 18:00 val.; apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju S. R. privalo informuoti vaiko motiną D. G. SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaikų paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21:00 val.; D. G. negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet S. R. neatvykus pasiimti vaikų šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad S. R. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti vaikų), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaikų ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus vaikų ligos atvejus.

Būtina atkreipti šalių dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi/sprendimu buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų.

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 91,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista bei 373,05 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82-83 straipsniai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nepilnamečių vaikų E. R., gimusio (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R., gimusios (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams: dukrai E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sūnui E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2017 m. liepos 21 d.

Priteisti iš atsakovo S. R. nepilnamečiam vaikui E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. liepos 20 d.).

Priteisti iš atsakovo S. R. nepilnamečiam vaikui E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017 m. liepos 20 d.).

Nepilnamečiams vaikams E. R. ir E. R. priteisto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną D. G..

Nustatyti S. R. ir nepilnamečių vaikų - E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

S. R. bendrauja su E. R. ir E. R. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val., visą šeštadienį ir sekmadienį, nepertraukiamai, nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., paimant abu nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžinant abu nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą.

S. R. turi teisę netrukdomai kasdien bendrauti su nepilnamečiais vaikais visomis ryšio priemonėmis.

S. R. su nepilnamečiais E. R. ir E. R. šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka:

- poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t.t.) - sausio 1-ąją (įskaitant šios šventės išvakares gruodžio 31 d.), 1-ąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18 val.;

- neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) – birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18:00 val. ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18:00 val.

S. R. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį). Jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju S. R. paima nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18:00 val.

D. G. kartu su nepilnamečiais vaikais kasmet švenčia Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tuomet S. R. nepilnamečius vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą Motinos dieną iki 11.00 val.

S. R. kartu su nepilnamečiais vaikais švenčia vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais (2016, 2018, 2020 ir t.t.). Jei vaikų gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, vaikai iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos paimami 16.00 val. ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Jei vaikų gimtadieniai yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji netenka savaitgaliui, kuomet nepilnametis bendrauja su tėvu, vaikai iš jų gyvenamosios vietos paimami iki 10.00 val. ir grąžinami iki 18:00 val.

Apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju S. R. privalo informuoti vaiko motiną D. G. SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaikų paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21:00 val.

D. G. negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet S. R. neatvykus pasiimti vaikų šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad S. R. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti vaikų), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaikų ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus vaikų ligos atvejus.

Priteisti iš S. R. 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio bei 373,05 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: ,,Swedbank“ AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadelė“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojo akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, paskirtį – žyminis mokestis; išlaidos už antrinę teisinę pagalbą mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: ,,Swedbank“ AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadelė“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojo akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis