- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-638-513/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09600-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6885-793/2018 pagal pareiškėjo G. P. skundą notarui G. B., tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, antstolė S. V., dėl notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. P. prašė pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B. 2016 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį įrašą Nr. GB-8554.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. vasario 26 d. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. 1860418030131-1 (kuri 18 kartų buvo pakeista vėlesniais susitarimais), kurios įvykdymas buvo užtikrintas G. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu (2007 m. liepos 9 d. sutartinė hipotekos sutartis su vėlesniais pakeitimais). 2016 m. kovo 24 d. susitarimu su AB SEB banku pakeista kredito grąžinimo data ir nustatyta, jog kreditas turi būti grąžintas 2016 m. gruodžio 26 d. Teigia, jog Kredito sutartis nėra nutraukta, tačiau bankas 2016 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notarą G. B. su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą. Pareiškėjo teigimu, nei bankas, nei atsakovas neinformavo jo apie atliktą vykdomąjį įrašą, todėl pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Mano, kad neatsirado nė vienas įstatyme įtvirtintas pagrindas, suteikiantis bankui teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas.
4. Teismas nustatė, jog hipotekos kreditorius vadovaudamasis Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punktu ir Hipotekos sutarties bendrosios dalies 6 punktu prašė notaro atlikti vykdomąjį įrašą. Teismas pažymėjo, jog nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Kredito sutartį, nustatė, kad AB SEB bankas pareiškėjui daug kartų siuntė pranešimus ir įspėjimus dėl įsiskolinimo padengimo ir galimo Kredito sutarties nutraukimo, o 2016 m. lapkričio 14 d. pranešimu apie kredito sutarties nutraukimą AB SEB bankas G. P. pranešė, jog iki nustatyto termino skolininkui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, 2016 m. lapkričio 8 d. Kredito sutartis buvo nutraukta.
5. Teismas konstatavo, jog nepaisant to, kad 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui siųsti įspėjimai grįžo neįteikti, tai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog bankas jo tinkamai neinformavo apie Kredito sutarties nutraukimą. Teismas nurodė, jog pranešimai siųsti pareiškėjui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris nurodytas ir Kredito sutartyje bei Susitarimuose dėl Kredito sutarties pakeitimo. Taip pat pažymėjo, jog pagal Kredito sutarties Bendrosios dalies 15 punktą, jeigu keičiasi kredito gavėjo bankui nurodyti adresai, darbovietė, banko sąskaitos, jų numeriai ir/ar kiti kredito gavėjo duomenys, kredito gavėjas privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas raštu apie tai informuoti banką. Šalis neįvykdžiusi 15 punkto reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ir atsikirtimų, kad kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka Kredito sutarties sąlygų arba kad ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus (Kredito sutarties bendrosios dalies 17 punktas).
6. Teismas konstatavo, jog notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą, pagal jam įstatymų (Notariato įstatymo 49¹ straipsnis) priskirtą kompetenciją ir CK 4.192 straipsnyje nurodyta apimtimi patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko vykdomąjį įrašą. Teismas pažymėjo, jog notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų.
7. Teismas nustatė, jog 2016 m. lapkričio 30 d. notaras G. B. patvirtino prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir tą pačią dieną išsiuntė pranešimą skolininkui, kuriame nurodė apie gautą hipotekos kreditoriaus AB SEB banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir negrąžintos skolos dydį, išaiškino teisę sumokėti kreditoriui skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Nustatytu terminu negavęs skolininko prieštaravimų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo ar duomenų apie sumokėtą įsiskolinimą, notaras 2016 m. gruodžio 21 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. GB-8554, kurį taip pat išsiuntė ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog minėti dokumentai ieškovui buvo realiai įteikti, nepaneigia fakto, jog notaras tinkamai informavo ieškovą apie veiksmus, susijusius su vykdomojo įrašo atlikimu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu pareiškėjas (apeliantas) G. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
9. Apeliantas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo argumentus, kad notarui darant vykdomąjį įrašą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus.
10. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 26 d. iki 2016 m. kovo 14 d. kiekvienais metais Kredito sutartis buvo pratęsiama ir tariamasi dėl tolesnio Kredito sutarties vykdymo, nes abi Kredito sutarties šalys siekė ją išsaugoti. Taigi, susiformavo aiški Kredito sutarties vykdymo praktika, jog Kredito sutarties šalys prieš pasibaigiant kredito grąžinimo terminui apsikeičia prašymais ir priima bendrą sprendimą dėl tolesnio Kredito sutarties vykdymo (susitaria dėl naujo kredito grąžinimo termino). Pažymi, jog Kredito sutarties laikotarpiu iš esmės tinkamai mokėjo palūkanas pagal Kredito sutartį. Teigia, jog tikėjosi, kad Bankas ir 2016 metų pabaigoje pateiks pasiūlymą pratęsti kredito grąžinimo terminą arba bent jau pranešimą apie tai, kad tokios galimybės nebėra, tačiau tik antstolei pradėjus vykdomąją bylą Nr. 0114/16/01805 ir išieškojimo veiksmus jis sužinojo apie ginčijamą vykdomąjį įrašą.
11. Argumentuoja, jog Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte įtvirtinta notaro pareiga informuoti apie vykdomuosius įrašus. Apelianto teigimu, notaras šios pareigos neatliko, jis nėra gavęs jokio pranešimo ir apie atliktus notaro veiksmus sužinojo tik gavęs antstolės dokumentus. Pažymi, jog iš notaro pateiktų 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 21 d. lydraščių neaišku, kokie tiksliai dokumentai jam buvo siunčiami ir ar iš viso buvo siųsti, lydraščiai neatitinka Pašto paslaugų teikimo tvarkos reikalavimų ir nepatvirtina aplinkybės, kad pranešimai jam buvo išsiųsti. Teigia, jog nėra jokio įrodymo, kad pašto siunta iš viso buvo priimta UAB „Jūros paštas“ vykdymui, yra tik parašas, bet neaišku, kurio UAB „Jūros paštas“ darbuotojo. Apelianto teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad notaras jam pranešimų nesiuntė ir tinkamai apie atliktus veiksmus neinformavo, tačiau į šias aplinkybės pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
12. Apeliantas nurodo, jog prievolės įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2016 m. gruodžio 26 d., tačiau Bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo likus daugiau kaip mėnesiui iki šio termino pabaigos. Mano, kad kai skolos grąžinimo yra reikalaujama prieš terminą, kreditoriaus pateiktas prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami griežčiau, privaloma įsitikinti, jog kreditorius laikėsi įstatymo ar hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytų sąlygų ir pagrįstai reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą. Teigia, jog Bankas notarui nepateikė sprendimo, kuriuo buvo nutraukta Kredito sutartis, o notaras tik formaliai įvertino Banko pateiktus dokumentus, neįsitikino ar Kredito sutartis buvo nutraukta. Pažymi, jog Bankas, įrodinėdamas, kad Kredito sutartis nutraukta, pateikė tik jam siųstus įspėjimus, kuriais jis informuotas apie susidariusį įsiskolinimą bei apie tai, kad jeigu nebus padengtas įsiskolinimas, gali būti svarstoma galimybė nutraukti Kredito sutartį. Nesutinka, kad 2016 m. spalio 5 d. įspėjimas dėl Kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, jog nuo 2016 m. lapkričio 8 d. Kredito sutartis bus nutraukta, yra Kredito sutarties nutraukimo dokumentas. Teigia, kad Kredito sutartyje nėra sąlygos, jog įspėjimas apie galimą sutarties nutraukimą yra laikomas Kredito sutarties nutraukimu, todėl privalėjo būti priimtas atskiras Banko dokumentas dėl Kredito sutarties nutraukimo, o jo nesant notaras turėjo atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B. 2016 m. gruodžio 21 d. vykdomojo įrašo Nr. GB-8554 teisėtumo. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem argumentais, t. y. jog kredito sutartis nėra nutraukta, o jos vykdymo terminas nebuvo suėjęs, bei aplinkybe, kad apie atliktus notaro veiksmus jam nebuvo tinkamai pranešta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.
16. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 1 dalimi, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintame Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka ir forma. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekia vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019).
17. Nustatyta, jog 2004 m. vasario 26 d. AB SEB bankas ir G. P. sudarė Kredito sutartį Nr. 1860418030131-1 (su vėlesniais pakeitimais). 2016 m. kovo 24 d. AB SEB banko ir pareiškėjo susitarimu dėl 2004 m. vasario 26 d. Kredito sutarties sąlygų pakeitimo pakeista kredito grąžinimo data ir nustatyta data 2016 m. gruodžio 26 d. (t. 1, b. l. 11-70). Kredito sutarties įvykdymas užtikrintas G. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu Nr. 02120070010965 (2007 m. liepos 9 d. sutartinė hipotekos sutartis su vėlesniais pakeitimais) (t. 1, b. l. 71-90). Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G. B. 2016 m. gruodžio 21 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. GB-8554 dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo suma su priklausančiomis palūkanomis, delspinigiais ir nuostoliais iš skolininko G. P. hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai (t. 1, b. l. 91), kurį ir ginčija pareiškėjas.
18. Teisinis reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties bei už juos neatsako (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis), todėl notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
19. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje.
20. Pažymėtina, jog notaras netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir nesprendžia kreditoriaus ir skolininko ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 4.194-1 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas dėl kreditoriaus veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo nekilo. Nors pareiškėjas argumentuoja susiklosčiusia jo ir banko santykių praktika, jog kiekvienais metais Kredito sutartis buvo pratęsiama ir tariamasi dėl tolesnio Kredito sutarties vykdymo, ginčo dėl vienašalio Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, nekėlė ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Nors apeliantas neigia, kad Kredito sutartis nutraukta, jo teiginius paneigia rašytiniai bylos įrodymai. Banko 2016 m. spalio 5 d. pranešime Nr. 01.10.03-161197 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 7 d. sumokėti visus pradelstus mokėjimus (6 235,16 Eur), nurodyta, jog šio reikalavimo neįvykdžius, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta 2016 m. lapkričio 8 d. ir nurodyta, jog skolos išieškojimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 119). Banko 2016 m. lapkričio 14 d. pranešimu Nr. 01.10.03-161350 nurodyta, jog Kredito sutartis buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 8 d., nes pareiškėjas nesumokėjo įsiskolinimo (t. 2, b. l. 120). Taigi pareiškėjas Kredito sutarties nustatyta tvarka ir terminu apie jos nutraukimą įspėtas, pranešimai siųsti pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o aplinkybė, kad pareiškėjas pranešimų neatsiėmė pašte nereiškia, kad pareiškėjas apie pranešimus nebuvo informuotas. Priešingai, jo paties pasirinkto elgesio (neveikimo) modelis sukėlė jam neigiamas teisines pasekmes. Be to, banko pranešimai su įspėjimu apie sutarties nutraukimą pareiškėjui siųsti daugybę kartų nuo 2016 m. liepos 21 d. ir kai kurie buvo įteikti (t. 1, b. l. l. 114, 120 - 124, 126, 132 - 133, 157). Nurodyti dokumentai pateikti notarui su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą. Kiti apelianto argumentai, susiję su Kredito sutarties nutraukimo teisėtumu, kaip minėta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra teisiškai reikšmingi. Juo labiau, jog pareiškėjas savanoriškai prisiėmė įsipareigojimus Kredito sutartimi, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui sutartine hipoteka įkeitė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl turėjo ir galėjo suprasti netinkamo įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo teisines pasekmes.
22. Hipotekos kreditorius vadovaudamasis Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punktu ir Hipotekos sutarties bendrosios dalies 6 punktu prašė notaro atlikti vykdomąjį įrašą. Kredito sutarties bendrosios dalies (2010 m. lapkričio 22 d. Susitarimas dėl 2004 m. vasario 26 d. Kredito sutarties Nr. 1860418030131-1 sąlygų (bendrosios dalies) pakeitimo Nr. 10) 5.2 punktu numatyta, jog bankas turi teisę nesikreipdamas į teismą vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sutarties nutraukimo dieną grąžinti visą kreditą ir kitas mokėtinas sumas, jeigu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar informaciją nuslėpė. Bankas prieš penkiolika kalendorinių dienų raštu įspėja kredito gavėją apie sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 37-48). 2007 m. liepos 9 d. Hipotekos sutarties bendrosios dalies 6.1 punkte įtvirtinta, kad užtikrinamoje sutartyje ir/ar sutartyje numatytais atvejais ir/ar įstatymo pagrindu kreditoriui įgijus teisę reikalauti skolininko prieš terminą įvykdyti užtikrintą prievolę, kreditorius turi teisę šį savo reikalavimą patenkinti ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nepaisant to, ar yra suėjęs šios sutarties punkte „Užtikrintos prievolės įvykdymo terminas“ nurodytas terminas ir neatsižvelgiant į tai, ar yra/nėra nutraukta užtikrinama sutartis (t. 1, b. l. 164-166). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Kredito sutartį, byloje nėra.
23. Nei Kredito sutartyje, nei Aprašo 6.5 punkte, kuris nustato, jog tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, hipotekos kreditorius turi nurodyti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir pateikti notarui tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, nei Aprašo 7.3. punkte, reglamentuojančiame notaro veiksmus prieš priimant prašymą, nenustatyta, kad bankas turi priimti atskirą sprendimą dėl Kredito sutarties nutraukimo, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Konstatuotina, jog notaras jam pateiktų dokumentų pagrindu pagrįstai nustatė vykdomojo įrašo atlikimo sąlygą – hipotekos sandoryje nustatytus pagrindus reikalauti prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, dėl kurios nagrinėjamoje byloje kilo ginčas.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju notaras tinkamai įgyvendino pareigą pagal teisės aktų jam priskirtą kompetenciją patikrinti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir prie jo pridėtų priedų vertinimą, ir kaip minėta, notaras atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų.
25. Pripažintini nepagrįstais apelianto argumentai, kad notaras neįvykdė Aprašo 10 punkte įtvirtintos pareigos pranešti apie ketinimą atlikti vykdomąjį įrašą, t. y. neišsiuntė jam pranešimo, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Aprašo 10 punkte nurodyta, jog pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu laišku hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu. Tuo tarpu, notaro pareigos užtikrinti šio pranešimo įteikimą skolininkui teisės aktai nenumato.
26. Notaras 2016 m. lapkričio 30 d. patvirtino prašymą atlikti vykdomąjį įrašą (1 t., b. l. 143) ir tą pačią dieną skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuri nurodyta ir Kredito sutartyje bei jos pakeitimuose, registruotu laišku išsiuntė pranešimą Nr. S-276 skolininkui, kurio turinys atitinka Aprašo 10 punkto reikalavimus (t. 1, b. l. 141-142). Taip pat notaras 2016 m. gruodžio 21 d. atlikęs vykdomąjį įrašą Nr. GB-8554, tą pačią dieną registruotu laišku išsiuntė jį skolininkui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pagal Aprašo 21 punkto reikalavimą (t. 1, b. l. 139-140). Pašto siunta pateikta vykdymui UAB „Jūros paštas“, apelianto samprotavimai apie tai, kad, jo teigimu, netinkamai užpildytas lydraštis, nėra pašto darbuotojo vardo bei pavardės ir pan., nesudaro pagrindo teiginiams, kad notaras pareiškėjui iš viso nieko nesiuntė. Kaip minėta, notaras neturi pareigos įsitikinti realiu dokumentų įteikimu skolininkui, todėl apelianto argumentai vertintini tik kaip siekis išvengti priverstinio išieškojimo iš jo turto ir gynybos taktika, nepagrįsti išvedžiojimai ir faktinių aplinkybių interpretavimas taip, kaip jam palanku.
27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog notaras pagrįstai atliko vykdomąjį įrašą, kuris atitinka Aprašo 4 punkto ir Aprašo priedu patvirtintą vykdomojo įrašo formą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria kitiems ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, taip pat ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, ir jų nekartoja bei plačiau neanalizuoja. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują ar pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
28. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą. Apeliacinis skundas atmestas, todėl apeliantui nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.