Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2-1149-967/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2-1149-967/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21279-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Technodvaras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1149-967/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21279-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sabiedriba ar ierobežotu atbildibu ,,Real Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technodvaras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA „Real Service“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Technodvaras“ 122 573,65 Eur skolą, 6,00 procentu? dydžio metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos is?ke?limo teisme dienos iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo ir byline?jimosi is?laidas.

2. Nurodė, kad šalys vykdė traktorių ir traktorių detalių prekybą; uz? pristatytas prekes atsakovei is?ras?ytos ir pateiktos apmokėti: 2017 m. rugsėjo 7 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER- 20170907-01 48 620,00 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20170919-01 57 610,00 Eur sumai, 2017 m. spalio 10 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20171010-01 39 495,00 Eur sumai, 2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20190130-02 38 880,00 Eur sumai (toliau – PVM sąskaitos-faktūros); PVM sa?skaitu?-faktūrų apmoke?jimo terminas – is? karto nuo ju? pateikimo („atsiskaitymo sa?lygos – 100,00 procentų is?ankstinis apmoke?jimas“). Anot ieškovės, atsakovė už neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras liko skolinga 122 573,65 Eur, ką patvirtina 2020 m. birželio 16 d. skolų suderinimo aktas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3989-967/2020, pateikdama prieštaringus įrodymus (kitas PVM sąskaitas-faktūras), keičiančius ieškinio faktinį pagrindą. Kadangi ieškovė nei su ieškiniu, nei su prašymu dėl trūkumų šalinimo negalėjo pateikti ieškinio dalyką pagrindžiančių įrodymų, ji laikytina nesąžininga.

4. Siekiant i?rodyti sutartinių santykiu? egzistavima?, turi būti remiamasi įrodymu? visuma, o ne vien PVM sa?skaitomis-faktu?romis. PVM sa?skaitos-faktu?ros gali bu?ti is?ras?omos ir nesant šalis siejančių sutartiniu? santykiu?, tokiu atveju nekylant įpareigojimui ju? apmoke?ti. Tuo tarpu ies?kovės pateikta buhalterine?s apskaitos duomenimis grindžiama paz?yma pasiras?yta tik valdybos pirmininke?s V. K., nesant padėto vyriausiojo buhalterio paras?o.

5. Nors ies?kovės naujai pateiktų 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sa?skaitos-faktu?ros Nr. SER-20171123-01 (neapmoke?ta – 16 248,38 Eur), 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sa?skaitos-faktu?ros Nr. SER-20171123-02 (neapmoke?ta – 48 620,00 Eur), 2017 m. lapkričio 27 d. PVM sa?skaitos-faktu?ros Nr. SER-20171127-01 (neapmoke?ta – 41 325 Eur), 2017 m. gruodžio 7 d. PVM sa?skaitos-faktu?ros Nr. SER-20171207-01 (neapmoke?ta – 12 110,00 Eur) neapmokėtų dalių sumos skyrėsi nuo nurodytų ieškinyje, tačiau jas sudėjus, skolos sumos dydis nepakito.

6. Šiuo atveju i?rodine?jimo pareiga tenka ieškovei, kuri teigia, kad už neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras atsakovė liko skolinga 122 573,65 Eur. Įrodinėjimo našta negali būti perkeliama atsakovei.

Šalies argumentai

7. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog teisėjos rezoliucija nustatyta, kad ieškovė ieškinio trūkumus pašalino, todėl ieškinys – priimtinas. Nagrinėjamu atveju atsakovė, neturėdama įrodymų, paneigiančių ieškinyje išdėstytus argumentus, nepagrįstai remiasi pozicija dėl nepašalintų ieškinio trūkumų, kuri nėra teisiškai reikšminga. Ieškovė, įgyvendindama dispozityvumo principą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl trūkumų šalinimo ieškovė aiškiai nurodė, kad, remiantis CPK 141 straipsniu, tikslina pagrindą, pagal kurį susidarė atsakovės skola per 2017 metus. Tai padarė laikydamasi CPK nuostatų iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Atsakovės išvada, kad ieškovė tuo pačiu dokumentu negalėjo šalinti trūkumų ir tikslinti ieškinio – nepagrįsta, visų pirma, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikantis pozicijos, jog trūkumų šalinimo institutas skirtas aiškioms bylos nagrinėjimo riboms nustatyti, aiškiai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, antra, turinio viršenybės prieš formą principui suponuojant, kad dokumento neatitikimas ar skirtumas nuo to, kas nurodyta pačiame procesiniame dokumente nepaneigia galimybės tuo pačiu dokumentu šalinti trūkumus ir tikslinti ieškinio pagrindą.

8. Pažymėjo, kad savo reikalavimą įrodinėja ne tik PVM sąskaitomis-faktūromis, tačiau ir prekių pristatymą patvirtinančiais dokumentais – CMR važtaraščiais. Taigi, egzistuoja įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad ieškovė prekes pristatė ir pagal tai išrašė PVM sąskaitas-faktūras. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, šių įrodymų pakanka, kad būtų patvirtinti ieškovės ir atsakovės sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė prekes gavo ir pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras privalėjo atsiskaityti su ieškove. Be to, aplinkybę, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, vyko bendradarbiavimas, ieškovei tiekiant žemės ūkio techniką atsakovei, patvirtina ir jos pačios vykdoma veikla – žemės ūkio technika. Būtent atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad ginčo PVM sąskaitas-faktūras ji apmokėjo, o prekių, dėl kurių jos išrašytos, – negavo. Atsakovei tokių įrodymų nepateikus, ieškovės reikalavimas – pagrįstas.

9. Faktas, kad ieškovė pateikė patikslintas PVM sąskaitas-faktūras, nors skolos suma liko ta pati, nėra reikšmingas. Techninis apsirikimas negali sąlygoti skolos dydžio pakeitimo. Atsakovės skolos dydis nekito; vedant apskaitą ir užskaitant atsakovės atliktus mokėjimus, 2017 metais sudengtos ne tos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau tai nepaneigia pačio skolos fakto. Be to, atsakovė pasirašiusi skolų suderinimo aktą, kuriame fiksuota visa ieškiniu reikalaujama suma.

10. Pagal Latvijos Respublikos teisinį reguliavimą Latvijos Respublikos bendrovėse valdybos nariai iš esmės veikia kaip bendrovių direktoriai ir yra atsakingi už bendrovės vardu ir interesais priimamus sprendimus, apskaitos tvarkymą ir kt.; tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir Latvijos Respublikoje, asmuo vadovaujantis bendrovei, yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą; nėra jokio įpareigojimo, kad tokio pobūdžio pažyma būtų pasirašyta finansininko, ją pasirašius bendrovę atstovaujančiam ir už apskaitą atsakingam asmeniui.

Atsiliepimas

11. Atsakovė pateikė tripliką, nurodydama, kad ieškovės 2020 m. spalio 12 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų suformuluotas prašymas ies?kini? priimti ir nustatytus tru?kumus laikyti pas?alintais, tuo tarpu priimti ies?kini? kartu su s?iuo pras?ymu (pareis?kimu) teikiamais ies?kinio patikslinimais ir nustatytus tru?kumus laikyti pas?alintais nenurodant. Ies?kovės kartu su ies?kiniu bei 2020 m. spalio 12 d. pareiškimu dėl ieškinio trūkumų pateiktos PVM sa?skaitos-faktu?ros atitinka faktus, su kuriu? (ne)buvimu teise?s aktai sieja teisiniu? santykiu? atsiradima?, pasikeitima? arba pasibaigima?. Todėl ieškovei 2020 m. spalio 12 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų nurodžius, kad prie ieškinio pridėtos PVM sąskaitos-faktūros – klaidingos, o prie 2020 m. spalio 12 d. pareiškimo dėl ieškinio trūkumų – teisingos, laikytina, kad ieškinio pagrindas pakeistas.

12. Šiuo atveju nėra aišku, ar prie 2020 m. spalio 12 d. pareiškimo dėl ieškinio trūkumų pridėtos PVM sąskaitos-faktūros iš tiesų yra teisingos ir pagrindžiančios skolos faktą. Ieškovės aiškinimas, kad neva atsakovei tenka pareiga i?rodyti, jog ieškovės pateiktos PVM sa?skaitos-faktu?ros – apmoke?tos arba pagal ies?kovės pateiktus CMR vaz?taras?c?ius prekės negautos, bu?tu? pagri?stas tik tuo atveju, jeigu ies?kovė pateiktu? i?rodymus, kad PVM sa?skaitos-faktu?ros – pagri?stos, o pagal jas parduotos preke?s – pristatytos. Nagrinėjamu atveju nė viena su 2020 m. spalio 12 d. pareiškimu dėl ieškinio trūkumų pateikta PVM sa?skaita-faktu?ra nepasiras?yta atsakovo, nors visose ji nurodoma kaip prekiu? gave?ja. Byloje esantys rašytiniai i?rodymai paneigia aplinkybę, kad prekės pristatytos atsakovei, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20171123-01, 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20171123-02, 2017 m. lapkričio 27 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20171127-01, 2017 m. gruodžio 7 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20171207-01 pasirašytos ieškovės, o ant CMR važtaraščių padėti vežėjų atstovų parašai, kurių atsakovė nesamdžiusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė su 2020 m. liepos 28 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 122 573,65 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 512,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; šalims vykdžius traktorių ir traktorių detalių prekybą, reikalavimas už pristatytas prekes grįstas 2017 m. rugsėjo 7 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER- 20170907-01 48 620,00 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20170919-01 57 610,00 Eur sumai, 2017 m. spalio 10 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20171010-01 39 495,00 Eur sumai, 2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20190130-02 38 880,00 Eur sumai ir 2020 m. birželio 16 d. skolų suderinimo aktu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-26909-964/2020 dėl 122 573,65 Eur skolos, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 122 573,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 474,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovės. Atsakovei pateikus 2020 m. rugsėjo 1 d. prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. teismo įsakymo Nr. eL2-26909-964/2020, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32375-964/2020 panaikintas, perduodant pagal teismingumą bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3989-967/2020 ieškovei nustatytas 7 dienų terminas nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti ir: 1) detalizuoti 2020 m. birželio 16 d. skolų suderinimo aktą, pagal kokias konkrečiai PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovė neatsiskaičiusi ir kokia dalimi; 2) pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti, kad skola už neapmoke?tas PVM sąskaitas-faktūras 2017 metais sudarė 118 303,38 Eur, atsakovei atsiskaičius dalinai pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. PVM sa?skaita?-faktu?ra? Nr. SER-20170907-01 (sumokėta suma – 27 421,62 Eur) ir atitinkamai neapmokėjus 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sa?skaitos-faktu?ros Nr. SER-20170919-01 57 610,00 Eur sumai, 2017 m. spalio 10 d. PVM sa?skaitos-faktu?ros Nr. SER-20171010-01 39 495,00 Eur sumai. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. pateikusi pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog patikrinus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad skolos suma už 2017 metus ta pati – 118 303,38 Eur, tačiau jos faktinis pagrindas skiriasi, šiai susidarius pagal kitas PVM sąskaitas-faktūras, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171123-01 48 620,00 Eur sumai (sumokėta suma – 32 371,62 Eur, likutis – 16 248,38 Eur); 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171123-02 48 620,00 Eur sumai; 2017 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171127-01 41 325,00 Eur sumai; 2017 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171207-01 12 110,00 Eur sumai.

14. Ieškovės teigimu, remiantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi, ji iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo turėjo teisę pakeisti ieškinio pagrindą; be to, savo reikalavimą įrodinėja ne tik PVM sąskaitomis-faktūromis, tačiau ir prekių pristatymą patvirtinančiais dokumentais – CMR važtaraščiais. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija, nurodžiusi, kad ieškovės 2020 m. spalio 12 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų nesuformuluotas prašymas priimti ies?kini? kartu su s?iuo pras?ymu (pareis?kimu) teikiamais ies?kinio patikslinimais ir nustatytus tru?kumus laikyti pas?alintais; tuo tarpu nė viena su 2020 m. spalio 12 d. pareiškimu dėl ieškinio trūkumų pateikta PVM sa?skaita-faktu?ra nepasiras?yta atsakovės, nors visose ji nurodoma kaip prekiu? gave?ja, o vietoje atsakovės parašų, ant CMR važtaraščių padėti vežėjų atstovų parašai, kurių atsakovė nesamdžiusi.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2014). Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio pagrindo pakeitimą reglamentuojančias proceso teisės normas, pažymėjo, jog ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas arba naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradinis ieškinio pagrindas iš esmės nesikeičia, o tik padidėja jo pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2010).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė teisminio ginčo pradžioje pasinaudojo teise pateikti naujus įrodymus, patikslinančius faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras už 2017 metais pristatytas prekes, kad jos naudai iš atsakovės būtų priteista ieškinyje nurodyta suma. Šiuo atveju aplinkybė, kad ieškinio pagrindas tikslintas ieškovės 2020 m. spalio 12 d. pareiškimu dėl ieškinio trūkumų, jai atskirai nenurodant priimti ies?kini? kartu su s?iuo pras?ymu (pareis?kimu) teikiamais ies?kinio patikslinimais ir nustatytus tru?kumus laikyti pas?alintais, neturi esminės reikšmės procesinės teisės patikslinti faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes įgyvendinimui, todėl šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17. Pasisakant dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 122 573,65 Eur skolą, šiai laiku nesumokėjus už prekes, visų pirma pažymėtina, kad tarp šalių nebuvusi sudaryta jokia rašytinė sutartis, kuria būtų buvę įforminti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, ieškovei tiekiant žemės ūkio techniką atsakovei. Kita vertus, ieškovė į bylą pateikusi faktinio bendradarbiavimo rašytinius įrodymus, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171123-01 48 620,00 Eur sumai (sumokėta suma – 32 371,62 Eur, likutis – 16 248,38 Eur); 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171123-02 48 620,00 Eur sumai; 2017 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171127-01 41 325,00 Eur sumai; 2017 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171207-01 12 110,00 Eur sumai; 2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaitą-faktu?rą Nr. SER-20190130-02 38 880,00 Eur sumai (sumokėta suma – 34 609,73 Eur, likutis – 4 270,27 Eur); 2017 m. lapkričio 24 d. CMR važtaraštį Nr. 010256, 2017 m. lapkričio 27 d. CMR važtaraščius; 2017 m. gruodžio 13 d. CMR važtaraštį Nr. 010265; 2019 m. vasario 13 d. važtaraštį Nr. 010382; 2020 m. birželio 16 d. skolų suderinimo aktą. Nors atsakovė nesutinka su ieškove, kad minėti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie vykdytinos atsiskaitymo pareigos egzistavimą, šiai nepasirašius nei PVM sąskaitų-faktūrų (išskyrus 2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaitą-faktu?rą Nr. SER-20190130-02), nei CMR važtaraščių (išskyrus 2019 m. vasario 13 d. važtaraštį Nr. 010382), tačiau, negalima būtų nepaminėti, jog neginčija parengto 2020 m. birželio 16 d. skolų suderinimo akto, kuriuo atsakovės vadovas patvirtinęs, jog sutinka, kad pagal įsiskolinimų apskaitos informaciją 2020 m. gegužės 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės galutinis skolos likutis sudaro 122 573,65 Eur, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. prekių parduota už 242 530,00 Eur, sumokėta – 124 226,62 Eur (likutis – 118 303,38 Eur), tuo tarpu 2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. SER-20190130-02 apmokėta dalinai, likutis sudaro 4 270,27 Eur. Taigi, atsakovės pozicija šiuo atveju prieštaringa, jai, viena vertus, kvestionuojant PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumą, prekių gavimo faktą, kita vertus, sutinkant su 2020 m. birželio 16 d. skolų suderinimo akte nurodytomis aplinkybėmis, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. su ieškove visiškai nebuvo atsiskaityta, apmokėjus tik dalį prekių kainos, t. y. 124 226,62 Eur, o pagal 2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaitą-faktu?rą Nr. SER-20190130-02, išrašytą 38 880,00 Eur sumai, – 34 609,73 Eur. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, remiasi vadinamąją tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), darydamas išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovė faktiškai gavo prekes, už kurias pilnai neatsiskaitė pagal 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171123-01, 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171123-02, 2017 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171127-01, 2017 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija SER Nr. 20171207-01, 2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaitą-faktu?rą Nr. SER-20190130-02, kurių apmoke?jimo terminas – 100,00 procentų is?ankstinis apmoke?jimas (pastabose nurodant, kad jos galioja be parašo), likdama iš viso skolinga 122 573,65 Eur (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 122 573,65 Eur skolos suma.

18. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6,00 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė pareigos atsiskaityti su ieškove už gautas prekes tinkamai neįvykdė, ieškovei iš jos priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 122 573,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

19. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 970,00 Eur žyminį mokestį, kurio sumokėjimą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2020 m. liepos 21 d. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, 2020 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1004 ir 2020 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymas. Teismas pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-26909-964/2020 netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 1 970,00 Eur žyminio mokesčio suma turi būti mažinama 38,00 Eur iki 1 932,00 Eur. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 932,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“, juridinio asmens kodas 304491724, ieškovės sabiedriba ar ierobežotu atbildibu ,,Real Service“, juridinio asmens kodas 40103530987, naudai 122 573,65 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų) skolą, 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 122 573,65 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt penkių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 932,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt du eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė