- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- eI3-3438-595/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01525-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Dovilų karjeras“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Simuva“
- Kategorijos
- 18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dovilų karjeras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Simuva“) dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dovilų karjeras“ (toliau – ir UAB „Dovilų karjeras“, ir bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020-03-26 sprendimą Nr. AS-45 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, sumažinant sprendimu patvirtintą mokesčio už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki paskaičiuotos standartiniu tarifu, t.y. 2732,30 Eur.
Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai atlikę pareiškėjos neplaninį patikrinimą (2020-02-04 patikrinimo aktas Nr. PA79-1) dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2015 - 2018 metais apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2015-05-26 išduotą leidimą Nr. 36-15 nustatė, kad pareiškėja pagal MB „Specialusis planas“ sudarytą markšeiderinių apmatavimų planą už apskaitomą laikotarpį nuo 2017-01-11 iki 2017-03-17 kasybos sklype išgavo 28759 m³ žvyro. Pareiškėja iki pranešimo apie neplaninį patikrinimą dienos už 2017 metų I ketvirtį Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) 2v) nedeklaravo 6076 m³ žvyro išteklių. Už šį išgautą kiekį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - MUVGI) 6 straipsnio 2 dalimi, paskaičiuotas 27 323 Eur mokestis didesniu tarifu.
Pareiškėjos vertinimu Departamentas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta turinio viršenybės prieš formą principo taisykle. Skunde nurodo, kad pareiškėja neslėpė ir neplanavo slėpti jokios informacijos ar duomenų apie deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių (žvyro) kiekį, anksčiau nėra pažeidusi įstatymų, faktinio pažeidimo egzistavimo neneigia, dėl pareiškėjos padaryto formalaus pažeidimo nekilo jokie sunkūs padariniai, paaiškina, jog ši situacija susidarė dėl deklaruotinų gamtos išteklių skirtumo žemės sklypų ir karjero pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo nepasibaigus ketvirčiui bei dėl to, kad UAB „Simuva“ neįvykdė šalių susitarimo - deklaruoti patikrinimo akte nurodomą išgautų išteklių skirtumą ir sumokėti privalomus mokesčius.
Skunde pažymi, kad pareiškėja laikotarpiu kol pati valdė UAB „Simuva“ perleistus žemės sklypus ir Karjerą visada laiku ir tinkamai vykdė mokesčių mokėtojo pareigas, kaip jos apibrėžtos MAĮ 40 str. nuostatose. Tą patvirtino ir Klaipėdos kontrolės skyriaus specialistės, atlikusios pareiškėjos patikrinimą, nurodydamos, kad pareiškėja laiku teikė mokesčio deklaracijas už valstybinius gamtos išteklius.
Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad pareiškėja Karjerus eksploatavo ir naudinguosius išteklius išgavo tik 2017 m. sausio ir vasario mėnesiais, o nuo 2017 m. kovo 3 d. imtinai šią veiklą vykdė jau UAB „Simuva“, todėl pareiškėja atitinkamai ir deklaravo bei sumokėjo mokesčius už pačios išeksploatuotą ir realizuotą išteklių kiekį, t.y. 22683 m³. UAB „Simuva“ Karjerą fiziškai eksploatavo dar ir iki 2017-03-17 markšeiderinio plano sudarymo, todėl tie atsakovo nurodomi 6076 m³ išteklių buvo eksploatuoti ir realizuoti jau UAB „Simuva“ valdant Karjerą. Tas patvirtinta ir 2017-03-17 markšeideriniu planu, kuriame šis 6076 m³ išteklių kiekis (kurį atsakovas įvardina, kaip pareiškėjos tariamai nedeklaruotą kiekį) yra nurodomas lentelėje „Naudingojo klodo, sukaupto produkcijos sąvartose, kiekio apskaičiavimai“, taigi, akivaizdu, kad šis kiekis, kaip „sukauptas produkcijos sąvartose“, t.y. esantis karjere, užfiksuotas Karjerus jau valdant ir eksploatuojant UAB „Simuva“. Tai, kad būtent UAB „Simuva“ perėmė faktinę Karjero kontrolę ir išteklių eksploataciją patvirtina ir pareiškėjos bei UAB „Simuva“ pasirašyta notarinė 2017-04-12 sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Šios sutarties VI dalyje („Šalių pareiškimai, garantijos“) sutarties šalys susitarė, kad pareiškėja įsipareigoja sumokėti visus privalomus sumokėti mokesčius už naudingųjų išteklių eksploatavimą telkiniuose laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-02 (įskaitytinai) (sutarties 14 psl.). Tai tik dar kartą patvirtina, kad UAB „Simuva“ Karjerus eksploatavo jau nuo 2017-03-03 imtinai.
Pažymi, kad analizuojant teisės aktus bei teismų praktiką, konstatuotina, jog mokestinės baudos skyrimas visada turėtų atitikti proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisės į teisingą procesą principus, užtikrinti tinkamą atsakomybėn traukiamo asmens pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą.
Atsiliepimas
Atsakovo nurodomas pažeidimas pagal savo pobūdį ir mąstą nėra tiek pavojingas, kad būtų būtina taikyti 10 kartų didesnį tarifą. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, jog dėl atsakovo nurodomo pažeidimo nėra tiesioginės tyčinės pareiškėjos kaltės, dėl nurodomo pažeidimo nėra padaryta jokios žalos, nėra nei vienos galimą pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra - pareiškėja bendradarbiavo ir bendradarbiauja su atsakovu (teikė visą turimą informaciją ir paaiškinimus), o atsakovo nurodomas pažeidimas padarytas esant pareiškėjos nurodytoms svarbiomis aplinkybėmis.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiga teisingai registruoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius (žvyrą) yra nustatyta mokesčio mokėtojui. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto mokesčio. Mokesčio mokėtojas privalo teisingai ir laiku registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Atsakovui nustatyta pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį (MUVGĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos minima susiklosčiusi situacija dėl pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo ar šalių susitarimas, jog UAB „Simuva“ buvo įsipareigojusi patikrinimo akte nurodomą išteklių skirtumą, tai yra 6076 m³ žvyro, deklaruoti ir atitinkamai sumokėti priklausančius mokesčius, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, negali būti lengvinanti aplinkybė ir pagrindas nemokėti privalomų mokesčių už faktiškai išgautus gamtos išteklius nustatyta tvarka. Pareiškėja už apskaitomą laikotarpį nuo 2017-01-11 iki 2017-03-17 kasybos sklype faktiškai išgavo 28759 m³ žvyro, šį kiekį privalėjo deklaruoti ir sumokėti visus privalomus mokesčius. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja nebuvo atsakinga, dėl ko laiku bei tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sąlygojo pažeidimo padarymą. Atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėja pripažįsta ir neneigia padaryto pažeidimo egzistavimo, todėl turi prisiimti ir dėl to kilusius padarinius.
Atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „Simuva“, įgijusi iš pareiškėjos žemės kasybos sklypus, Lietuvos geologijos tarnybos 2015-05-26 pareiškėjai išduoto leidimo Nr. 36-15 pagrindu, išgaudavo gamtos išteklius, juos deklaruodavo UAB „Simuva“ vardu ir sumokėdavo privalomus mokesčius. Tačiau minimas leidimas nesuteikė teisės naudoti Šniaukštų V žvyro telkinio išteklius UAB „Simuva“.
Atsakovas nepritaria pareiškėjos prašymui netaikyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto koeficiento 10 ar sumažinti papildomai apskaičiuotą mokestį iki minimumo, kuris neviršytų papildomai priskaičiuoto 27323,30 Eur mokesčio dydžio (100 procentų) sankcijos už mažiau deklaruotą nei išgavo iškasenų kiekį. Departamento pareigūnai atlikdami patikrinimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis, kurios nenumato netaikyti nurodyto koeficiento 10 ar sumažinti apskaičiuotą mokestį už nedeklaruotą iškasenų kiekį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020-03-26 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-45, kuriuo pareiškėjai buvo patvirtintas 27 323 Eur mokestis už nedeklaruotus žvyro išteklius padidintu tarifu, teisėtumo bei pagrįstumo, pareiškėja prašo sumažinti sprendimu patvirtintą mokesčio už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki paskaičiuotos standartiniu tarifu, t. y. 2732,30 Eur.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (toliau- ir Žemės gelmių įstatymas), MVGIĮ, MAĮ, ietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintos Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės ) (galiojusios Sprendimo priėmimo metu).
Nustatyta, kad pareiškėjai Lietuvos geologijos tarnyba 2015-05-26 išdavė leidimą Nr. 36-15 naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Šnaukštų V telkinio žvyro išteklių dalį pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas (toliau- Leidimas). Leidimas panaikintas 2018-11-02 Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (7)-1.7-5542.
2015-05-26 pareiškėja su Lietuvos geologijos tarnyba sudarė Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Šnaukštų V telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-01-06 pavedimu atlikti neplaninį patikrinimą Nr. SPR2-1, pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas neplaninis mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2015-2018 metų mokestinius laikotarpius pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2015-05-26 išduotą leidimą Nr. 36-15.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius surašė 2020-02-04 patikrinimo aktą Nr. PA79-1 (toliau - Patikrinimo aktas) ir 2020-02-04 mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą Nr. KL-KL-1 (toliau - Duomenų surinkimo aktas).
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už 2017 m. I ketvirtį bendrovė deklaravo 6076 m³ žvyro mažiau nei išgavo (2017 m. I ketv. deklaruota 22683 m³ žvyro, o išgauta 28759 m³), tuo pažeidė MUVGĮ 7 straipsnio 2 dalį, todėl vadovaujantis MUVGĮ 6 straipsnio 2 dalimi už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių (žvyro) kiekį už 2017 m. I ketvirtį paskaičiavo 27323 Eur mokestį didesniu tarifu.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2017-04-12 pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. LM-1098) pardavė pirkėjui UAB „Simuva“ žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 4400-06795116, Nr. 4400-4270-9128 ir Nr. 4400-4270-9839, esančius Šnaukštų k., Klaipėdos r., kuriuose yra Patikrinimo akte minimas pareiškėjos naudotas Šnaukštų V karjeras (toliau - Karjeras).
Pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl Patikrinimo akto, kuriuose nurodė, kad 2017-03-17 atlikti markšeideriniai matavimai, kuriuos atliko MB „Specialus planas“, buvo atlikti rengiant sutartį dėl sklypų pardavimo UAB „Simuva“, kaip vidinis auditas pareiškėjai ir UAB „Simuva“, kaip pirkimo-pardavimo sandorio šalims, siekiant patikslinti šiuo sandoriu kartu su parduodamais žemės sklypais perleidžiamus išteklių kiekius; pagal pareiškėjos susitarimą su UAB „Simuva“, būtent UAB „Simuva“, perėmusi žemės sklypų su visais juose esančiais ištekliais eksploatavimą, buvo įsipareigojusi Patikrinimo akte nurodomą išteklių skirtumą (t. y. 6076 m³) deklaruoti ir atitinkamai sumokėti priklausančius mokesčius. Tik po atlikto patikrinimo ir Patikrinimo akto gavimo, pareiškėjai tapo žinoma, kad UAB „Simuva“ savo įsipareigojimo pagal šalių susitarimą neįvykdė.
2020-03-26 Departamentas sprendimu Nr. AS-45 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino didesniu tarifu apskaičiuotą 27 323 Eur mokesčio sumą už Karjere išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį.
Pareiškėja iš esmės neginčija Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių, kad už 2017 metų I ketvirtį buvo nedeklaruota 6076 m³ išgauto žvyro. Tarp šalių ginčas kilo dėl tinkamo mokesčių mokėtojo, kadangi pareiškėja laikosi pozicijos, jog mokesc?ių moke?toja šiuo atveju ture?tu? bu?ti UAB „Simuva“. Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kadangi Sprendime iš viso nepasisakyta dėl pareiškėjos pateiktų objektyvių duomenų, kodėl iškasenos nebuvo deklaruotos. Pareiškėja prašo pakeisti sprendimą, netaikyti nustatytos sankcijos, o nustatyti, kad mokėtino mokesčio dydis skaičiuotinas taikant įprastinį tarifą. Skunde pažymi, kad situacija susidarė dėl deklaruotinų gamtos išteklių skirtumo žemės sklypų ir karjero pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo nepasibaigus ketvirčiui bei dėl to, kad UAB „Simuva“ neįvykdė šalių susitarimo - deklaruoti patikrinimo akte nurodomą išgautų išteklių skirtumą ir sumokėti privalomus mokesčius.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.Pagal Žeme?s gelmiu? i?statymo 14 straipsnio 1 dali?, naudoti žeme?s gelmiu? išteklius ir ertmes, galima tik pagal žeme?s gelmiu? naudojimo plana?. Žeme?s gelmiu? ištekliai ir ertme?s pagal naudojimo plana? pradedami naudoti tik i?gijus teise? naudoti ar valdyti žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti.
Pareiškėja yra mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius mokėtoja (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-05-26 išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 36-15 bei tarp pareiškėjos ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-05-26 sudaryta išteklių naudojimo sutartis dėl Klaipėdos apskrities, Klaipėdos rajono Šnaukštų V telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo.
MVGIĮ paskirtis yra nustatyti valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius (MVGIĮ 1 str.).
MVGIĮ tikslas - ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (MVGIĮ 2 str.).
MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.
Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 1 dalimi mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. To paties straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10, o vadovaujantis šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja už 2017 m. I ketvirtį nedeklaravo 6076 m³ išgauto žvyro kiekio. Tai patvirtina Patikrinimo akte nurodyti duomenys. Pagal MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį per 2017 metų I ketvirtį pareiškėjai paskaičiuotas mokestis 10 kartų didesniu tarifu – 27 323 Eur.
Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad nuo 2017-03-03 Karjero pirkėjas UAB „Simuva“ atliko naudingųjų išteklių kasybos darbus ir kad jis pagal pirkimo pardavimo sutartį buvo įsipareigojęs sumokėti mokesčius vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad 2017-04-12 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. LM-1098) III dalį pirkėjas neprivalo atlikti jokių mokėjimų pagal pardavėjo prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su turtu, įskaitant, bet neapsiribojant žemės ir mokesčiais, kurie nėra pilnai įvykdyti ir apmokėti iki sutarties sudarymo dienos. Pagal pirkimo – pardavimo sutarties VI dalies 16 pastraipą būtent pareiškėja įsipareigojo sumokėti visus privalomus sumokėti mokesčius valstybei už naudingųjų išteklių eksploatavimą telkiniuose pagal makšreiderinius matavimus atliktus 2017-03-17 MB Specialus planas geodezininko matininko G. V. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-02 (įskaitytinai). Iš į bylą pateiktų makšreiderinių matavimų, atliktų 2017-03-17 MB Specialus planas geodezininko matininko G. V., negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad 6076 m³ žvyro iškasenų kiekis buvo išgautas po 2017-03-03. Pareiškėjos į bylą pateiktas 2017-03-23 ketinimų protokolas sudarytas tarp UAB „Vakarų verslo projektai, pareiškėjos bei UAB „Simuva“ taip pat neįrodo, kad UAB „Simuva“ pareiškėjai priklausančių karjerų eksploatavimą perėmė būtent 2017-03-03, kadangi sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad buvo sudaryta galimybė atlikti naudingųjų išteklių (žvyro) kasybos darbus Birbinčių ir Dovilų karjeruose, tuo tarpu pareiškėjai priklauso Šnaukštų V karjeras. Be to, į bylą nepateikti įrodymai patvirtinantys, kad UAB “Simuva” nurodytu laikotarpiu būtų turėjusi Lietuvos geologijos tarnybos leidimą vykdyti kasybos darbus. Kaip nurodyta anksčiau Žeme?s gelmiu? i?statymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žeme?s gelmiu? išteklius ir ertmes, išskyrus žeme?s gelmiu? šilumine? energija?, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šiu? asmenu? grupe?s, veikianc?ios pagal jungtine?s veiklos sutartis, gave? Lietuvos geologijos tarnybos išduota? leidima? ir sudare? su ja ištekliu? ar ertmiu? naudojimo sutarti?.
Teismo vertinimu į bylą pateikti įrodymai neįrodo, kad nuo 2017 m. kovo 2 d. pareiškėja neeksploatavo Karjero ir nepanaikinta pareiškėjos kaip mokesčių mokėtojos pareigos tinkamai deklaruoti išgautus naudinguosius gamtos išteklius ir sumokėti už juos mokesčius. 2017 m. I ketvirc?io išgautus valstybinius gamtos išteklius privale?jo tinkamai deklaruoti ir valstybei mokesc?ius sumokėti mokesc?io moke?toja – pareiške?ja, nes būtent ji ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017-01-11 iki 2017-04-12 nuosavybės teise valdė žeme?s sklypa?, reikalinga? žeme?s gelmiu? ištekliams ar ertme?ms naudoti, be to, būtent ji turėjo Lietuvos geologijos tarnybos 2015-05-26 išduotą leidimą Nr. 36-15 naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo bendrovei buvo leidžiama naudoti Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Šnaukštų V telkinio smėlio ir žvyro išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog Lietuvos geologijos tarnybos 2015-05-26 išduotas Leidimas pareiškėjai panaikintas tik 2018-11-02.
Atsakovas, priimdamas Sprendimą, kuriuo patvirtino taikytą didesnio tarifo mokestį, vadovavosi MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, jog minėtos įstatymo nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir ši institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti.
Vertinant skundo argumentus dėl mokesčio už gamtos išteklius sumažinimo, akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą).
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog MGVIĮ apskritai nenustato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius, nei numatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį mažina iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taigi teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjos paaiškinimais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų, šioje byloje vertins pareiškėjai pritaikytos sankcijos proporcingumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jei pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr. 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Be to, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl, sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).
Teismas pažymi, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiške?ja anksčiau laiku teike? mokesc?io deklaracijas už valstybinius gamtos išteklius, mokėjo mokesčius, be to pareiške?ja tikrintojams pateike? visa? reikiama? informacija? ir dokumentus. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens buvo vykdomos derybos ir derinamos pareiške?jos valdytu? žeme?s sklypu? notarinio pirkimo-pardavimo sandorio sa?lygos.
Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nedeklaravus ar deklaravus mažesni? išgautu? gamtos ištekliu? kieki?, mokėtojui taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas. Pareiškėja deklaravo mažiau žvyro nei jo išgavo, t. y. liko nedeklaravusi 6076 m³ žvyro, taip pažeisdama MVGIĮ nuostatas, šiuo pagrindu Departamentas pareiškėjai pritaikė 10 kartų didesnį tarifą.
Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą - deklaravo mažiau žvyro nei jo išgavo - būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą žvyro kiekį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tai pirmasis pareiškėjos tokio pobūdžio pažeidimas, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, pareiškėja neneigia padaryto pažeidimo, ji bendradarbiavo su tikrintojais teikdama jiems reikiamą informaciją, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nurodytu laikotarpiu buvo vykdomos derybos ir derinamos pareiške?jos valdytu? žeme?s sklypu? notarinio pirkimo-pardavimo sandorio sa?lygos. Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už nedeklaruotą 6076 m³ žvyro kiekį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d. padidinti 1,5 karto. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2020-03-26 sprendimu Nr. AS-45 apskaičiuotas 27323 Eur mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį mažinamas iki 4084 Eur.
Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiške?jos atstovo prašymas priteisti iš atsakovo patirtas byline?jimosi išlaidas atmestinas. Teismu? praktikoje pripaži?stama, kad tais atvejais, kai teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sumažina aplinkosauginiu? mokesc?iu? deklaravimo ir apskaic?iavimo kontrole? vykdanc?ios institucijos paskaic?iuota? mokesti? padidintu tarifu, mokesti? paskaic?iavusios institucijos veiksmai nelaikomi neteise?tais ir skunda? teismui padavusiam mokesc?iu? moke?tojui byline?jimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-07-24 nutartis administracine?je byloje Nr. eA-1333-520/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Dovilų karjeras“ skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-03-26 sprendimu Nr. AS-45 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už deklaruotą mažesnį negu išgautą gamtos išteklių (žvyro) kiekį pakeisti, sumažinant jį nuo 27323 (dvidešimt septynių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų eurų) Eur iki 4084 Eur (keturių tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.