Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutarties ieškovės I. K. ieškinį atsakovui D. J. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) priimta Biržų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta tarp ieškovės I. K. ir atsakovo D. J. sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta dėl nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymo nuo 2014-05-21 iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė I. K. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl vaiko išlaikymo nuo 2018 iki 2023 metų. Nurodė, kad nuo 2024 metų E. K. gyvena su tėčiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje be kitų reikalavimų buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

Dėl naujų įrodymų

9. Atsakovas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su šeimos santykiais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovo pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

10. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) priimta Biržų rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta tarp ieškovės I. K. ir atsakovo D. J. sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta dėl nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymo nuo 2014-05-21 iki sūnaus pilnametystės. Taikos sutarties 2 punkte sutarta, kad D. J. teikia išlaikymą E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis 200 Lt dydžio išmokomis, kasmet jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki sūnaus pilnametystės. Nutartis įsiteisėjusi 2014 m. liepos 15 d. Ieškovė I. K. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl vaiko išlaikymo nuo 2018 iki 2023 metų.

12. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad D. J. tinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas laikotarpiu nuo 2020-01-02 iki 2022-12-31, todėl ieškovės prašymą tenkino iš dalies.

13. Apeliantas teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog E. K., šalys ir kiti jų vaikai gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, tuo pačiu atsakovas išlaikė visus savo vaikus, tarp jų ir E. K.. Šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių ieškovės kreipimasis į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo yra neteisėtas, nepagrįstas ir siekiant neteisėtai praturtėti.

14. Teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių) (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019). Sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 – 6.195 straipsnių) taikytinos tiek, kiek reikalinga vykdomajam raštui išduoti, vykdymo tvarkos aiškumui užtikrinti. Tai reiškia, kad iš naujo šiame procese taikos sutarties šalių valia nenustatinėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Dėl taikos sutarties turinio (sąlygų) atitikties šalių valiai gali būti sprendžiama atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, o ne vykdomojo rašto išdavimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

15. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

16. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, jog apeliantas vienašališkai negali keisti (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir privalėjo jas vykdyti tokiu būdu, kaip numatyta taikos sutartyje, t. y. teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Sutiktina su ieškove ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog D. J. tinkamai vykdė taikos sutarties sąlygas laikotarpiu nuo 2020-01-02 iki 2022-12-31. Nėra pateikti jokie kvitai, sąskaitų išrašai ir pan. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad šalys ir kiti jų vaikai gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, atsakovas išlaikė visus savo vaikus, nėra pakankami įrodymai, jog vertinti, kad atsakovas tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tokios faktinės aplinkybės kaip šalių gyvenimas kartu, bendro ūkio vedimas, kiek šalys prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nėra vertinamos. Tokiu atveju atsakovas turėtų kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu pripažinti, kad prievolė teikti sūnui E. K. išlaikymą yra įvykdyta ir tuo pagrindu prašyti atleisti nuo jos vykdymo. Tokioje byloje atsakovas galėtų įrodinėti šalių bendro ūkio vedimą, išlaikymo teikimą ir pan.

18. Tačiau byloje nesant objektyvių įrodymų, kad atsakovas mokėjo išlaikymą sūnui E. K., tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, o šalių buvusi santuoka ar gyvenimas kartu nepaneigia atsakovo prievolės mokėti taikos sutartimi sutartą ir teismo patvirtintą išlaikymo sumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) teismo patvirtintos sutarties 2 punkto sąlygos atsakovas tinkamai neįvykdė. Tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal (duomenys neskelbtini) Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos taikos sutarties sąlygos, numatytos 2 punkte, už laikotarpį nuo 2020-01-02 iki 2022-12-31.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ar teisinio pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

20. Atskirojo skundo netenkinus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė 2025-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini) pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodo, jog už ieškovei I. K. suteiktą teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 250,00 Eur. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų – 250,00 Eur.

21. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.