Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1222/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-18
Bylos Nr.
2A-1222/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Atsakovas
O. S.
Trečiasis asmuo
R. J.
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1222/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3, 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4359-275/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telktis“ ieškinį atsakovui O. S. , dalyvaujant trečiajam asmeniui R. J. , dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

BUAB „Telktis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo O. S. 58 679 Lt skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp UAB „Telktis“ ir trečiojo asmens R. J. 2004 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta darbų rangos sutartis Nr. 08/0405. Sutarties objektas - namų esančių adresu Gvazdikų g. 47, 48 Vilnius, įvairūs statybos darbai. Statybos darbų kaina buvo suderinta sąmatose ir sudarė (kartu su medžiagomis) 175 113 Lt. Trečiasis asmuo atsakovui sumokėjo už darbus 172 179 Lt, tačiau 2010 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities VMI specialisto išvadoje Nr. (21.26)-86-38 nustatyta, kad atsakovas bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo dalies ūkinių operacijų ir neužpajamavo dalies – 58 679 Lt, gautų iš R. J. . Šią išvadą pagrindžia pakvitavimai, iš kurių matyti, jog atsakovas gavo iš R. J. 172 179 Lt, bet pagal kasos pajamų orderius įnešė į kasą tik dalį iš R. J. ir R. J. gautų pinigų - 113 500 Lt.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 58 679 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat valstybei priteisė iš atsakovo O. S. 1 776, 47 Lt žyminio mokesčio ir pašto išlaidų.

Teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-661/10, kurioje dalyvavo ties patys asmenys (ieškovas - BUAB „Telktis“, atsakovui R. J. , trečiasis asmuo O. S. , ginčo esmė - sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimas) apie tai, kad užsakovas R. J. rangos sutarties, sudarytos 2004 m. gegužės 25 d. pagrindu, sumokėjo rangovo įmonės vadovui O. S. už atliktus darbus 172 175 Lt. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo dalį šios sumos, kurią jis gavęs iš R. J. už darbus, atliktus pagal trečiojo asmens R. J. ir UAB „Telktis“ sudarytą rangos darbų sutartį, teismas sprendė, kad ieškovui nebereikia įrodinėti aplinkybės, nustatytos kitoje (paminėtoje) civilinėje byloje (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad nurodė, kad atsakovas, teigdamas, kad ginčo suma panaudota medžiagoms pirkti bei atsiskaityti su darbininkais, atlikusiais kitus darbus, turėjo galimybę pateikti tai patvirtinančius įrodymus, t.y. kokiems darbininkams mokėjo, už kokius darbus, kokias pirko medžiagas, išnuomojo įrankius, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad darbus užsakovui R. J. atliko UAB „Telktis“ rangos sutarties pagrindu ir R. J. mokėjo pinigus šiai įmonei minėtos sutarties pagrindu. Atsakovas pateikė į bylą atliktų darbų aktų kopijas, kurių nėra pasirašęs R. J. , todėl, pastarajam neigiant tokių susitarimų buvimą, teismas pripažino, kad šie įrodymai neįrodo, jog darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose, atliko ne UAB „Telktis“, o kiti asmenys. Palyginęs lokalinėje sąmatoje, kurią pasirašė atsakovas ir užsakovas, ir atliktų darbų aktuose, kuriuos pateikė atsakovas, kaip kitų asmenų atliktus darbus, darbų objektus, teismas padarė išvadą, jog tiek lokalinėje sąmatoje, tiek atsakovo pateiktų atliktų darbų, kuriuos, atsakovo teigimu, atliko ne UAB „Telktis“ darbuotojai, aktuose nurodyti tie patys darbų objektai. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog jo pateikti atliktų darbų aktai yra pagrįsti kitų asmenų darbą patvirtinančiais įrodymais, nes tai neįrodyta. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo jo gautą iš R. J. ir neįneštą į bendrovės kasą ginčo pinigų sumą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigdamas, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, pateikia tokius argumentus:

Darbai buvo atliekami prieš šešerius metus, o medžiagos, mechanizmų nuoma buvo parduodama ne atsakovui, o trečiajam asmeniui, todėl visų detalių prisiminti negali. Teismas ignoravo aplinkybę, kad R. J. , būdamas UAB ,,Krantechna“ vadovas ir turėdamas tam būtiną kompetenciją, pasirašė dokumentus, kuriuose buvo nurodytos kitos sumos nei, kaip teigia pats R. J. , faktiškai sumokėtos. Tai patvirtina ir paties R. J. parašai ant dokumentų, tačiau trečiojo asmens elgesys teismui nesukėlė jokių abejonių, nors pasirašyti dokumentai įrodo ką kitą. Vertindamas, į bylą pateiktų atliktų darbų aktų kopijas, teismas palygino sąmatą, kuri buvo pasirašyta kaip priedas prie rangos darbų sutarties, ir atliktų darbų aktus, kuriuose išvardinti darbai. Sąmatoje ir UAB ,,Telktis“ atliktų darbų aktuose darbai skiriasi ne tik kiekiais, bet ir turiniu. Lyginant buvo padaryta esminė klaida, kadangi reikėjo lyginti UAB ,,Telktis“ atliktų darbų aktą (nes tik aktuose nurodomi faktiškai atlikti darbai), kurį pasirašė R. J. , su UAB ,,Telktis“ neatliktais darbais, išvardintais ne UAB „Telktis“ atliktų darbų aktuose ir reikėjo lyginti ne skyrių pavadinimus, o atliktų darbų turinį, kur skirtumai akivaizdūs. Sprendime teigiama, kad atsakovas nenurodė konkrečių darbų ir apimties, kuriuos atliko ne UAB ,,Telktis“ darbuotojai, tačiau į bylą pateiktose ne UAB ,,Telktis“ atliktų darbų aktų kopijose ir yra nurodyti konkretūs darbai su konkrečiomis apimtimis. Be to, ant vienos iš kopijų matyti R. J. parašas.Buvo ignoruotas ir tas faktas, kad atsakovui UAB ,,Telktis“, kaip pirmos eilės kreditoriui, liko skolinga 13 890,94 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Telktis“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą: apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog dalį iš R. J. gautų pinigų naudojo tam, kad perduotų darbininkams, dirbusiems tiesiogiai R. J. ar tai, kad dalį pinigų panaudojo medžiagoms, reikalingoms tokiems darbams atlikti, pirkti ir įrankių nuomai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. J. palaiko ieškovo poziciją, teigdamas, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis (R. J. ) yra verslininkas, UAB ,,Krantechna“ vadovas, teisinio ryšio su šia byla neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai tik pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovas (apeliantas) eidamas UAB „Telktis“ direktoriaus pareigas 2004 m. gegužės 25 d. sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu R. J. dėl namų, esančių Gvazdikų 47,48, Vilniuje, statybos. Darbų kaina buvo suderinta lokalinėse sąmatose, kuriose darbų kaina nustatyta su medžiagų kaina (175 113 Lt).

Nėra ginčo, kad trečiasis asmuo atsakovui sumokėjo 172 179 Lt, tačiau atsakovas bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo dalies ūkinių operacijų, t. y. neįnešė į įmonės kasą dalies (58 679 Lt) iš R. J. gautų sumų. Apelianto teigimu, ši suma buvo perduota kitiems objekte dirbusiems darbininkams ar jos panaudotos mechanizmų nuomai. Apeliantas skunde teigia, kad darbai buvo atliekami prieš šešerius metus, o medžiagos, mechanizmų nuoma buvo parduodama ne atsakovui, o trečiajam asmeniui, todėl visų detalių prisiminti negali, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė. Atsakovas buvo verslininkas, statybinės bendrovės vadovas, statybos specialistas, todėl privalėjo žinoti atsiskaitymo su darbininkais tvarką, jos laikytis, tinkamai sudarant darbo ar paslaugų sutartis ir atsiskaitant už darbus ir pateikti tokius įrodymus teismui. Pareiga įrodyti šias faktines aplinkybes tenka būtent atsakovui (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad šios rūšies bylose įstatymas nenustato didesnio teismo aktyvumo, todėl teismas neprivalėjo savarankiškai rinkti atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Apeliantas, kaip minėta, savo teiginių neįrodė.

Apelianto nuomone, turėjo būti vertinamas atliktų darbų turinys, o ne sąmata ir jo paties pateikti atliktų darbų aktai. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, apeliantas minėtų teiginių nedetalizuoja, t. y. nenurodo, kokius konkrečius darbus bei jų turinį pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ar lyginti. Antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2004 m. gegužės 25 d. rangos sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį (CK 6.644 str. 1 d.). Darbai, dėl kurių šalys susitarė, buvo nurodyti dviejose lokalinėse sąmatose. Atsakovas, teigdamas, kad gavo pinigus iš trečiojo asmens ne pagal rangos sutartį, turėjo pateikti įrodymus, kad atliko kitokius darbus (ar perdavė kitiems asmenims), nei nurodyti sąmatose. Nesant tokių įrodymų, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad R. J. perdavė atsakovui pinigus kaip rangovo, veikiančio pagal 2004 m. gegužės 25 d. sutartį, atstovui už darbus, atliktus pagal lokalines sąmatas (8-11 b. l.), todėl jis turi atlyginti ieškovui žalą, atsiradusią dėl to, kad gautus iš R. J. pinigus jis neįnešė į bendrovės kasą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasVytas MiliusNijolė Piškinaitė