Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam byla nutraukta, Z. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas ir nutarta baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-716/2021 saugomą USB laikmeną „SanDisk“ – sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, patenkinus kaltinamojo Z. V. gynėjo advokato Ryšardo Burdos prašymą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, buvo nutraukta baudžiamoji byla Nr. 1-291-716/2021, kurioje Z. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. vasario 28 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas dėl USB laikmenos „SanDisk“ ar laikmenoje esančių duomenų sunaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-716/2021.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi patenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas ir nutarta baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-716/2021 saugomą USB laikmeną „SanDisk“ – sunaikinti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Skundu asmuo, kuriam byla nutraukta, Z. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti jam USB laikmeną „SanDisk“.

4.1. Skunde Z. V. nurodo, kad jam nebuvo pateiktas prokuratūros prašymas dėl įrodymų sunaikinimo, nesuteikta galimybė pateikti atsiliepimą. Be to, teismas negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi ši įstatymo norma numato galimybę sunaikinti mažareikšmius materialius daiktus, bet ne elektroninius dokumentus. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas negalėjo spręsti šių įrodymų sunaikinimo klausimo, nenustatęs, kaip ir kas juos surinko. Tokiu būdu liko neišsiaiškinta dėl galimai padaryto kito nusikaltimo, neteisėto įrodymų rinkimo. Sunaikinus šiuos duomenis Z. V. nurodo nebegalėsiantis apginti savo teisių.

5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

6. BPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-291-716/2021, kurioje Z. V. buvo kaltinamas pagal 223 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau priimant nutartį nebuvo išspręstas daiktų likimo klausimas.

7. Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė USB laikmeną „SanDisk“ sunaikinti, argumentuodamas tuo, kad joje neaptikta reikšmingos informacijos. Z. V. skunde neteisingai nurodo, kad teismas jam nepranešė apie prokuratūros prašymo nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie prašymo nagrinėjimą buvo išsiųstas Z. V. gyvenamosios vietos adresu (b. l. 37), tačiau neįteiktas dėl to, kad nebuvo atsiimtas per saugojimo terminą (b. l. 43). Tikslinga pažymėti, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad Z. V. būtų siųstas ir pats prokuratūros prašymas, visgi tokio dokumento neišsiuntimas nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo padarytas esminis pažeidimas. Šiame aukštesniajame teisme nagrinėjamame skunde Z. V. nurodė argumentus, dėl kurių, jo manymu, turėtų būti atmestas prokuratūros prašymas sunaikinti USB laikmeną „SanDisk“. Taigi aukštesnysis teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, turi galimybę įvertinti tiek skundžiamos nutarties pagrįstumą, tiek ir paties Z. V. poziciją nagrinėjamu klausimu. Be to, skunde nenurodoma, kaip įvardijami pažeidimai, susiję su pranešimu apie prašymo nagrinėjimą, paties prokuratūros prašymo pateikimu, galėjo nulemti nepagrįstą nutarties priėmimą. Taigi laikytina, kad Z. V. turėjo realią galimybę pasinaudoti savo teisėmis bei dalį jų realizavo, apskųsdamas priimtą nutartį aukštesniajam teismui bei išdėstydamas savo poziciją dėl prokuratūros prašymo.

8. Pažymėtina, kad skunde neteisingai interpretuojama BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata. Akivaizdu, kad sunaikinus USB laikmeną „SanDisk“, bus sunaikinti ir joje esantys elektroniniai duomenys, todėl visiškai nepagrįstai teigiama, jog teismas neišsprendė laikmenoje esančių duomenų likimo klausimo. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad minimoje laikmenoje yra reikšmingų įrodymų ar asmeninių duomenų. Kaip minėta, apžiūrėjus laikmeną nustatyta, kad joje nėra jokių reikšmingų duomenų. Taigi joje esantys duomenys niekaip negalėjo patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje gali būti saugomi tik tokie daiktai, ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakai, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Tokią išvadą patvirtina ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į paties Z. V. prieštaringą poziciją. Dar iki prokuratūros prašymo pateikimo pats Z. V. buvo kreipęsis dėl proceso atnaujinimo, iš esmės siekdamas duomenų, esančių USB laikmenoje „SanDisk“, sunaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi kaip tik ir priėmė tokį sprendimą, visiškai pagrįstai nuspręsdamas sunaikinti menkavertį daiktą, kuriame nėra jokios nagrinėtai bylai reikšmingos informacijos. Skunde dėstomi argumentai apie duomenų rinkimo neteisėtumą bei tuo pačiu galimas nusikalstamas veikas yra visiškai nepagrįsti, be kita ko, išspręsti prokuroro nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjos ir aukštesniojo teismo nutartimis. Akivaizdu, kad laikmenoje esantys duomenys surinkti atliekant tyrimą pagal BK 223 straipsnį, tačiau nustačius juose nesant jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, visiškai pagrįstai nuspręsta visą laikmeną sunaikinti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė BPK nuostatų, reglamentuojančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo klausimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam byla nutraukta, Z. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.