Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1460-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-10
Bylos Nr.
e2A-1460-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07944-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
S. B.
Ieškovas
M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1460-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07944-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovės S. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. B. ieškinyje teismo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2866-896/2015 nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir M. B. tvarką; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2866-896/2015 nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarką ir nustatyti, kad S. B. įsipareigoja nepilnamečių vaikų M. B. ir T. B. išlaikymui nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos (įskaitytinai) po 200 Eur kiekvienam vaikui, pervedant šią išlaikymo sumą į M. B. atsiskaitomąją banko sąskaitą. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas M. B.. Pasikeitus (padidėjus) valstybės teisės aktais nustatytam MMA dydžiui, jei 1/2 dalis yra didesnė nei 200 Eur, S. B. vaikų išlaikymo dydis perskaičiuojamas taip, kad jis būtų ne mažesnis nei 1/2 dalis teisės aktais nustatytos minimalios mėnesinės algos (1/2 MMA kiekvienam vaikui); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė S. B. priešieškinyje teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. B. ir M. B. tvarką pagal jos siūlomą variantą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2866-896/2015 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. B. ir M. B. dydį, padidinant jį nuo 120 Eur iki 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2866-896/2015 nustatytą S. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatė naują bendravimo tvarką, priteisė iš atsakovės S. B. 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. B., likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės S. B. 14,40 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

4. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl S. B. teikiamo išlaikymo vaikams dydžio, tačiau ta aplinkybė, jog ieškovas neįvertino vaikų poreikių, negali būti pagrindas atmesti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, net ir neįrodžius vaikų poreikių pasikeitimo ar tėvų turtinės padėties pasikeitimo, nes dėl šių priežasčių negali būti skiriamas mažesnis, nei vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas.

5. Teismas iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatė, kad M. B. ir T. B. gyvena su ieškovu M. B.. Ieškovas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. M. B. ir T. B. lanko mokyklą, specialiųjų poreikių neturi, yra sveiki, T. B. lanko futbolo treniruotes. Nors ieškovas savo apskaičiavime nurodo, kad vaikų poreikiai kas mėnesį sudaro virš 400 Eur, tačiau teismas sprendė, kad ieškovas šiems poreikiams reikalingos sumos neįrodė.

6. Teismas, atsižvelgdamas į T. B. ir M. B. amžių, jų būsto išlaikymo poreikiams tenkančias lėšas, poreikius maistui, aprangai, ugdymui, sveikatai ir kt., atsižvelgdamas į tai, kad jie specialiųjų poreikių neturi, sprendė, kad jų poreikiams patenkinti pakanka po 320 Eur iš abiejų tėvų, todėl vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis yra 160 Eur.

7. Teismas taip pat įvertino tai, kad abu tėvai yra jauni, darbingi, išsilavinę, turi galimybes gauti tokį darbo užmokestį, kuris būtų pakankamas tiek savo, tiek vaikų poreikių užtikrinimui. Ta aplinkybė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neturėjo darbo, buvo bedarbė, neturi reikšmės, nes ji darbo sutartį nutraukė savo iniciatyva. Teismas taip pat sprendė, kad šalių turtinė padėtis nuo sprendimo priėmimo 2015 m. balandžio 21 d. iš esmės nepasikeitė, nes ieškovo darbo užmokesčio padidėjimas ar atsakovės transporto priemonės įsigijimas nelaikytinas esminiu turtinės padėties pasikeitimu.

8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji papildomai skiria lėšas vaikų išlaikymui, pirkdama jiems drabužius ir ugdymo priemones, nes ieškovas šių vaikų poreikių neužtikrina. Teismas išaiškino, kad atsakovė, teikdama nustatyto dydžio išlaikymą, neturi pareigos papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo, o esant požymiams, kad ieškovas netinkamai vykdo tėvo valdžią – neužtikrina vaikų poreikių – turi teisę kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas dėl vaikų teisių pažeidimų ar prašyti vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė S. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pakeisti Kauno apylinkes teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2866-896/2015 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. B. ir M. B. dydį, padidinant jį nuo 120 Eur iki 160 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, padidindamas išlaikymą vaikams, nesivadovavo CK 3.201 straipsnio 1-2 dalimis, kur įtvirtinta, kad išlaikymas gali būti padidintas tik jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Šiuo atveju teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš šių aplinkybių, vadinasi, netiesiogiai konstatavo, kad nėra CK 3.201 straipsnyje numatytų sąlygų, tačiau vis tiek padidino išlaikymą, nes neva „negali būti skiriamas mažesnis, nei vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas“. Tačiau teismas, tvirtindamas taikos sutartį, įvertino, kad 120 Eur išlaikymas yra ne per mažas ir atitinkantis vaikų poreikius, todėl didinant priteistą išlaikymo būtinos CK 3.201 straipsnio sąlygos, kurių šioje byloje nenustatyta.

1.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę (neginčijamą priešingos šalies), kad atsakovė prisideda prie vaikų išlaikymo papildomai, t. y. vaikai gyvena (nakvoja) pas ją, ji perka jiems rūbus ir laiku moka sutartą išlaikymą. Byloje nėra paneigta, kad atsakovė tokiu būdu neprisideda prie vaikų išlaikymo. Daiktų ir paslaugų pirkimas vaikams būnant kartu su ja yra viena iš bendravimo formų. Vaikai, matydami, kad atsakovė jiems kažką perka, suvokia tai, kaip rūpinimąsi jais, kas formuoja jų asmenybę ir glaudesnius santykius su ja. Kai daiktus ar paslaugas vaikams perka tėvas, vaikai nesupranta, kad čia perkama tiek iš jo, tiek iš atsakovės lėšų. Padidinus išlaikymą, atsakovė neteks galimybės papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo.

1.3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę apie pasikeitusią atsakovės materialinę padėtį. Atsakovė nuo 2016 m. lapkričio mėn. buvo atleista iš darbo, o nuo vasario mėnesio įsidarbinusi naujoje darbovietėje gauna tik apie 400 Eur. Akivaizdu, kad atsakovė neturi jokių galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymo vaikams bei dar išlaikyti ir save. Taip pat teismas vaikų išlaikymo dydį nustatė neatsižvelgęs į atsakovės sumokamus mokesčius, skaičiuojamus nuo gaunamo atlyginimo.

Atsiliepimas

10. Ieškovas M. B. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikams po 120 Eur/mėn. šiuo metu yra per mažas ir nebeužtikrina nepilnamečių vaikų poreikių. Ieškovas teikė teismui faktines išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus (fiskalinius kvitus), iš kurių matosi, jog vaikų būtinieji poreikiai yra išaugę ir atsakovės mokamas išlaikymas iš esmės nepadengia net 1/4 dalies faktinių išlaidų. Aplinkybė, kad atsakovė kartais geranoriškai nuperka savo vaikams kokius nors daiktus ar su jais pramogauja kavinėse, nekeičia jos pareigos teikti teismo sprendimu nustatytą ir priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis, o toks epizodinis prisidėjimas prie vaikų gerovės, jų būtinųjų poreikių tenkinimo aspektu negali būti įskaitomas kaip dalinis pareigos teikti vaikams išlaikymą įvykdymas natūra. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė, būdama darbingo amžiaus ir sveika, sąmoningai išėjo iš darbo ir kurį laiką nedirbo, užsiregistravo darbo biržoje ir neieškojo kvalifikaciją ir darbinį potencialą, galimybes atitinkančio darbo, nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas yra nepakankamas jų poreikiams tenkinti, ieškinį tenkino iš dalies ir padidino atsakovės S. B. teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 120 Eur iki 160 Eur per mėnesį sumos.

14. Apeliantė (atsakovė) S. B., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo padidinimą nepilnamečiam vaikui, neatsižvelgė į atsakovės turimas papildomas išlaidas vaikams būnant kartu su ja ir į atsakovės turtinę padėtį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pagrindų

15. Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, visų pirma, turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Dėl pasikeitusių (padidėjusių) šalių nepilnamečių vaikų poreikių

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl S. B. teikiamo išlaikymo vaikams dydžio, tačiau ta aplinkybė, jog ieškovas neįvertino vaikų poreikių, negali būti pagrindas atmesti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, net ir neįrodžius vaikų poreikių pasikeitimo ar tėvų turtinės padėties pasikeitimo, nes dėl šių priežasčių negali būti skiriamas mažesnis, nei vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas.

18. Atsakovė S. B. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog teismas, padidindamas išlaikymą vaikams, nesivadovavo CK 3.201 straipsnio 1-2 dalimis, kuriose numatyta, kad išlaikymas gali būti padidintas, tik kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, ir pripažinęs, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš šių aplinkybių, vis tiek padidino vaikams teikiamą išlaikymą.

19. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

20. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu patvirtino šalių (ieškovo ir atsakovės) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 11 punktą S. B. įsipareigojo nepilnamečių vaikų M. B. ir T. B. išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos (įskaitytinai) po 120 Eur kiekvienam vaikui, pervedant šią išlaikymo sumą į M. B. nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant M. B.. Vaikų poreikiai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovės teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, o vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios.

21. Ieškovas M. B. reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė argumentais, kad nepilnamečių vaikų poreikiai, jiems augant, iš esmės pasikeitė ir nustatytas išlaikymo dydis yra nebepakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, atsirado poreikis skirti lėšas vaikų lavinimui, laisvalaikiui, keičiasi įpročiai, poreikiai aprangai ir pan., taip pat pasikeitė ekonominė situacija šalyje.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų nepilnamečių vaikų poreikių lentelių matyti, kad vaikų poreikiai šiuo metu yra didesni, negu teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sulygta nepilnamečių vaikų išlaikymo suma, ir šiuo metu ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams suma nėra pakankama vaikų poreikiams patenkinti, t. y. negali garantuoti vaikams socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, netinkamai įvertino realius nepilnamečių vaikų poreikius, negali būti pagrindas atmesti jo ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi negali būti teikiamas mažesnis, nei vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas.

23. Tokia išvada išplaukia iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

24. Pažymėtina, kad tai, jog nepilnamečių vaikų tėvai, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, neveikė vaikų interesais ir sudarė jų teisės gauti pakankamą (jų poreikius pilnai patenkinantį) išlaikymą iš abiejų tėvų negarantuojantį susitarimą, negali paneigti vaikų interesų viršenybės principo. Tokiu atveju, kai nepilnamečių vaikų tėvai santuokos nutraukimo padarinių sutartimi dėl išlaikymo prievolės vykdymo susitarė taip, kad toks susitarimas neužtikrino vaikų teisės gauti pakankamą išlaikymą, ir tokį susitarimą teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtino, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo laikytinas tinkamu vaiko teisių gynimo būdu ir atitinka konstitucinį teisingumo principą.

25. Šalių nepilnamečiams vaikams šiuo metu jau yra 11 ir 16 metų, jie lanko mokyklą, T. B. lanko futbolo treniruotes. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis taip pat laikytina tai, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikams reikalinga apranga ir avalynė, jiems tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

26. Išanalizavus ir įvertinus ieškovo M. B. nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaikų sveikatos priežiūrai, vaikų lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaikų amžių, sveikatos būklę, ieškovo paaiškinimus ir pateiktas vaikų poreikių lenteles, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikams būtinos išlaikymo apimties pripažintinos pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytas šalių nepilnamečių vaikų poreikių dydis (bendra 320 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui) yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

27. Nors atsakovė S. B. nesutinka su teismo išvada dėl nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimu iš esmės, tačiau šiuo atveju nenustatyti įrodymų, susijusių su vaikų poreikių pasikeitimu, tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai, o atsakovė niekaip nepaneigė išaugusių vaikų poreikių fakto, neginčijo konkrečių ieškovo ieškinyje nurodytų išlaidų, skirtų vaikų išlaikymui, dydžio ir nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, kurie pagrįstų, kad vaikams per mėnesį užtektų mažesnės pinigų sumos (CPK 178 straipsnis).

28. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti vaikų poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį nėra pagrindo sumažinti.

29. Apeliantė (atsakovė) S. B. pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, jog teismas neatsižvelgė į jos papildomą prisidėjimą prie vaikų išlaikymo, t. y. vaikai gyvena (nakvoja) pas ją, ji perka jiems rūbus ir laiku moka sutartą išlaikymą, o padidinus išlaikymą, atsakovė neteks galimybės papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovės S. B. teikiamas papildomas išlaikymas vaikams (pvz., rūbų, avalynės, mokyklinių reikmenų jiems pirkimas, kišenpinigių davimas ar pan.) yra tik epizodiškas, nereguliarus, be to, ne visos papildomos išlaidos yra skirtos kasdieniams (būtiniesiems) vaikų poreikiams užtikrinti, todėl atsakovės išlaidos, turėtos tenkinant papildomos vaikų priežiūros poreikius, nesuteikia pagrindo mažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu M. B., todėl būtent ieškovui, su kuriuo ir gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, be to, gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda.

31. Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

32. Apeliantės (atsakovės) S. B. vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę apie pasikeitusią atsakovės materialinę padėtį, t. y. tai, kad ji nuo 2016 m. lapkričio mėn. buvo atleista iš darbo, o nuo vasario mėnesio įsidarbinusi naujoje darbovietėje gauna tik apie 400 Eur.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

34. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, ta aplinkybė, jog atsakovė S. B., būdama jauno amžiaus ir darbinga, nuo 2016 m. lapkričio mėn. savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį ir kurį laiką neturėjo darbinių pajamų, neieškojo savo kvalifikaciją ir galimybes atitinkančio darbo ir buvo registruota darbo biržoje, nesudaro pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydį, kadangi minėtos aplinkybės nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Apeliantės S. B. skundo argumentas, jog jos gaunamos pajamos šiuo metu sudaro tik apie 400 Eur taip pat nėra pagrindas sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, kadangi apeliantė yra sveika (duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, ribojančią jos darbingumą, byloje nėra), darbingo amžiaus ir nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės S. B. iki 2016 m. lapkričio mėn. gautas darbo užmokestis buvo apie 700 Eur, tačiau ji, savo iniciatyva nutraukusi darbo santykius, šiuo metu gauna žymiai mažesnį darbo užmokestį (apie 400 Eur).

35. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems.

36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas M. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei A. V. sumokėjo 250 Eur. Ieškovo prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio, o jo turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktas įrodymas – pinigų priėmimo kvitas. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistina 250 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė