Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo Z. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo prašymas dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimu Z. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje Z. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

2. 2020 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamojo Z. V. prašymas panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi kaltinamojo prašymas atmestas. Motyvuota tuo, kad nenustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima panaikinti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nes šios kardomosios priemonės taikymo reikalingumas nėra išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo argumentai ir aukštesniojo teismo išvados

4. Skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį ir kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

5. Pasak kaltinamojo Z. V., pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl prašymo argumentų, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama tik įtariamajam arba kaltinamajam. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirtas vadovaujantis tikrovės neatitinkančiais tyrėjos paaiškinimais užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kad Z. V. neatvyko į apklausas, ignoruojant ir bylos medžiagoje nepateikiant (duomenys neskelbtini) duomenų, kurie patvirtina, jog registruoti laiškai su šaukimais jam aktualiomis šiam klausimui dienomis dar nebuvo įteikti. Kaltinamajam iki šiol Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka nėra pranešta apie įtarimus.

6. 2021 m. vasario 12 d. gauti papildomi kaltinamojo Z. V. paaiškinimai dėl pateikto skundo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis nurodo, kad po skundo pateikimo, 2020 m. sausio 29 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo paaiškinimą, jog jis (duomenys neskelbtini) nenurodė tyrėjai duomenų, užpildant pažymą apie proceso dalyvio asmens duomenis. Vilniaus miesto apylinkės teismas nenurodė konkrečių duomenų, todėl spėliotina, kokių duomenų buvo pasigęsta. Kaltinamojo teigimu, jis (duomenys neskelbtini) nurodė visus savo anketinius duomenis ir jie surašyti atitinkamame procesiniame dokumente, išskyrus elektroninį adresą, kurį teisėtai atsisakė pateikti, nes dėl neteisėto elektroninio adreso naudojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Skundas atmestinas

7. BPK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

8. BPK 121 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

9. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis Z. V. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jam taikomos kardomosios priemonės sąlygų nėra pažeidęs, neteistas. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų, t. y. nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

10. Ši baudžiamoji byla yra didelės apimties, sudėtinga, joje nėra atlikta daug įrodymų tyrimo veiksmų. Skundžiama nutartimi padaryta išvada, kad kontroliuoti kaltinamojo nepasišalinimą dėl pradėto teisminio proceso, garantuotą ir tinkamą procesinių dokumentų pateikimą, užtikrinti Z. V. privalomą dalyvavimą procese įmanoma tik esant paskirtam rašytiniam pasižadėjimui neišvykti. Su šia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo linkęs geranoriškai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir galima pagrįstai manyti, jog vengė pranešimo apie įtarimą įteikimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis panaikinus taikomą kardomąją priemonę gali bandyti išvengti nepertraukiamo dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose ar vilkinti bylos nagrinėjimą. Tolimesnis kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam yra pagrįstas būtinybe užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą ir asmens dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paliktas galioti pagrįstai.

11. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė jo teises suvaržo tik labai nedidele apimtimi, dėl taikomų suvaržymų jis turi galimybę palaikyti ryšius su savo šeima, dirbti, teisės į socialinį ar asmeninį gyvenimą, užsiimti tam tikro pobūdžio veiklomis ar naudotis specialiomis teisėmis nėra apribotos. Pažymėtina ir tai, kad norėdamas išvykti kaltinamasis turi teisę teikti tokį prašymą bylą nagrinėjančiam teismui, kuris privalės prašymą išnagrinėti, todėl nėra pagrindo manyti, kad Z. V. teisės jam taikant kardomąją priemonę yra suvaržytos labiau nei tai yra būtina. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad tolesnis kardomosios priemonės taikymas yra pagrįstas ir proporcingas. Nors skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamajam kardomoji priemonė paskirta neteisėtai ir iki dabar jam nėra pareikštas įtarimas, tačiau tai laikytina subjektyvia nuomone, o pats įtarimo (kaltinimo) pagrįstumas ir jo pareiškimo teisėtumas bus įvertintas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Be to, kaltinamasis skunde nenurodė jokių objektyvių argumentų, dėl kurių paskirta kardomoji priemonė būtų akivaizdžiai neproporcinga ir pažeidžianti jo teises labiau nei to reikia, siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu dėl valstybėje paskelbto karantino yra uždraustas judėjimas tarp savivaldybių be tam tikrų išimčių, todėl kaltinamasis net jam ir netaikant kardomosios priemonės negalėtų judėti be suvaržymų valstybės viduje.

12. Patikrinus baudžiamosios bylos duomenis ir įvertinus kaltinamojo skundo argumentus, nenustatyta pagrindo keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo priimtą iš esmės teisingą nutartį, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo Z. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.