Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos išvadai duoti atstovė J. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretysis asmuo BIGBANK AS filialas, į bylos nagrinėjimą įtraukiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti A. Ž. ir E. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. Ž. kaltės, šalims paliekant santuokines pavardes- „Ž.“, „Ž.“; 2) nepilnamečio sūnaus T. Ž. , gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina A. Ž., 3) priteisti iš atsakovo E. Ž. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimui teismui (2023-03-31) iki sūnaus T. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių iki ieškinio pateikimo teismui dienos- 3039 Eur; 5) prievoles BIGBANK AS pagal 2022-12-02 ieškovės ir BIGBANK AS vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis ieškovo A. Ž. prievolėmis; 5) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. Ž. ir E. Ž. sudarė santuoką. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų T. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo sudaryta atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2022-01-01 atsakovas atvyko gyventi į Panevėžį, tačiau 2022-01-19 atsakovas paliko šeimą ir visiškai nesirūpina šeimos reikalais, neprisideda prie bendro šeimos ūkio išlaikymo, sūnui neteikia jokio išlaikymo. Šiuo metu sutuoktiniai nei fizine, nei emocine prasme negyvena šeiminio gyvenimo, kaip jau buvo paminėta anksčiau, santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, jo elgesio nesuderinamumo su santuokos institutu, t. y. sutuoktinio esminių pareigų nevykdymu, konkrečiai – jis iš šeimos išėjo ir nesirūpina ja, todėl jų šeima yra faktiškai iširusi ir nebegali būti išsaugota. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Ieškovė nurodė, kad nereikalauja išlaikymo iš atsakovo. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys jokio dalinto turto neįgijo, todėl nutraukiant santuoka šis klausimas nesprendžiamas. Ieškovė nurodė, kad ji asmeninės nuosavybės teise yra įsigijusi automobilį „VW GOLF 1,6“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) . Sūnus T. Ž. su jo motina gyvena nuo pat gimimo, todėl jo gyvenamojo vieta turi būti nustatyta su motina E. Ž.. Atsakovas gali bendrauti su sūnumi, kada jis pats ir sūnus to pageidauja, todėl neprašo teismo nustatyti jokios griežtos bendravimo tvarkos. Atsakovas sūnui neteikia jo poreikius atitinkančio išlaikymo, todėl prašė iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių, kas sudaro 3039 Eur. Iš atsakovo sūnaus T. Ž. išlaikymui prašė teismo priteist kas mėnesinėmis išmokomis po 250 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2023-03-31) iki sūnaus pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė ir atsakovas bendrų kreditorių neturi. Ieškovė turi asmeninį kreditorių BIGBANK AS. Apie atsakovo prievoles ieškovei nėra žinoma.

3. Atsakovas E. Ž. per įstatymų nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

4. Trečiasis asmuo BIGBANK AS filialas atsiliepimo į ieškinį per įstatymų nustatytą terminą nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką. Su atsakovu antri metai nepalaiko jokio ryšio. Nurodė, kad dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimo turto pretenzijų neturi. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaiko motina. Santuokoje jokio turto neįgijo. Prašė priteisti sūnui išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis po 250 Eur ir išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėnesių. Dėl prievolių kreditoriams nurodė, kad ieškovė asmeniškai turi prievole kreditoriui BIGBANK AS. Apie atsakovo prievoles jai nėra žinoma. Bendrų prievolių su atsakovu kreditoriams neturi

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mažamečio T. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina A. Ž. geriausiai atitinka vaiko interesus, vaikas su motina jaučiasi saugus, aplinka kurioje gyvena vaikas atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 250 Eur sūnaus išlaikymui yra protingo dydžio ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas, nes atsakovas 14 mėnesių neteikė pakankamo ir vaiko poreikius atitinkamo išlaikymo. Kadangi tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko T. Ž. bendravimo su atsakovu nėra, todėl sutinka su ieškovės nuomone, kad atsakovas su sūnumi bendrautų nenustatant konkrečios bendravimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl ieškovės pareikštų reikalavimų nėra, todėl surašomi sutrumpinti sprendimo motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo.

8. Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp A. Ž. ir E. Ž. buvo sudaryta ir įregistruota santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniai, 3.35 straipsnis, 3.36 straipsnis, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis.

10. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

11. Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi paliko šeimą ir nesirūpino šeima ilgiau nei metus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas išsikraustė, išvyko į (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 19d.. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendravo epizodiškai. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės brolio žmona S. N. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas 2022 metų sausį grįžęs iš įkalinimo įstaigos nors ir atvyko į Panevėžį pas žmoną ir sūnų, tačiau pagyveno vos kelias savaites, vėliau išsikraustė ir paliko šeimą, nesirūpina nei žmona nei vaiku. Duomenų apie atsakovo darbines pajamas nėra. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ilgiau nei metus atsakovas nesirūpina šeima ir jos neišlaiko.

12. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. kad paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus.

13. Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, ilgiau nei metus laiko paliko šeimą ir nesirūpina šeima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovės reali buvimo vieta nežinoma, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnis 2 dalis).

14. Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „Ž.“ ir „Ž.“.

Dėl turto padalinimo.

16. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neįgijo.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-03-23 šalys sudarė notariškai patvirtintą povedybinę sutartį. Povedybinės sutarties 2.5 punktu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad nuo jų santuokos įregistravimo dienos iki šios sutarties sudarymo dienos jų abiejų ar vieno iš jų vardu įregistruoto turto teisinis režimas šia sutartimi nekeičiamas, 2.2 punktu susitarė, kad po šios sutarties sudarymo dienos kiekvieno iš jų vardu įgytas bet koks turtas bus atitinkamai kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, o registruotiną turtą, įgytą už savo asmenines lėšas, kiekvienas iš jų privalo registruoti savo vardu, pateikdamas šią sutartį. Povedybinės sutarties 2.3 punktu susitarė, kad 2.2 punkte įtvirtintas susitarimas netrukdo jiems už kiekvieno iš jų asmenines lėšas įsigyti bet kokį turtą asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje, porcingai kiekvieno iš jų įnašui į šį turtą. 4.2 punktu susitarė, kad nutraukus jų santuoką ar po santuokos sudarymo pradėjus gyventi skyriumi (separacija) kiekvienam iš jų ir toliau asmeninės nuosavybės teise priklausys tas turtas, kuris priklausė asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyriumi pradžios, o turtas įgytas asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir toliau priklausys jiems nustatytomis dalimis.

18. Santuokos metu, po povedybinės sutarties sudarymo 2018-07-13 ieškovė įsigijo automobilį „VW GOLF 1,6“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, remiantis Povedybinės sutarties 2.2 punktu, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Daugiau jokio turto nei ieškovė, nei atsakovas po santuokos įregistravimo nėra įgiję.

19. Atsižvelgiant į Povedybinės sutarties nuostatas, šalys dalytino turto neturi, todėl, nutraukiant santuoką, šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

20. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

21. Nepilnamečiu sūnumi T. Ž. nuo pat gimimo rūpinasi, jį išlaiko ir prižiūri bei auklėja jo motina ieškovė A. Ž.. ji geriausiai žino jo poreikius ir deramai sūnumi pasirūpinti. Atsakovas sūnui reikiamo dėmesio neskiria, neužsiima jo lavinimu, auklėjimu. Ieškovę ir jos sūnų T. Ž. sieja stiprūs emociniai ryšiai. Su sūnumi ir jos dukra M. P. gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Vaikas su motina jaučiasi saugus, aplinka kurioje gyvena vaikas atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Mažamečio T. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina A. Ž. geriausiai atitinka vaiko interesus.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

22. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

23. Pagal bylos duomenis nustatyti, kad šalys turi vieną bendrą nepilnametį vaiką, kuriai šiuo metu penkeri metai. Ieškovė nurodo, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 585 Eur suma per mėnesį, skirta maistui, rūbams, avalynei, vaiko lavinimui, laisvalaikiui, vaistams, futbolo treniruotėms, dailės pamokoms ir pan. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Atsakovė iš valstybės kiekvieną mėnesį gauna po 85,75 Eur dydžio išmoką vaikui. Šiuo atveju ieškovės nurodoma suma skirta nepilnamečiui vaikui išlaikyti laikytina minimalia, todėl papildomai neįrodinėtina. Sprendžiant dėl vaiko poreikiams skirtinos sumos atsižvelgtina į vaiko amžių – penkeri metai, vaikas turi pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atitinkamai lėšų bus reikalinga ir su ugdymu susijusiems klausimams. Byloje duomenų, kad vaikui didesnio išlaikymo nei minimali mėnesinė alga, nepateikta, todėl pripažintina, kad ieškovės nurodoma suma yra reali ir pagrįsta (CPK 178 straipsnis).

24. Nustačius realius vaikų poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris yra būtinas. Pagal esančius duomenis matyti, kad ieškovė turi dar vieną nepilnametį jos išlaikomą vaiką, duomenų apie atsakovo išlaikomus asmenis byloje nėra pateikta. Ieškovės gaunamos pajamos minimalios, šiuo metu ji yra gimdymo atostogose, realaus turto neturi. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, su juo bendrauja tik epizodiškai, todėl beveik neprisideda prie vaiko išlaikymo. Įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, t. y. duomenų, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ir gauti su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų nėra, taip pat nėra duomenų apie kitus išlaikomus asmenis, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 250 Eur sumą periodinėmis išmokomis. Be to, su ieškove nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tad ji prižiūri ir rūpinasi vaiku kiekvieną dieną, atitinkamai jai tenka rūpesčiai susiję su kasdieniais vaiko poreikiais.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis po 250 Eur pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

26. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

27. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

28. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022-02-01 iki 2023-03-31 skaičiuojant po 250 Eur. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

29. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymą teikė epizodiškai nuo 2022-02-01 iki 2023-03-01 sūnaus išlaikymui skyrė bendroje sumoje tik 461 Eur, toks išlaikymas vaikui per 14 mėnesių teismo vertinimu nėra pakankamas, todėl teismas sutinka su ieškove, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vis gi teikė vaikui išlaikymą, nors ir epizodiškai, nepakankamo dydžio, todėl teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2022-02-01 iki 2023-03-31 mažina iki 2 800 Eur už laikotarpį nuo 2014-06-09 iki 2017-06-08. Duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą nurodytu laikotarpiu nėra, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

30. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CPK 178 straipsnis).

Dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

31. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Minėto straipsnio 2 dalis numato teisę vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nurodė kad ji niekada ne tik, kad nekliudė, nedraudė atsakovui bendrauti su sūnumi, priešingai - skatino jį daugiau laiko skirti sūnui. Nurodė, kad nedraus ir neribos atsakovo bendravimo su sūnumi ir po santuokos nutraukimo. Ieškovė neprašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, nes atsakovas gali matytis ir bendrauti su vaiku kada jis pats ir sūnus to pageidauja.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

32. Ieškovė nurodė, kad turi asmeninį kreditorių BIGBANK AS dėl reikalavimo mokėti įmokas suteikto vartojimo kredito pagrindu (2022-12-02 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši prievolė yra asmenio pobūdžio, nes gautas lėšas panaudojo ieškovo, todėl po santuokos nutraukimo lieka asmeniškai už šių prievolių vykdymą.

33. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas praktikoje yra nurodęs, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju kreditorius jokių įrodymų, kad prievolė yra solidari, pagal CK 3.109 str. 2 d. nurodytus kriterijus teismui nepateikė (CPK 178 str.). Esant nurodytam, teismų praktikai bei 2017-03-23 šalys sudarytai Povedybinei sutarčiai, prievolė kreditoriui BIGBANK AS pripažįstama asmenine ieškovės A. Ž. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus 97 proc. Iš atsakovo proporcingai priteisiama į valstybės biudžetą 232,12 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovei buvo teikiama valstybės garantuota antrinė teisinė pagalba teisinė pagalba, valstybė patyrė 286,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas 97 proc., valstybės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai mažintinos nuo prašomos priteisti 286,67 Eur iki 278,06 Eur sumos. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 278,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 25,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškovės A. Ž. ieškinį iš dalies.

1) Nutraukti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. Ž. kaltės.

2) Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Ž. palikti santuokinę pavardę „Ž.“, atsakovui E. Ž. prigimtinę pavardę „Ž.“.

3) Nepilnamečio sūnaus T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4) Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2023-04-01 iki sūnaus T. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5) Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį 2022-02-01 iki 2023-03-31 sumoje 2 800 Eur.

6) Nustatyti, kad prievolė kreditoriui BIGBANK AS pagal 2022-12-02 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

7) Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 232,12. Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 25,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5662.

8) Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 278,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.